Gelžk. Šiauliai-Joniškis-Jelgava

[Fulgur]

Ministras sako, kad yra galimybė kitais metais Vilnius-Ryga:
https://www.youtube.com/watch?v=I-vtEP-9CnI
Nuo 3:46:25

O kokia bėgių ir stočių būklė Šiauliai-Jelgava? Bent didžiųjų stočių (Joniškis, Meškuičiai?, siena, Meitene).

[Vilnietizz]

Įdomu, ar čia būtų atskiras naujas maršrutas, ar vieno iš Vilnius-Šiauliai pratęsimas?

[Ignalina]

Įdomu, ar čia būtų atskiras naujas maršrutas, ar vieno iš Vilnius-Šiauliai pratęsimas?

tikriausiai bus kaip ir su Daugpiliu - pratęsimas

[Vilnietizz]

Tik čia jau reikėtų sertifikuoti Pesas arba leisti modernizuotus vagonus su TEP`u, nes tokiu maršrutu, jungiančiu dvi sostines, leisti DR1A jau būtų nesolidu.

[udrius]

Solidu nesolidu - latvių geležinkelių inspekcija buvo pričiuožusi - berods tik senieji TEP leidžiami, nebent kas pasikeitė

[bato_usai]

Tai žinoma, kad kai pradedama apie Vilnių dainelė iškarto pasikeičia.

Šiauliai - Latvijos siena ruožą buvo galima modernizuoti dar prieš 10 metų. Matant RB2 statybos tempus, atšakos į Klaipėdą neverta tikėtis artimiausius 30 metų. Gaunam, kad Šiauliai - Latvijos siena ruožas Klaipėda-Ryga maršrutui tarnautu 40 metų. Visai Lietuvai šis ruožas, kaip pagrindinė jungtis su Latvija, tarnautu apie 20 metų (iki RB užbaigimo dar daug metų praeis). Taip, dabar Klaipėda-Ryga maršruto nėra, bet gal modernizavus Šiauliai - Latvijos siena ruožą jis būtu atnaujinatas. Vietoj to gavom menkai naudojama RB1.

Tą baigtį kitaip matyčiau, nors ir kone visų prielaidų išdėliojimas atkartoja ir maniškes mintis. Sakyčiau gerai, kad neišmetė niekams pinigų. Nes apie 28 km. tarp Šiaulių ir Joniškio - praktiškai visą kelią už kažkokio tvenkinuko - reikėtų mano matymu norint išvengti nesamoningų kringelių nutiesti naujais bėgiais vakariau A12-os, o daugiau ten tvarkyti būtų palyginus gerokai mažiau. Dabartinį kringelį būtų galima palikti rezervine alternatyva netvarkant, kad jau tokius dabar naudojamus turi... Bet Xedos pranešime aukščiau, tai visi tie naujinimo darbai prieš dešimtmetį siūlyti daryti buvo išimtinai tiktai cituoju "AB "Lietuvos geležinkeliai" priklausančiame žemės sklype", tai realiai būtume susimokėję už tokius pačius modernizuotus kringelius, kaip ir RBI atveju. Dar nesutikčiau su paskutinu sakiniu - gavome vietoj to Vilnius–Klaipėda elektrifikaciją, žinant, kad jokiems kitiems projektams finansavimo neatsirado.


Jeigu pasiteisina pranešimai, kad daugiau nebebus galima gauti naudoti ES lėšų plačiajai vėžei tvarkyti, tai iš tiesų gaila politinės valios nebuvimo paruošti rimtą projektą ir trūkumo strateginio matymo tiems paskaičiuotiems dešimtmečiams. Nes žiūrint į paraišką atrodo buvo arba susikalbėta koridoriuose iš anksto, kad pinigų realiai nebus, arba su/be to paruoštas projektas dėl kurio galvos neskaudėtų. Skirs - valio, papildomos investicijos į LTG, nebuvo skirta - nu ir jiems neskauda. Prasčiausia čia yra, kad Lietuvos biurokratai, ypatingai ten be kai kurių kelininkų, uostininkų pavyzdžių, nesugebėdavo ruošti ilgalaikiai reikšmingų projektų, neišsinešdavo tiek ES lėšų procentiškai, kiek Lenkai įvykdydavo rimtais, reikšmingais, naudingais plyno lauko projektais. Apskritai kokybė to proceso, kai pinigų buvo daugiausia, tokia liūdna, kompleksinė problema. Geležinkelių vadovybė su kroviniai iš BY first ir be keleivinio tinklo požiūriu - sudėtinė tos labai didelės problemos dalis, prikapsinę irgi į tai. Minima Ryga, o man net labiau Daugpilis tai vienareikšmiškai pavyzdija.