Gelžk. Naujoji Vilnia-Kena-Minskas

[Eimantas]

Galima pastatyti šiuolaikišką ir kokybišką, o galima ir nekokybišką pigiausią variantą, tada nėra prasmės, nes toks jau sovietmečiu pastatytas. O kam Gimbogaloje stoties pastatas naujas? Jei eismas valdomas iš Vilniaus ir manevrų nėra.

[Al1]

Jei visą liniją kaip RailBalticą atnaujins, seną pastatą tikrai turėtų minimum rekonstruoti. Tačiau, jei neklystu, tai ten medinis pastatas, apmūrytas geltonoms plytom. Kažin ar ne paprasčiau pastatyti naują. Nebent Gimbogalą naikins kaip stotį.

[Al1]

Fotoreportažas N. Vilnia - Šumskas.

Kadangi jau anksčiau nuotraukos iš N. Vilnios stoties Vakarinės ir šiek tiek iš rytinės dalių buvo patalpintos temoje apie Vilniaus - Turmanto - Daugpilio liniją, tai dabar bus kiek daugiau nuotraukų iš pasivaikščiojimo po šalia geležinkelio N. Vilnioje esančias gatveles ir objektus.
Bet pradedu nuo stoties. Kenos link.



Vilniaus link.



Dviejų aukščių peronas, o tiksliau du. Žemesnis 3, o aukštesnis - 2. Atitinkamai ir "keistai" sunumeruoti keliai prie žemesnio 2, o prie aukštesnio - 4. O visa ta "keista" numeracija dėl nepakeistos peronų ir kelių numeracijos, kuomet keliai buvo iš abiejų senojo stoties pastato pusių. Nepaisant to, kad nugriovus jį, Kenos krypties kelynas buvo paklotas pastato vietoje ir buvo proga iš naujo tvarkingai pernumeruoti visus kelius.



Gyvenamasis namas netoli stoties.



Medinis aptinkuotas namas. Neseniai galinę sieną apkalė drožlių plokštėmis, nes jos būklė buvo gan nekokia - tinkas nubyrėjęs, o rastai papuvę. Pastatas nenaudojamas.



Šalia stoties esantis medinis gyvenamasis namas. Nuo pėsčiųjų tunelio pusės.



Iš kitos pusės.



Garvežys su vagonais. Laikas būtų jam atlikti rimtesnį remontą. Vien perdažymo vietoje jau nebepakanka.



Čia irgi tikriausiai geležinkeliams priklausęs administracinis pastatas. Dabar jame dailės mokykla.





Vaikų darbai. Šunų nešikdinti!



Kiek toliau paėjus nuo stoties pastato rytų link.



Žvilgsnis atgal.



Dar gerokai toliau pavažiavus. Rūsys.



Originalaus kaminėlio liekanos. Į jį įstatytas asbestcementinis vamzdis.

[Al1]

Vandens bokštas.



Netoli kažkoks ūkinis LG pastatas.



Kitoje Pramonės g. pusėje gyvenamasis tikriausiai geležinkeliečiams statytas namas.



Už gyvenamojo namo - pėsčiųjų tiltas.



Buvęs depas nuo pėsčiųjų tilto.



Kiek paėjus į rytus nuo tilto. Žvilgnis atgal.



Žvilgnis link Vilniaus - Daugpilio linijos pralaidos su ketiniu įdėklu.



Žvilgsnis į rytus.



Dar kiek toliau paėjus.



Ten pat, žvilgsnis atgal.



Dar kiek paėjus iki rampos.



Ir į priešingą pusę. Seno tilto metalinė konstrukcija.



Dar kiek toliau paėjus - privažiuojamasis kelias į kitoje Pramonės g. pusėje esančių įmonių teritorijas. Seniau ten buvo "Neris".



Ten pat, į Pramonės g. pusę. Nuotraukos iš pramoninės teritorijos bus skyriuje apie Vilniaus miesto geležinkelius.

[Al1]

Netoli Arimų g., iš kito rampos galo. Kairėje yra į kadrą nepatekęs žemyn link Pramonės g. besileidžiantis privažiuojamasis kelias į buvusios "Neries" teritoriją.



Kenos link. Tolumoje matosi medinis namas, ties kuriuo buvo Baniškių g. pervaža.



Abu dešinėje nuotraukos pusėje esantys keliais yra magistraliniai. Vakarų link.



Rytų link. Privažiuojamieji keliai. Pats dešinysis eina link viaduko, kertančio Pramonės g. (nuotraukos bus temoje apie Vilniaus miesto geležinkelius). Antrasis kelias iš dešinės eina į akmens anglimi prekiaujančios įmonės teritoriją (žr. kitą nuotrauką apačioje), o trečiasis iš dešinės - jau minėtas į buvusios "Neries" teritoriją.





