Gelžk. Naujoji Vilnia-Kena-Minskas

[Zorro]

Kyviškių stotyje.

[Raptor]

Velniava...

Vilniaus-Kenos elektrifikavimui skirtos lėšos atiteks „Rail Baltica“

Susisiekimo ministerijai po Aukščiausiojo Teismo sprendimo nutraukus ruožo Vilnius-Kena elektrifikavimo finansavimą, 86 mln. litų Europos Sąjungos parama turėtų būti skirti kitam „Lietuvos geležinkelių“ projektui.

Susisiekimo ministerija informavo, kad lėšos bus skirtos transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ finansavimui.

„Šiuo metu žinome, kad dalis tų lėšų bus skiriama ruožui Kazlų Rūda-Kaunas finansavimui. Bet kokia ta dalis ir kuriems ruožams galėtų būti panaudotos likusios lėšos – dar neaišku. Šiuo metu tiksliname su ministerija dėl konkretaus pinigų panaudojimo“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas.

Ruožo Kazlų-Kaunas bendra rekonstrukcijos vertė siekia 0,54 mlrd. litų, šį užsakymą pasidalijo kelios bendrovės.

Prancūzijos kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių Čekijos „Eurovia“ ir „Eurovia Lietuva“ konsorciumas už 197,593 mln. litų atnaujina ruožą Kazlų Rūda-Mauručiai, viena didžiausių šalyje kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ už 131,89 mln. litų – ruožą Mauručiai-Jiesia, o Gargždų statybos bendrovė „Hidrostatyba“ ir jos antrinė įmonė „Šilutės automobilių kelių“ – už 208,362 mln. litų rekonstruoja geležinkelį Jiesia-Kaunas.

Rugpjūčio pradžioje Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nutraukta ruožo Vilnius-Kena elektrifikavimo finansavimo sutartis. Įsakyme taip pat nurodyta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turi grąžinti 17,725 mln. litų iki šiol projektui išmokėtų ES lėšų.

Aukščiausiasis Teismas birželį įpareigojo „Lietuvos geležinkelius“ nutraukti pernai lapkritį pasirašytą 120 mln. litų vertės sutartį su Prancūzijos kapitalo “Eurovia Lietuva”, Čekijos “Eurovia CS” bei bendrovės “Fima“ konsorciumu.

Pasak V.Gudo, įmonė Viešųjų pirkimų tarnybai yra išsiuntusi prašymą nutraukti sutartį, o projektą įgyvendinti numatoma 2014-2020 metais.

Įgyvendinant projektą, numatoma elektrifikuoti geležinkelį nuo Kauno iki Minsko.

“Lietuvos geležinkeliai” tikėjosi, kad iki 2014-ųjų pabaigos elektrifikavus ruožą Molodečnas (Baltarusija)– Kena–Naujoji Vilnia, tarp Vilniaus ir Minsko bus galima keliauti elektriniais dviaukščiais traukiniais, o kelionė tarp sostinių 205 kilometrų ilgio geležinkeliu būtų sutrumpėjusi nuo 3 iki 2 valandų.

BNS informacija

Vis del to teks nepatogiai keliaut iki Minsko dar mažiausiai kelis metus...

[Zorro]

Tarp Naujosios Vilnios ir Elektrodepo. Kol dar elektrifikavimas neprasidėjo.

N. Vilnios stotyje.

[Zorro]

Viadukas ir vaizdai nuo jo.

[Zorro]

Baniškių g. buvusi pervaža.



Elektrodepo stotelė.

[Al1]

Parovoze istorinė Kenos stoties pastato nuotrauka. 1967 m.

http://www.parovoz.com/newgallery/?I...LNG=RU#picture

[Al1]

Fotoreportažas Naujoji Vilnia - Šumskas, po elektifikacijos.

Naujos ir senos elektrifikacijų susijungimo vieta, apie 1 km nuo vakarinio N. Vilnios stoties galo. Vaizdas Vilniaus link.



Šiek tiek paėjus N. Vilnios link. Vaizdas atgal, Vilniaus link.



Ten pat, vaizdas N. Vilnios link.



Žemiau - KT detalės.

[Al1]

Viadukas per S. Batoro g.



Vakarinis N. Vilnios kelyno galas.



Ten pat, į priešingą pusę.



Pravažiavo EJ575-013.



KT elementų detalės.





Nuo N. Vilnios perono Vilniaus link.



Kenos krypties peronas.



Vėl KT elementai.



Turmanto krypties keliai ir peronai.



Stoties vaizdas iš A. Kojelavičiaus g.

[Al1]

Pėsčiųjų tiltas.



