Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[Garbanius]

O kaip ASG projektas? Nera problemu su turistu pritraukimais? Nes kiek teko susidurti, visi apibudino kaip pramoga seimai su vaikais nebent

[Al1]

Tęsiu toliau fotoreportažą.

Pervaža netoli tilto per Pyvėsą.



Nuo pervažos einu link tilto (vaizdas Pasvalio link).



Dešinėje pusėje matyti seno pylimo liekanos. Ar tai senas siaurojo geležinkelio pylimas? Šalia tilto išlikusi seno tilto atrama. Jos nuotrauka bus žemiau. O gal ten būta plento tilto? Nors pylimas gan siauras, labiau pagal plotį tiktų geležinkeliui.



Tiltas per Pyvėsą.





Vaizdas atgal, Biržų link.



Seno tilto atrama.



Tiltas iš šono.

[Al1]

Tiltas per Lėvenį Pasvalio pakraštyje. Vaizdas Biržų link.



Prie tilto, Pasvalio link.



Tiltas iš šono.





1985 m. prie Pasvalio sūrinės įrengta stotelė "Sūrių gamykla". Stotele naudojosi ne tik jos darbuotojai, bet ir Pasvalio ligoninės pacientai bei lankytojai. Už maždaug 100 metrų nuo stotelės yra ligoninė. Dabar iki jos nuo autobusų stoties nuo ryto iki pietų vieninteliu miesto maršrutu važinėja autobusas.



Paviljonas. Perono bortelis išlikęs, plytelių nėra.



Ties stotele, Biržų link.



Pasvalys. Ties pravažiavimu per pramoninį rajoną tarp Geležinkeliečių ir Mūšos gatvėmis. Pasvalio stoties link.



Į priešingą pusę.

[Al1]

Už priešpaskutinėje aukščiau esančio pranešimo nuotraukoje matomo elevatoriaus. Vaizdas Biržų link. Bėgiai čia yra dešinėje apaugę žole. Du keliai joje.



Ten pat.Vaizdas pasisukus kairėn. Kažkada buvusią atšaką į įmones mena šiluminė trasa. Bėgių ten nėra.



Einu Pasvalio stoties link. Ji matosi tolumoje.



Vaizdas atgal. Matosi tiek elevatorius, tiek ir šiluminės trasos "vartai" (kur buvo atšaka).



Stoties pastatas vis arčiau.



Viskas apauga medžiais ir krūmais...



Vaizdas atgal.



Dar kiek paėjus stoties link. Vėl atgal.



Priekyje pervaža ir stoties pastatas.



Ties pervaža, vaizdas atgal.

[Al1]

Už pervažos. Stoties kelynas ir pastatas.



Paminklas tremtiniams.



Stoties pastatas, peronai ir keliai.



Vaizdas atgal, pervažos link.



Tarp bėgių užaugo beržai, pasodinta gėlių.





Nuo perono galo Joniškėlio link.

[Al1]

Nuo perono galo, vaizdas dešinėn. Rampa.



Sandėlis (pakhauzas) su rampa šalia stoties pastato.





Pasvalyje bėgiai buvo iš abiejų stoties pastato pusių. Iš taip vadinamos miesto pusės. Nors Pasvalio centras priešingoje pusėje.



Stoties pastatas iš miesto pusės.



Iš kelyno pusės.



Tęsinys bus.

[DDoncys1]

Gaila, kad Pasvalio stotis privatizuota. Beje, taip ir nesupratau, kaip yra su Biržų stoties pastatu, ar irgi privatizuota?

[Al1]

Tikriausiai privatizuota.

[DDoncys1]

O ar palei ruožą yra išlikę daugiau įvairiai panaudotų vagonų, be to sandėliuko Biržuose.

[Al1]

Nežinau, daugiau nemačiau.

[Al1]

Paskutinė fotoreportažo Biržai - Joniškėlis dalis.

Migonių stotis. Vaizdas Joniškėlio link.







Pasvalio pusėn.



Jau ne pirmus metus nejudinamai stovi...



Tarpukaryje kelis metus būta Gojelio stotelės (5,5 km nuo Joniškėlio), vėliau buvo pastatyta Migonių stotis (6,7 km nuo Joniškėlio). Gojelio stotelės vietoje, aišku, nieko nėra.

Gustonių pervaža.



Ten pat, vaizdas Joniškėlio link.



Migonių link.

[Al1]

Artėjant prie Joniškėlio. Nuo geležinkelio neseniai buvo iškirsti krūmai ir medžiai.



