Siaurieji geležinkeliai užsienyje

[udrius]

Su malonumu pristatau antrąją filmo apie Sachalino siauruką dalį. Taip, mes buvome vieninteliai žurnalistai nufilmavę šio siauruko paskutines sekundes - nuo birželio 1 d. jis jau tapo tipinis Rusijos geležinkelis. Pakolkas Youtube nėra, kai tik bus įdėsiu ir Youtube versiją. Nuotraukos yra pas mane FB. Gero žiūrėjimo

https://www.swrfernsehen.de/eisenbah...94786-100.html

[Al1]

Lygtai dar liko vienas ar du izoliuoti ruožai (atšakos nuo magistralės, kuri jau persiūta), kur paliktas tik keleivinis eismas. Ar juos persius, ar išardys, neaišku.

[udrius]

Taip , nuo Cholmsko liko atkarpa į pietus - į anglies kasyklą, o taip pat sodų geležinkeliai, dar neaišku ką su jais darys

[Al1]

Mariacelio siaurasis geležinkelis

Jungia Sankt Pelteno ir Mariacelio miestus Austrijoje. Sankt Peltenas – Žemutinės Austrijos žemės sostinė, o Mariacelis – turistinis, žiemos sporto ir didžiausias Austrijos piligrimystės centras, esantis kalnų slėnyje, 860 m aukštyje.

Siaurasis geležinkelis Mariazellerbahn (vėžės plotis 760 mm) į Mariacelį buvo nutiestas dviem etapais 1898 m. ir 1906 m. Iš pradžių buvo naudojami garvežiai, tačiau jau 1911 m. geležinkelis buvo elektrifikuotas, nors garvežiai pagrindinėje linijoje dar buvo naudojami 5 metus po elektrifikacijos. Kelios šalutinės atšakos nebuvo elektrifikuotos, jose buvo naudojami garvežiai, o nuo 1962 m. – šilumvežiai ir dyzelinės automotrisės. Geležinkelis buvo naudojamas ir krovinių, ir keleivių pervežimui. Siauruoju geležinkeliu buvo gabenami standartinio pločio geležinkelio vagonai ant specialių vežimėlių. Geležinkelis visą laiką priklausė valstybiniams geležinkeliams, iš pradžių Žemutinės Austrijos, paskui Austrijos valstybiniams BBÖ, po Antrojo pasaulinio karo priklausė ÖBB. Devintojo dešimtmečio pabaigoje geležinkelis ėmė nykti dėl valstybės vykdomos antraeilių geležinkelio linijų uždarymo politikos. Buvo uždarytos šalutinės linijos, viena iš jų paversta standartinio pločio linija. Krovinių pervežimas išsilaikė iki 1998 m.

Nuo 2010 m. geležinkelis priklauso Žemutinės Austrijos ir Burgerlando transporto asociacijai, kuri yra abejoms žemėms priklausanti įmonė. Dabar tai tik keleivius gabenantis siaurasis geležinkelis. Į jo modernizacija per dešimtmetį investuota daug lėšų.

Siaurasis geležinkelis prasideda Sankt Pelteno pagrindinėje geležinkelio stotyje. Šiuo metu siaurojo geležinkelio traukiniams yra skirti du stoties keliai. Sekanti stotis miesto ribose – anksčiau buvusi pagrindinė siaurojo geležinkelio stotis su depu ir t.t. Dabar jau nebe, kai pagrindine geležinkelio techninio aptarnavimo ir eksploatacijos stotimi tapo priekalnyje esanti Laubenbachmiūlės stotis. Iki jos vyksta ir intensyviausias eismas, o iki Mariacelio važiuoja tik dalis traukinių.

Traukinys Sankt Pelteno stotyje.



Sustojimas pralankoje kalnuose laukiant prasilenkimo.



Prasilenkiantis traukinys į Sankt Pelteną.



Ant vieno iš tiltų kalnuose.



Vienerbiuko-Jozefsbergo stotis yra prie vieno kalnų ežero, kurį geležinkelis apjuosia iš trijų pusių, darydamas 180 laipsnių kilpą su nemažu nuolydžiu.
Čia nuotraukoje traukinys stovi stotyje, o kitoje ežero pusėje matosi kylanti Mariacelio link linija.



