Kiti Lietuvos siaurieji geležinkeliai (buv.)

[udrius]

O čia atsiminimai ar vis tik koks šaltinis yra?

[Beniux]

O čia atsiminimai ar vis tik koks šaltinis yra?

Ankstesniame pranešime minėjau, kad pateikiu savo tyrinėjimus (šaltiniai man yra žinomi). Tęsiu kupiūruotą pasakojimą toliau:

1918 – 1919 m. daugelį „siaurukų“ perėmė Krašto apsaugos ministerija, o kiek vėliau – Susisiekimo ministerija. Miestuose tįsoję geležinkeliai atiteko savivaldybėms. Matyt, taip nutiko ir Marijampolės – Vilkaviškio geležinkeliui. Šios dvi neturtingos, karo nualintos savivaldybės geležinkeliu naudotis leido privatininkams. Ir viename, ir kitame mieste riogsojo eksploatacijai netinkami riedmenys su daline įranga kroviniams gabenti. Šį transportą privatininkai ir atgaivino: sukalė medinį karkasą, kurį uždengė savotiška būda. Kairėje būta dviejų langų, o dešinėje vagono pusėje – vieno; šalia šio lango – durys. Vežėjas, įsikirtęs į vadeles ir pasilaikydamas už medinio „trikampio“, stovėjo atvirame vagono priekyje, po nedideliu stogeliu. Sėdėti jis negalėjo. Virš galvos, kairėje pusėje, kabojo nemažas varpas, kurio gaudesys dažniausiai nuaidėdavo galiniuose punktuose. Vežėjas turėjo ir daugiau garsinių signalų, primenančių tikro traukinio skleidžiamus garsus, kuriais signalizuodavo ir nuo bėgių baidant paukščius. Tamsiu paros metu privalėjo uždegti žibintą, bet dažniausiai žibalą taupė ...
Iš keliauninkų prisiminimų, paskelbtų to meto spaudoje, galima atkurti ir daugiau tokio transporto ypatumų. „Tramvajų“ (taip jį vadino miestiečiai) sudarė pora arklių ir jų traukiamas „kibyklas“ arba „betliejus“. Pastarasis buvo padalintas į dvi klases, kurių kokybė ir kaina niekuo nesiskyrė; miestu kvepiantys keleiviai paprastai sėdėjo „geresnėse“, tačiau irgi vėjo košiamose, vietose. Vagonėlyje būta 16 sėdimų vietų, bet kartais „prikimšdavo“ ir daugiau keliautojų. Šalia jų sėdėjo ir konduktorius, kuris buvo reikalingas ne tiek bilietams pardavinėti, kiek, avarijos metu, talkinti įkaušusiam vėžėjui. „Kritiniu“ atveju konduktorius atsistodavo šalia vežėjo. Ant išorinės vagonėlio sienos kabojo kablys – jį vežėjas, konduktorius ir vienas kitas keleivis kišdavo po nuvirtusio „betliejaus“ ratais ir vėl pastatydavo „ant kojų“. Laimei, jokių didesnių nelaimių neįvyko.
„Tramvajus“ riedėdavo taip „greitai“, kad smarkesni kaimo bernai, eidami šalia, jį lenkdavo. Su traukiniu lenktyniavo ir naminės antys. Gižuose vėžėjas (dar kitaip furmanas) bei konduktorius, pasipuošęs specialia kepure su „snapeliu“, eidavo sušilti į karčemą arba alinę (jų būta dviejų); išraudę ir svirduliuodami grįždavo į darbo vietas. Keleiviai, neturėdami, ką veikti, irgi prisiglausdavo karčemoje, kurioje vyravo tik du gėrimai: alus ir tokios pačios temperatūros arbata. Tiesa, vėliau atsirado ir pienas bei ... degtinė. Inteligentai skundėsi, kad ten nepardavinėjami laikraščiai. Kelionės trukmė priklausydavo nuo aptarnaujančio personalo „formos“ ir nuotaikų – apie 4-5 valandas. Per dieną jie pirmyn – atgal važiuodavo tik kartą. Kelionės vykdavo ir žiemos metu, nors niekas „betliejaus“ ir nešildė. Vakare „tramvajus“ sustodavo Duonelaičio gatvėje (taip 1919 – 1928 metais vadino dabartinę Vilkaviškio gatvę), netoli tilto. Iki 1923 metų tokia „stotis“ veikė prie „Dirvos“ bendrovės būstinės pietvakariniame Piliečių aikštės kampe (dabar J. Basanavičiaus).

