Gelžk. Vilnius-Kaunas

[Al1]

Kiek ilgai priklauso nuo kelių faktorių. Pirmiausia, aišku, privažiavimo kelių buvimo (miško, lauko). Ne visur paprastai galima privažiuoti automobiliu, ypač prie tiltų ar kažkada buvusių stočių, stotelių vietų. Nors ir prie kai kurių dabar esančių stotelių nėra taip paprasta privažiuoti, reikia gerai išsinagrinėti ortofotonuotraukas, nes paprastuose žemėlapiuose kelių gali ir nebūti pavaizduota. Kartais kelias gali būti nepravažiuojamas - išmaltas miškovežių, perkastas, užtvertas, nepravažiuojamas po lietaus. Tenka toliau eiti pėsčiomis, kartais ir po kilometrą, kitą. Ir po to grįžti tiek pat.
Kaip nebūtų keista, Vilniaus - Kauno ruožas, nors ir eina tarp dviejų didžiausių miestų, automobiliu gan sudėtingai privažiuojamas. Galima beveik visur privažiuoti, bet dažnai tai privažiavimas darant dideles kilpas ir per miškus, laukų keliukus. Taip yra dėl to, kad daug pervažų likviduota, likęs kelių tinklas arba yra vienoje, arba kitoje geležinkelio pusėje ir norint toliau važiuoti, tenka grįžti atgal, važiuoti rajoniniu keliu ar A1, kur dar ir apsisukti galima tik ten, kur viadukas, važiuoti ten, kur yra pervaža, kad nusigauti į kitą linijos pusę... Žodžiu, iš pradžių planavau, kad išeis per 2 dienas, bet realiai gavosi 5 ar 6 dienos. Tiesa, aš specialiai nevažiavau, visus kartus taikiausi važiuodamas į komandiruotę Kaunan. Jei būčiau važiavęs tik geležinkelio fotografuoti, vis tiek nebūčiau suspėjęs per 2 dienas. Be to kartais fotografuoti reikia atvykti tam tikru paros laiku dėl saulės padėties, ypač tai aktualu stotims, tiltams beveik neaktualu.

[Al1]

Tęsiu toliau. Vievis - Lentvaris.

Vievio stoties vakariniame kelyno gale, stoties link. Kaip visada, dešinėje kelyje stovi nenaudojami vagonai.



Ten pat, į priešingą pusę, Kaišiadorių link. Kairysis kelias į Elektrėnus.



Einu stoties link. Ties atšaka į elevatorių.



Dar kiek paėjus, ties viaduku, vaizdas Kaišiadorių link.



Už viaduko, vaizdas Kaišiadorių link.



Už kelių dešimčių metrų nuo viaduko, Kaišiadorių link.



Beveik ten pat, Vievio stoties link.



Beveik ten pat, kiek kairiau. Keliai, kurių paprastai važiuojant traukiniu nesimato dėl stotyje stovinčių nenaudojamų vagonų.



Ten pat, kiek kairiau. Prieš maždaug porą metų pradėtas tiesti privažiuojamasis kelias į kažkokią tai įmonę šalia stoties. Taip ir nebaigtas.



Ten pat, vaizdas į kitą geležinkelio bėgių pusę (nuo miesto). Tipinis gyvenamasis namas.

[Al1]

Dėl kelių nuotraukų, netalpinsių jų atskiroje temoje aprie privažiuojamuosius kelius. Vievis, "Malsenos" elevatoriaus teritorija pro geležinkelio vartus iš vakarų pusės.



Privažiuojamasis kelias iš elevatoriaus teritorijos eina į "Vievio paukštyną". Ties paukštyno vartais.



Vaizdas ten pat, elevatoriaus link. Linija naudojama, nors ir retai.



"Vievio paukštyno" teritorija, geležinkelio aklikelis nuo pagrindinio įvažiavimo automobiliais į įmonės teritoriją kelio. Stovi du nenaudojami TGM23.



Vievio stoties keliai nuo perono galo, Kaišiadorių link.



Ten pat, į priešingą pusę, peronų vaizdas.



Vandentiekio bokštas ir ūkiniai pastatai.



Šis ūkinės paskirties pastatas pastatytas apie 1939 m.



Vandentiekio bokštas iš arčiau.



Stoties pastatas.



Tipinis gyvenamasis namas, esantis dešinėje (žvengiant nuo bėgių) stoties pastato pusėje.

[Al1]

Stoties pastatas.



Pravažiavo traukinys į Klaipėdą.



Kairėje stoties pastato pusėje esantis tipinis gyvenamasis namas yra apleistas.



Pakhauzas ir rampa.



Ties pakhauzu Lentvario link.



Kitu rakursu.





Stoties pastato ir peronų link stovint šalia pakhauzo.

[Al1]

Rytinis Vievio stoties kelyno galas.



Kiek paėjus Lentvario pusėn. Vaizdas atgal, stoties link. Priekyje pėsčiųjų perėja, kažkada čia buvo pervaža.



Pervažos budėtojo namelis. Neseniai apskardintas.



Ten pat, vaizdas Lentvario link. Dešinėn eina privažiuojamasis kelias.



