Gelžk. Vilnius-Kaunas

[Al1]

Kadangi prieš kelis metus vakarinė kelyno galą ištyrinėjau detaliau, kartu su GTC, tai toliau nuotraukos nuo stoties perono.
Nuo perono galo, Kauno ir Marcinkonių link.



Infrastruktūros pastatai ir kt.



Vandentiekio bokštas. Prieš kelis metus šalia to pastato dešinėje stovėjo seno medinio rusiško keleivinio vagono galas, iš kurio buvo padarytas sandėliukas



Depas. Lentvario stotis iš pastatai iš kelyno pusės būna apšviesti saulės tik anksti ryte ir gan trumpai. Kitu metu jie yra šešėlyje.





Bendras vaizdas.



Stoties pastatas.



Depo pastatas nuo stoties pastato pusės.



Požeminės perėjos vestibiulis.

[Al1]

Keliai ir peronai.



Nuo perono galo Vilniaus link.



Stoties pastatas iš Vilniaus pusės.





Depo pastato galas iš miesto pusės.



Peronai ir keliai.



Vilniaus link, prieš saulę.

[Al1]

Vėl Vilniaus link, tik ne vasarą.



Čia tikriausiai buvę sandėliai ar remonto dirbtuvės. Dabar gyvenamasis namas.



Galas nuo stoties pastato pusės.



Rūsys.



Stoties pastato link.



Pervažos link.

[Al1]

Stoties pastato pusėje. Pervažos link.



Ten pat, vaizdas atgal.



Geležinkeliečių gyvenamieji namai šalia geležinkelio.





Rampa ir pervažos budėtojo namelis.



Rampa iš kitos pusės, nuo budėtojo namelio.



Tęsinys bus.

[Eimantas]

O "GTC" savo reikmėms tą nuovažą naudoja? Patekti tiesiai į teritoriją ar išvažiuoti.

[Al1]

Neatrodo, kad naudotų. Bėgiai surūdiję.

[Elis]

Neatrodo, kad naudotų. Bėgiai surūdiję.

Bet žolė nupjauta. Gal vis dėlto saugojama kaip atsarginė atšaka?

[Zorro]

Į GTC važiuojama nuo Lentvario per aklakelį.
Tokia supaprastinta trikampio schema.

[Al1]

Tęsiu toliau. Lentvaris, už pervažos ir toliau, Vilniaus kryptimi.

Pervažos budėtojo namelis.



Pervaža, budėtojo namelis ir rampa.



Pravažiavo traukinys su skalda.



Kiek paėjus Vilniaus link.



Kelias į dešinę - privažiuojamasis.



Einu juo.



Kiek paėjus, vaizdas atgal, pervažos link.



Vokės g. pervaža privažiuojamajame kelyje.



Vaizdas pro vartus. Ten toliau yra metalo laužą superkanti įmonė ir keliu dar tikriausiai naudojasi katilinė.



Grįžtu ir einu palei magistralinius kelius.





Dešinėje pusėje infrastruktūrininkų teritorija.

[Al1]

Kiek arčiau priėjus.



Paėjus Vilniaus link, vaizdas dešinėn.



Vilniaus link.



Vaizdas atgal.



Kairėje pusėje, jei judama Vilniaus link, yra nemaža teritorija beveik nenaudojamų sandėlių su rampomis ir geležinkelio keliu prie jų.
Sandėliai daugiausiai tarybinių metų, bet sandėlių čia būta dar prie caro. Vienas iš senų pastatų tarp sandėlių.

[Al1]

Toliau padariau užėjimą (po pusmečio) iš stoties kelyno galo nuo Vilniaus pusės.



Ant ištempiamojo kelio jau keli metai kaip stovi panaudotos, bet tikriausiai dar geros gardelės.





Kelias kairėje privažiuojamasis į traukos pastotę.



Tačiau jis eina per kažkokios tai įmonės teritoriją ir yra nenaudojamas.



Infrastrūktūrininkų valdos.



Einu pirmyn.



Kairėje traukos pastotė. Jos teritorijoje irgi yra bėgiai, kurie baigiasi aklikeliu.



Paduodamas kontaktinio tinklo maitinimas iš traukos pastotės.