Pravažiavo prekinis traukinys. Kažkada N. Vilnia buvo svarbia prekine stotimi. Dar XIX a. pabaigoje ji ir Lentvaris tapo tranzitinių prekinių traukinių aptarnavimo stotimis. Vilniuje gi buvo pakraunami ir iškraunami tik miestui skirti kroviniai. Tarybiniais metais stotis irgi plėtėsi, aptarnavo vietines N. Vilnios įmones. Dabar gi stotis merdi. Krova minimali. Stotis kiek labiau naudojama infrastruktūrininkų.



Čia buvo Baniškių g. pervaža.



Kenos link. Čia baigiasi N. Vilnios stotis.



Stoties link.



Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau.

Elektrodepas. Kyviškių link.



N. Vilnios link.



Pasirodo, Verbų stotelė ar blokpostas Pirmojo pasaulinio karo metais buvo štai čia, 4,23 km nuo N. Vilnios. Jame atsišakodavo kelias, jungęs N. Vilnios - Molodečno - Minsko geležinkelį su Vilniaus - Sankt Peterburgo linija.
Kyviškių link.



N. Vilnios link. Dešinėje kiek toliau yra buvusios jungties pylimo pradžia. Pačio pylimo ir toliau esančios iškasos nuotraukas jau buvau anksčiau patalpinęs.



Tiltas per Vilnią Viktariškėse.





Pralaida-pravažiavimas po geležinkeliu Kyviškėse (ne stotis, o kaimas).



Užlipus ant pylimo ties tilteliu, N. Vilnios link.



Kyviškių link.



Tomis dienomis vyko remontas.



Kyviškių stotyje vyko kelyno rekonstrukcija. N. Vilnios link.



Kenos link.



Senas geležinkeliečių gyvenamasis namas. Tokių yra du. Iki naujo pastato pastatymo berods viename iš namų glaudėsi stotis. Parovoz.com yra nuotrauka su stoties pavadinimu ant vieno iš namų, berods 1987 ar 88 m.





Pro stotį pravažiavo baltarusių TEP60-0780.

[Al1]

Pakenė, Kenos link. Buvo laikotarpis, kai stotelė vadinosi Okolica.



Kyviškių link.



Tiltas per Keną.





Kenos link ties Kenos miestelio (Kenos stotis yra Kalveliuose) pervaža.



Kenos stoties link nuo ištempimo kalnelio.



Ten pat, į priešingą pusę.



Tiesiant geležinkelį čia buvo pralaida ar tiltelis pravažiavimui, dvikelis. Dabar šioje vietoje daug kelių. Senojo tiltelio atramos išlikusios, o plečiant stotį, paplatinta per kelis kartus. Važinėja lengvosios mašinos, vaikšto žmonės. Viduje tamsu ir duobėta.



Kenos stotis iš miestelio pusės.



Šalia stoties gyvenamasis namas.



Vandens bokštas atokiau nuo geležinkelio.



Iš arčiau.

[Al1]

Kenos stotyje yra du pėsčiųjų tiltai. Pirmasis prie stoties pastato ir skirtas tik tarnybinėms reikmėms. Tiltas iš priešingos nei yra stotis pusės yra aptvertas ir prie jo budi apsauga.
Antrasis pėsčiųjų tiltas yra skirtas vietiniams žmonėms pereiti į kitą geležinkelio pusę. Jis yra už kelių šimtų metrų į rytus nuo stoties pastato.



Nuo tilto stoties link.





Šumsko ir sienos link.



Aukščiau esančioje nuotraukoje į kairę nueinantis kelias. Tai privažiuojamasis kelias į seniau buvusią durpių perdirbimo įmonę.



Ties pervaža įmonės vartų link.



Buvusioje nebenaudojamoje teritorijoje (nors išlikę pastatai turi šeimininką ir neseniai buvo sutvarkyti) stovi senas dengtas vagonas, kuris prieš kelis metus stovėjo aklikelyje prie pervažos.

[Al1]

Kenos stotis aptverta. Vienintelė vieta, kur galima patekti į "zoną", išskyrus įėjimą per stotį ar vartelius šalia stoties, yra pervaža. Toliau iki pat sienos geležinkelis aptvertas. O vietinių gyventojų poreikiams buvo įrengti nauji pravažiavimai po geležinkeliu vietoj tikriausiai anksčiau buvusių pervažų.

Du iš jų yra tarp Kenos stoties ir Šumsko. Pirmasis



Antrasis.



Geležinkelis aptvertas, apšviečiamas ir stebimas kameromis.



