Susisiekimo ministerijai po Aukščiausiojo Teismo sprendimo nutraukus ruožo Vilnius-Kena elektrifikavimo finansavimą, 86 mln. litų Europos Sąjungos parama turėtų būti skirti kitam „Lietuvos geležinkelių“ projektui.
Susisiekimo ministerija informavo, kad lėšos bus skirtos transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ finansavimui.
„Šiuo metu žinome, kad dalis tų lėšų bus skiriama ruožui Kazlų Rūda-Kaunas finansavimui. Bet kokia ta dalis ir kuriems ruožams galėtų būti panaudotos likusios lėšos – dar neaišku. Šiuo metu tiksliname su ministerija dėl konkretaus pinigų panaudojimo“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas.
Ruožo Kazlų-Kaunas bendra rekonstrukcijos vertė siekia 0,54 mlrd. litų, šį užsakymą pasidalijo kelios bendrovės.
Prancūzijos kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių Čekijos „Eurovia“ ir „Eurovia Lietuva“ konsorciumas už 197,593 mln. litų atnaujina ruožą Kazlų Rūda-Mauručiai, viena didžiausių šalyje kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ už 131,89 mln. litų – ruožą Mauručiai-Jiesia, o Gargždų statybos bendrovė „Hidrostatyba“ ir jos antrinė įmonė „Šilutės automobilių kelių“ – už 208,362 mln. litų rekonstruoja geležinkelį Jiesia-Kaunas.
Rugpjūčio pradžioje Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nutraukta ruožo Vilnius-Kena elektrifikavimo finansavimo sutartis. Įsakyme taip pat nurodyta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turi grąžinti 17,725 mln. litų iki šiol projektui išmokėtų ES lėšų.
Aukščiausiasis Teismas birželį įpareigojo „Lietuvos geležinkelius“ nutraukti pernai lapkritį pasirašytą 120 mln. litų vertės sutartį su Prancūzijos kapitalo “Eurovia Lietuva”, Čekijos “Eurovia CS” bei bendrovės “Fima“ konsorciumu.
Pasak V.Gudo, įmonė Viešųjų pirkimų tarnybai yra išsiuntusi prašymą nutraukti sutartį, o projektą įgyvendinti numatoma 2014-2020 metais.
Įgyvendinant projektą, numatoma elektrifikuoti geležinkelį nuo Kauno iki Minsko.
“Lietuvos geležinkeliai” tikėjosi, kad iki 2014-ųjų pabaigos elektrifikavus ruožą Molodečnas (Baltarusija)– Kena–Naujoji Vilnia, tarp Vilniaus ir Minsko bus galima keliauti elektriniais dviaukščiais traukiniais, o kelionė tarp sostinių 205 kilometrų ilgio geležinkeliu būtų sutrumpėjusi nuo 3 iki 2 valandų.
BNS informacija
Vis del to teks nepatogiai keliaut iki Minsko dar mažiausiai kelis metus...
Ties Arimų g. pervaža. Turmanto ir elektrodepo link. Tolumoje yra pastotė ir jos prisijungimas prie KT. Bet į ten nenuvažiavau, planavau grįžtat iš Kenos, tačiau subjuro oras.
Ten pat, vaizdas N. Vilnios stoties link.
Už pastotės elektrodepo link liko senas KT.
Elektrodepas.
Elektrodepo stotelė linijoje į Keną. Vaizdas N. Vilnios link.
Į priešingą pusę.
Nepaisant elektrifikacijos, priemiestiniai traukiniai - dyzelinės Pesos.
Bet juk ten elektrifikacija buvo. Taip, N. Vilnią reikėjo iš naujo visą perelektrifikuoti, bet tikrai tik iki formalios stoties ribos, o jei į stotį patenka ir tiltai, tai naują elektrifikaciją reikėjo baigti ties pirmu iešmu nuo Vilniaus pusės +/- porą atramų su nauju KT.
Nepaisant elektrifikacijos, priemiestiniai traukiniai - dyzelinės Pesos.
Anksčiausiu rytiniu reisu į Keną dyzelinę "Pesą" tikrai turėtų pakeisti elektrinis traukinys, kuris iš Naujosios Vilnios 5:47h (nuo gruodžio 9 d. laikas gali keistis) išvyksta į Trakus. Tereikia jam iš elektrodepo išvažiuoti anksčiau, pavažiuoti iki Naujosios Vilnios stoties ir iš čia - į Keną. Iš Kenos jo maršrutas būtų Kena - Naujoji Vilnia - Vilnius - Trakai. Anksti rytą atliktų viena PESA, nebeliktų tuščio ankstyvo važiavimo nuo Vilniaus iki Naujosios Vilniaus.
Comment