Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[Wycka]

Petrašiūnų siaurojo geležinkelio stotis

Adresas

Geležinkelio stoties – Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r.
Prekių sandėlio – Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r.
Tilto – Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r.
Stotis ir prekių sandėlys (jie sudaro vieną pastatą) stovi tarp siaurojo geležinkelio ruožo ir kelio Pakruojis-Linkuva. Tiltas pastatytas per Mūšos upę kelyje Pakruojis-Linkuva.

Istorija

Siaurasis geležinkelis Lietuvoje pradėtas tiesti tik XIX a. paskutiniame dešimtmetyje. Jo paskirtis buvo aptarnauti platųjį geležinkelį – gabenti krovinius, pervežti keleivius. Siaurojo geležinkelio statyba buvo pigesnė, lengvesnės techninės sąlygos. Kita vertus, siaurieji geležinkeliai buvo nuostolingi visą laiką, nes nebuvo vieningo jų tinklo. Vagonai buvo mažos kėlimo galios.
Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenė pradėjo statyti Gubernijos ir Pasvalio siaurojo geležinkelio liniją. 1922 m. ji buvo prailginta iki Biržų bei nutiesta Petrašiūnų ir Linkuvos atšaka. 1936 m. pastatyta Petrašiūnų stotis ir prekių sandėlis. 1937 m. — siaurojo geležinkelio Petrašiūnų tiltas per Mūšą, vėliau išplatintas iki automobilių tilto.
1940-1990 m., kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungos priklausomybėje, dalis siaurojo geležinkelio buvo rekonstruota į plačios vėžės šakas, dalis tiesiog išardyta. Tai atspindėjo tuometinės valdžios ūkio politiką, kai daugiausia dėmesio ir finansų buvo skiriama tranzitiniams plačiojo geležinkelio ruožams.
Žinoma, kad tarpukariu iš Petrašiūnų buvo gabenamas kalkių akmuo A. Trečioko kalkių gaminimo dirbtuvei Gubernijos dvare (Šiaulių apsk.). Leidime šiai įmonei rašoma: „Veiks ištisus metus 1 pamaina. Mėnesiui reikės 100 tonų anglies. Mėnesiui kalkių akmens reikės 900 tonų, jis bus iš Pakruojo dvaro. Per metus bus pagaminta 6000 tonų kalkių ir jos bus vežamos į visą Lietuvą“. Specialūs vagonai – domkarai – automatiškai išsikraudavo skaldą. Ją veždavo iš Petrašiūnų į Guberniją arba Panevėžį, kur perkraudavo į plačiosios vėžės geležinkelius. Nuo 1961 m. iki 1978 m. suintensyvėjo cukrinių runkelių pervežimai. Ilgamečio siaurojo geležinkelio darbuotojo Jono Bernatavičiaus prisiminimais, per sezoną buvo pervežama iki 100 tūkstančių tonų, neskaitant naftos produktų, statybinių medžiagų. Tuo laikotarpiu krovinių perkrovos darbai vykdavo visas 24 val. iš plačiųjų į siauruosius geležinkelius arba atvirkščiai.
Šiandieną Petrašiūnų siaurojo geležinkelio kompleksą sudaro geležinkelio ruožas, geležinkelio tiltas, geležinkelio stotis ir prekių sandėlis (pastarieji du sudaro vieną statinį).

Reikšmė ir vertė

Lietuvoje veikia du siaurojo geležinkelio muziejai: Anykščiuose ir Petrašiūnuose. Todėl lankantis Šiaurės Lietuvoje ir norint susipažinti su geležinkelio paveldo, tikrai verta užsukti į Petrašiūnų siaurojo geležinkelio stotį. 1996 m. išlikę siaurojo geležinkelio ruožai ir statiniai kaip kompleksas įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

Dabartinė panauda

Petrašiūnuose siaurojo geležinkelio stoties pastate įrengta muziejinė ekspozicija. Didžiąją jos dalį sudaro tarpukario Lietuvos fotografijos, kuriose užfiksuoti geležinkelio tiesimo ir statybos darbai, garvežių raida, geležinkelininkų gyvenimo ir darbo akimirkos. Stenduose eksponuojamos Antrojo pasaulinio karo laikų dokumentų kopijos, maisto kortelės, reichsmarkės, geležinkelininkų pažymėjimai, uniformų ženklai, pinigų persiuntimo maišeliai, antspaudai, kirstukai, varžtai, bėgvinės, bėgių padėklai, kelio ženklai, prietaisas tarpubėgių pločiui ir bėgių nusėdimui matuoti, ratstabdžiai.

