Durpynų ir pramoniniai siaurieji geležinkeliai

[Al1]

Aklasis ežeras (Pageležių durpynas)

Tikriausiai depas?


Barakas šalia.



Gyvenamieji barakai gyvenvietėje.



Tabalos Stounhendžas. Tabaloje kaime dar stovi keli mediniai statiniai nuo durpyno laikų, pora mūrinių sandėlių, pagal viską statyti durpyno gyvenvietei aptarnauti ar pan.

[Al1]

Buvęs Dūseikių siaurasis geležinkelis. Naudotas durpių ir molio į plytinę gabenimui. Durpės tikriausiai kūrentos plytinėje. Durpyno siaurukas panaikintas dar tarybiniais metais (žemėlapyje jo jau nėra; jis buvo į pietus nuo plytinės Dūseikiuose).



Buvęs pylimas į molio karjerą.



Bėgiai buvo panaudoti tvorai (yra ir daugiau tokių stulpų). Netoli pervažos vakarinėje stoties pusėje (žemėlapyje jos dar nėra).



Plytinės aikštelė



Plytinės gyvenvietė.









Pylimas nuo plytinės link Dūseikių stoties. Tikriausiai plačiojo geležinkelio.

[Al1]

Pabalvės durpynas Tryškiuose.



Durpynas veikia, bet durpės gabenamos ne geležinkeliu.





Nuo A11 plento.



Irgi visai šalia plento.



Bėgiai čia šiek tiek blizga. Retkarčiais pavažinėjama.





Čia tikriausiai seniau būta pervažos per A11 į perkrovimo aikštelę miške tarp A11 ir Tryškių stoties.





Iš kitos teritorijos pusės. Vartai, pro kuriuos išeina kelias į durpyną. Bėgiai šiek tiek blizga.



Žvilgsnis pro vartus.



Einu bėgiais durpyno pusėn. Bėgiai nenaudojami.

[Al1]

Luinių durpynas netoli Raudėnų.



Buvo jau po darbo valandų.

[Al1]

Kuršėnuose būta dviejų siaurųjų geležinkelių - Pavenčių cukraus fabriko ir plytų fabriko
Daugėliuose. Dar buvo ir trečiasis netoli Kuršėnų stoties, Drąsučiuose. Jis buvo skirtas molio pervežimui iš karjero į keramikos gamyklą.

Cukraus fabriko siaurasis gabeno durpes įmonės katilinei iš Laukstučių durpyno, esančių į šiaurės vakarus nuo Pavenčių.

1949 m. topografiniame žemėlapyje geležinkelis pavaizduotas kaip tiesiamas. Pažymėjau Laukstučius.
Vietoje sunku ką buvo aptikti. Viena aišku, palyginus žemėlapį ir ortofotonuotrauką, kad Durpyno gatvė Kuršėnuose yra pravesta buvusio pylimo vietoje. Nuo Ventos g. (dabar sankryža su Durpyno g.), geležinkelis leidosi ir gan mažo spindulio kreive suko į kairę link cukraus fabriko.



Kitas siaurasis geležinkelis veikė prie plytų fabriko, vėliau tapusio statybinių medžiagų kombinatu ir nepriklausomoje Lietuvoje bankrutavusio. Tačiau siaurasis geležinkelis buvo likviduotas dar tarybiniais metais. Karjerai buvo šiauriau gamyklos. Ten dabar tvenkiniai.

1951 m. topografinis žemėlapis.



1963 m. topografinis žemėlapis.

[Al1]

Didesni Pavenčių siaurųjų geležinkelių žemėlapiai. Žemėlapiai tie patys kaip ir ankstesniame pranešime, tik tai yra daug didesnės jų nespalvotos kopijos.

Suklijuoti 1949 ir 1951 m. žemėlapiai.



1963 m.

[Al1]

Akmenės - Menčių klinčių karjero siaurasis geležinkelis.



Kelias miške ties Lapkasiais, kurio vietoje pagal žemėlapį buvo siaurasis geležinkelis.



Panagrinėjus maps.lt ortofotonuotraukas ir pokarinį topografinį žemėlapį ne vienoje vietoje galima surasti išlikusio siaurojo geležinkelio pylimo fragmentų.

[Al1]

N. Akmenės - Karpėnų (cemento gamykla) siaurasis geležinkelis.

1949 m. topografinis žemėlapis iš www.parovoz.com



Ortofotonuotrauka iš maps.lt. Abejonių nekyla, kad Nepriklausomybės alėja sutampa su buvusio geležinkeliu. Tačiau alėja nutiesta ne geležinkelio vietoje, o šalia jo ėjusio kelio vietoje. Geležinkelio pylimas panaudotas pėsčiųjų takui, einančiam piečiau alėjos.



Trys pėsčiųjų tako (buvusio geležinkelio pylimo) nuotraukos.

[udrius]

Atsirado skaitmenizuotas filmas internete

"Per kemsynus per dupynus..." , 1984 metai , apie Tutuvėnų durpininį siauruką

Visas filmas

http://fondas.lrt.lt/Media/ItemReview.aspx?ItemId=6009

[Al1]

Iš delcampe.net. Rašo, kad Kauno marios. Reikia suprasti - HE statyba. Dar berods dvi tokios pačios nuotraukos yra tame puslapyje, bet vieta neminima.

