Parašė Zorro
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Kiti Lietuvos siaurieji geležinkeliai (buv.)
Collapse
X
-
Siaurukai raižė ir Užnemunę
Kaip rašoma interneto enciklopedijoje „Vikipedija", platų siauruko tinklą dar Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvoje paklojo Vokietijos kariuomenė. Kariškiams reikėjo galimybės permesti iš vienos vietovės į kitą kariuomenės dalis, amuniciją, pervežti prisiplėštą turtą - tam ir buvo nutiestas vadinamasis lauko geležinkelių tinklas (feldbahn). Vokietijoje buvo naudojamas terminas „siaurasis geležinkelis", o Rytprūsiuose, kuriems priklausė ir Mažoji Lietuva - „mažasis geležinkelis" (kleinbahn).
Šitokio 600 mm pločio geležinkeliuko atšakos sujungė Marijampolę ir Vilkaviškį, pasiekė Vištytį, Gražiškius, Kudirkos Naumiestį...
Išilgai Kazlų Rūdos miškų taip pat buvo nutiestos kelios siauriojo geležinkelio linijos. Pagrindine jų iš čia buvo gabenama mediena į Pavilkijį. Kazlų Rūdos savivaldybės tinklapyje teigiama, kad „1915 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, Kazlų Rūdoje, prie geležinkelio stoties įsteigta karo belaisvių stovykla. Apjuostuose spygliuotos vielos tvora barakuose apgyvendinta apie 3000 belaisvių. Greta įkurdinti ir sargybiniai. Sargybiniai vadovavo lentpjūvės ir siaurojo geležinkelio po aplinkinius miškus statybai, kad galėtų lengviau išgabenti medžius į Vokietiją".
Panaršius internete daugiau galima surasti žinių, jog siauruką vokiečiai plačiai naudojo karo metais, o po karo jis ėmė nykti.
1918 metais atsitraukiantys vokiečiai savo geležinkelius paliko be priežiūros. Pasak kai kurių šaltinių, juos perėmė Krašto apsaugos ministerija ir vietinės savivaldybės. Pačioje 1918 metų pabaigoje, gruodžio 27 dieną, pirmasis buvo perimtas Kazlų Rūdos ruožas. 1919 metais perimti ir kiti geležinkeliai. Kituose šaltiniuose rašoma, jog 1919 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausybė su vokiečių okupacine valdžia pasirašė sutartį, pagal kurią šalies teritorijoje esantys geležinkeliai su visais statiniais buvo perduoti Lietuvos susisiekimo ministerijai.
Karo metu vokiečių paskubomis nutiesti siaurieji geležinkeliai nebuvo kokybiški ir beveik iškart kilo problemų juos eksploatuojant. Todėl bent jau Suvalkijoje netrukus jie tapo apleisti. Būta planų kai kuriuos ruožus išnuomoti, o kadangi trūko garvežių, vietoje jų ketinta naudoti arklius. Tačiau planai realybe nevirto.
ir toliau - http://www.suduvosgidas.lt/index.php...&new_id=143172
Comment
-
Parašė Mazgelis Rodyti pranešimąkiek suprantu iki Jūrės st. irgi buvo nutiestas siaurukas? Įdomu, ar buvo normali stotis pastatyta tuo metu?
a) Į Jūrę atėjo ne vienas, o du siaurukai: 1.Iš keleto durpynų 2.Iš Kazlų Rūdos.
b)Pagrindinė belaisvių stovykla buvo ne Kazlų Rūdoje, o Jūrėje - iš čia buvo arčiau gabenti darbininkus į darbo vietą. Ir tik dėl šios priežasties miško pakraštyje atsirado Jūrės miestelis.
c)Jokios rimtesnės geležinkelio stoties Jūrėje taip ir nepastatė. Vokiečiams rūpėjo mediena, bet ne keleivių ar darbuotojų (karininkų) patogumai ...
d)Straipsnyje nepaminėti Pilviškių (yra forume nuotrauka) ir Aleksandravo I - Vištyčio siaurukai (šiuolaikinę nuotrauką turiu), o daugiau apie tai rašoma A. Babecko knygoje "Išnykę (ne)pamiršti dvarai.
e)Artimiausias nuo Marijampolės veikiantis siaurukas yra ne prie Suvalkų, o Palių durpyne, prie Igliaukos gyvenvietės.
