Kiti Lietuvos siaurieji geležinkeliai (buv.)

[daktaras]

Išardyti Lietuvos siaurieji geležinkeliai

o geras, ukmergėje kažkada buvo gelžkelis? kurioje vietoje?

[Taut.]

o geras, ukmergėje kažkada buvo gelžkelis? kurioje vietoje?

Siaurasis geležinkelis "Ukmergė - Jonava".



Čia kažkur daugiau info yra:

http://narrow.parovoz.com/LTA.php

[Al1]

Ukmergeje yra Stoties gatve. Ten buvo stotis.

[daktaras]

aa tiesa, siaurukas kažkada tikrai buvo. galvojau gal ir normalūs bėgiai buvę kada

[Taut.]

aa tiesa, siaurukas kažkada tikrai buvo. galvojau gal ir normalūs bėgiai buvę kada

Na, jei tas ruožas būtų buvęs praplatintas ir pratestas iki Anykščių ar Utenos, o Utenos - Anykščių irgi praplatintas, tai būtų gana galinga geležinkelių sistema Aukštaitijoje...

[vectron]

Na, jei tas ruožas būtų buvęs praplatintas ir pratestas iki Anykščių ar Utenos, o Utenos - Anykščių irgi praplatintas, tai būtų gana galinga geležinkelių sistema Aukštaitijoje...

Galinga sistema ir buvo... siaurukų.

[udrius]

Pasikuičiau vakar interento platybėse ir radau gan idomių dalykų:

Apie siauruką Lauksargiai - Skaudvilė - Kelmė .Žemėlapį turėjau iki Skaudvilės, buvau radęs porą foto kur traukinukas prie dabartinių Nemaksčių.

Pirmojo pasaulinio karo metu fronto reikalams reikėjo ir kelių, ir geležinkelių. Kadangi Rytų Prūsijos geležinkeliai nebuvo sujungti su užimto krašto geležinkeliais, tai privežimo palengvinimui buvo įsakyta pastatyti karo lauko geležinkelį nuo Lauksargių iki Skaudvilės. Karo metu vokiečiai Lietuvoje statė 600 mm pločio siaurukus. Dirbo dešimtys tūkstančių karo belaisvių, vietos gyventojų ir kariškių. Siauruką Lauksargiai-Skaudvilė tiesė vokiečių kariuomenės 34 geležinkelių statybos kuopa. Gegužės 4 d. pradėjo darbą ir per mėnesy šiai kopai nieko reikšmingo nenuveikus, ji buvo atšaukta. Nuo birželio 10 d. darbus atnaujino didelės pajėgos, - dirbo šešios geležinkelių kuopos. Tiesiant siauruką, netoli Lauksargių plačiojo geležinkelio stoties, buvo pastatyta siauruko geležinkelio stotis. Darbuose daug dirbo rusų karo belaisviai, kurių stovykla buvo įrengta Lauksargiuose.

Nauja karo lauko geležinkelio šaka nuo Lauksargių buvo tiesiama į šiaurę, už 4 km nuo Lauksargių, kirto Ežeruonos upę. Čia buvo pastatytas 100 m ilgio tiltas, toliau linija ėjo greta plento Tauragės kryptimi. Tauragėje, per Jūros upę buvo pastatytas 155 m ilgio ir 9 m aukščio medinis tiltas. Siaurukas Tauragę aplenkė iš šiaurės vakarų ir statytojai prie Šilalės gatvės (šiandiena Aerodromo ir Šilalės gatvės kampas) įrengė geležinkelio stotį, pastatė medinį stoties pastatą. Be to, greta geležinkelio stoties, Šilalės gatvėje, pastatė stotį aptarnaujantiems ir miesto padegėliams barakus.

Tiesiant siaurojo geležinkelio naujus ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonos bei intensyviai eksploatuojamų miškų bei perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuomet buvo vežama į Vokietiją. Iš naujai pastatytos Tauragės geležinkelio stoties į šiaurę nuo Tauragės nutiestas 6 km ilgio siaurasis geležinkelis iki Mažonų iš kur buvo vežama mediena ir durpės. Siaurukas nutiestas prie kelio vedančio į Šilalę ir prie Šunijos upelio „atsitraukė“ į vakarus. Šioje geležinkelio linijoje buvo pastatytas medinis tiltas per Šunijos upelį.

