Mažesnių miestų privažiuojamieji geležinkeliai

[Al1]

Marijampolės privažiuojamieji keliai, atsišakojantys šiaurinėje stoties dalyje.

Ortofotonuotraukoje pažymėjau privažiuojamąjį kelią į šiaurės rytus nuo stoties.



Lygiagrečiai Sasnavos g. esantis kelias pagaliau kerta Sasnavos g. ir pasuka į šiaurės rytus.



Už pervažos.



Atšakėle kairėn (ortofotonuotraukoje pažynėjau).



Ji veda į sandėlių teritoriją ir netrukus joje baigiasi.



Žvilgsnis atgal, stoties link.



Toliau einu pagrindiniu privažiuojamuoju keliu.

[Al1]

Kiek paėjus vėl atšaka, tik dešinėn, į metalo laužo supirkimo aikštelę.



Einu toliau pagrindiniu keliu.



Kiek paėjus, žvilgsnis atgal.



Dar paėjus vėl atšaka dešinėn.



Šiek tiek paeinu atšaka. Ji neilga ir baigiasi teritorijoje.



Vėl einu pagrindiniu keliu.



Priekyje Sporto g. pervaža.

[Al1]

Už Sporto g. pervažos.



Einu pirmyn. Atšaka tiesiai veda į akmens anglies iškrovimo aikštelę.



Akmens anglies iškrovimo aikštelė.



Einu kairėn už Sporto g. pervažos sukančiu keliu (žr. ortofotonuotrauką).



Bėgiai pradeda sukti dešinėn.



Tolumoje matosi pervaža ir vartai.



Tai birių krovinių (smėlio, žvyro ir pan.) iškrovimo aikštelė. Berods priklauso kelininkams.

[Al1]

Nuo šiaurės rytinio Marijampolės stoties kelyno galo eina privažiuojamieji keliai į elevatorių (ortofotonuotraukoje pažymėjau mėlynai), naftos produktų bazę ir tarp Stoties ir Draugystės gatvių ir dar kažkokią tai kitą teritoriją greta, taip pat į kažkokį tai pramoninį ar statybinį objektą A.



Atšaka link objekto A nuo Sporto g. pervažos pusės. Neatrodo, kad būtų naudojama.



Einu link elevatoriaus. Vaizdas Sporto g. pervažos link.



Dar arčiau priėjus prie elevatoriaus. Kelias dešinėje eina į naftos produktų bazę ir kažkokią kitą teritoriją tarp Stoties ir Draugystės g.



Ties elevatoriaus šiauriniai vartais. Tolumoje matosi TGM23.



Toliau einu keliu Stoties g. pervažos link.



Prieš pervaža.



Ten pat, žvilgsnis stoties kelyno link.

[Al1]

Už pervažos. Kairysis kelias. Jo gale matosi metalinė dviejų aukštų rampa automobilių pakrovimui į vagonus.



Dešinysis kelias už pervažos išsišakoja. Kairesnysis eina į įmonės teritoriją ir yra tądien buvo pilnai užstatytas tuščiais autovežiais.



Dešinysis kelias eina naftos bazės link. Einu juo.



Už kelių žingsnių, vaizdas atgal.



Kiek paėjus naftos bazės link, vėl vaizdas atgal.



Kreivė baigiasi ir matosi naftos bazė bei cisternos galas.



Einu pirmyn.



Vaizdas atgal.



Naftos bazė. Pro vartus tvoroje galima laisvai vaikščioti ir iš Draugystės g. per buvusią pramoninę teiritoriją (dabar ten statybinių medžiagų parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė) patekti į Stoties g. Naftos bazė yra tikrai ne vietoje. Anksčiau ar vėliau ji bus likviduota. Kartu ir geležinkelis.