Grįžtu šiek tiek atgal, stoties centro link, tam, kad nufotografuoti kelius, esančius už nuolat nenaudojamais vagonais užstatytų stoties kelių.



Čia pat ir prieš pat Antrąjį pasaulinį karą pastatyto depo pastatas. Atgavus Vilniaus kraštą, prireikė ir depo, Vievio stotis buvo išplėsta.



Ten pat, vaizdas atgal, cerkvės link.



Dar kiek paėjus.





Vaizdas per tvorą, privažiuojamasis kelias kelininkų valdose.



Kol kas tiek. Nuotraukos su privažiuojamuoju keliu iš rytinio Vievio stoties galo bus atskiroje temoje apie privažiuojamuosius kelius. Bet kiek vėliau.

[Al1]

Privažiuojamojo kelio rytiniame Vievio stoties kelyno gale nuotraukos.
http://www.miestai.net/forumas/showp...6&postcount=95

Taip pat Elektrėnų elektrinės privažiuojamasis kelias nuo Vievio stoties. Kelios nuotraukos.
http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=143

[Al1]

Tęsiu toliau.
Atgavus Vilniaus kraštą ir pradėjus normalų (ne tą, kuris buvo po Lenkijos ultimatumo) susisiekimą tarp Vilniaus ir Kauno, už Vievio Vilniaus link atsirado Balceriškių stotelė. Vienuose tvarkaraščiuose nurodyta, kad buvo už 2,3 km nuo Vievio, kituose - 3,4 km.

Už Vievio stoties, einu Vievio pervažos ties Balceriškėmis link. Vaizdas Vievio link.



Ten pat, pervažos link.



Kiek paėjus. Vaizdas pervažos link. Maždaug čia ir turėjo būti Balceriškių stotelė - 2,3 km nuo Vievio.



Ten pat. Vievio stoties link.



Pravažiavo traukinys.



3,4 km nuo Vievio - čia. Už Vievio pervažos, Vievio stoties link. Čia turėjo būti Balceriškių stotelė, nutolusi 3,4 km nuo Vievio.



Toliau - įdomus objektas - garsusis tiltas per Bražuolę, kurį 1994 rudenį susprogdino. Tiksliau, susprogdinta buvo Vilniaus krypties tilto dalis.

Vaizdas iš Vilniaus krypties kelio pusės.



Kauno krypties pusė.



Iš apačios. Vietoj susprogdintos gelžbetoninės sijos, sumontuota metalinė santvara.



Tilto nuotraukos po susprogdinimo.

http://www.foto.elta.lt/photos/dir11...r28/dir1/2.jpg

http://s1.15cdn.lt/static/cache/NTgw...9e1ae2eab8.jpg

[Al1]

Kita stotelė - Baltamiškis.
Nuo perono galo Lentvario link.



Vievio link.



Bendras vaizdas.



Vievio link.



Paviljonas.



Už maždaug 0,5 km nuo stotelės Lentvario link yra pralaida. Galbūt anksčiau čia tekėjo upelis, dabar neteka. Pralaida naudojama kaip pravažiavimas po geležinkeliu. Neseniai rekonstruota ir pakeista gofruoto plieno. Palikta ir įkomponuota tik akmeninė arka.





Tęsinys bus.

[Vitas]

(...)
Kita stotelė - Baltamiškis.

Už maždaug 0,5 km nuo stotelės Lentvario link yra pralaida. Galbūt anksčiau čia tekėjo upelis, dabar neteka. Pralaida naudojama kaip pravažiavimas po geležinkeliu. Neseniai rekonstruota ir pakeista gofruoto plieno. Palikta ir įkomponuota tik akmeninė arka.

Atvaizdas


Atvaizdas


Tęsinys bus.

Upelis čia kažin ar kada tekėjo. Bent aš jo tekėjimo čia neprisimenu. Ši pralaida į aplinkinių keliukų tinklą įsikomponuoja gerai. Čia važinėjau daug. Į Baltamiškio kaimą, o taip pat iš greitkelio (berods, priemiestinių autobusų stotelė vadinasi Sirvydiškės) per šią pralaidą pavyko nuvažiuoti į Lazdėnų geležinkelio stotelės prieigas ir toliau į poilsiavietę "Bražuolės stovyklavietė".

[Al1]

Taigi statyta XIX a. Arba buvo statyta ne upeliui, bet vandens srautui nuleisti. Epizodiškai atsirandančiam pavasarį ar po liūčių. Pravažiavimams skirtų tokių tiltelių tuo metu nestatė.

[Al1]

Tęsiu toliau.
Orfototonuotraukoje pažymėjau:
rodykle - pralaidą, kurios nuotrauka prieš porą dienų baigiau fotoreportažo dalį;
mėlyna linija - tarpukaryje buvusią geležinkelio atšaką;
geltona linija - Vilniaus krašto demarkacinės linijos dalį ties geležinkeliu;
St. - Lazdėnų stotis/stotelė.



Kokiais tikslais buvo nutiesta Lietuvos pusėje atšaka, neaišku. Galbūt ir tikriausiai, kariniais. Nors gali būti, jog būta karjero. Ten nebuvau.