Karo lauko siaurukas toliau buvo tiesiamas greta plento iki Skaudvilės (36 km) ir birželio 30 d. ši geležinkelio šaka buvo perduota eksploatacijai. Pirmojo pasaulinio karo kariniuose žemėlapiuose siaurasis geležinkelis pažymėtas greta plento iki Antegluonio. Čia siaurukas kerta Agluonos upelį ir plentą. Toliau eina greta Lomių-Batakių kelio, ir aplenkdamas Batakius iš pietų, pasuką į šiaurę prie kelio į Skaudvilę per Norkiškę ir pasiekia Skaudvilę. Tauragės-Skaudvilės ruože Lapurvio (Juodpetrių) kaime pastatyta tarpinė stotis ir geležinkelio stotis Skaudvilėje. Medinis Skaudvilės geležinkelio stoties pastatas stovėjo Tauragės gatvėje, priešais valsčiaus pastatą (šiandiena Skaudvilės policijos nuovada).

Vėliau karinės vadovybės įsakyta pratęsti karo lauko geležinkelį iki Kelmės (78 km), o liepos 19 d. buvo atidarytas judėjimas visame ruože. Čia per dieną vidutiniškai pastatyta po 1,1 km siaurojo geležinkelio. Lauko geležinkelio pastatymui medžiaga buvo paruošta iš anksto ir birželio 19 d. pristatyta į Lauksargius. Stiprūs ir nepaliaujami lietūs trukdė dirbti žemės darbus, kurie ir taip buvo suvaržyti, nes dėl blogų kelių, kariuomenės ir transporto dalys labiau naudojosi nauju geležinkeliu, negu paprastais keliais; žinoma, pylimų paruošimui nuolatos reikėdavo papildomų darbų, kas atimdavo daug laiko. Naujos lauko geležinkelio linijos pervežimo pajėgumas laikotarpiais siekdavo iki 1.500 tonų per dieną.

Tų pačių 1915 metų naktį iš gruodžio 8 į 9 dieną staiga pakilęs Jūros upės vanduo labai sugadino kai kurias geležinkelio tilto atramas ir iškėlė rėmines krantines atramas, pastatytas ant upės krantų, todėl judėjimas per tiltą buvo nutrauktas. Tilto atstatymui labai trukdė aukštas upės vanduo ir smarkus ledų ėjimas, todėl teko padaryti apeinantį kelią, kad būtų galima pasinaudoti kaimyninio plento paprastu tiltu (karo veiksmuose Tauragėje XIX a. statytas metalinis tiltas rusų buvo susprogdintas, o jo vietoje pastatytas laikinas medinis tiltas). Gruodžio 14 d. judėjimas vėl prasidėjo, bet, dėl nepaliaujamo lietaus ir greito sniego tirpimo, 1916 m. sausio 7 d. visur pakilo vanduo, ir lauko geležinkelis daugumoje vietų buvo sugadintas. Didžiausias sugadinimas įvyko prie Batakių, kur išsiliejusi Ančios upė išplovė 120 m ilgio ir 3 m aukščio pylimą.

šaltinis

http://www.kurjeris.lt/article/view/...ersion=enabled

[udrius]

Apie vaikų geležinkelį Vilniuje galima būtų rasti čia:

http://vilniusbunkers.narod.ru/lt/4vin.asp

Visgi, čia posilpnė medžiaga...

[udrius]

Dar vienas straipsnelis liečiantis tą patį vaikų geležinkelį:

1926 m. Lenkija nutarė sustiprinti Vilniaus gynybą: vis tik pasienio miestas, o ir Rusija pakankamai pavojingas kaimynas, ypač po Raudonosios armijos pralaimėjimo prie Vislos. Antakalnio Šilo gatvės kalvose įrengtus fortus siaurasis geležinkelis per Šilo tiltą ( karo metu susprogdintą, o dabar atstatytą) jungė su fortais Šeškinės kalvose. Toliau siaurukas vingiavo per Žvėryną Blindžių gatve, pasukdavo jau išnykusia Lauko gatve, kirsdavo Dzielnaja (Latvių) ir per medinį tiltą pasiekdavo Vingio parką ir Panerius. Aš jau nemačiau važinėjančio siauruko, bet tiltas dar ilgai po karo buvo saugomas ginkluoto geležinkelio apsaugos kareivio, net vaikams neleisdavusio prieiti prie tilto. Blindžių gatvėje dar buvo likusios pabėgių žymės, o prie Šeškinės fortų prisirinkdavome vokiško cilindrinio parako.