[Al1]

Pramoninė teritoriją šiaurinėje Marijampolės dalyje taip pat turi geležinkelio atšaką. Ji prasideda maždaug ties Sporto g. pervaža. Privažiuojamasis kelias kurį laiką eina lygiagrečiai magistralinei linijai Kazlų Rūdos link. Ortofotonuotraukon Sporto g. pervaža nepateko.



Netoli Sporto g. pervažos Kazlų Rūdos link. Dešinėje yra magistralinė linija.



Einu Kazlų Rūdos link. Kairėje esantis privažiuojamasis kelias išsišakoja.



Dar kiek paėjus matosi stovintys autovežiai. Kelias dešinėje - magistralinė linija.



Stovint autovežių šešėlyje. Priekyje Gamyklos g. viadukas.



Dar kiek paėjus į priekė. Atšaka dešinėn - į katilinę.



Katilinės vartai. Deja, geležinkeliu kuras nebegabenamas. Nors atšaka iki vartų šiemet remontuota - pakeista dalis pabėgių.





Pakeisti pabėgiai. Bėgiai blizga tik ten, kur pakeisti pabėgiai. Ties vartais jie surūdiję ir seniai nebematę ratų.



Po Gamyklos gatvės viaduku laisvai tilps RailBalticos ir dar vienas kelias...

[Al1]

Stovint po viaduku. Vaizdas pirmyn.



Vaizdas atgal, Marijampolės stoties link.



Stovint ant magistralinės linijos, Kazlų Rūdos link.



Vaizdas link privažiuojamųjų kelių. Dešinysis kelias ortofotonuotraukoje pažymėtas baltai ir yra mažai naudojamas.



Einu kairiuoju (žr. nuotrauką aukščiau) keliu. Jis veda į "Arvi" grupės teritoriją.



Netrukus atsiveria puikus vaizdas.





"Arvi" kelynas.



Bėgiai dešinėje veda į apleista mazuto ar kito skysto kuro iškrovimo aikštelę.



"Arvi Fertis" šilumvežiai. Naudojamas po stogu.



Nenaudojamas, bet gerai atrodantis. Gal tik laikinai nenaudojamas.

[Al1]

Mažeikiai.
Trikampis. Jo "kraštinė" nuo stoties pusės jau išardyta.



Nenaudojama, bet dar neišardyta yra kita "kraštinė". Ja ir einu. Sandėlių gatvės "pervaža".



Vaizdas stoties kelyno link.



Einu toliau.



Gamyklos g. pervaža.



Ten pat, vaizdas atgal.



Pervažos šviesoforas ir ženkas. Pervaža buvo saugoma - yra išlikęs budėtojo namelis. Matyt tarybiniais laikais eismas buvo labai intensyvus. Priešingu atveju budėtojo nebūtų reikėję.



Už pervažos, įmonės teritorijoje. Už nugaros - tvora su vartais. Ten dabar laisvai galima patekti.



Čia matyt buvo sandėlis ar cechas, į kurį buvo įvaromo vagonai.

[Al1]

Šiaurės vakarinėje Mažeikių dalyje esantis pramoninis rajonas.



Einu nuo Algirdo g. pervažos.





Kiek paėjus, žvilgsnis atgal.



Dešiniau esantis kelias ortofotonuotraukoje pažymėtas baltai. Kairesnysis - mėlynai.



Vėl iešmas. Dešinysis kelias ortofotonuotraukoje pažymėtas geltonai, kairysis - mėlynai. Einu kairiuoju (mėlynu) keliu.



Kiek paėjus atsiveria vaizdas.



Priėjus dar arčiau.



Ten pat, vaizdas atgal.

[Al1]

Grįžtu atgal ir einu ortofotonuotraukoje geltonai pažymėtu keliu.



Kairėje - elevatorius. Bet į elevatoriaus teritoriją atsišakojantis kelias neveda. Kelias eina palei tvorą.



Tas kelias vėl susijungia su "pagrindiniu" keliu, kurio galas matosi tolumoje už vartų. Ten yra betonuota aikštelė, kurioje retkarčiais kas nors gal ir pakraunama ar iškraunama.