Nuo Lazdėnų stotelės perono Kauno link. Pravažiavo traukinys.



Vėl nuo perono galo, Kauno link.



Lazdėnų stoties pastatas, dabar gyvenamasis namas. Pastatas lenkų statytas, kaip statytas geležinkelio tarnautojams caro laikais - mažai tikėtina.







Bendras vaizdas Kauno link.



Nuo perono galo Lentvario link.

[Al1]

Einu iš stotelės Lentvario link. Kaip matyti nuotraukoje, taip pat ir ankstesnio pranešimo paskutinėje nuotraukoje, šalia gan platus pylimas. Lenkų laikais tikriausiai būta trijų, o gal ir keturių kelių. Visgi stotis galinė, krova tikriausiai menka buvo, vietinių ūkininkų ir miško produkcija, tačiau keliai buvo reikalingi kariniais tikslais.



Gyvenamasis namas iš arčiau. Stoties tarnautojams skirtas, lenkų laikų.



Einu toliau, vaizdas atgal, Lazdėnų stotelės link. Fotografuota ties buvusia Lazdėnų pervažą.



Ten pat, nuotrauka daryta rudenį.



Ten pat, į priešingą pusę, su priartinimu, Vilniaus link.



Kiek paėjus už buv. pervažos Vilniaus link. Tolumoje matosi viadukas, kurį pastačius buvo likviduota minėta pervaža.



Nuo viaduko Lazdėnų stotelės link.

[Al1]

Pirmojo pasaulinio karo metais už 11,45 km nuo Lentvario Kauno link vokiečiai įrengė stotį, kuri buvo pavadinta Moltke (vokiečių generalfeldmaršalo garbei). Tarpukaryje prie lenkų būta 11,57 km stotelės.

Maždaug čia būta stoties, o vėliau stotelės. Vaizdas Lazdėnų link. Tolumoje matosi Lazdėnų viadukas


Į priešingą pusę, Lentvario link. Geriau įsižiūrėjus, tolumoje matosi Rykantai.



Ten befotografuojant, pravažiavo AGRC1200-002.

[Al1]

Kita stotelė - Rykantai.
Nuo perono galo Kauno link.



Tipinis geležinkeliečių namelis stotelėje.







PKP ženklas namelio pamatuose.



Bendras vaizdas, Kauno link.



Vilniaus link.



Vėl Kauno link.



Vilniaus link, tolumoje matosi viadukas per A1.



Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau.

Viadukas per A1 Rykantuose. Kauno link.



Ties viaduku Vilniaus link.



Jau retai kur tokią "atsargą" galima pamatyti... Seniau tai buvo standartinis "reiškinys".



Tolumoje matosi Rykantų stotelė.

[Al1]

Tarpukaryje buvo stotelė 8,3 km (nuo Lentvario). Tai ne visai dabartinių Sausių vietoje. Dabartiniai Sausiai yra už 8,0 km nuo Lentvario. 8,3 km stotelės vietoje, aišku, nieko neišlikę.

Sausiai, anksčiau (iki maždaug 2005) - Bevandeniškės. Vilniaus link.





Kauno link.



Nuo perono galo Vilniaus link.



Kauno link.

[Al1]

Kita stotelė, buvusi tarpukaryje - 7,1 km. Nieko ten neišlikę. Toliau - 6,13 km stotelė ties Selioviškėmis.

Maždaug čia. Vaizdas Vilniaus link.



Vaizdas atgal.



Kiek paėjus pirmyn, vaizdas atgal, Kauno link.



Yra nedidelis tiltelis per Maišinę.

[Al1]

Kita stotelė - Kariotiškės. Vilniaus link.



Vilniaus link, už pervažos.



Kauno link, už pervažos.



Tipinis namas šalia pervažos ir stotelės.



Kauno link.



Vilniaus krypties paviljonas, statytas iki 2000 m.



Kauno krypties paviljonas.



Bendras vaizdas Kauno pusėn.





Nuo perono galo Vilniaus link.

[Al1]

Galvojau, kad Saidės upelio pralaida senoviška, deja, tarybinė... Užtai pylimas aukštas.





Maždaug už 200 m nuo pralaidos Vilniaus link buvo pervaža ir ties ja 2,54 km stotelė (tarpukaryje).
Maždaug už 50 m priekyje. Vaizdas Vilniaus link.



Kiek paėjus į priekį, vaizdas atgal.



Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau. Lentvaris. Bus kelių skirtingų metu fotografuotų nuotraukų rinkiniai.
Kauno krypties kelyno gale. Lentvario stoties link.



Paėjus dešinėn nuo magistralinių kelių. Lygus laukas - buvusio stoties kelyno vieta.



Dar kiek dešinėn paėjus - nuvažiavimas nuo Kauno - Vilniaus linijos į Lentvario - Marcinkonių liniją. Bet tik per "Geležinkelio tiesimo centro" teritoriją.



Vaizdas atgal, Kauno link.



Irgi Kauno link.



Kauno link, stovint ant magistralinių kelių.



Lentvario stoties link. Automotrisė į Šiaulius.