[udrius]

tada kada laukti straipsnio ?

[Beniux]

straipsnis seniai parašytas, bet jis pats "neišsispausdina"

Nėra jokio poreikio leidėjams su juo (ar kita panašaus turinio medžiaga) "terliotis". Galiu tik čia fragmentus įmesti, bet tuomet ir mane ... išmes.

[Mazgelis]

straipsnis seniai parašytas, bet jis pats "neišsispausdina"

Nėra jokio poreikio leidėjams su juo (ar kita panašaus turinio medžiaga) "terliotis". Galiu tik čia fragmentus įmesti, bet tuomet ir mane ... išmes.

eiii juk yra tikrai kur publikuoti tokią medžiagą.. manau nevisur bandei kreiptis

[SPX]

Ignalina - Naujasi Daugėliškis - Vidžiai geležinkelio ruožas šalia Kačergiškės Pirmojo pasaulinio karo metais

Atvaizdas


Šaltinis: http://postcards.delcampe.net/page/i...anguage,E.html

Suintrigavo. Ar tikrai buvo toks ruožas? Dabar galvoju ar N. Daugėliškyje esanti Jaunimo g. nėra to geležinkelio liekanos. Gal gali kas plačiau kažką pakomentuoti?

[Beniux]

eiii juk yra tikrai kur publikuoti tokią medžiagą.. manau nevisur bandei kreiptis

Tikrai ne visur kreipiausi. Ir išvis nemėgstu lįsti. Turiu ir kitų darbų bei reikalų - nepašvesiu juk didžiąją dalį laiko savo rašliavos protegavimui. Aš gi nesu leidėjas. Siūlomas produktas "kvepia" pigiu produktu.

Grįžtu prie temos - atrodo, 2006 metais vienam gerai žinomam verslininkui nurodžiau, kur to "betliejaus" platforma stovi. Jam nepavyko anos išsigabenti dėl svorio ir jokios kėlimo technikos panaudojimo negalimumo. Vis tik po keleto metų sužinojau, kad nugriauta ta daržinė, kurioje būta riedmenų. Aišku, jų ten irgi neliko, bet pas tą verslininką irgi neatsirado. Matyt, istorija baigėsi kažkur metalo lauže. Veiksmas vyko netoli Jūrės gyvenvietės.

[edecka]

Kas gali padėti rasti informaciją apie maršrutą Jašiūnai- Baltoji Vokė? Antro pasaulinio karo laiku tą siaurojo geležinkelio atkarpą vokiečiai naudojo miško išvežimui ir perkrovimui Jašiūnų geležinkelio stotyje. Dabar geležinkelis išardytas, bet liko sankasos. Teko man pačiam rasti prieš 20 metų kelis metalinius pabėgius

[Al1]

Tai buvo gan nemaža sistema, jungusi Jašiūnų stotį, Baltosios Vokės durpyną, Juodšilius bei Vaidotų stotį. Aišku, vienu metu ji tokia neegzistavo, tai buvo evoliucija. Viskas prasidėjo, bent jau žiūrint į žemėlapius nuo Jašiūnų - Rūdninkų miško geležinkelio, nutiesto berods dar Pirmojo pasaulino karo metais, o gal po jo, lenklaikiu. Tarpukario tarybiniame žemėlapyje jis pavaizduotas (žemėlapio fragmentas yra rar faile). Pokaryje geležinkelis nuo Jašiūnų pratęstas iki pradėto eksploatuoti 1952 m. Baltosios Vokės durpyno. Geležinkelis taip pat naudotas ir medienos išvežimui iš Rūdninkų apylinkių miško. Durpės buvo vežamos į Vilniaus TE, todėl netrukus iš durpyno nutiesta trumpesnė siaurojo geležinkelio linija iki perkrovimo stoties Juodšiliuose (laukuose į vakarus nuo Valčiūnų stoties). Plačiojo geležinkelio atšaka iki perkrovimo stoties nutiesta nuo neseniai pastatyto Vilniaus aplinkkelio - Vaidotų stoties. O linija iš B. Vokės iki Jašiūnų buvo išardyta.