Šaltinis ir visas tekstas: http://turbine.su.lt/uploads/File/Pe...o%20stotis.doc

[vectron]

Pakankamai ilgas straipsnis, todėl pateikiu tik nuorodą. Įdomu todėl, kad informacija labai paprastai ir aiškiai pateikta, viską supras net nesidomintis geležinkeliais:

Siaurųjų Lietuvos geležinkelių istorinė apžvalga

http://www.kontrastai.lt/?p=14332

Straipsnis nukopijuotas iš www.ngr.lt.

[Vismantas]

Vakar aplankiau siauruko ruožą: Petrašiūnai - Linkava. Keleta nuotraukų:

Nuo Petrašiūnų stoties.



Siauruko bėgiai per kelia link tilto.



Bėgiai per tilta užtverti. Labai prasto stovio.



Siauruko tiltas iš apačios.



Siauruko bėgiai ant pylimo. Kaip ir visur apauges žole, krūmais, medžiais.







Ties pralaida nuardyti bėgiai. Vietiniai šalia grėbę šieną pasakojo kad žiemą atvažiavo traktoriai ir nuardė dalį bėgių. Žingniais suskaičiavau 71 žingsni.

[Vytautas_LT]

Bėgiai per tilta užtverti. Labai prasto stovio.

Atvaizdas

Kai buvom kovo mėnesį, dar nebuvo užtvertas...

http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=305

http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=306

[2Pack]

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizijas jau yra suskaitmeninęs dalį savo archyvų. Prie jų laisvai galima prieiti internete (www.lrt.l -> Aukso fondas). Čia tiems, kas dar nežino
Tas Aukso fondas yra tikras auksas ir railfanams
Ten yra suskaitmenintos visos filmų (laidos) ciklo "Mūsų miesteliai" dalys.
Rekomenduočiau peržiūrėti apybraižas apie Pušalotą, Joniškėlį, Linkuvą, Žeimelį, Troškūnus, Raguvėlę.
Ypač rekomenduoju dalį apie Joniškėlį, kur tikrai nemažai vietos skiriama ir siaurukui. Kalbinamas šviesios atminties Jonas Kaškelis, daugiau kaip 48 metus pradirbęs prie siauruko, iš jų daugiau kaip 44 m. buvo Joniškėlio stoties viršininkas (ten išgirsite, kaip jis pasakoja, kad 6-7 dešimtmečiuose Joniškėlio stoty buvo parduodama vien 50-70 nuolatinių bilietų keleiviams, kurie kainuodavo 1 rublį. Taip pat minima konkreti Šiaurinio ruožo uždarymo data - 1996 m. liepos 1 d.).
Filme apie Linkuvą (jis susuktas 1993 m.) galima matyti, kaip žmonės arba kelio darbininkai (nelabai supratau) stumiasi dreziną siaurukų į Linkuvą, o apybraižoje apie Pušalotą rodoma Pušaloto stotis ir pravažiuojantis krovininis sąstatas (ne tokiu jau ir mažu greičiu ).
Filme apie Troškūnus (statytas 1999) vienoje vietoje užfiksuotas reguliarusis reisas.
Žodžiu, bent jau Udriui tikrai ten ką pasižiūrėti yra (jei dar nematė)

[Salvijus]

Reikia atpainiot

Vienas toks neaiškumas yra su tais Šiaurės Lietuvos Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožo siaurukais.
1943 m. vokiečių išleistame Lietuvos geležinkelių sąvade nurodoma, kad 600 mm pločio bėgiai eina iš Joniškio iki Žeimelio ir dar toliau net iki Vaškų. Visuose mūsų leidiniuose iki šiol būdavo nurodoma, kad 600 mm vėžė ėjo tik iki Žeimelio, o iš ten per Vaškus link Joniškėlio jau 750 mm. Kaip suprasti šį faktą, kad iki Vaškų ėjo 600 mm vėžė? Vaškuose turėjo 2 skirtingos linijos.
Vokiečiai buvo (ir yra) labai preciziški, o tuo labiau geležinkelių sritis, kur klaidų negalėjo būti.