Comment
-
taip taip, pagal planus matau, kad buvo dvi linijos. Tik man įdomu, ar dabartinė stotis (statyta 1937 m.) buvo vienintelė ir pirmoji. Tarpukario planuose pažymėta kažkokia stotis, bet įtariu, kad čia siauruko ir pažymėta kitoje vietoje nei dabartinė. Reiškia tik apie 1937 m. iškilo poreikis statyti normalią stotį (?). Vėlokai..
Comment
-
Į rankas papuolė gana įdomus 1917 m. žemėlapis su pažymėtais Pirmojo Pasaulinio karo įtvirtinimais ir karine infrastruktūra (maždaug nuo Medumi, Latvija, iki Turmanto, Lietuva). Nors Lietuvos tik nedidelis gabaliukas, tačiau į akis krito siaurasis (lauko) geležinkelis einantis ir Lietuvos teritorija, apie kurį tikriausiai nebuvo rašyta. Geležinkelis tikėtina, jog nuo plačiojo geležinkelio šiek tiek piečiau Turmanto, buvo nutiestas per Kumpuočių, Navikų kaimus Lietuvoje, Kampuočio ežero vakarinėje pakrantėje atšaka atsišakojo beveik iki Grendžia ežero (kažkada ten buvo to paties pavadinimo kaimas), pagrindinė geležinkelio šaka miškingomis ir pelkėtomis vietovėmis ėjo (jau Latvija) beveik iki Kščeva miestelio (kaimo). Vietovardžiai "šiek tiek" pasikeitę...
Žemėlapyje vietovė (situacija) 1882 (Kuršo gubernija), 1906 (Kauno gubernija), apkasai ir infrastruktūra 1917 m. kovo mėn. (Pagal aerofotografijas!).
Žemėlapis (fragmentas, nuoroda).
p.s. piečiau žemėlapis deja neaprėpia...Paskutinis taisė rimsenas; 2012.02.05, 21:32.http://www.maps4u.lt/ Puslapis apie istorinius žemėlapius.
Comment
-
Skapiškio siaurojo geležinkelio stoties vaizdai Pirmojo pasaulinio karo metais
Gal galite išversti kas ten parašyta ant pastato. Šaltinis: http://www.ebay.de/itm/1-WK-LITAUEN-...00763694418592
Comment
-
Parašė rimsenas Rodyti pranešimąĮ rankas papuolė gana įdomus 1917 m. žemėlapis su pažymėtais Pirmojo Pasaulinio karo įtvirtinimais ir karine infrastruktūra (maždaug nuo Medumi, Latvija, iki Turmanto, Lietuva). Nors Lietuvos tik nedidelis gabaliukas, tačiau į akis krito siaurasis (lauko) geležinkelis einantis ir Lietuvos teritorija, apie kurį tikriausiai nebuvo rašyta. Geležinkelis tikėtina, jog nuo plačiojo geležinkelio šiek tiek piečiau Turmanto, buvo nutiestas per Kumpuočių, Navikų kaimus Lietuvoje, Kampuočio ežero vakarinėje pakrantėje atšaka atsišakojo beveik iki Grendžia ežero (kažkada ten buvo to paties pavadinimo kaimas), pagrindinė geležinkelio šaka miškingomis ir pelkėtomis vietovėmis ėjo (jau Latvija) beveik iki Kščeva miestelio (kaimo). Vietovardžiai "šiek tiek" pasikeitę...
Žemėlapyje vietovė (situacija) 1882 (Kuršo gubernija), 1906 (Kauno gubernija), apkasai ir infrastruktūra 1917 m. kovo mėn. (Pagal aerofotografijas!).
Žemėlapis (fragmentas, nuoroda).
p.s. piečiau žemėlapis deja neaprėpia...
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąO ar čia ne tas pats geležinkelis, ėjęs per Zarasus?