Neišardytą siauruko atkarpą Vingio parke pritaikė vaikų geležinkeliui. Žvėryno vaikigaliai persikeldavo į Vingio parką valtimi, o didesnieji net perplaukdavo Nerį, kad juo pasivažinėtų. Tegul tik tris stoteles, bet pirmyn ir atgal!

1958 metų potvynis smarkiai apgriovė tilto ledlaučius, o dar po poros metų buvo išardytas ir pats tiltas. Karoliniškių kalvų rėvose buvo užbetonuoti.ir jo tuneliai. Iki šių dienų teišliko vienas, o antrąjį, buvusį šalia Karoliniškių kelio, išlygino statydami Latvių g. svečių namus ir galutinai panaikino, plėsdami sklypą Š.Marčiulionio namui.

http://www.zverynas.lt/pages/musu-zv...no-studija.php

[udrius]

Apie siauruką marcinkonyse:

Siaurukas buvo, jis ėjo ta upelės puse,štai ten Katros upė teka, arti. Pelkėje, apie kilometrą nuo mano namo siaurukas baigėsi, nuo Marcinkonių jis buvo nutiestas iki čia, toliau nėjo, ten buvo miško sandėliai, Dievas žino, kiek ten buvo miško, išveždavo šitais garvežėliais, vagonėliai ten buvo įvairūs, kraudavo ir veždavo į Marcinkonis, o ten didelis geležinkelis, ten, kur reikėjo, traukiniais gabendavo medieną toliau. Vėliau, kai jau šitie sovietai užėjo, iš pradžių dar buvo, o paskui pradėjo ardyti, štai dar bėgį vieną turiu ir pabėgius turiu, geležinius, buvo ir medinių, bet daugiausia geležiniai, prisukti buvo.

http://www.dzukijosparkas.lt/salcinis/61.pdf

1914 m. kaizeriniai okupantai nutiesė 28,5 km ilgio siaurojo geležinkelio atšaką nuo Marcinkonių į Katrą, kuriuo dardėjo gražiausios girios pušys ir eglės. Siaurasis geležinkeliukas, vietinių gyventojų vadinamas "Prancūzkeliu", buvo naudojamas iki 1974 m. medienai išvežti.

http://www.dzukijosparkas.lt/gyvenvietes.htm

[udrius]

Apie Vištyčio - Grąžiškių geležinkeliuką:

Vištyčio siaurukas. I-jo pasaulinio karo metais vokiečiai stengėsi aprūpinti savo pramonę žaliavomis iš okupuotų teritorijų. Tuo tikslu buvo greitai nutiesiamos geležinkelių linijos, kuriomis į Vokietiją pagrinde buvo vežama mediena ir kitoks užgrobtas turtas. Tokia geležinkelio linija ėjo iš Rytprūsių per Vištytį link Kalvarijos. I-ojo pasaulinio karo laikų žemėlapyje (1916m.) (>>) pavaizduotas iš tikro buvęs geležinkelis. Tokiu vingiuotu geležinkeliu galėjo važinėti trumpų vagonų sąstatai. Šį geležinkelį, kaip pasakoja vištyčiokai, tiesė rusų belaisviai, kurių po sėkmingos 1915m. vokiečių operacijos Rytprūsiuose tikrai nestigo. Siauruko bėgiai buvo išardyti apie 1923 metus.

Šio geležinkelio trumpos, bet akivaizdžios atkarpos yra išlikę:

1. Leidžiantis į Vištytį (nuo Kybartų pusės) nuo kalno, kairėje pusėje dauboje (netoli Ulevičių). Dabar nuo likusio geležinkelio pylimo vištyčiokai parduodamus gyvulius į sunkvežimius suvaro.