Infrastrūktūrininkų valdos iš arčiau.



Pagal Antrojo pasaulinio karo metų vokiečių duomenis, maždaug ties ta vieta, kur baigiasi Lentvario ištempiamasis kelias, buvo Gurelių blokpostas. Maždaug čia. Vaizdas Vilniaus link.



Ten pat, Lentvario link.



Pabaiga. Likusi dalis nuo Lentvario iki Vilniaus bus kiek vėliau.

[Al1]

Paskutinis etapas - ruožas Lentvaris - Vilnius. Pradėsiu ne Lentvaryje, bet už jo. Ties Trakų Vokės dvaro tvenkiniais.

Vaizdas Vilniaus link.



Ten pat, Lentvario link. Ties šia vieta seniau būta pervažos.



Ties Gureliais. Vilniaus link.



Pravažiavo prekinis traukinys.



Ten pat, Lentvario link.



Tiltas per Vokę po remonto. Lenkų 192x pirmoje dešimtmečio pusėje pastatytas tiltas. Metalinė konstukcija jau pakeista tokia pačia nauja. Beje, Lenkijoje tokios kontrukcijos tiltų gan nemažai. Atramos tikriausiai vis dar originalios, bet jau pradėjo irti, todėl buvo sustiprintos.
Dabar tiltas dar ir saugomas.

[Al1]

Tiltas iki remonto.

[Al1]

Už tilto yra buvęs Liudvinavos rėžinis kaimas ir stotelė Vokė.

Ties stotelės perono galu tilto per Vokę link.



Stotelės vaizdas Vilniaus link.



Kairėje pusėje buvusios pervažos vietoje tarybiniais metais buvo pastatytas šis pastatas. Dabar nepamenu, bet pagal viską tai jame buvo kasa ir dar tarnybinė patalpa. Dabar tikriausiai naudojamas kaip sandėlys.



Kiek dešiniau - geležinkeliečių gyvenamasis namas.



Vokės stotelė.



Vilniaus - Trakų kelio viadukas virš geležinkelio. Vaizdas Lentvario link.

[Al1]

Panerių geležinkelio viadukas ir už jo naujasis Kirtimų g. viadukas.



Ties viaduku, vaizdas Panerių link.



Iš arti. Vienintelis šiuo metu Lietuvoje geležinkelių linijų susikryžiavimas skirtinguose lygmenyse yra Paneriuose. Bet greitai jau nebebus. Viadukas bus nugriautas, o vietoj jo ir vienos vėžės jungties bus nutiesta dvikelė jungtis nuo Pušyno kelyno iki linijos Vilnius - Kaunas laikinosios sostinės kryptimi. Kažkada buvo kilęs įtarimas, ar naujasis Kirtimų g. viadukas pastatytas atsižvelgus į būsimą geležinkelio rekonstrukciją. Taip, atsižvelgus, kairėje pusėje, jei žiūrima Kauno link, yra estakada, po kuria bus nutiesti bėgiai.



Kiek paėjus Panerių link. Vaizdas viaduko link. Kairėn atsišakoja kelias į Vaidotus. Po geležinkelio rekonstrukcijos jis atsišakos (dvikelė linija) dar prieš Kirtimų g. viaduką.





Panerių link.



Einu Panerių link.



Kiek paėjus, vaizdas atgal.



Nors nuotraukoje nelabai matosi, kairėje pusėje yra senojo Gardino plento likučiai, kurie gerai matosi važiuojant traukiniu. Čia būta pervažos. Tarybiniais metais buvo pastatytas Kirtimų g. viadukas, o ši plento atkarpa likviduota.

[Al1]

Panerių stotis. Vaizdas Kauno link. Kairėje pusėje - linija į Vaidotus.



Vaizdas dešinėn - kylanti aukštyn linija į Vaidotus per viaduką ir privažiuojamieji keliai, kurių vienas veda į Grigiškes, Jočionis (TE-3).