Faile keli tarybiniai N35-51 1:25000 topografiniai žemėlapiai. Deja, jie maži. Bet geležinkelis matosi. Taip pat minėtas tarpukario tarybinio žemėlapio fragmentas ir devintojo XX a. dešimtmečio topografinio žemėlapio fragmentas.

zem.rar - 5.3 Mb

Jašiūnuose tarpukaryje būta ir kito siaurojo geležinkelio - popieriaus fabriko.

[edecka]

Ačiu už išsamiąją informaciją. Man, kaip vietos gyventojui ir geležinkelininkui, ta informacija padėjo. Gal galima šaltiniuose rasti kiek informacijos apie šiame ruože naudojamus riedmenis? Garvežius ir pan.

[Al1]

Aš nežinau tokių šaltinių.

[Al1]

Dar vienas nežinomas siaurasis geležinkelis. Apie tai, kad vokiečiai pirmojo pasaulinio karo metais pradėjo tiesti platųjį geležinkelį Varėna - Lyda yra žinoma. Baltarusijoje nuo Lydos iki Gudų yra pradėto statyti geležinkelio į Varėną pylimas, juo buvo nutiestas siaurasis geležinkelis, veikęs ir tarybiniais metais.
1918 m. žemėlapyje pavaizduotas siaurasis geležinkelis nuo Varėnos iki netoli Barčių kaimo. Galbūt jis buvo naudojamas plačiojo geležinkelio tiesimui. Žiūrint į maps.lt ortofotonuotraukas nieko atsekti neišeina. Reikia patyrinėti vietoje. Visgi jei žemės darbai buvo nedidelių apimčių (ten gan lygios vietos) tai vargu ar kas išliko...



Žemėlapis iš http://www.mapywig.org/

[udrius]

Apie tuos Bortelius jau manęs klausinėjo Zinovjevas, dar porą geležinkelių buvo atsiuntęs, vienas iš jų Šalčininkai - Tartokas (čia dabartinė Šalčininkų geležinkelio stotis) ir dar keletas.

[vėkas]

Dar vienas nežinomas siaurasis geležinkelis. Apie tai, kad vokiečiai pirmojo pasaulinio karo metais pradėjo tiesti platųjį geležinkelį Varėna - Lyda yra žinoma. Baltarusijoje nuo Lydos iki Gudų yra pradėto statyti geležinkelio į Varėną pylimas, juo buvo nutiestas siaurasis geležinkelis, veikęs ir tarybiniais metais.
1918 m. žemėlapyje pavaizduotas siaurasis geležinkelis nuo Varėnos iki netoli Barčių kaimo. Galbūt jis buvo naudojamas plačiojo geležinkelio tiesimui. Žiūrint į maps.lt ortofotonuotraukas nieko atsekti neišeina. Reikia patyrinėti vietoje. Visgi jei žemės darbai buvo nedidelių apimčių (ten gan lygios vietos) tai vargu ar kas išliko...

Atvaizdas


Žemėlapis iš http://www.mapywig.org/

Tarp Barčių ir Varėnos kaip tik eina žemyninių kopų juosta, tad ten tikrai ne itin lygu - manau, kad kažką rasti pavyktų.

[Al1]

Bet miškas buvo sodintas po Antrojo pasaulinio karo. O tai praktiškai reiškia, kad jei žemės darbai buvo palyginti nedidelės apimties, tikimybė, kad kažkas išliko yra maža. Galbūt šiemet atsidursiu tame krašte ir patyrinėsiu.

[Al1]

Pohuliankos (Pažeimenės) siaurasis geležinkelis.