Fronto geležinkelis per Zarasus (pažymėta tašku) buvo nutiestas nuo Gerkonių iki Eglainės
Lenkijos geležinkelių žemėlapis (Polska mapa kolejowa, 1922)
www.mapywig.org
Comment
-
Surinkau nemažai medžiagos apie Marijampolės - Vilkaviškio siauruką (Feldbahn). Deja, nuotraukos sukėlė daug klausimų. Beveik visos nuotraukos darytos 1923 -1926 m. Marijampolės mieste (dvi - iš karo laikų). Tuomet miesto centre "eismas" jau nebuvo vykdomas - "stotis" stovėjo taip vadinamoje Duonelaičio gatvėje. Aiškiai matyti, kad plieniniai bėgiai guli ant grindinio (ir tik vandeniui nubėgti skirtose vietose yra pabėgiai). Tai va, ir neaišku darosi, ar po karo miestelėnai tuos pabėgius išleido pro kaminus, ar jų ten niekada ir nebuvo. Ar galėjo būti dar koks nors kitas techninis sprendimas, leidžiantis surišti bėgius, nesinaudojant pabėgiais?
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąFlickr'e radau tokią nuotrauką:
Atvaizdas
Rašo, kad tai pagrindinė transporto priemonė iš Vilkaviškio stoties į miestą.
Tai Vilkaviškio - Marijampolės siaurasis geležinkelis.
Comment
-
Parašė AutoLiet Rodyti pranešimą
Comment
-
Siauruko Marijampolė - Vilkaviškis pradžia Marijampolėje, tuometinėje Varšuvos gatvėje. 1917 m. Įdedu keletą savo surinktos medžiagos fragmentų:
Todėl vokiečiai į sauskelių Kalvarija – Marijampolė – Vilkaviškis dangos tvirtinimą „įkinkė“ rusų belaisvius. Tačiau artėjant 1915 metų žiemai teko darbus nutraukti. Yra išlikę atvirukų, kuriuose užfiksuotas kelių tvarkymas. „Poniškus“ darbus, t.y. bėgių ir pabėgių klojimą, atliko vokiečių kareiviai ir inžinieriai, nors rusų belaisvių paslaugų nebuvo visiškai atsisakyta. 1916 metų vasarą siauruoju lauko geležinkeliu (vokiškai vadintu „Feldbahn“), turinčiu 600 mm pločio vėžę, pradėta naudotis. Miesto burmistras Bajerhoferis net patvirtino specialias taisykles, kaip miestiečiai turi elgtis prie šio geležinio kelio.
Kadangi trūkstant dokumentų (o jų, matyt, reikėtų ieškoti Vokietijoje) sunku yra spręsti apie geležinkelio linijos niuansus (ilgį, pradžią ir pabaigą ir pan.), tai tenka remtis tik kartografine medžiaga, nuotraukomis, atvirukais, prisiminimais ir Susisiekimo ministerijos sprendimais ir ministro įsakymais)
Piečiausias šio geležinio kelio galas baigėsi keliasdešimt metrų į pietus nuo tuometinėje Varšuvos gatvėje stovėjusios cerkvės. Tiesti liniją aukštyn kylančia gatve vokiečiai nematė jokios ekonominės prasmės. Nebūta ir manevrinės atšakos: reikalui esant tuščius vagonus tiesiog nuversdavo nuo bėgių, o kai reikėdavo į juos ką nors krauti – pastatydavo ant riedmenų.
1917 m. nuotraukoje matyti bėgiai, prigludę prie Hindenburgo miesto sodo (dabar Vytauto didžiojo) kelkraščio. Dar už keliolikos metrų piečiau miestui buvo padaryta bene didžiausia žala. Vokiečiams parūpo Aleksandro III Taikdario cerkvės, pradėtos statyti 1900 m. spalį ir baigtos 1901 m. rugpjūčio 13 d. turtai. Varpinės bokšte kabojo pats sunkiausias varpas, sveriantis 200 pūdų (apie 3200 kg). Visi kiti penki varpai kartu svėrė 300 pūdų. Prireikė vokiečiams net ąžuolinio ikonostaso auksuotais rėmais. Mažuosius varpus be vargo per kelis kartus sukėlė ant platformų ir garu papūškavęs garvežiukas pajudėjo į link „faterlando“. O didysis varpas nepasidavė: miestiečiams buvo ir liūdna, ir juokinga žiūrėti į šiuos pakrovimo darbus. Kinkė net ir arklius, tačiau šie baidėsi garvežiuko. Šnekama, kad varpas net skilo, tačiau vargais negalais keistas kinkinys išvažiavo vakarų kryptimi ...
