Kiti Lietuvos siaurieji geležinkeliai (buv.)

[udrius]

Na va, laikraštis Santaka 2009.04.28 atspauzdino straipsnelį "Siaurukas siekė Vištytį ir Kudirkos Naumiestį" - apie siaurukus Marijampolė - Vilkaviškis, Pilupėnai - Grąžiškiai.

[rimsenas]

Na va, laikraštis Santaka 2009.04.28 atspauzdino straipsnelį "Siaurukas siekė Vištytį ir Kudirkos Naumiestį" - apie siaurukus Marijampolė - Vilkaviškis, Pilupėnai - Grąžiškiai.

"Santaka" 2009 m. balandžio 28 d.
Udrius ARMALIS

Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai, siekdami greitai permesti kariuomenę ir išvežti prisigrobtą turtą, klodavo vadinamuosius lauko geležinkelius. Taip Vilkaviškio rajone atsirado net du tokie geležinkeliai – vienas sujungęs Pilupėnus (dabar Kaliningrado sritis) per Vištytį ir Gražiškius su Aleksandravo dvaru, o kitas geležinkeliukas sujungė Marijampolę, Vilkaviškį ir Kudirkos Naumiestį.

Kiek krovinių pervežta šiais geležinkeliais karo metu, nėra aišku, tačiau pokaryje jie liko apleisti ir užmiršti. Buvo keli mėginimai juos atgaivinti.

Straipsnis.

[Wycka]

Novaraistis

Ankstesniame pranešime apie Ežerėlio (Kauno raj.) pramoninį siauruką žadėjau įkelti į forumą ir kito, jau buvusio durpyno nuotraukas. Šiaip šis pranešimas labiau tiktų į temą "Lietuvos durpynai", tačiau kelionės tikslas buvo siauruko iš Ežerėlio į Novaraistį (ir toliau Nemuno link, kur durpės buvo perkraunamos į baržas ir eksportuojamos) likučių paieška. Įdomu tai, kad žemėlapyje www.maps.lt rodoma, kad šis geležinkeliukas tebeegzistuoja, tačiau, kaip pamatysite nuotraukose, iš jo teliko tik žole ir krūmais apaugęs pylimas; kai kur ant jo padarytas kelias be dangos. Kaip jau minėjau, kelionė prasidėjo Ežerėlio durpyne, ir beieškodami ten esančio siauruko bėgių tąsos Novaraisčio link, pametėme "pėdsakus". Dar gerai, kad turėjome navigaciją, tai jos padedami išlindome Braziūkų kaime. Žinojome, kad jame yra garsioji ir senoji Liepa Motinėlė (http://lt.wikipedia.org/wiki/Brazi%C5%ABkai), bet labai nustebome, kai kaimo parduotuvėje apie siauruką užklausta pardavėja mums iškart nurodė kur jo ieškoti. Pasirodo, nuo parduotuvės iki buvusio siauruko pylimo — tik kokie 250-300 metrų (bėgiai visai šalia Braziūkų bažnyčios), o ant jo veda kelias kone tiesiai į Novaraistį. Plačiau apie Novaraistį: http://lt.wikipedia.org/wiki/Novaraistis

Kaimo parduotuvė Braziūkuose. Nuo jos viskas šalia: ir Liepa Motinėlė, ir bažnyčia, ir buvęs siaurukas


Liepa Motinėlė. Fotografuojant buvo kątik pradėję lyti, tad nuotraukoje matosi pirmi stambūs lietaus lašai


Linojant važiuojame buvusio siauruko pylimu. Nuotraukų kokybė yra tokia kokia yra, nes lijo, todėl fotografavau pro važiuojančio automobilio stiklą. Atkreipkite dėmesį, kad kelias eina tiesiai kaip styga tik su keliais nestaigiais posūkiais, kas būdinga traukinio bėgiams, o ne kaimų vieškeliams








Pagaliau privažiavome tai, ko visiškai nesitikėjau: sankryžoje autokeliukas baigiasi, o pylimas tęsiasi toliau. Pats pylimas:


Tas pats pylimas iš toliau:


Bandžiau paeiti pylimu, bet šlapia žole bristi oi kaip nemalonu...


