Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[Al1]

O ASG ką? Valdžios nenuversi. Reikia įtikinti juos, kad iš ES būt galima gauti kur kas daugiau (ir otkatų būtų daugiau), jei būtų atgaivinamas geležinkelis, o ne tiesiamas dviračių takas.

[udrius]

Na artėja rinkimai, kodėl galima valdžią išversti. Aišku, vietiniai laikraščiai gali būti nupirkti. Tada jau nieko nepadarysi.

[Salvijus]

Dėl siaurojo niekas galvas neguldys - nei vietos politikai, nei vietos laikraščiai. Be vyriausybės požiūrio nieko nebus.

[Al1]

Rinkimai kitais metais, o sprendimas išardyti geležinkelį gali būti priimtas dar šiemet.

[udrius]

Na išbraukimas eis per vyriausybę. tad procesas gali būti ilgas. Niekas ir neprašo dėti galvos - tiesiog tinkamas straipsnis tinkamu laiku - su parašymu - merui nereikia nei turistų, nei investicijų, nei naujų darbo vietų.

[Al1]

Procesas gali būti ir greitas.
Į straipsnį bus atsakymas: reikia, reikia, dviračių takus turizmui tiesiame. Bus ir darbo vietų turizmo sektoriuje - šėryklose, girdyklose, viešbučiuose...

[udrius]

Na kaip pasakyti, sakė dviračių tako kainą - kaio 1 km taip 1 mlj... Tai tada koks skirtumas ar bėgis ar dviračių takas....

[Al1]

LG viešųjų pirkimų puslapyje yra skelbimas "Drezinos su grandinine pavara siaurukui pirkimas". Jokių papildomų dokumentų nėra pateikta. Ką tai galėtų reikšti?

[Eimantas]

Gal prieš išparduodant ar perduodant bent minimaliai linijų būklę sutvarkys? T.y. medžius ir krūmus išvalys.

[udrius]

Čia greičiausiai į Ignalinos stovyklą, nes pirkėjas Vilniaus IF. Mūsų siaurukas priklauso Šiaulių IF

[Al1]

Fotoreportažas Joniškėlis - Žeimelis. Pradėsiu ne pačiame Joniškėlyje, bet nuo tos vietos, kur atsišakojo linija į Žeimelį. Tai yra Joniškėlio šiaurės vakariniame pakraštyje. Fotografuota balandžio pradžioje, kai važiavau linija Joniškėlis - Šiauliai.

Tiesiai - į Žeimelį, kairėn į Šiaulius. Linija Joniškėlis - Žeimelis pradėta tiesti dar tarpukario Lietuvoje, užbaigta jau prie vokiečių Antrojo pasaulinio karo metais. Linija buvo 750 mm vėžės, o Joniškio - Žeimelio - 600 mm. Jei ne karas, ši linija būtų persiūta į 750 mm. Galbūt tai ir patrumpino abiejų linijų gyvenimus. Jei visa linija būtų buvusi iki karo ar karo metais perdaryta į 750 mm, tikriausiai ji nebūtų taip greitai išardyta, o būtų pragyvavusi galbūt ir dešimtmečiu ilgiau.



Iškart už Joniškėlio pylimas neišlikęs, suartas. Toliau pylimas panaudotas keliui į Švobiškį.
Balandžio pabaiga.
Didžiausias tiltas linijoje per Mūšą prie Švobiškio. Tikriausiai buvo su pagrindu automobilių ir vežimų eismui. Vaizdas Švobiškio link. Labai gerai įsižiūrėjus į nuotrauką, tolumoje galima pamatyti Švobiškio stotį. Iki jos nuo tilto virš kilometro.



Vaizdas iš šono.









Švobiškio stotis. Visos stotys iki Žeimelio fundametalios.





Kelyno vietoje kelias. Vaizdas Žeimelio link.

[Al1]

Kita stotis - Gružiai. Gružių prieigose išlikęs geležinkelio ženklo stulpelis. Tokios formos stulpelių yra Joniškėlio - Biržų ir kituose ruožuose, taip kad tai ne buvusio kelio ženklo stulpelis.



Gružiuose geležinkelio trasa užstatyta. Tačiau netoli stoties išlikusi pervažos vieta - likę pervažos stulpeliai iš abiejų pusių.

Gružių stoties pastatas iš buvusio kelyno pusės.





Tualetas ir sandėliukai.



Iš "miesto" pusės.



Kita stotis - Vaškai. Udriaus nuotraukose dar nėra konteinerio. Neseniai jį pastatė.
Stoties pastatas nenaudojamas.









Vaškuose šalia stoties pastato yra geležinkeliečių daugiabutis namas.



Stotis iš "miesto" pusės.



Tęsinys bus.

[Salvijus]

Jei neklystu linija išardyta apie 1980 m.
Po karo keleiviniai atkarpoje Joniškis-Žeimelis-Joniškėlis-Panevėžys buvo suderinti.

[Al1]

Anksčiau. Joniškio - Žeimelio pirmiau, o iki Joniškėlio vėliau.

[Salvijus]

Joniškio-Žeimelio nuardyta 1960 m.

[Al1]

Joniškėlio - Žeimelio keleivinių traukinių eismas nutrauktas 1969 m. Gal krovininiai po to kelis metus važinėjo, o gal ir ne.
Iš tikrųjų, jei būtų spėta persiūti į 750 mm, tai linija galėjo išlikti net ir iki nepriklausomybės - buvo juk visas tinklas...

[Al1]

Tęsiu toliau. Butniūnų stotis.
Pastatas negyvenamas. Iš buvusių bėgių pusės.





Keleivių salės suolas.





Tiltelis per Beržtalį. Antrasis išlikęs tarp Joniškėlio ir Žeimelio.



Vaizdas Lauksodžio link.



Lauksodžio stotis. Iš buvusių bėgių pusės.
Neatrodo, kad stoties pastate kas gyventų. Veikia tik pašto skyrius.





Iš kiemo pusės.

[Al1]

Žeimelis. Stoties pastatas iš buvusio kelyno pusės.





Gyvenamasis geležinkeliečių namas šalia stoties pastato.



Žeimelio stotyje keleiviai persėsdavo į traukinį į Joniškį, o krovinius perkraudavo. Nors iš tikrųjų tų krovinių turėjo būti nedaug. Siauruoju geležinkeliu juos atveždavo ir išveždavo arba Joniškio kryptimi, arba Joniškėlio kryptimi.
Gal rudenį pavyks pravažiuoti iki Joniškio. Rudenį ar pavasarį, kai augmenija mažai žaliuoja, yra geriau, nes ji užstoja daugelį artefaktų.

[Salvijus]

Nekažin kas likę, keletas pralaidų tarp Žeimelio–Kriukų, stotys – Kriukuose, Joniškyje, depas - Joniškyje (sutampa su Siauruko-Stoties-Turgaus g. trajektorija), sampilo likučiai Joniškyje ir tarp Joniškio-Saugėlaukio ir keletas kitų.

[Al1]

Ortofotonuotraukose matosi kelių tiltų atramos. Be to Žeimelyje buvo kita stotis. Ta "dabartinė" buvo pastatyta nutiesus liniją iš Joniškėlio kitoje vietoje. Deja, tąkart, kai buvau, neturėjau galimybės apžiūrėti tos kitos stoties vietos ir ar kas išlikę.