Vaizdai nuo pėsčiųjų tilto. Vaizdas elektrodepo link. Dešinėje žemiau keliai į Keną. Kairėje du keliai - linija į Turmantą.



Vaizdas į priešingą pusę.



Kenos krypties keliai.



Vaizdas į priešingą pusę.



Ūkinė teritorija.



Dar pora vaizdų nuo tilto.

[Al1]

Ties Arimų g. pervaža. Turmanto ir elektrodepo link. Tolumoje yra pastotė ir jos prisijungimas prie KT. Bet į ten nenuvažiavau, planavau grįžtat iš Kenos, tačiau subjuro oras.



Ten pat, vaizdas N. Vilnios stoties link.



Už pastotės elektrodepo link liko senas KT.



Elektrodepas.



Elektrodepo stotelė linijoje į Keną. Vaizdas N. Vilnios link.



Į priešingą pusę.



Nepaisant elektrifikacijos, priemiestiniai traukiniai - dyzelinės Pesos.

[Al1]

Viktariškės, tiltas per Vilnią.



Už Viktariškių, Kenos link.



Ten pat, Vilniaus link.



Kyviškės (ne stotis), vaizdas Vilniaus link.



Kyviškių stotis. Vilniaus link.



Kenos link.



KT fragmentas.



Stoties pastatas.



Vaizdas Kenos link.



Vilniaus link. Tolumoje kairėn nusuka Vilniaus aplinkkelis.



Vilniaus aplinkkelis. Ties pervaža Kyviškėse, vaizdas Kyviškių stoties link.



Ten pat, į priešingą pusę. KT čia pasibaigia.

[Al1]

Pakenė. Vaizdas Vilniaus link.



Vaizdas Kenos link.



Vėl KT fragmentas.



Kena. BKG2 manevruoja.



Vaizdas nuo pėsčiųjų tilto.



Į priešingą pusę, rytinio kelyno galo link. BKG1 stovi tupike. BKG2 važiuoja paimti prisikabinti sąstato.




Vaizdas nuo tilto. Kas tai per įranga ant bėgių ir stumdoma?



BKG2-007 iš arčiau.



KT elementai.





Stoties vaizdas nuo pervažos.



BKG1-009 iš arčiau.



VL80S-650.

[Al1]

Šumskas. Bendras vaizdas.



Baltarusijos link.



Buvusios stotelės pastatas.



Pabaiga.

[zn76]

Fotoreportažas Naujoji Vilnia - Šumskas, po elektifikacijos.

Nasujos ir senos elektrifikacijų susijungimo vieta, apie puskilometrį nuo vakarinio N. Vilnios stoties galo. Vaizdas Vilniaus link.

Kaip visada, puikus fotoreportažas!

Klausimas - kodėl pasirinkta būtent tokia senos ir naujos elektrifikacijos sujungimo vieta - puskilometris nuo stoties? Kodėl ne nuo pačios stoties?

[Al1]

Man irgi keista.

[Zorro]

Na ne puskilometris, o virš kilometro. Ir vos ne iš karto už stoties vienas po kito trys tiltai.

[Al1]

Faktiškai stotis baigiasi prieš tiltą per Šiaurės g. iki ten ir galėjo daryti naują elektrifikaciją. Bet ne, reikėjo gi pasišvaistyti milijonais...

[Zorro]

Tai gal už iešmo dar reikia kažkiek atstumo, o iki tilto apie 100 m. Gal per mažai? Ir dar ant pylimo.

[Al1]

Bet juk ten elektrifikacija buvo. Taip, N. Vilnią reikėjo iš naujo visą perelektrifikuoti, bet tikrai tik iki formalios stoties ribos, o jei į stotį patenka ir tiltai, tai naują elektrifikaciją reikėjo baigti ties pirmu iešmu nuo Vilniaus pusės +/- porą atramų su nauju KT.

[Vitas]

(...)

Nepaisant elektrifikacijos, priemiestiniai traukiniai - dyzelinės Pesos.

Anksčiausiu rytiniu reisu į Keną dyzelinę "Pesą" tikrai turėtų pakeisti elektrinis traukinys, kuris iš Naujosios Vilnios 5:47h (nuo gruodžio 9 d. laikas gali keistis) išvyksta į Trakus. Tereikia jam iš elektrodepo išvažiuoti anksčiau, pavažiuoti iki Naujosios Vilnios stoties ir iš čia - į Keną. Iš Kenos jo maršrutas būtų Kena - Naujoji Vilnia - Vilnius - Trakai. Anksti rytą atliktų viena PESA, nebeliktų tuščio ankstyvo važiavimo nuo Vilniaus iki Naujosios Vilniaus.