[rimsenas]

Atrodo liko nepastebėtos 2 pramoninės siaurojo geležinkelio atkarpos Kybartuose. Pramoninis geležinkelis vedė iš plytinių (atrodo jos buvo 2) į molio telkinius - molynus. Žemėlapis atvaizduoja 1956 m. situaciją.

[Al1]

Vis ruošiausi įkelti. Ten dar yra vienas trumpas siaurasis geležinkelis prie stoties. Gal katilinės?

[agaras]

Ežerėlio negalima įsivaizduoti be durpyno ir jį supančios gamtos.

[Romas]

Nuo Baltosios Vokės durpyno (Šalčininkų r.) XX a. 6-7 dešimtmetyje siaurasis geležinkelis ėjo iki pat Vilniaus TEC-2.

Vėliau siaurųjų geležinkelių tinklas sutrumpėjo.

Sovietinis 1985 -1988 m. žemėlapis

Žemėlapis iš:http://download.maps.vlasenko.net/smtm100/n-35-051.jpg


Dabar geležinkeliai kairėje Merkio-Vokės kanalo pusėje pavirtę žvyrkeliais, o kai kur užžėlę.
Buv. geležinkelio tiltas per Merkio-Vokės kanalą (vietą žr. žemėlapyje). Dešinėje matosi dar išlikęs pylimas

[Eimantas]

Ar šitas geležinkelio tiltas? Jei žiūrėti pagal pylimą, tai tik kyšo nupjaustytos tilto atramos.

[Al1]

Taip, ten automobilių tiltas. O geležinkelio tilto tik poliai.

Bet ar tikrai siaurasis geležinkelis ėjo iki pat TE? Man atrodo, kad ne. Juodšiliuose buvo perkrovimo stotis ir toliau iki TE buvo gabenama plačiuoju geležinkeliu. Keli durpių vežimui skirti plačiojo geležinkelio vagonai dabar yra Elektrėnuose. Darbuotojai sakė, kad jie iš Vilniaus TE.

[Al1]

Bezdonių siaurasis geležinkelis.

1925 m. išleisto (pagal 1923 m. duomenis) lenkų topografiniame žemėlapyje pažymėtas siaurasis geležinkelis nuo geležinkelio stoties pakhauzo į Vakarus (Suktiškių durpyną) ir atšaka į pietus, fabriko link.



1933 m. žemėlapyje, kuris sudarytas pagal tų pačių 1923 m. duomenis, pažymėta, kad pietuose buvo spirito varykla: Grz. - gorzelnia. O tarybiniame ikikariniame žemėlapyje, sudarytame pagal lenkų žemėlapius, pažymėta klijų gamykla, irgi ten veikusi. Vėlesnių metų lenkų žemėlapiuose, sudarytuose pagal atnaujintus duomenis, jokio siaurojo geležinkelio nėra.





Palyginus žemėlapius su ortofotonuotrauka, matyti, kad buvusio siaurojo geležinkelio trasa sutampa su dabar esančiu keliu į Suktiškių durpyną ir Pakalnės g. (kuri šiek tiek ištiesinta). Tačiau vietoje neaptikau jokių siaurojo geležinkelio pėdsakų. Užtat lengvai aptinkamas ir galbūt painiojamas su siauruoju geležinkelio yra plačiojo (tikrai neatrodo, kad siaurojo) geležinkelio pylimas (pažymėjau rodyklėmis) į Suktiškių durpyną, kuris gerai matosi ortofotonuotraukoje ir dar geriau vietoje. Tačiau jo trasa visai kita nei siaurojo geležinkelio ir tik ties durpynu daugiau mažiau sutampa. Kada atsirado platusis geležinkelis, neaišku. Durpynas tikriausiai veikė ir lenklaikiu be geležinkelio, o Antrojo pasaulinio karo metais durpyno eksploataciją perėmė vokiečiai. Durpes kasė tik žydai. Galbūt vokiečiai ir suorganizavo plačiojo geležinkelio atšakos nutiesimą į durpyną? Visgi pokariniame topografiniame žemėlapyje geležinkelio nėra. Parovoz.com rašoma, kad siaurasis geležinkelis neva veikė iki septintojo dešimtmečio ir gerai išlikę pylimai su mažo spindulio kreivėmis.



Pylimas tarp stoties ir Pakalnės gatvės bei abiejose jos pusėse labai gerai išlikęs.







Toliau miške jis jau apaugęs medžiais.









Prie pat stoties pylimas taip pat apaugęs. Čia (pylimas priekyje ir nelabai matosi nuotraukoje) buvus linija išėjo į stotį.



Ten pat, šiek tiek kairiau - buvę Bezdonių stoties sandėliai su rampa.

[Al1]

Dauparų (Klaipėdos raj.) siaurasis geležinkelis. Deja, dar prieš 3 metus jis veikė. Šiemet jau nebe. Išardytas ne šiemet, o tikriausiai 2010 m. Durpės irgi jau nebekasamos.

Depo pastatas. Išlikę keli metrai bėgių.



Durpių iškrovimo estakada.





Pylimas už 100-200 m nuo estakados.

[Miningan]

Filmas apie durpynus, iš sovietinio laikotarpio. Pats paskutinis sąraše - http://www.lrt.lt/mediateka/temos/13...filmai/page/31

[udrius]

Filmas apie durpynus, iš sovietinio laikotarpio. Pats paskutinis sąraše - http://www.lrt.lt/mediateka/temos/13...filmai/page/31

Šiaip tai pavadinimą galėjai parašyti, nes ten rūšiuoja atsitiktine tvarka..