Nė kiek neabejoju, kad tai būtų nurašyta į popamokinę mokomąją veiklą, o ta dalis, kur fizinis darbas, atitinkamai pritaikyta pagal jau esamus normatyvus. Tikrai kalėjimu niekam negrėstų
Tai vat visa bėda, kad siaurukas buvo išardytas iki 1924 metų. Apie tai buvau rašęs kažkuriame straipsnyje. Tarp Vilkaviškio ir Marijampolės susiekimas buvo konkes principu, vienas amerikietis buto pateikęs savo šeimos archyvą ir ten buvo to vagonėlio foto... Taip kad nemanau, kad buvo kažkoks mažgas, nes jo butinybė atkrito pastačius plačiojo geležinkelio atšaką ...
Sovietinis 1935 m. žemėlapis,
N-35-A Вильно (Wilno, Vilnius) M 1:500 000 (1 cm - 5 km)
Jame pavazduoti ir po II pasaulinio karo buvę siaurukai:
- Dūkštas - Rimšė - Gritūnai - Druja (jis veikė iki ~1963 m.)
- Švenčionėliai - Švenčionys - Lentupis - Kabylnikas (dab. Narutis) (veikė iki ~1972 m.)
- Švenčionėliai - Utena (veikė iki ~1973 m.)
Taip pat pažymėti dar prieš dešimtmetį iki žemėlapio sudarymo išardyti siaurukai, kuriuos nutiesė vokiečiai I pasaulinio karo metais:
- Smalvos -Zarasai - Eglaine (LV)
- Ignalina - Naujasi Daugėliškis - Vidžiai
- Tverečius - Gritūnai
- Beniūnai - Grybėnai
Paskutiniai trys geležinkeliai kitur, atrodo, nebuvo žymėti, bet nepažymėtas vokiškas siaurukas iš Švenčionių į šiarės rytus
Sovietai jau kaip plačiuosius pažymėjo ruožus nuo Pabradės iki Adutiškio - Pastovių ir nuo Lentupio - Razlogų į pietus link Kobylniko (dab. Naručio)
2011.04.19 pranešimai apie išardytus siauruosius geležinkelius buvo iškelti į atskirą temą Neveikiantys Lietuvos siaurieji geležinkeliai , kuri 2011.07.23 išskaidyta į tris temas:
1) Buv. (Anykščių) - Rubikių - Utenos - Švenčionėlių - Lentupio siaurasis geležinkelis - Rubikių - Utenos - Švenčionėlių
- Švenčionėlių - Lentupio - Kabylniko
- Buv. siaurasis geležinkelis iki Berezvečiaus
- Istorija (visas Panevėžio - Švenčionėlių - Berezvečiaus ruožas)
3) Kiti Lietuvos siaurieji geležinkeliai (buv.)
ŠIOJE TEMOJE - pranešimai apie kitus (daugiausia išardytus) siauruosius geležinkelius:
Šiaurės Rytų Lietuvos
- Skapiškis - Pandėlys - Suvainiškis
- Dūkštas - Apsas - Druja
Užnemunės
- Kazlų Rūda - Pavilkijys
- Vilkaviškis - Marijampolė
Dzūkijos
- Marcinkonys - Beržtai
Kiti siaurukai
- nutiesti vokiečių I pasaulinio karo metais (feldbahn'ai)
- kai kurių miestų (Kauno, Vilniaus)
- miško
- ir t.t.
Tiesiant geležinkelį reikėjo užpilti didelę pelkėtą teritoriją būsimos Virbalio stoties vietoje, todėl šiauriau buvo įrengtas karjeras, iš kurio nutiestu siauruoju geležinkeliu buvo gabenamas smėlis.
Radau tris žemėlapius (visi iš www.mapywig.org), kuriuose pavaizduotas karjero geležinkelis.
Vokiškas 1943 m., sudarytas pagal 1934 m. žemėlapį. O šis sudarytas dar prieš Pirmąjį pasaulinį turėtą topografinę medžiagą. Visgi tarpukario Mestischblatt'uose siaurojo geležinkelio nėra.
JAV armijos 1944 m. žemėlapis.
Dunlop kelių žemėlapis, išleistas prieš Pirmąjį pasaulinį. Nors čia atšaka pavaizduota kaip plati, bet tik dėl to, kad žemėlapis ne topografinis.
tai vadinasi pirmąjį Lietuvos siauruką galime datuoti 1862 metais? Bet iš kitos pusės - ar smėlio vežimui buvo naudojamos vagonetės, kurias stumdė žmonės , ar vis tik stumdymui buvo naudojami mechaniniai įrengimai?
Nors 1880-90 metų vokiškame topografiniame 1:100000 žemėlapyje geležinkelis į smėlio karjerą pavaizduotas, tačiau jau 1891 metų cariniame žemėlapyje matomas (vos matomas) tik pylimas arba likučiai:
Manyčiau reikėtų ieškoti rašytinių šaltinių apie geležinkelio linijos statybą.
p.s. Amerikiečių pokarinių žemėlapių labai rimtai nepriimčiau...
Comment