Vaizdas Panerių stoties link. Pagal 1940 m. ir Antrojo pasaulinio karo vokiečių kilometražą, Panerių ašies centrinė ašis buvo maždaug čia, gal kiek toliau, nuo tos vietos Vilniaus link, kur fotografuota ši nuotrauka. Gal tai klaida matuojant atstumus ar pateikiant duomenis. Pokariniame tarybiniame topografiniame žemėlapyje stotis parodyta ties pervaža, kurios vietoje dabar pėsčiųjų tiltas. Anoje pusėje, Vilniaus link. Dabartinė stotis yra kiek toliau.



Kauno link dar kiek arčiau priėjus pėsčiųjų tiltą.



Pėsčiųjų tiltas. Seniau čia buvo pervaža. Dabar susisiekimas automobiliais labai dideliu lanku.
Pagal Pirmojo pasaulinio karo vokiečių duomenis, buvo įkurta stotis, kuri vadinosi Roon, Prūsijos karininko ir valstybės veikėjo garbei. Pagal kilometražą, jos ašis turėjo būti ties pervaža, t.y. ten, kur dabar stovi pėsčiųjų tiltas.

Caro laikais būta platformos, kuri vadinosi Nejelovoj (Нееловой). Tiksli padėtis neaiški, nes tvarkaraščiuose stotelėm dažniausiai kilometražas nebuvo pateikiamas. Galbūt buvo čia pat, kur vokiečių Pirmojo pasaulinio karo metais įkurta stotis, o gal ir arčiau tunelio.
Lenkijos okupacijos laikotarpiu stotelė pavaizduota arčiau tunelio. Ten yra yra išlikęs tipinis gyvenamasis namas, kuriame ir dabar gyvena žmonės. Bet apie tai vėliau.

[Al1]

Pasivaikščiojimas pėsčiųjų tiltu.
Pradžioje vaizdai Kauno link.







Čia anksčiau būta privažiuojamojo kelio, kuris kirto gatvę.




Tipinis geležinkeliečių gyvenamasis namas, pokarinio laikotarpio.



Stotie kelių vaizdas Vilniaus link.











Tęsinys bus.

[Garbanius]

Truputi OT, bet dėl vykdomų darbų Naujosios Vilnios kryptyje, šiandien suskaičiavau 6 dviaukščius stovinčius Vilniaus GS. Negi tiek reikia esamam ruožui aptarnauti? ar čia yra koks senas reikalavimas, kad atvažiavęs traukinys, turi stovėt stoty 2h? Dar geriau, kad prasilenkėm su senuku ER9M prie Kaišiadorių. ne per didelė prabanga tiek laisvų dviaukščių kimarint be darbo?

[Zorro]

Kairėje pusėje buvusios pervažos vietoje tarybiniais metais buvo pastatytas šis pastatas. Dabar nepamenu, bet pagal viską tai jame buvo kasa ir dar tarnybinė patalpa.

Vokėje maždaug iki 2005 metų kasa buvo mediniame pastate, tokiame pačiame kaip Senovės stotelėje. Tas pastatas buvo maždaug ties perono link Lentvario viduriu. Kasa jau prieš tai gal porą metų nedirbo.

[Al1]

Truputi OT, bet dėl vykdomų darbų Naujosios Vilnios kryptyje, šiandien suskaičiavau 6 dviaukščius stovinčius Vilniaus GS. Negi tiek reikia esamam ruožui aptarnauti? ar čia yra koks senas reikalavimas, kad atvažiavęs traukinys, turi stovėt stoty 2h? Dar geriau, kad prasilenkėm su senuku ER9M prie Kaišiadorių. ne per didelė prabanga tiek laisvų dviaukščių kimarint be darbo?

O kur galima per 2 val. nuvažiuoti? Tik į Trakus. Grafikas sudarytas eismui iki N. Vilnios. Kai dabar važiuoja traukiniai tik iki Vilniaus, ir norint perskirstyti traukinius maršrutuose, kad nebūtų didelių prastovų, reikia iš esmės keisti visą esamą grafiką. O kam tą daryti dėl poros mėnesių? Ir keleiviams nepatogu, nes reikėtų keisti, koreguoti daugumos kitų traukinių grafikus (t.y. Varėnos, Marcinkonių, net Klaipėdos) ir krovininis eismas turėtų būti koreguojamas. Nu nesigauna tų traukinių, kurie važiavo iki N. Vilnios, niekur kitur leisti, tai ir stovi Vilniuje iki reiso.