Bandžiau atrasti trasą. Nuo plačiojo geležinkelio linijos lyg ir kažką panašaus atradau. Bet nežinant vargu ar pasakytum, kad tai galbūt pylimo liekanos. Deja, nufotografuoti nebuvo kaip, nes kažin ar kas matytųsi nuotraukoje, jei jau ir vietoje vos įžvelgiama.

Ortofotonuotraukoje matyti iškirstas miškas netoli plačiojo geležinkelio, o tame plote lyg ir įžvelgiamas pylimas, sutampantis su lenkiško žemėlapio siaurojo geležinkelio linija. Deja, miškas dabar pradėjęs ataugti savaime, tai vietoje kažką aptikti buvo sunku. Siaurasis geležinkelis kirto Merą tiltu, kurios vietą pažymėjau. Tai buvo bendras geležinkelio ir kelio tiltas. Dabar beveik toje pat vietoje yra gelžbetoninis tiltas. O šalia jo vagoje matyti polių liekanos. Nuotrauka po ortofotonuotrauka.





Toliau kelias suko į dešinę (jei važiuoja nuo Pažeimenės), suka ir dabar. Tačiau buvusio geležinkelio iškasa dabar panaudota pagrindiniam keliui nuo Gužių iki Pažeimenės stotelės. Štai ta iškasa, tilto per Merą link.



Tolimesė trasa trasa pažymėta ortofotonuotraukoje. Geležinkelis antrą kartą kirto Merą vietoje, kuri yra dešiniajame apatiniame kampe. Šalia, už maždaug 400 m buvo kelio tiltas, jo poliai išlikę, o geležinkelio tilto neaptikau, nes nepriėjau prie upės - tankumynas. Pylimo liekanų miške aptikti nepavyko. Reikia ieškoti ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį. Buvusių kareivinių vietoje auga miškas, tik ant keliuko vietomis daug akmenų - matyt pastatų pamatų ar grindinio liekanos, nors ir išstumdytos buldozeriais. Manau, kad kareivinės buvo be pamatų, ant polių. Ir tik vienas kitas pastatas galėjo būti pastatytas kapitališkai.

[udrius]

O negalėjo ten būti durpynas, pagal aerofotonuotrauką matosi, kad ten durpinga žemė...

[Al1]

Kur? Ne, durpyno nėra. Kareivinės ten buvo jau caro laikais ir lenkai tikriausiai pasinaudojo trofėjiniais vokiškais feldbahn'ais, kurių daug buvo Dūkšto, Ignalinos, Švenčionių, Adutiškio ir t.t. apylinkėse, ir nutiesė geležinkelį kariuomenės poreikiams tenkinti.

[vėkas]

Pohuliankos (Pažeimenės) siaurasis geležinkelis.

Tolimesė trasa trasa pažymėta ortofotonuotraukoje. Geležinkelis antrą kartą kirto Merą vietoje, kuri yra dešiniajame apatiniame kampe. Šalia, už maždaug 400 m buvo kelio tiltas, jo poliai išlikę, o geležinkelio tilto neaptikau, nes nepriėjau prie upės - tankumynas. Pylimo liekanų miške aptikti nepavyko. Reikia ieškoti ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį. Buvusių kareivinių vietoje auga miškas, tik ant keliuko vietomis daug akmenų - matyt pastatų pamatų ar grindinio liekanos, nors ir išstumdytos buldozeriais. Manau, kad kareivinės buvo be pamatų, ant polių. Ir tik vienas kitas pastatas galėjo būti pastatytas kapitališkai.

Atvaizdas

Galima įtarti, kad antrąsyk Merą kirto ties dabartine stovyklaviete - ten ir poliai ir pylimas matyti ties upe (dešiniajame krante), tačiau pagal sovietmečio žemėlapius ten buvo paprastas kelias, o ir jo likučių toliau nuo upės miške neįmanoma aptikti.

[Al1]

Aš irgi taip pamaniau iš pradžių. Bet ties stovyklaviete yra paprasto kelio tilto liekanos - žr. lenkišką žemėlapį.