Pirmojo pasaulinio karo metais yra nurodyta Šulgų stotelė ar stotis ties Šumsko miesteliu. Tačiau pagal kilomtraža ji turėjo būti maždaug 400 metrų arčiau Kenos, nei dabartinė (nors ir nebenaudojama) Šumsko stotelė. Toje vietoje nieko neišlikę, kas nurodytų, jog būta stotelės

Šumsko stotelė buvo "likviduota" aptveriant geležinkelį. Ir visai be reikalo, nes Šumskas ne ką mažesnis nei Kena. Keleivių į Vilnių tikrai būtų. Už ES pinigus įrengiant Kenos stotį ir aptveriant geležinkelį tikrai buvo galima nutiesti papildomą kelią nuo pat Kenos stoties iki Šumsko, kuris būtų ėjęs lygiagrečiai, bet būtų neaptvertas. Taip pat sutvarkyti bei apšviesti apie 300 m. kelio nuo miestelio iki geležinkelio. Deja...





Už Šumsko stotelės yra trečias naujai įrengtas pravažiavimas per geležinkelį. Per jį patekau į kitą geležinkelio pusę. Žvilgsnis į buvusią stotelę iš kitos pusės.



Pabaiga.

[Eimantas]

Įdomus reportažas. Senas vagonas dviašis?

[Al1]

Va jis prieš 4 metus.


upload

[Raptor]

Lietuvos geležinkeliai” ruošiasi atnaujinti ruožą nuo Vilniaus iki Kenos

Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” ruošiasi atnaujinti maždaug 36 kilometrų ilgio geležinkelio ruožą nuo Vilniaus iki Kenos prie Baltarusijos sienos, kuris yra dalis tarptautinio IX-jo transporto koridoriaus. Atnaujinus geležinkelį, keleiviniai traukiniai galės važiuoti 160 kilometrų, o krovininiai – 120 km per valandą greičiu.

Bendrovė trečiadienį paskelbė geležinkelio linijos Vilnius-Kena-valstybės siena su Baltarusija rekonstrukcijos projektavimo konkurso techninių specifikacijų projektą, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale.

Konkurso keliu pasirinktas rangovas turės suprojektuoti, kaip bus atnaujintas visas kelio ruožas, jei reikės, paimant žemę visuomenės poreikiams, be to, suprojektuoti Kenos, Naujosios Vilnios ir Vilniaus stočių ir jų iešmynų rekonstrukciją, kitų ruožo statinių atnaujinimą.

“Lietuvos geležinkelių” atstovas spaudai Vidmantas Gudas sakė, kad bendrovė kol kas neskelbia preliminarios projekto vertės. Anot jo, paskutinė rangos sutartis, tikimasi, bus pasirašyta iki 2015 metų, o projektą numatoma įgyvendinti iki 2017 metų rugsėjo.

Pasak V.Gudo, kol kas neaišku, ar rangovų bus ieškoma atskiroms projekto dalims, ar visam projektui iš karto.

Elektrifikuoti šį ruožą pretenduoja Prancūzijos kapitalo kelių tiesimo bendrovės “Eurovia Lietuva”, Čekijos “Eurovia” ir Lietuvos elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovės “Fima” konsorciumas, tačiau sutartis su juo kol kas nepasirašyta. Darbų vertė siekia apie 76 mln. litų- įgyvendinus projektą, bus elektrifikuota visa geležinkelio atkarpa nuo Kauno iki Minsko.

Iki 2014-ųjų pabaigos elektrifikavus ruožą Molodečnas ( Baltarusija)– Kena–Naujoji Vilnia, tarp Vilniaus ir Minsko bus galima keliauti elektriniais dviaukščiais traukiniais, žada “Lietuvos geležinkeliai”, o kelionė tarp sostinių 205 kilometrų ilgio geležinkeliu sutrumpėtų nuo 3 iki 2 valandų.

„Lietuvos geležinkelių“ tikslas – kad geležinkelio linija Kena–Klaipėda būtų pagrindinis Baltarusijos eksportuojamų krovinių koridorius.

BNS informacija

[Al1]

Visgi konkursas elektrifikacijos darbams įvyko ir paskelbtas laimėtojas. Bet kodėl iki šiol dar nepasirašyta sutartis?

[Zorro]

Bet kodėl iki šiol dar nepasirašyta sutartis?

"Eurovia Lietuvos" vadovas Stasys Kablys BNS sakė, jog įmonė iš "Lietuvos geležinkelių" nėra gavusi patvirtinimo apie laimėtą konkursą. Jo žiniomis, kitas konkurso dalyvis - Ispanijos bendrovių "Electren" ir "Cobra Instalaciones Y Servicios" konsorciumas - apskundė sprendimą teismui, tačiau skundas buvo atmestas.
http://vz.lt/article/2012/9/7/eurovi...ja-i-80-mln-lt

[kotofeich1]

Mažas artefaktas kieme, Kyviškių stoty

[Al1]

Nuo Maskvos.

[Aleksio]

Lietuvos geležinkeliai elektrifikuos ruožą nuo Naujosios Vilnios iki Kenos

[Resutas]

Gal ir vietinių traukinių padaugės po elektrifikacijos

[Kitas Džiugas]

Gal užpirks elektromotrisių...

[Raptor]

O su elektrifikacija koks nors realus veiksmas jau vyksta?