Toliau važiuojame į Mariacelį. Apačioje matosi Vienerbiuko-Jozefsbergo stotis ir traukinys su kuriuo prasilenkėme.

[Al1]

Visa geležinkelio linija šiuo metu yra 92 km ilgio. Apie trečdalį jo eina kalnais, kita dalis lygia vietove ar priekalniu, bet be didelio nuožydžio. Aukščiausias geležinkelio taškas 891 m virš jūros lygio, Mariacelio stotis yra 850 m aukštyje. Kalnuose yra keletas tunelių ir nemažai tiltų. Du tuneliai yra ir Sankt Peltene.

Mariacelio stoties pastatas.



Aukščio virš jūros lygio ženklas.



ET serijos elektriniai traukiniai Mariacelio stotyje. Kaip matyti, peronų nėra. Tarp bėgių papilta skalda su žvyru.



Mariacelio stotyje yra geležinkelio ir tramvajaus muziejus. Matosi 1435 mm pločio tramvajaus muziejinė linija.



Garvežių apsukimo ratas.



Bėgių prie medinių pabėgių skirtingi tvirtinimai

[Al1]

Visą kelią traukinys įveikia per 2:18-2.20 val., nepriklausomai nuo krypties. Elektrifikacija 25 Hz kintama srove, 6,5 kV. Visas geležinkelis vienkelis, prasilenkimai vyksta stotyse ir vienoje kalnų pralankoje, kuri veikia nuotoliniu būdu, kaip ir visas eismo valdymas. Iešmai automatiniai, veikia blokiruotė, bėgiai suvirinti. Maksimalus greitis – 80 km/h. Tiesa, yra tik vienas ruožas kalnų tunelyje, kur išspaudžiamas toks greitis. Kalnuose, aišku, greitis kur kas mažesnis, ne kalnų dalyje irgi, deja, kažkodėl tai greitis yra tik apie 60 km/h, nors galėtų būti ir daugiau.

Įprastus reisus aptarnauja trijų vagonų modernūs žemagrindžiai elektriniai traukiniai. Kartais važiuoja sukabinti po du. Nors vežė tik 760 mm, traukinių plotis artimas standartinės vėžės traukinio pločiui. Salono viduje yra normalios sėdynės sėdėjimui 2+2. Vagonas tikrai platesnis nei autobusas (2,5 m).

Traukinio interjeras. Važiuojant į Mariacelį keleivių nebuvo daug, bet konduktorius nurodė, kur sėsti. Grįžtant į traukinį jau Mariacelyje prilipo daug moksleivių sportininkų. Pakeliui prilipo dar didesnis moksleivių internacionalas, kuris važiavo iš kažkokios tai sporto stovyklos. Tada jau buvo ir stovinčių keleivių.



Giozingeno tunelis (ilgiausias linijoje), kuriame traukinys išvysto 80 km/h greitį.



Greitį rodo ekrane.



Laubenbachmiūlės stotis apačioje. Čia yra serpantinas su nemažu nuolydžiu. Tiksliau Laubenbachmiūlės stotis yra jo apačioje, toliau jau prasideda priekalniai. Laubenbachmiūlės stotyje yra naujasis depas.



Leidžiamės serpantinu. Geležinkelis ir tunelis dar žemiau, o kairėn - Laubenbachmiūlės stotis.



Laubenbachmiūlės stotyje.






Panoraminis vagonas.



Automotrisė.

[Al1]

Tarp Sankt Pelteno ir Laubenbachmiūlės stoties darbo dienomis kursuoja 17 porų traukinių. Visa linija, t.t. iki Mariacelio važiuoja tik 6 poros traukinių, ir papildoma pora su persėdimu Laubenbachmiūlės st. žiemos sezono metu. Taip pat dar dvi poros traukinių važiuoja trumpu maršrutu iš Mariacelio vasaros-rudens sezono metu. Geležinkelis tarp Sankt Pelteno ir Laubenbachmiūlės pritaikytas kasdieniam susisiekimui ir kelionėms į darbą, o maršrutai iki Mariacelio labiau skirti turistams ir nedirbantiems keliautojams, nes tvarkaraštis nepritaikytas nei vykstantiems į darbą, nei moksleiviams. Poilsio dienomis iki Laubenbachmiūlės važiuoja 15 porų traukinių, o iki Mariacelio 5 poros. Žiemos sezono metu iki Mariacelio yra dar dvi poros su persėsimu ir poilsio dienomis. Taip pat poilsio dienomis (atskirais metų periodais tai vienas, tai kitas) važiuoja traukinys su garvežiu ir senais vagonais, elektrinis traukinys su panoraminiu vagonu ir kažkoks poilsinis traukinys „Ötscherbär“ su vagonais ir istorinio elektrovežio trauka.

