Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[Al1]

Sandėlis su rampa.



Bėgio užrašo fragmentas.



Stoties kelyno galo ties Kęstučio g. link.



Vaizdas į priešingą pusę.



Dar kiek paėjus kelyno galo link.



Kaip paminklas stotyje pastatyti vagonai ir šilumvežis.











Stoties panorama nuo kelyno galo.

[Al1]

Tada grįžtu atgal. Ties stoties pastatu yra ūkinės paskirties pastatėlis.





Stoties pastatas nuo kelyno pusės.



Einu pietinio kelyno galo link. Vaizdas atgal.



Vaizdas pietinio kelyno galo link.



Dar kartą atgal.



Artėju prie vandens bokšto.

[Al1]

Iš arti.



Ortofotonuotraukoje šito kelio nėra. Jis eina nuo stoties į, berods, elevatorių ir depą.



Stovint ant minėto privažiuojamojo kelio, stoties link.



Vandens bokštas ir dešinėje buvę sandėliai su rampa. Prie jų būta vagonų svarstyklių.



Kairėn - į elevatorių, tiesiai - į depą.



Deja, bėgiai į elevatorių už tvoros išardyti.



Depo link.



Senas vagonas šalia depo pastato, paverstas sandėliu.

[Al1]

Depas privatizuotas, suremontuotas. Viduje stovi automobiliai.





Depo kompleksui priklauso ir daugiabutis namas.



Depas iš šono.



Kelias dešinėje - kelias Joniškelio link.



Vandens bokštas.







Jau minėti sandėliai iš arčiau.



Stoties pietinis kelyno galas, vaizdas Joniškėlio link.

[Al1]

Palei J. ir M. Yčų gatvę. Joniškelio link.



Ten pat, į priešingą pusę, stoties link.



Pietvakarinėje Biržų dalyje būta atšakos į pramoninę zoną. Ortofotonuotraukoje pylimas aiškiai matosi, jį pažymėjau mėlyna linija.



Ties Plento g. pervaža. Kairėje, kur takelis, buvo atšaka į minėta pramoninę teritoriją.



Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau.
1932 m. pastatyta pralaida per kurią teka Požemis.



Šiek apie 100 m už pralaidos, Joniškėlio link.



Ten pat, Biržų link.



Ties Klausučių kapinėmis. Joniškėlio link.



Ten pat, Biržų link. Išlikę du ženklai duoti signalą ir kilometražo ženklas. Antrasis ženklas duoti signalą matosi geriau įsižiūrėjus tolumoje.



Taip pat ties kapinėmis išlikęs medinis įspėjamasis diskas. Biržų link. Krūmai buvo neseniai iškirsti.



Tiltas per Juodupę.



Tiltas per Daudžgirių upelį (pavadinime yra žodis "upelis").



Ties tiltu, Joniškėlio link. Už krūmų, maždaug už 150 m buvo Daudžgirių stotelė.



Tiltas per Daudžgirių upelį. Biržų link.



Daudžgirių stotelės vieta. Kiek toliau bėgiai buvo šviežiai pavogti.

[Al1]

Tiltas per Tatulą.



Paplautas ir nuslinkęs pylimas.



Gulbinų (Joniškėlio) link.



Ties tiltu, Biržų link. Kiek toliau yra pavogtų bėgių.



Vaizdas į Gulbinų stotį nuo kelio.



Gulbinų stoties pastas. Saulė, elektros stulpas ir stovinčios mašinos neleido normaliai nufotografuoti pastato.

[Al1]

Kita stotis - Kraštai. Stotis aptarnavo plytinę, į kurią ėjo atšaka. Bendras vaizdas Pasvalio link.



Stoties pastatas. Pavasarį ar žiemą buvo nugriautas sandėlis, užkalti langai, šiukšlės. Statybinis laužas, kai lankiausi, dar nebuvo išvežtas.





Ties stotimi, Pasvalio link.



Nuotraukos centre geriau įsižiūrėjus galima matyti pylimą - atšakos į Kraštų plytinę.



Kiek kitų rakursu paėjus į priekį. Išmindžiotas keliukas žolėje - ant pylimo į plytinę.



Paėjus toliau magistraliniu keliu. Čia susiformavęs tunelis iš medžių ir krūmų.



Už poros šimtų metrų pralaida per kurią teka Upelis.



Už pralaidos, Pasvalio link.



Kraštų plytinės teritorija.

[Al1]

Kita stotis - Pajiešmenė. Stoties pastatas. Jau buvo šioje temoje (jei neklystu) rašyta, kad pavasarį buvo surengta talka ir išpjauti medžiai, krūmai, išvežtos šiukšlės iš Pajiešmenės stoties. Aš apsilankiau po talkos.





Pasvalio link.



Stoties pastato viduje. Pastatas visiškai sutręšęs, ir jei liniją išardys, pastato tikrai išsaugoti niekas nesiims. Tai yra niekas jo nepirks. Kraštų stoties pastatas galėtų būti gyvenamu namu, bet ten užkampis, o ir investicijų reikia. Tik sienos daugiau mažiau geros.