Joniškėlio prieigos. Matosi semaforas.





Vaizdas Biržų link nuo G. Petkevičaitės-Bitės g. pervažos Joniškėlyje.



Ten pat, Joniškėlio stoties link.



Ir pabaigai TU2-090 su vagonu Joniškėlyje.

[Eimantas]

Greitai metalo laužo krūva liks tie paminklai, jei neremontuos normaliai. Bet ir šiaip po atviru dangumi buvimas nieko gero neduos.

[Al1]

Taip. Blogai. Bet dar blogiau, kad muziejiniai riedmenys stovi po atviru dangumi.

[Salvijus]

Apie jokį atsipirkimą nėra prasmės kalbėti, nes jo niekada nebus. Rekonstruoti liniją ir pritaikyti turizmui galima būtų tik už ES lėšas. Likusią dalį galbūt susimestų savivaldybės, ASG, Susisiekimo ministerija ar netgi LG. Toliau klausimas būtų kaip organizuoti geležinkelio darbą ir kitų turizmo objektų, įmonių, traukos taškų sąveiką, kad atsipirktų eksploatacinės išlaidos. Lygiai kaip dabar ASG. Tik čia startas bus kitoks - linija dar buvo tinkama eksploatacijai. Dabar gi Panevėžio - Biržų su atšaka į Petrašiūnus ir Linkuvą eismui nebetinkama. Tačiau ją rekonstravus, savo technine būkle ji lenktų Panevėžio - Anykščių - Rubikių liniją.

Tęsiant diskusiją. Jei prakalbom apie ruožo atgaivinimą.
Ateitį turėtų ruožai Pakruojis-Petrašiūnai-Linkuva (15 km, daug objektų ir gyvenviečių pakankamai) ir Pasvalys-Biržai (vien dėl Biržų, tik klausimas su Pasvalio trauka).

[Al1]

Bet tai gautųsi izoliuoti ruožai. Manau, kad sistemą reikia išsaugoti visą. Taip, ne visi ruožai vienodai galėtų būti panaudojami.
Be to Pakruojis - Petrašiūnai visiškai išardyta ir atstatyti iki Pakruojo nėra jokių šansų, nes miestas tikrai neleis tiesti geležinkelio, be to ir trasa užstatyta. Galima būtų kalbėti tik apie liniją iki Pakruojo dvaro.

[Salvijus]

Aš irgi už visą sistemą, tik atsiras rėkiančių balsų dėl investicijų skyrimo prasmingumo.
Dėl išardytos linijos - vis tiek visur reikia kapitalinio remonto, o tai praktiškai reiškia statyti naują, o Pakruojy linija nėra užstatyta - geležinkelis ėjo palei gatvę (ir dabar dar matosi sampilo likučiai).

Bet žinant realią situaciją - baigsis tuom, kad likusius statinius privatizuos, o bėgius su tiltais supjaustys metalui.

[Al1]

Atskiroms dalims tuo labiau bus problemų dėl lėšų pritraukimo ir skyrimo. Dar konkurencija tarpusavio, jei atskiras VšĮ steigti. Dėl Pakruojo atkarpos ne tas pats. Techniškai statyba (ant iš esmės išlikusio pylimo, kai kur gal nukasto, metinkamų naudoti tiltų) ar rekonstrukcija tai tas pats. Bet juridiškai ne tas pats. Geležinkelio tarp Petrašiūnų ir Pakruojo jau nėra. Todėl faktiškai tai jau naujos linijos tiesimas, nesvarbu, kad realiai esama trasa (išskyrus Petrašiūnų karjero apylanką). O čia daugybė papildomų juridinių ir biurokratinių kliūčių.
Pakruojyje liniją dar būtų galima atstatyti iki Statybininkų ir Vilniaus sankryžos. Toliau trasa užstatyta Sodros pastatu (jau po nepriklausomybės atstatymo) ir daugiabučiu. Jei ir būtų galima atstatyti liniją, tai tik iki Vytauto Didžiojo g. Ten įrengti stotelę, o du kelius, kad šilumvežis galėtų apvažiuoti, kiek toliau link Petrašiūnų, palei Puknionių g.

[udrius]

Liniją iki Pakruojo matau tik 600 mm, tuo labiau, kad jau riedmenų yra. Taip , iki Pakruojo dvaro viena iš idėjų - didesnis turistų srautas. Arba dar idėja 600 mm - Petrošiūnai - Linkuva.

[Al1]

Paveldo objektas - linijos pločio keisti neleis. Bet išardyti biurokratai gali leisti.