Kitas klausimas - nuo Darbėnų iki Šventosios nurodoma plačiojo geležinkelio vėžė, bet ne siaurojo kaip kad buvo pas mus teigiama.

Šiek tiek medžiagos diskusijoms:
Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožas








Darbėnų-Šventosios ruožas


P. S. Iliustracijos gavosi plačios (skenuota mažiausia rezoliucija 100 - mažesne nieko nebesimatytų) dėl lapo horizontalios padėties.

[Almis]

Vakar teko mašina pravažiuoti buvusio geležinkelio ruožą Gružai-Švobiškis. Dabar ten toks tiesus prastas žvyrkelis. Gaila, aparato neturėjau. Nors daugiau šiuo ruožu važiuot nebesinorėtų

[udrius]

Vienas toks neaiškumas yra su tais Šiaurės Lietuvos Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožo siaurukais.
1943 m. vokiečių išleistame Lietuvos geležinkelių sąvade nurodoma, kad 600 mm pločio bėgiai eina iš Joniškio iki Žeimelio ir dar toliau net iki Vaškų. Visuose mūsų leidiniuose iki šiol būdavo nurodoma, kad 600 mm vėžė ėjo tik iki Žeimelio, o iš ten per Vaškus link Joniškėlio jau 750 mm. Kaip suprasti šį faktą, kad iki Vaškų ėjo 600 mm vėžė? Vaškuose turėjo 2 skirtingos linijos.
Vokiečiai buvo (ir yra) labai preciziški, o tuo labiau geležinkelių sritis, kur klaidų negalėjo būti.

Apie pirmą klausimą diskutuota su Tomsu iš Latvijos, šalotinių paneigiančių ar patvirtinančių tai nerasta. Dėl antro klausimo - labai paprasta - pirma paklotas siaurukas (apie 1930 metus). Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą , labai operatyviai į Šventosios uostą nutiestas platusis geležinkelis, kurio ilgis ~ 14 km.

[Salvijus]

Apie pirmą klausimą diskutuota su Tomsu iš Latvijos, šalotinių paneigiančių ar patvirtinančių tai nerasta. Dėl antro klausimo - labai paprasta - pirma paklotas siaurukas (apie 1930 metus). Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą , labai operatyviai į Šventosios uostą nutiestas platusis geležinkelis, kurio ilgis ~ 14 km.

Vadinasi, dėl pirmo klausimo reikia žiūrėti atsargiai - netikėti, kas pas mus rašoma.
Antruoju - kažkas yra kitus suklaidinęs forume anskčiau.

[dariuks]

Vadinasi, dėl pirmo klausimo reikia žiūrėti atsargiai - netikėti, kas pas mus rašoma.
Antruoju - kažkas yra kitus suklaidinęs forume anskčiau.

forume buvo rasyta, kad Darbenai-Sventoji ne vienas gelezinkelis buves.

[pan_zaibas]

Panevėžys - Biržai. Tiltas per Sanžilę

[Vismantas]

Čia tas tiltas kur tikriausiai už Bernatoniu yra.

[LinS]

Seniau žadėtas reportažas iš Joniškėlis - Panevėžys atkarpos: Vaitkūnai - Pušalotas. Čia įmetu keletą foto su komentarais, o visas rasit galerijoje ČIA

Atkarpa. Eita nuo Vaitkūnų link Pušaloto:


Vaitkūnų stotis. Arčiau nėjom nes žmogus vaikščiojo. Prie progos važiuodamas pro šal dar truktelsiu iš arčiau


Buvusi pervaža šalia Vaitkūnų stoties. Pačiam dar teko važiuot prieš kelis metus ir dar bėgiai buvo, po to vieną dieną kažkas juos nupjovė. Įtariu kelininkai kad greideris nekliūtų.