2. Prieš Vištyčio pušynėlyje esančio karjero kalną, kitoje Vydupio pusėje.

3. Vištyčio II lauko kaime netoli kelio matoma nesuarta pylimo apylanka aplink Barštbalę.

4. Vištytyje Alyvų gatvėje, gyventojų daržuose suartoje žemėje iki šiol randama dešimtys trumpų vinių, kuriomis bėgiai buvo kalami prie pabėgių.

5. Per Vištytgirį dabar eina keli keliukai. Vieno iš jų didelė dalis eina šio geležinkelio pylimu. Vingiuota, bet lygi dar iki dabar neišvažinėta. Vietomis padaryta sankasos, vietomis prakasos.

Tekstas apie geležinkelį/siauruką - pagal Mindaugą Žolyną.

http://www.geocities.com/raimundas_k...5_Vistytis.htm

Beje, kadaise į Romintos girią buvo nutiestas siaurasis geležinkelis. Jo bėgiai seniai išardyti, dabar geležinkelio pylimai ir išvaizdūs arkiniai tiltai per upelius tapo krūmais apaugę praeities liudytojai.

Tačiau niekaip neišrišu, ar tai lietuvos miškas, ar tai kaliningrado srities miškas...

http://www.bmm.lt/straipsnis.cfm?id=924

[udrius]

Ežerėlio geležinkelio tinklas:

1915 m. Vokietijai okuopavus Lietuvą, Kazlų Rūdoje, prie geležinkelio stoties, įsteigta karo belaisvių stovykla. Apjuostuose spygliuotos vielos tvora barakuose apgyvendinta apie 3000 belaisvių. Greta įkurdinti ir sargybiniai. Sargybiniai vadovavo lentpjūvės ir siaurojo geležinkelio po aplinkinius miškus statybai, kad galėtų lengviau išgabenti medžius į Vokietiją. Pasitraukus vokiečiams ir kuriantis Lietuvos valstybei, lentpjūvė atiteko broliams Varšavskiams, siaurasis geležinkelis – Susisiekimo ministerijai, o karo belaisvių stovykla – Krašto apsaugos ministerijai.

1920–1921 m. vykstant Lietuvos nepriklausomybės gynimo kovoms, šioje stovykloje buvo apgyvendinti kiti belaisviai – bolševikai, lenkai želigovskininkai.


http://www.kazluruda.lt/?id=50

[udrius]

Apie siauruką Šakiai - Gelgaudiškis:

1931–1932 metais Lietuvos vyriausybė iš biudžeto skyrė lėšų Šakių–Gelgaudiškio siaurajam geležinkeliui tiesti. Šis kelias buvo nutiestas, juo važinėta iki Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo vadinamoji „konkė“ – keleivinius ir krovininius vagonėlius traukė arkliai. Gelgaudiškio girininkijos vadovas Jonas Gvildys Jurbarke surado „konkės“ konduktorių, užrašė jo atsiminimus. Apie šį geležinkelį reikėtų dar daugiau surinkti atsiminimų, juos užrašyti ir sudėti į knygos puslapius.

Siaurojo geležinkelio bėgiai palei centrinę miestelio gatvę buvo nutiesti į pakalnę, jo atšakos driekėsi į žvyro karjerą prie kapinių ir į panemunę, kur švartuodavosi baržos. Dar Komaro laikais siaurojo geležinkelio atšaka buvo nutiesta į šiliuką prie Žvaigždės (nurodyta viename miestelio planelyje), taip pat prie kai kurių kitų Gelgaudiškio dvaro miškų (Pankliškės). Vadinasi, Gelgaudiškio geležinkelio pėdsakai veda į XIX–XX a. sandūrą.

Kitu siauruoju geležinkeliu buvo vežamas molis į Gelgaudiškio plytinę. Metalines liores čia tempė „motovozas“. Nors įvykiai neseni, bet nepavyko rasti šio pramoninio traukinuko nuotraukų.

http://www.versme.lt/sakiu.htm

Vis tik manau, kad tai galėjo būti pradėto tiesti geležinkelio Kazlų rūda - Šakiai - Tauragė (arba Lyduvėnai) pradžia.

[udrius]

Apie siaurukus Ignalinos krašte. Beje, labai reikia šio krašto žemėlapių... Žinau, kad yra, bet niekaip nerandu...