Kelionės kaina įprastu reisu nuo Sankt Pelteno iki Mariacelio - 18 eurų. Tarifų sistema bendra Vienos, Aukštutinės Austrijos ir Burgerlando žemėms. Dviejų trivagonių traukinių sąstatą aptarnauja vienas mašinistas ir vienas konduktorius-kontrolierius. Beje, vieną tarpstotį Sankt Peltene į abi puses važiavau zuikiu, nes konduktorius tingėjo tikrinti, nepaisant, kad įlipo nemažai žmonių.

Jeigu būti tiksliam, tai Mariacelio stotis nėra Mariacelio mieste, ji yra už Mariacelio administracinės ribos, o iki centro apie 1,2 km. Todėl nuo geležinkelio stoties važiuoja suderintas autobusas iki autobusų stoties. Bilietas tikriausiai atskiras, bet traukinių tvarkaraštyje nurodytas suderinto autobuso grafikas.

Ober Grafendorfo stotyje yra senų riedmenų. Elektrovežis (tai modernizuotas ~1960-70 metais elektrovežis, kuriam jau virš 100 metų (čia vienas iš tų pirmųjų elektrovežių, kurie pradėjo dirbti elektrifikavus geležinkelį). Ir vagonas.



Dar vienas elektrovežis, bet jau apardytas.



Šilumvežis V-10 Sankt Pelteno Alpenbanhofo stotyje.



Sankt Pelteno Alpenbanhofo stoties iešmas ir kreivė. Už kampo - peronai ir stoties pastatas. Vaizdas nuo pervažos. Atkreipkite dėmesį į iešmą. Akivaizdu, kad per jį ne 5 km/h greičiu galima važiuoti...



Elektrinis traukinys ET-3 Sankt Pelteno stotyje išvyksta į Mariacelį.

[Al1]

Siaurasis geležinkelis Gaivoronas - Rudnica.
XIX a. pabaigoje buvo nutiestas didelis siaurojo geležinkelio tinklas, iš kurio dabar liko tik dalis. Tarybiniais laikais dalis jo buvo persiūta į 1520 mm, nedidelė dalis išardyta. Po TSRS griūties buvo likviduota dalis nuo Rudnicos į Moldovoje esantį Kamenecą Dniestrovską. Šiuo metu veikia tik Gaivorono - Rudnicos ruožas, dar neseniai veikė ir ruožas Gaivoronas - Golovanevskas. Formaliai tikriausiai jis neuždarytas, tik juo nutrauktas keleivinių traukinių eismas.

Keleiviniai traukiniai (iki 2020 kovo) tarp Gaivorono ir Rudnicos važiavo taip: viena kasdienė pora ir antra pora atskiromis savaitės dienomis. Šiuo metu traukinių eismas vis dar neatnaujintas ir yra didelė tikimybė, kad nebebus atnaujintas...

Važiavau traukiniu iš Gaivorono į Rudnicą. Į Gaivoroną atvykau autobusu iš Umanės. Laiko buvo nedaug, tai spėjau tik nusipirkti bilietą ir įlipus į vagoną, traukinys netrukus pajudėjo.

TU2-179 su Pafawag vagonu atvykęs į Rudnicos stotį. Šilumvežis jau apvažiavo vagoną ir yra paruoštas reisui atgal.
Pafawag vagonas buvo ne visai originalus. Suolai 1+2, su bagažo dėžėmis po suolais. Buvo įrengta patalpa konduktoriui, kurios originaliame vagone nebuvo. Taip pat įrengta depe šildymo sistema, kuri veikė, nes buvo jau ruduo. Traukinio (vienas vagonas) užpildymas svyravo tarp 60-100 proc. Didžiausias buvo maždaug viduryje kelio. Visą 78 km maršrutą nuo Gaivorono iki Rudnicos traukinys įveikia per 3 val. 50 min. Geležinkelis eina užkampiais, kurie neturi normalių kelių, todėl jis vis dar reikalingas.
Tarpinės stotys Beršadė ir Dochno neveikiančios, nors lygtai jose yra galimybė traukiniams prasilenkti. Nuo Dochno yra neveikianti atšaka į Čečelniką.



