Petrašiūnų siaurojo geležinkelio stotis
AdresasGeležinkelio stoties – Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r.
Prekių sandėlio – Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r.
Tilto – Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r.
Stotis ir prekių sandėlys (jie sudaro vieną pastatą) stovi tarp siaurojo geležinkelio ruožo ir kelio Pakruojis-Linkuva. Tiltas pastatytas per Mūšos upę kelyje Pakruojis-Linkuva.
Istorija
Siaurasis geležinkelis Lietuvoje pradėtas tiesti tik XIX a. paskutiniame dešimtmetyje. Jo paskirtis buvo aptarnauti platųjį geležinkelį – gabenti krovinius, pervežti keleivius. Siaurojo geležinkelio statyba buvo pigesnė, lengvesnės techninės sąlygos. Kita vertus, siaurieji geležinkeliai buvo nuostolingi visą laiką, nes nebuvo vieningo jų tinklo. Vagonai buvo mažos kėlimo galios.
Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenė pradėjo statyti Gubernijos ir Pasvalio siaurojo geležinkelio liniją. 1922 m. ji buvo prailginta iki Biržų bei nutiesta Petrašiūnų ir Linkuvos atšaka. 1936 m. pastatyta Petrašiūnų stotis ir prekių sandėlis. 1937 m. — siaurojo geležinkelio Petrašiūnų tiltas per Mūšą, vėliau išplatintas iki automobilių tilto.
1940-1990 m., kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungos priklausomybėje, dalis siaurojo geležinkelio buvo rekonstruota į plačios vėžės šakas, dalis tiesiog išardyta. Tai atspindėjo tuometinės valdžios ūkio politiką, kai daugiausia dėmesio ir finansų buvo skiriama tranzitiniams plačiojo geležinkelio ruožams.
Žinoma, kad tarpukariu iš Petrašiūnų buvo gabenamas kalkių akmuo A. Trečioko kalkių gaminimo dirbtuvei Gubernijos dvare (Šiaulių apsk.). Leidime šiai įmonei rašoma: „Veiks ištisus metus 1 pamaina. Mėnesiui reikės 100 tonų anglies. Mėnesiui kalkių akmens reikės 900 tonų, jis bus iš Pakruojo dvaro. Per metus bus pagaminta 6000 tonų kalkių ir jos bus vežamos į visą Lietuvą“. Specialūs vagonai – domkarai – automatiškai išsikraudavo skaldą. Ją veždavo iš Petrašiūnų į Guberniją arba Panevėžį, kur perkraudavo į plačiosios vėžės geležinkelius. Nuo 1961 m. iki 1978 m. suintensyvėjo cukrinių runkelių pervežimai. Ilgamečio siaurojo geležinkelio darbuotojo Jono Bernatavičiaus prisiminimais, per sezoną buvo pervežama iki 100 tūkstančių tonų, neskaitant naftos produktų, statybinių medžiagų. Tuo laikotarpiu krovinių perkrovos darbai vykdavo visas 24 val. iš plačiųjų į siauruosius geležinkelius arba atvirkščiai.
Šiandieną Petrašiūnų siaurojo geležinkelio kompleksą sudaro geležinkelio ruožas, geležinkelio tiltas, geležinkelio stotis ir prekių sandėlis (pastarieji du sudaro vieną statinį).
Reikšmė ir vertė
Lietuvoje veikia du siaurojo geležinkelio muziejai: Anykščiuose ir Petrašiūnuose. Todėl lankantis Šiaurės Lietuvoje ir norint susipažinti su geležinkelio paveldo, tikrai verta užsukti į Petrašiūnų siaurojo geležinkelio stotį. 1996 m. išlikę siaurojo geležinkelio ruožai ir statiniai kaip kompleksas įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Dabartinė panauda
Petrašiūnuose siaurojo geležinkelio stoties pastate įrengta muziejinė ekspozicija. Didžiąją jos dalį sudaro tarpukario Lietuvos fotografijos, kuriose užfiksuoti geležinkelio tiesimo ir statybos darbai, garvežių raida, geležinkelininkų gyvenimo ir darbo akimirkos. Stenduose eksponuojamos Antrojo pasaulinio karo laikų dokumentų kopijos, maisto kortelės, reichsmarkės, geležinkelininkų pažymėjimai, uniformų ženklai, pinigų persiuntimo maišeliai, antspaudai, kirstukai, varžtai, bėgvinės, bėgių padėklai, kelio ženklai, prietaisas tarpubėgių pločiui ir bėgių nusėdimui matuoti, ratstabdžiai.
Šaltinis ir visas tekstas: http://turbine.su.lt/uploads/File/Pe...o%20stotis.doc
Comment