Vis tik kažkiek nubridęs atsisukau ir nufotografavau šią sankryžą:


Keistenybės nesibaigia. Kiek pavažiavę miško keliuku, kuris eina lygiagrečiai pylimui, pamatome posūkį, už kurio keliukas kerta patį pylimą (čia jis jau ne toks ryškiai matomas):


Dar už kokio kilometro iš miško išnyra vanduo. Taip — čia buvęs Novaraisčio durpynas, dabar apsemtas ir tapęs ežeru. Nuo 1988m. — Novaraisčio ornitologinis draustinis (čia gyvena ir peri net gervės). Vaizdai iš apačios, prie kranto:




Šalia ežero yra kokių 6-7 metrų aukščio apžvalgos bokštelis. Ant jo apačioje kabo tokia iškaba, kurioje matosi Novaraisčio ežeras iš oro:


Vaizdas nuo apžvalgos bokštelio viršaus. Tos salos — taip vadinami karavanai — durpių krūvos, paruoštos išvežimui. Toks vaizdas, kad vieną dieną staiga visi darbininkai netikėtai paliko durpyną, tik savo techniką išsivežė, ir gamta susigrąžino tai, kas jai priklauso. Dabar tose salose per paukščiai. Ežeras (logiška) labai seklus.














Ir pabaigai žvilgsnis nuo bokštelio atgal, nuo ežero. Atrodo, ši raisto dalis niekada nebuvo eksploatuota kaip durpynas, vyrauja aukštapelkėms būdinga augalija.

[Siemens]

Buves Siaurukas,čia jo ženklas,bet deja jau nera Siauruko....

[pan_zaibas]

Buves Siaurukas,čia jo ženklas,bet deja jau nera Siauruko....
Atvaizdas

O kur fotografuota ???

[Siemens]

O kur fotografuota ???

Dūkšte.

[Salvijus]

Reikia atpainiot

Vienas toks neaiškumas yra su tais Šiaurės Lietuvos Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožo siaurukais.
1943 m. vokiečių išleistame Lietuvos geležinkelių sąvade nurodoma, kad 600 mm pločio bėgiai eina iš Joniškio iki Žeimelio ir dar toliau net iki Vaškų. Visuose mūsų leidiniuose iki šiol būdavo nurodoma, kad 600 mm vėžė ėjo tik iki Žeimelio, o iš ten per Vaškus link Joniškėlio jau 750 mm. Kaip suprasti šį faktą, kad iki Vaškų ėjo 600 mm vėžė? Vaškuose turėjo 2 skirtingos linijos.
Vokiečiai buvo (ir yra) labai preciziški, o tuo labiau geležinkelių sritis, kur klaidų negalėjo būti.

Kitas klausimas - nuo Darbėnų iki Šventosios nurodoma plačiojo geležinkelio vėžė, bet ne siaurojo kaip kad buvo pas mus teigiama.

Šiek tiek medžiagos diskusijoms:
Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožas








Darbėnų-Šventosios ruožas


P. S. Iliustracijos gavosi plačios (skenuota mažiausia rezoliucija 100 - mažesne nieko nebesimatytų) dėl lapo horizontalios padėties.

[udrius]

Vienas toks neaiškumas yra su tais Šiaurės Lietuvos Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožo siaurukais.
1943 m. vokiečių išleistame Lietuvos geležinkelių sąvade nurodoma, kad 600 mm pločio bėgiai eina iš Joniškio iki Žeimelio ir dar toliau net iki Vaškų. Visuose mūsų leidiniuose iki šiol būdavo nurodoma, kad 600 mm vėžė ėjo tik iki Žeimelio, o iš ten per Vaškus link Joniškėlio jau 750 mm. Kaip suprasti šį faktą, kad iki Vaškų ėjo 600 mm vėžė? Vaškuose turėjo 2 skirtingos linijos.
Vokiečiai buvo (ir yra) labai preciziški, o tuo labiau geležinkelių sritis, kur klaidų negalėjo būti.