Tiltas per Jiešmenį. Tolumoje matosi Pajiešmenės stotis.





Už tilto Pasvalio link.



Tarp Pajiešmenės ir buvusios Papyvėsių stotelės buvo plytinė, kuri turėjo atšaką. 1950 m. topografinis žemėlapis.



Ortofotonuotraukoje pažymėjau Pajiešmenės stoties vietą ir Papyvėsių stotelės buvusią (pagal kilometražą) vietą. Plytinė panaikinta dar tarybiniais metais.



Maždaug čia buvo Papyvėsių stotelė. Pasvalio link.



Į priešingą pusę.



Tęsinys bus.

[DDoncys1]

Ruožo būklė tikrai nekokia, tačiau jis vis dar tebėra, kol kas.

[Eimantas]

O nugriautasis Kraštų sandėlis kokio laikotarpio buvo ir medinis ar mūrinis?

Tiltų gelžbetonis ir atramos iš akies atrodo geros būklės, tik tašai supuvę.

[Garbanius]

Nors as labai uz, kad toks paveldas butu restauruotas, bet atsakykit, kas juo vaziuos???

[Al1]

Dėl važiavimo, tai važiuotų traukiniai kaip ir dabar veikiančiame ASG ruože. Apie reguliarų susisiekimą nereikia turėti iliuzijų.

Sandėlys buvo, įtariu, tarybinis, mūrinis ir su medine dalimi. Jis buvo gerokai toliau nuo stoties pastato, už jo, greičiau ūkinis pastatas. Dar mūrinis tualetas buvo, irgi nugriautas. Galėjo būti tarpukarinis. Lygtai parovoze yra 2013 m. nuotraukų. Tiltų atramos ne visur geros. Bet kokiu atveju visų tiltų ir pralaidų remontas (didesnis ar mažesnis) būtinas.

[DDoncys1]

Dėl reguliarių reisų nevisiškai sutikčiau. Žinoma, normalus maršrutas nebūtų naudingas. Tačiau paleidus atomotrisę, kuri sustotų kiekviename kaime ir labai protingai suderinus grafiką, būtų galima kažką išspausti. Aišku ir ruožą reiktų pakankamai kokybiškai atrestauruoti, kad būtų galima saugiai važiuoti 35-40 km greičiu. Esant tokiam greičiui iš dalies būtų galima ir su autobusais konkuruoti, tačiau ne didesniais nei 7-10 km atstumais. Vis gi autobusą stabdo eismas, kelių taisyklės, sankryžos ir pan., o bėgiai tiesiai eina ir jokių agurkų su lazdelėmis krūmuose nėra. Kad toks maršrutas save išlaikytų, pakaktų ir apie 50 nupirktų bilietų per dieną. Tačiau, tai jau būtų iššūkis. Bet kaip pavyzdį paimkim čekų JHMD, ar Vokietijos siauruosius geležinkelius, kurie turi reguliarius maršrutus. Vokiečiai, net garvežius leidžia į reguliariuosius, nors juos išlaikyti tokiuose reisuose, pakankamai daug atsieina.

[Al1]

Tik jei būtų dotacijos. Savivaldybės tokių įsipareigojimų kratosi. Valstybė irgi nedotuos, nes normaliai nedotuoja ir LG keleivių vežimo. Čekijoje dotuoja, todėl ir veža. Gerai įrengtame 750 mm kelyje galima būtų išvystyti ir didesnius greičius. Manau, kad iki 70km/h tiesėse lengvai būtų galima išspausti. Aišku, reikia iš atitinkamų riedmenų, nes nei TU2, nei, pavyzdžiui, PKP turėtos rumuniškos automotrisės tokio greičio neišspaudžia.

[Salvijus]

Su dabartine demografine padėtimi ir regionų politika kaži ar tas reikalas turi prošvaisčių.

[Al1]

Taip, vienintelis būdas išsaugoti liniją, tai pavertimas turistine.

[Salvijus]

Tuomet koks būtų šio projekto investicijų ir atsipirkimo garantas.

[DDoncys1]

Garantas būtų labai dideliuose turistų srautuose. Tačiau tai iškelia dar daugiau klausimų ir neaiškumų, pvz. kaip tuos turistų kiekius pritraukti ir panašiai.

[Al1]

Apie jokį atsipirkimą nėra prasmės kalbėti, nes jo niekada nebus. Rekonstruoti liniją ir pritaikyti turizmui galima būtų tik už ES lėšas. Likusią dalį galbūt susimestų savivaldybės, ASG, Susisiekimo ministerija ar netgi LG. Toliau klausimas būtų kaip organizuoti geležinkelio darbą ir kitų turizmo objektų, įmonių, traukos taškų sąveiką, kad atsipirktų eksploatacinės išlaidos. Lygiai kaip dabar ASG. Tik čia startas bus kitoks - linija dar buvo tinkama eksploatacijai. Dabar gi Panevėžio - Biržų su atšaka į Petrašiūnus ir Linkuvą eismui nebetinkama. Tačiau ją rekonstravus, savo technine būkle ji lenktų Panevėžio - Anykščių - Rubikių liniją.