Jau atsidarinėja:
Terminalas mūsų, tačiau jo raktas Lenkijoje
Kauno intermodalinis terminalas turėtų pradėti veikti šių metų kovą, ateityje į jį planuojama nutiesti ir europinę vėžę, tačiau jo perspektyvos labiausiai priklauso nuo Lenkijos investicijų į savo geležinkelių tinklą.
Kauno intermodalinio terminalo Palemone pirmojo etapo darbus šių metų kovą turėtų priimti komisija, o darbą jis turėtų pradėti balandį, teigia AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri patikėjimo teise ir valdo šią infrastruktūrą. Anksčiau skelbta, kad veikti jis pradės pernai spalį.
Pagrindinė terminalo funkcija kol kas bus tvarkyti plačiąja (1.520 mm pločio) vėže iš rytų ar šiaurės geležinkeliu į jį atvežtus krovinius, jie bus perkraunami ant automobilinio transporto ir paskirstomi Kaune, Kauno rajone bei apskrityje. Rimantas Sinkevičius, susisiekimo ministras, „Verslo žinių“ transporto sektoriui skirtoje konferencijoje ragino verslininkus investuoti į teritorijas šalia terminalo. „Kaune susijungs rusiška ir europinė vėžė, Kauno LEZ, Marvelės prieplauka, keliai“, – akcentavo ministras. Verslininkai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gali statyti logistikos centrus, sandėlius, biurus. „Lietuvos geležinkeliai“ prognozuoja, kad kitąmet terminalas planuoja perkrauti 1.000 TEU (sąlyginiai konteineriai). Susisiekimo ministerija tikisi, kad 2020 m. krova terminale išaugs iki 12.000 TEU. Šiuo metu Palemono terminale nutiesti keturi geležinkelio keliai po 350 m, pastatytas ožinis kranas, galintis krauti konteinerius, aikštelėje telpa 17 vilkikų su priekaba ir yra vietos 1.120 konteinerių.
Skiriasi nuo plano
Ankstesniuose dokumentuose galima rasti daug didesnės krovos prognozių. 2011 m. patvirtintame Vyriausybės nutarime dėl šio projekto pripažinimo svarbiu objektu rašoma, kad veiklos pradžioje jis galėtų atimti 3% krovinių iš krypties Vakarų Europa–Kaunas (540.000–600.000 t) ir tiek pat iš Rytų į Vakarus keliais keliaujančio krovinių srauto. Anot „Lietuvos geležinkelių“ vienas TEU siekia 20 t, vadinasi, 600.000 t yra 30.000 TEU. Minėtame dokumente rašoma, kad 2039 m. terminalas gali iš vežėjų pasiglemžti 15% minėtų krypčių krovinių, arba 114.000 TEU.
Šių ilgalaikių planų sėkmė priklauso nuo Lenkijos. Minėtame Vyriausybės dokumente skaičiuojama, kad be europinės vėžės krovinių srautai 2039 m. būtų tris kartus mažesni.
Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad šiuo metu Lietuva teikia paraišką gauti ES paramą dėl europinės 1.435 mm vėžės tiesimo nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Palemono intermodalinio terminalo. Tačiau ir nutiesus šį geležinkelį daug kas priklausys nuo geležinkelio linijos Lenkijoje būklės – šiuo metu kai kuriuose jo ruožuose galima riedėti kelių dešimčių kilometrų per valandą greičiu. Susisiekimo ministerija tikina, kad Lenkija planuoja iki 2020 m. skirti dideles lėšas šiai linijai modernizuoti. Vykdant modernizacijos darbus galimi trukdžiai ir eismo stabdymas.
Verslo žinios
Kauno intermodalinis terminalas turėtų pradėti veikti šių metų kovą, ateityje į jį planuojama nutiesti ir europinę vėžę, tačiau jo perspektyvos labiausiai priklauso nuo Lenkijos investicijų į savo geležinkelių tinklą.
Kauno intermodalinio terminalo Palemone pirmojo etapo darbus šių metų kovą turėtų priimti komisija, o darbą jis turėtų pradėti balandį, teigia AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri patikėjimo teise ir valdo šią infrastruktūrą. Anksčiau skelbta, kad veikti jis pradės pernai spalį.
Pagrindinė terminalo funkcija kol kas bus tvarkyti plačiąja (1.520 mm pločio) vėže iš rytų ar šiaurės geležinkeliu į jį atvežtus krovinius, jie bus perkraunami ant automobilinio transporto ir paskirstomi Kaune, Kauno rajone bei apskrityje. Rimantas Sinkevičius, susisiekimo ministras, „Verslo žinių“ transporto sektoriui skirtoje konferencijoje ragino verslininkus investuoti į teritorijas šalia terminalo. „Kaune susijungs rusiška ir europinė vėžė, Kauno LEZ, Marvelės prieplauka, keliai“, – akcentavo ministras. Verslininkai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gali statyti logistikos centrus, sandėlius, biurus. „Lietuvos geležinkeliai“ prognozuoja, kad kitąmet terminalas planuoja perkrauti 1.000 TEU (sąlyginiai konteineriai). Susisiekimo ministerija tikisi, kad 2020 m. krova terminale išaugs iki 12.000 TEU. Šiuo metu Palemono terminale nutiesti keturi geležinkelio keliai po 350 m, pastatytas ožinis kranas, galintis krauti konteinerius, aikštelėje telpa 17 vilkikų su priekaba ir yra vietos 1.120 konteinerių.
Skiriasi nuo plano
Ankstesniuose dokumentuose galima rasti daug didesnės krovos prognozių. 2011 m. patvirtintame Vyriausybės nutarime dėl šio projekto pripažinimo svarbiu objektu rašoma, kad veiklos pradžioje jis galėtų atimti 3% krovinių iš krypties Vakarų Europa–Kaunas (540.000–600.000 t) ir tiek pat iš Rytų į Vakarus keliais keliaujančio krovinių srauto. Anot „Lietuvos geležinkelių“ vienas TEU siekia 20 t, vadinasi, 600.000 t yra 30.000 TEU. Minėtame dokumente rašoma, kad 2039 m. terminalas gali iš vežėjų pasiglemžti 15% minėtų krypčių krovinių, arba 114.000 TEU.
Šių ilgalaikių planų sėkmė priklauso nuo Lenkijos. Minėtame Vyriausybės dokumente skaičiuojama, kad be europinės vėžės krovinių srautai 2039 m. būtų tris kartus mažesni.
Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad šiuo metu Lietuva teikia paraišką gauti ES paramą dėl europinės 1.435 mm vėžės tiesimo nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Palemono intermodalinio terminalo. Tačiau ir nutiesus šį geležinkelį daug kas priklausys nuo geležinkelio linijos Lenkijoje būklės – šiuo metu kai kuriuose jo ruožuose galima riedėti kelių dešimčių kilometrų per valandą greičiu. Susisiekimo ministerija tikina, kad Lenkija planuoja iki 2020 m. skirti dideles lėšas šiai linijai modernizuoti. Vykdant modernizacijos darbus galimi trukdžiai ir eismo stabdymas.
Verslo žinios
Comment