Apie pirmą klausimą diskutuota su Tomsu iš Latvijos, šalotinių paneigiančių ar patvirtinančių tai nerasta. Dėl antro klausimo - labai paprasta - pirma paklotas siaurukas (apie 1930 metus). Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą , labai operatyviai į Šventosios uostą nutiestas platusis geležinkelis, kurio ilgis ~ 14 km.

[Salvijus]

Apie pirmą klausimą diskutuota su Tomsu iš Latvijos, šalotinių paneigiančių ar patvirtinančių tai nerasta. Dėl antro klausimo - labai paprasta - pirma paklotas siaurukas (apie 1930 metus). Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą , labai operatyviai į Šventosios uostą nutiestas platusis geležinkelis, kurio ilgis ~ 14 km.

Vadinasi, dėl pirmo klausimo reikia žiūrėti atsargiai - netikėti, kas pas mus rašoma.
Antruoju - kažkas yra kitus suklaidinęs forume anskčiau.

[dariuks]

Vadinasi, dėl pirmo klausimo reikia žiūrėti atsargiai - netikėti, kas pas mus rašoma.
Antruoju - kažkas yra kitus suklaidinęs forume anskčiau.

forume buvo rasyta, kad Darbenai-Sventoji ne vienas gelezinkelis buves.

[Wycka]

forume buvo rasyta, kad Darbenai-Sventoji ne vienas gelezinkelis buves.

Udrius ra rašęs apie siauruko bėgius ant Palangos tilto., ten kur grafai Tiškevičiai plytas gamindavo ir iš Palangos plukdydavo į Liepoją. Ar šis siaurukas niekaip nesusijęs su geležinkelio ruožu Darbėnai-Šventoji?

[udrius]

Ne, visiškai niekaip. Tiesa sakant, būtų gerai, kad vis tik pasinagrinetumėte pirmą rusišką puslapį čia:

http://narrow.parovoz.com/LT.php
http://narrow.parovoz.com/LTA.php

bei naujesnią jo versiją

http://narrow.parovoz.com/emb/regions.php?REGID=LT#LT

manau būtų žymiai lengviau diskutuoti šiomis temomis. Beje, lietuviško analogo nėra.

[Wycka]

Ne, visiškai niekaip. Tiesa sakant, būtų gerai, kad vis tik pasinagrinetumėte pirmą rusišką puslapį čia:

http://narrow.parovoz.com/LT.php
http://narrow.parovoz.com/LTA.php

bei naujesnią jo versiją

http://narrow.parovoz.com/emb/regions.php?REGID=LT#LT

manau būtų žymiai lengviau diskutuoti šiomis temomis. Beje, lietuviško analogo nėra.

Na ša ką tik panagrinėjau šitą puslapį (tiek, kiek neša mano rusų k. žinios): http://narrow.parovoz.com/emb/index.php?ID=731
Nelabai daug informacijos, kai kas jau ir taip buvo žinoma, bet kai kas ir naujo.
Perpasakoju.
Šį minimą siauruką 1916m. nutiesė vokiečių kariai. Nuo 1922m. iki pat uždarymo visą šį siauruką aptarnavo Liepojos depas. Pastatyti 3 tiltai per upes Darba, Šventoji ir Trumpa. Statybos kaina buvo 300.000 to meto litų.
1932m. šis siaurukas persiūtas iš 600mm į 750mm pločio vėžę. Nuo Liepojos iki Darbėnų ėjo paralelinė plačiojo geležinkelio linija. 1939m. dar nutiestas platusis geležinkelis darbėnai-Šventoji, nes vokiečiams užėmus Klaipėdai, Lietuvai skubiai reikėjo naujojo uosto (beje, girdėjau, kad sovietai 1939m. spalio 10d. grąžindami Vilnių, pasižadėjo LT padėti kuo skubiau įsirengti Šventosios uostą, tačiau tai nebuvo įvykdyta). Linija į Šventosios uostą nurinkta ne anksčiau kaip 1952m. 1945m. nurinktas ruožas Barta-Rucava, o visa linija uždaryta 1960m.