Neriam į krūmus


Pabėgiai mediniai ir beeinant užmatytas vienišas betoninis. Tarp pabėgio ir bėgio guminė tarpinė


Sujungimai:


Džiunglės


Tarp bėgių tarpe užaugusi obelis. Skersmenį matot tos obelaitės (tarp kitko visas ruožas apaugęs obelimis, slyvomis, kriaušėmis ir t.t. įtariu kad seniau kai važinėdavo traukinukai visi kauliukus bei graužtukus per langą mesdavo lauk


Pirmas tiltas per Žąsa.


Iš arčiau


Neatsispyriau pagundai palyst po juo ir nufotkint nešančiąsias konstrukcijas


Apačia. Mano mėgėjišku supratimu ir tanką išlaikytų Tarp kitko vietinis žmogiukas pasakojo kad per jį ir traktoriai pervažiuoja norėdami išvengti lanksto tarp laukų.


Tipinis vaizdas: bėgių nėr, bet pažiūri po kojom ogi yra. Viskas užžėlę


Antras tiltas. Konstrukcija tokia pati tik yra vienas esminis skirtumas. Nežinau kaip jie vadinasi, metaliniai antri bėgiai tarp pagrindinių užsibaigiantys ir prasidedantys trikampiu . Žinantys pakomentuos. Nuotraukose matysis apie ką aš.


Tai ką aš minėjau aukščiau




Dauguma pabėgių suveržti apkaustais


Antra išardyta pervaža per kelią Pušalotas - Joniškėlis


Ženklas šalia Pušaloto (žinovai taip pat prašom komentarų ką tai reiškia)


Kuo arčiau Pušaloto tuo dažniau matyt skaldos po pabėgiais.


Ir vienas kitas betoninis pabėgis


Rampa




Pužaloto stotis




Peronas. Pirmas kelias išardytas


Pabaiga


Pora pastabu:
1. Bėgiai visi išlikę, tik nuardytos pervažos
2. Pabėgiai sutruniję, bet bėgiai visi tiesūs neišsikraipę, tad kokią drezyną atlaikytų manau

Sekantys planai nuo Vaitkūnu nueiti iki Joniškėlio. Labai tikiuosi tai padaryt dar šią vasarą ar rudenį.

Ačiū už gerą pavakarę asistentėms Laimai ir Dainai

[statyba]

Dekui autoriui uz puiku fotoreportaza! Lauksim daugiau

[2Pack]

Seniau žadėtas reportažas iš Joniškėlis - Panevėžys atkarpos: Vaitkūnai - Pušalotas. Čia įmetu keletą foto su komentarais, o visas rasit galerijoje ČIA

A

Liūdnas vaizdas - o mąstoma apie šio ruožo pritaikymą turizmui...

[pan_zaibas]

Liūdnas vaizdas - o mąstoma apie šio ruožo pritaikymą turizmui...

Atstatysim. Saugokim ir išsaugosim.

[Wycka]

Liūdnas vaizdas - o mąstoma apie šio ruožo pritaikymą turizmui...

Kol kas yra minčių tik dėl ruožo Panevėžys-Pušalotas atstatymo ir pritaikymo turizmui, tačiau dar prieš tai reikia išspręsti nemažai teisinių ir kitokių dalykų su LG (ji kol kas yra šiaurinės siauruko dalies savininkė).

[statyba]

Biržai



Buvęs keleivinės stoties pastatas. Biržai 2008.11

[Salvijus]

Joniškio geležinkelio stotis

Siaurojo geležinkelio depas


Depo langai išliko kaip ir užfiksuota senose nuotraukose


Siaurojo geležinkelio stotis (pastatas statytas 1919 m. (?)

[udrius]

Šeštadienį trumpam buvo atvežtos dvi rankinės drezinos į Petrošiūnų stotelę. Atrodo kartais vardan tų kelionių duodiesi po tokį š... , įdedi velnioniškus nervus, bet kai pamatai sulėkusį vos ne visą kaimą ir laimingus lakstančius vaikus - pagalvoji , po velnių verta dirbti vien dėl to....