Būkliškė. Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 3 km nuo Tverečiaus. Senas gatvinis kaimas. Pirmojo pasaulinio karo metais nuo Andrejaukos kaimo iki Būkliškės ėjo svarbus vokiečių pafrontės kelias, išgrįstas storomis medinėmis lentomis. Kai medinis grindinys supūvo, lenkų valdžia išgrindė akmenimis, kurie išliko iki šių dienų. Dešinėje kelio pusėje yra išlikęs geležinkelio pylimas. 1915-1918 m. čia buvo Vokietijos kariuomenės pafrontės siaurasis geležinkelis, jungęs Tverečiuje esantį fronto štabą ir pirmąsias fronto linijas su Mielagėnais ir Salomianka, o iš ten platesnis geležinkelis vedė į Švenčionis. Pasitraukus vokiečiams, vietos gyventojai šį geležinkelį išgrobstė.

http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=b

[udrius]

Ir dar - kaip siaurukas turėjo įtakos sienoms - labai įdomus variantas. Čia liečia siauruką Dūkštas - Druja.:

1920 m. derybose Maskvoje, matyti, naudotasi senesniais (prieš 1915 metus leistais) žemėlapiais, kuriuose nebuvo pažymėta siaurojo geležinkelio nuo Dūkšto, per Apsą, Brėslaują į Dauguvą arti Drujos. To geležinkelio dalis liko už Lietuvos ribų. Mažutė pataisa (apie 150 kv. km.) Lietuvos naudai padarytų tą geležinkelį naudingą krašto gyventojams. Prie geros valios šita mažutė pataisa galima būtų realizuoti, gudų naudai užleidžiant kur kitur panašų žemės sklypelį

http://aidai.us/index.php?view=artic...ent&Itemid=361

[udrius]

Na ir pabaigai - "Voruta", Nr. 1 (547), 2004 m. sausio 9 d paskelbė, kad siaurojo geležinkelio stotis Ukmergėje , adresu Kauno g. 37 a įtraukta į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių sąrašą.

O čia - prezidentas Grinius atidaro geležinkelio stotį Biržuose:

http://www.archyvai.lt/exhibitions/grinius/p18.htm

Pavyko rasti Jonavos siauruko depo viršininko pavardę, jis pokaryje atsidūrė NKVD kameroje - pavardė SUDININKEVIČIUS

[Al1]

Pasikuičiau vakar interento platybėse ir radau gan idomių dalykų:

Apie siauruką Lauksargiai - Skaudvilė - Kelmė .Žemėlapį turėjau iki Skaudvilės, buvau radęs porą foto kur traukinukas prie dabartinių Nemaksčių.

Pirmojo pasaulinio karo metu fronto reikalams reikėjo ir kelių, ir geležinkelių. Kadangi Rytų Prūsijos geležinkeliai nebuvo sujungti su užimto krašto geležinkeliais, tai privežimo palengvinimui buvo įsakyta pastatyti karo lauko geležinkelį nuo Lauksargių iki Skaudvilės. Karo metu vokiečiai Lietuvoje statė 600 mm pločio siaurukus. Dirbo dešimtys tūkstančių karo belaisvių, vietos gyventojų ir kariškių. Siauruką Lauksargiai-Skaudvilė tiesė vokiečių kariuomenės 34 geležinkelių statybos kuopa. Gegužės 4 d. pradėjo darbą ir per mėnesy šiai kopai nieko reikšmingo nenuveikus, ji buvo atšaukta. Nuo birželio 10 d. darbus atnaujino didelės pajėgos, - dirbo šešios geležinkelių kuopos. Tiesiant siauruką, netoli Lauksargių plačiojo geležinkelio stoties, buvo pastatyta siauruko geležinkelio stotis. Darbuose daug dirbo rusų karo belaisviai, kurių stovykla buvo įrengta Lauksargiuose.

Nauja karo lauko geležinkelio šaka nuo Lauksargių buvo tiesiama į šiaurę, už 4 km nuo Lauksargių, kirto Ežeruonos upę. Čia buvo pastatytas 100 m ilgio tiltas, toliau linija ėjo greta plento Tauragės kryptimi. Tauragėje, per Jūros upę buvo pastatytas 155 m ilgio ir 9 m aukščio medinis tiltas. Siaurukas Tauragę aplenkė iš šiaurės vakarų ir statytojai prie Šilalės gatvės (šiandiena Aerodromo ir Šilalės gatvės kampas) įrengė geležinkelio stotį, pastatė medinį stoties pastatą. Be to, greta geležinkelio stoties, Šilalės gatvėje, pastatė stotį aptarnaujantiems ir miesto padegėliams barakus.