P.S.: Gali būti vertimo netikslumų.

[udrius]

na ne, vertimas netikslus... tiekos to. Visa medžiaga yra siauruke, ten yra kopija prieškarinės knygos apie šventosios uosto statybą.

[Wycka]

na ne, vertimas netikslus... tiekos to. Visa medžiaga yra siauruke, ten yra kopija prieškarinės knygos apie šventosios uosto statybą.

Nu, Udriau, Udriau, nors parašytum kas čia netikslaus. Be abejo, kad žinai daugiau nei čia ar porovoze esi parašęs. Mes išalkę žinių

[udrius]

tai kad ne viską vertei, tai ir gaunasi netikslumai -

Siaurasis geležinkelis iš Darbėnų stoties iki Laukžemės lentpjūvės (buvęs Olšausko malūnas, Lietuvos teritorija) , pastatyta 16 metais. 1923 metais nuo to pačio malūno iki uosto linija pratęsiama . Uoste buvo 1 km ilgio ūsai.

Pridedami žemėlapiai - rusų žvalgybinis, 1938 metų



Uosto schema iš jau minėtos knygos:

[Vytautas_LT]

Radau informacijos apie siaurąjį geležinkelį Dūkštas-Breslauja-Druja.
Linija pastatyta 1917 metais, vėliau 1932 metais pakeistas plotis į 750 mm. Linijos ilgis 94 km.

Stočių ir stotelių sąrašas: (Surašiau man žinomų vietovių lietuviškus pavadinimus)

0 Дукшты Узк. (Dūkštas)
4 Берженики
9 Рымшаны (Rimšė)
13 Бенюны (Benionys)
16 Чепуканы (Čepukai)
21 Грытуны (Gritūnai)
25 Ставареле
30 Трапша
34 Пеликаны
39 Опса (Apsas)
49 Калинкишки
52 Рацки Бур
59 Браслав (Breslauja)
72 Слобудка Узк. (Slabada)
80 Друйск
87 Яя
92 Милошево
94 Друя Узк. (Druja)

Daugiau informacijos: http://narrow.parovoz.com/emb/index.php?ID=2160

Taip pat, radau nemažai ne tik šios siauruko linijos žemėlapių čia.

[pan_zaibas]

Juodupė

Šį savatgalį lankiausi Juodupėje. Pagal Udriaus nuorodą http://narrow.parovoz.com/emb/index.php?ID=1615 bandžiau surasti ką nors likusio iš 600 mm. ruožo Juodupė - durpynas. Paklausinėjus gyventojų pavyko rasti buvusį depą:





Dabar kitoje pusėje tvora ir piktas šuo, daržai. Kadangi buvau su vaikišku vežimėliu, tai iki durpyno nusitrenkti nepavyko. Šalia depo stovi keletas įdomių pastatų, o ir pati vilnos gamykla verta dėmesio kaip techninis paveldas. Jei kam teks būti, padarykite daugiau foto...

(fotografuota su telefonu ASUS P527)

[Vytautas_LT]

Atkapsčiau 1932m. lenkiškuose žemėlapiuose Dūkštas-Druja siauruką.

Dūkštas, Rimšė, Apsas


Breslauja, Slabada


Druja


Žemėlapiai iš www.mapywig.org

[broniusss]

Dukstas-Druja.Dukstas- Dysnu ezeras

Siaurasis kirto platuji ties buvusia pervaza.Tarp plento ir pl. gel. buvo siaruko kelynas .Iki stoties buvo vienas pagrindinis ir depo keliai,posukio ratas. Uz gelezinkelio stoties 5-6 darbo keliai.Janimas sumane rengti sporto aikstyna.Teko dalivauti talkoje ardant kelius.Isimine kad pabegiai buvo metalniai. Po karo kelia buvo irengt desineje pl.gel. puseje.i