Toliau einu ortofotonuotraukoje baltai pažymėtu keliu, kusi visą laiką ėjo lygiagrečiai magistralinei linijai ir šioje vietoje ėmė sukti kairėn.



Vaizdas atgal.



Kiek paėjus.



Dar kiek paėjus.

[Al1]

Ortofotonuotraukoje A raide pažymėto kelio jau nebėra.
Toliau einu keliais, kurie pažymėti juodai.



Čia vis dar trys keliai (nors ortofotonuotraukoje nepažymėjau). Kairysis kelias (jo šioje nuotraukoje nesimato, bet jis yra prie sandėlių) nebenaudojamas.



Galbūt dar retkarčiais naudojama. Nors pasižvalgius aplinkui, neatrodo, kad įmonė dirbtų.





Toliau eina du keliai. Kairysis žolėje ir nebenaudojamas.



Vaizdas atgal.



Dar kiek paėjus.



Ir dar kiek paėjus. Bėgiai baigiasi teritorijoje už vartų.

[Al1]

Varėna. Kombinuotų pašarų įmonės keliai.

Įvažiavimas į teritoriją nuo stoties pusės.



Už tvoros (arčiau stoties) aklikelyje stovi TGK2-7523. Atrodo, kad jis visgi gali būti važiuojantis.



Kiek paėjau palei pramoninės teritorijos tvorą. Vaizdas per tvorą vartų link.



Privažiuojamasis kelias pietvakarinėje įmonės pusėje išeina už įmonės ribų. Vaizdas vartų link (stoties pusėn).



Ten pat, į priešingą pusę. Kaip matyti, atšaka naudojama.



Kiek paėjus bėgiais. Tolumoje yra aklikelis, o čia keičiama judėjimo kryptis.



Bėgiai (kairėje) veda vėl į pašarų įmonės teritoriją, tik į kitą jos pusę.



Einu bėgiais.



Vėl vartai. Matosi šilumvežio depo pastatas.

[Al1]

Linkaičių privažiuojamieji keliai.

Iš Vikipedijos:

1936 m. Krašto apsaugos ministerija kaime pradėjo statyti ginklų dirbtuves. 1940 m. jose dirbo 120 civilių tarnautojų ir apie 680 darbininkų. 1941 m. TSRS kariuomenė, atsitraukdama iš Lietuvos, dalį dirbtuvių susprogdino.
Po karo įkurtas arsenalas, išsiplėtė gyvenvietė. Okupacinei kariuomenei pasitraukus daugelis namų liko apleisti, nusiaubti. Nuo 1992 m. greta išlikusių Linkaičių artilerijos dirbtuvių pastatų veikia Lietuvos ginkluotųjų pajėgų generolo leitenanto Motiejaus Pečiulionio arsenalas.

Dar tarpukaryje į ginklų dirbtuves buvo nutiesta geležinkelio atšaka. Taip pat paleisti keleiviniai traukiniai iš Radviliškio ir Šiaulių iki Miško stoties.

1939.10.01 įsigaliojęs tvarkaraštis.



1398 m. tvarkaraštyje traukinių iki Miško nėra, bet yra darbo traukiniai iki Linkaičių. Ko ankstesniais metais nebuvo.

Matyt tarpukaryje atšaka iki Miško stoties buvo bendrojo naudojimo. Keleivinių traukinių eismas vyko iki pat užpuolant vokiečiams. Ar karo metais vokiečiai dirbtuves naudojo ir ar vyko traukinių eismas neaišku. Pokariniuose tvarkaraščiuose traukinių iki Miško nėra. Tačiau pokarinėse schemose atšaka su stotimi Miškas yra. Bet atstumas nuo Linkaičių tikriausia strateginiais sumetimais nurodytas ne 2 km, kaip schemose iki 1943 m., bet nuo 1944 m - 8 km. 1952 m. schemoje geležinkelis iki Miško parodytas kaip išardytas.