Tiesiant siaurojo geležinkelio naujus ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonos bei intensyviai eksploatuojamų miškų bei perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuomet buvo vežama į Vokietiją. Iš naujai pastatytos Tauragės geležinkelio stoties į šiaurę nuo Tauragės nutiestas 6 km ilgio siaurasis geležinkelis iki Mažonų iš kur buvo vežama mediena ir durpės. Siaurukas nutiestas prie kelio vedančio į Šilalę ir prie Šunijos upelio „atsitraukė“ į vakarus. Šioje geležinkelio linijoje buvo pastatytas medinis tiltas per Šunijos upelį.

Karo lauko siaurukas toliau buvo tiesiamas greta plento iki Skaudvilės (36 km) ir birželio 30 d. ši geležinkelio šaka buvo perduota eksploatacijai. Pirmojo pasaulinio karo kariniuose žemėlapiuose siaurasis geležinkelis pažymėtas greta plento iki Antegluonio. Čia siaurukas kerta Agluonos upelį ir plentą. Toliau eina greta Lomių-Batakių kelio, ir aplenkdamas Batakius iš pietų, pasuką į šiaurę prie kelio į Skaudvilę per Norkiškę ir pasiekia Skaudvilę. Tauragės-Skaudvilės ruože Lapurvio (Juodpetrių) kaime pastatyta tarpinė stotis ir geležinkelio stotis Skaudvilėje. Medinis Skaudvilės geležinkelio stoties pastatas stovėjo Tauragės gatvėje, priešais valsčiaus pastatą (šiandiena Skaudvilės policijos nuovada).

Vėliau karinės vadovybės įsakyta pratęsti karo lauko geležinkelį iki Kelmės (78 km), o liepos 19 d. buvo atidarytas judėjimas visame ruože. Čia per dieną vidutiniškai pastatyta po 1,1 km siaurojo geležinkelio. Lauko geležinkelio pastatymui medžiaga buvo paruošta iš anksto ir birželio 19 d. pristatyta į Lauksargius. Stiprūs ir nepaliaujami lietūs trukdė dirbti žemės darbus, kurie ir taip buvo suvaržyti, nes dėl blogų kelių, kariuomenės ir transporto dalys labiau naudojosi nauju geležinkeliu, negu paprastais keliais; žinoma, pylimų paruošimui nuolatos reikėdavo papildomų darbų, kas atimdavo daug laiko. Naujos lauko geležinkelio linijos pervežimo pajėgumas laikotarpiais siekdavo iki 1.500 tonų per dieną.

Tų pačių 1915 metų naktį iš gruodžio 8 į 9 dieną staiga pakilęs Jūros upės vanduo labai sugadino kai kurias geležinkelio tilto atramas ir iškėlė rėmines krantines atramas, pastatytas ant upės krantų, todėl judėjimas per tiltą buvo nutrauktas. Tilto atstatymui labai trukdė aukštas upės vanduo ir smarkus ledų ėjimas, todėl teko padaryti apeinantį kelią, kad būtų galima pasinaudoti kaimyninio plento paprastu tiltu (karo veiksmuose Tauragėje XIX a. statytas metalinis tiltas rusų buvo susprogdintas, o jo vietoje pastatytas laikinas medinis tiltas). Gruodžio 14 d. judėjimas vėl prasidėjo, bet, dėl nepaliaujamo lietaus ir greito sniego tirpimo, 1916 m. sausio 7 d. visur pakilo vanduo, ir lauko geležinkelis daugumoje vietų buvo sugadintas. Didžiausias sugadinimas įvyko prie Batakių, kur išsiliejusi Ančios upė išplovė 120 m ilgio ir 3 m aukščio pylimą.