Comment
-
Apie pirmo pasaulinio karo metu vokiečių nutiesta Panevežys-Žalioji giria geležinkelį.
Laikraštis "Lietuva" 1924m.
http://mapy.vugtk.cz/Paskutinis taisė AutoLiet; 2012.03.15, 20:08.
Comment
-
Dar šiek tiek apie siauruką Marijampolė - Vilkaviškis
Karo metais atviro ir uždaro tipo vagonus (pastarieji buvo skirti biriems kroviniams, pvz. grūdams, gabenti) tampė garvežiukai. Užmiestyje jie kartais taip „nusikosėdavo“, kad išmestos kibirkštys „susirasdavo“ pakelės namelių šiaudinius stogus; taip supleškėjo ne vienas pastatas, stovėjęs ties Rudžių giraite. Todėl po karo, trūkstant ir kuro, „geležinį arklį“ pakeitė ūkininkų užauginti keturkojai.
Kai kuriuose žemėlapiuose geležinkelio linija pažymėta tik schematiškai, todėl pamėginsiu tą atkarpą aprašyti keliais sakiniais. Bėgiai gulėjo vakarinėje Varšuvos gatvės pusėje, arčiau šaligatvio. Turgaus aikštėje atitolo nuo kelkraščio – taip buvo patogiau iš abiejų pusių pakrauti mūsų krašto gėrybes. Pietine V. Bartlingio vaistinės (o tiksliau – šalia jo buvusio kito gyvenamojo namo) puse suko į Vilkaviškio gatvę – kelią. Kad vokiečiams netrukdytų vežimų transportas, bėgius paguldė pietinėje kelio pusėje. Nors medinis tiltas per Šešupę ir buvo „pavargęs“ tačiau atlaikė. Gižuose, o tiksliau taip vadinamoje Gižų kryžkelėje, būta didesnio geležinkelio mazgo. Čia nuolat būdėjo ir vienas kitas tarnautojas, kuris turėjo ir būstinę. Neaišku, ar tai buvo atskiras pastatas, ar jis glausdavosi karčemoje, kurioje mėgdavo „sušilti“ ir keliaujantis vilkaviškietis. Įžūlesni keleiviai galėjo įlipti tik Vilkaviškyje – iš jo riedėjo tušti vagonai – jiems pavykdavo įkalbėti ir griežtus vokiečius. Tikėtina, kad Gižuose traukinukai galėjo prasilenkti. Tokią išvadą daryti leidžia minėjimas valandų, kuriomis kai kuriomis dienomis pajudėdavo traukinys iš vienos ar kitos galutinės atkarpos.
1918 m. pabaigoje, vokiečiams pralaimėjus karą, bet užsilikus Lietuvoje, ir Marijampolėje kilo konfliktas, susijęs su šio geležinkelio eksploatavimu. Okupantai vakare iš savo sandėlių į vagonus prikrovė grūdų, miltų bei kitokių produktų (šaltiniai juos labai skirtingai įvardija) ir norėjo naktį tyliai išgabenti iš miesto. Savivaldybė jokio leidimo nedavė, todėl vokiečiai elgėsi neteisėtai. Budrūs vyrai apie tai sužinojo ir susistumdė su vokiečių kareiviais. Vagonų turinį išvertė mieste, o smarkiau sužeistų nebuvo nei vienoje, nei kitoje pusėje. Kai kurie maištininkai sumokėjo baudas ar „pailsėjo“ cypėje. Nuo to laiko vokiečiai vengė iš miesto ir jo apylinkių išvežti gėrybes. Šis įvykis taip paveikė okupantus, kad visus sandėlio turtus visai prieinama kaina pardavė miesto savivaldybei.
Comment
Comment