Vasarą važiuoja 2 ar 3 vagonai, tada būna daugiau keleivių, iš kurių nemaža dalis yra savo daržoves ir vaisius į Odesą (taip, taip, net į Odesą) gabenantys žmonės.



Rudnicos stotis iš siaurojo geležinkelio pusės. Tai plačiojo geležinkelio stotis.


Jokių peronų nėra.



Vaizdas pietų link. Už kelių šimtų metrų geležinkelis baigiasi.





Šiaurinė kelyno dalis. Vaizdas Gaivorono link.



Dar kiek paėjus pirmyn.



Grįžtu atgal. Rudnicos stotis.



Stoties pastatas. Prie šio perono stoja traukiniai važiuojantys Žmerinkos link.



Vaizdas į priešingą pusę. Prie šio perono stoja traukiniai, važiuojantys Odesos link. Aš traukiniu Maskva - Odesa nuvažiavau į Podolską (dar neseniai buvusį Kotovską).

[Kitas Džiugas]

Šiandien pasivažinėjau garvežio tempiamu 914 mm siauruku Meno saloje tarp sostinės Daglaso ir Port Eirin, išlipdamas Castletowne. Laukite nuotraukų

[Kitas Džiugas]

Daglaso geležinkelio stotis, pastatyta 1873:


Tušti peronai vakare:

[Kitas Džiugas]

Šoninis stoties sparnas:



Šis rytas. Pavyko nusipirkti bilietą ir spėti į traukinį atėjus 1 min iki išvykimo:

[Kitas Džiugas]

Kitas sąstatas, išvažiuosiąs vėliau:

[Kitas Džiugas]

Vaizdas per langą:


Port Soderick stotelė:


Suoliukas:


Mano vagonas turėjo 2 vieną prieš kitą įrengtus minkštasuolius:


Gana egzotiškas garvežio dūmų vaizdas:


Santon stotelė:


Ballasalla:

[Kitas Džiugas]

Vagono durų langai nusileidžia į ertmę po jais, o nusileidimo lygis fiksuojamas diržu:


Castletowne prasilenkiame su grįžtančiu traukiniu. Kadangi Port Erin nėra apsisukimo, garvežys atgal važiuoja atbulas:

[Kitas Džiugas]

Castletown stotis:


Mano traukinys:


Vagono lubos ir šviestuvas:


Colby stotelė:


Galvijai:

[Kitas Džiugas]

Avys bėga nuo traukinio:


Atvykome į Port Eiriną. Mano vagonas:




Galutinė geležinkelio stotis:


Garvežys jau buvo atsikabinęs ir buvo pervaromas į kitą depą:

[Kitas Džiugas]

Port Erine įsikūręs Meno siauruko muziejus:

[Kitas Džiugas]

Po valandos traukinys pasiruošęs išvykti atgal į sostinę:


Durys uždaromis tik iš lauko – jei reikia, iškišus ranką per langą:


Pervaža:


Išlipau Castletowne. Mašinistas kažką daro:


Atbulas lokomotyvas:

[Kitas Džiugas]

Skelbimai stotyje:


Tvarkaraštis. Traukiniai kasdien važiuoja po 4 kartus, ketvirtadienį 5, o penktadienį ir šeštadienį – 6.



Pasivaikščiojęs po Castletowną ir aplankęs pirmojo Salos parlamento rūmus bei pilį, pačiu laiku grįžau stotin. Atvyksta mano traukinys:




Traukiniui važiuoti leidžiama žalia vėliavėle:

[Kitas Džiugas]

Prasilenkiame su kitu traukiniu:



Vingis:



Šįkart vagonas susidėjo iš 4 minkštasuolių ir turėjo 4 duris:





Sugrįžome į Daglasą. Matosi aprūkęs vagonas (o ir šiaip važiuojant su atvirais langais kažkiek gauni suodžių):