šaltinis

http://www.kurjeris.lt/article/view/...ersion=enabled

Pernai nuo Skaudviles iki pat Lauksargiu pravaziavau sio gelezinkelio trasa pagal zemelpius is parovoz.com. Deja, nieko nepavyko aptikti - jokiu pylimo liekanu. Zemelapiai, aisku netikslus. Be to statyta karo metu, "greitai ir pigiai".

[udrius]

šiaip tai pagal mane dalis siauruko ėjo šalia plento, taigi pylimas arba po plentu, arba labai jau didelė juosta kairėje pusėje važiuojant į skaudvilę tarp miško ir kelio... Taigi tokia situacija.

[Al1]

šiaip tai pagal mane dalis siauruko ėjo šalia plento, taigi pylimas arba po plentu, arba labai jau didelė juosta kairėje pusėje važiuojant į skaudvilę tarp miško ir kelio... Taigi tokia situacija.

Dabar sunku ka suprasti, daug metu praejo. Plenta tiesiant ir asfaltuojant, ir salia buvusi pylima sulyginti galejo. Nors tikriausiai, koks ten tas pylimas buvo... Gana lygios vietos... Be to, miskas sodintas po Antrojo pasaulinio... suarti sodinant miska galejo, jei gelezinkelis buvo siek tiek atokiau nuo kelio...

[julius]

Dar vienas straipsnelis liečiantis tą patį vaikų geležinkelį:

1926 m. Lenkija nutarė sustiprinti Vilniaus gynybą: vis tik pasienio miestas, o ir Rusija pakankamai pavojingas kaimynas, ypač po Raudonosios armijos pralaimėjimo prie Vislos. Antakalnio Šilo gatvės kalvose įrengtus fortus siaurasis geležinkelis per Šilo tiltą ( karo metu susprogdintą, o dabar atstatytą) jungė su fortais Šeškinės kalvose. Toliau siaurukas vingiavo per Žvėryną Blindžių gatve, pasukdavo jau išnykusia Lauko gatve, kirsdavo Dzielnaja (Latvių) ir per medinį tiltą pasiekdavo Vingio parką ir Panerius. Aš jau nemačiau važinėjančio siauruko, bet tiltas dar ilgai po karo buvo saugomas ginkluoto geležinkelio apsaugos kareivio, net vaikams neleisdavusio prieiti prie tilto. Blindžių gatvėje dar buvo likusios pabėgių žymės, o prie Šeškinės fortų prisirinkdavome vokiško cilindrinio parako.

Neišardytą siauruko atkarpą Vingio parke pritaikė vaikų geležinkeliui. Žvėryno vaikigaliai persikeldavo į Vingio parką valtimi, o didesnieji net perplaukdavo Nerį, kad juo pasivažinėtų. Tegul tik tris stoteles, bet pirmyn ir atgal!

1958 metų potvynis smarkiai apgriovė tilto ledlaučius, o dar po poros metų buvo išardytas ir pats tiltas. Karoliniškių kalvų rėvose buvo užbetonuoti.ir jo tuneliai. Iki šių dienų teišliko vienas, o antrąjį, buvusį šalia Karoliniškių kelio, išlygino statydami Latvių g. svečių namus ir galutinai panaikino, plėsdami sklypą Š.Marčiulionio namui.

http://www.zverynas.lt/pages/musu-zv...no-studija.php

kadangi gyvenu Silo gatveje antakalnyje, tai zinoma - savojo kiemo istorija pati idomiausia.
nutariau pastudijuoti 1942 metu zemelapi parsisiusta is
http://vilniusbunkers.narod.ru bei nesenei pagarsejusias 1944 metu aeronuotraukas, ir atsekti siauruko marsrutus.
pagal 142 metu zemelapi issiaiskinau, kad antakalnyje siaurukas ejo ne tik iki silo gatves bunkeriu, bet toliau i rokantiskiu ir naujosios vilnios (neaisku kur buvo galutine stotele) taip pat siaurukas ejo per visa antakalni iki turniskiu (matomai iki tuo metu statytos hidro elektrines)
taip pat kitas siauruko linijos galas atsiremdavo i burbiskes (ten buvo karine baze) bei kita siauruko linija eidavo savanoriu prospektu iki dabartinio "cocacola-plaza" kino teatro (kitoje gatves puseje nuo kino teatro iki siol yra islikes raudonplytis siauruko stoties - sandelio pastatas)