Čia privažiuojamųjų kelių schema iš Kaišiadorių - Radviliškio elektrifikacijos techninės užduoties. Kad būtų aiškiau ir atitiktų realias pasaulio šalių kryptis, apverčiau. Kairėn - į Radviliškį.



Ortofotonuotrauka iš www.maps.lt. Senesnis variantas. Dabar visa teritorija apaugusi jaunu mišku. Ortofotonuotrauka turi būti bent dešimtmečio senumo. Dabar nėra daugumos sandėlių ir statinių miške. Naujesnėje ortofotonuotraukoje maps.lt puslapyje jų jau nėra. Skaičiais sužymėjau kai kuriuos objektus, kad lengviau būtų orientuotis aprašant.



Padedu eiti nuo Linkaičių stoties atšaka.





Vaizdas atgal.



Pervaža.





Už pervažos, vaizdas atgal.



Kairėje miškų urėdijos plotai, kuriuose auginami medžių sodinukai. Ortofotonuotraukoje pažymėjau M, taip pat urėdijos plotai ir dešinėje atšakos pusėje (nepžymėjau ortofotonuotraukoje)



Dar kiek paėjus, vaizdas atgal.



Netrukus prasideda apaugantis kelias.

[Al1]

Daugumos sujungimų plokštelės ir varžtai pavogti. Taip pat ir bėgvinės ištrauktos.



Prieinu prie tos vietos, kur kelias išsišakoja. Iešmo nėra. Einu kairiuoju keliu, kuris veda į buvusias dirbtuves. Dešinėje matosi tvora - tai kariuomenės teritorija su dviguba tvora, pėdsakų juosta, perimetro apsauga ir videokameromis.



Bėgiai apaugę žole.



Vis daugiau medelių tarp bėgių.



Paėjus porą šimtų metrų bėgiai išardyti ir iškastas žvyras. Bet tik vienoje vietoje. Toliau vėl bėgiai yra.



Ir vis tankesnis miškas tarp bėgių. Priartėjų prie vietos, pažymėtos ortofotonuotraukoje Nr. 2. Čia keliai išsišakoja ir eina lygiagrečiai. Berods 3 lygiagretūs keliai. Ortofotonuotraukoje aš jų visų nepavaizdavau.





Tie vieta Nr. 2, kiek paėjus pirmyn. Priekyje kelias, ateinantis iš vietos Nr. 8.



Čia jau berods 4 lygiagretūs keliai.



Sandėlis, ortofotonuotraukoje pažymėtas Nr. 3. Nesimato, bet prie rampos yra bėgiai. Jie žolėje.

[Al1]

Ortofotonuotraukoje Nr. 4 pažymėti pastatai. Atrodo, kad pastatai statyti tarpukaryje. Tikriausiai čia ir būta stoties Miškas.





Pastato viduje būta keltuvo ar lifto.



Labiau panašu, kad stoties pastatas buvo šis vienaaukštis, stovintis dešiniau daugiaaukščio, jei žiūrima nuo stoties kelių.





Beje, stoties keliai yra, visi jie apaugę žole ir pušelėmis, kitais medžiais. Tarp sandėlio ir tikriausiai stoties pastatų yra 4 keliai.

[Al1]

Bėgiai prie sandėlio Nr. 3.



Ortofotonuotraukoje Nr. 5 pažymėtas dar vienas buvęs sandėlis (nugriautas) iki kurio ėjo bėgiai. Dešiniau sandėlio išlikusi asfaltuota aikštelė.



Aikštelės gale kai kas išlikę...



Toliau einu link objektų Nr. 6. Tai ne tarpukario statiniai. Priešais būta ožinio ar tiltinio krano.



Krano bėgio vieta.



Vaizdas kairiau. Dabar tuose pastatuose veikia medienos apdirbimo įmonė. Kiti pastatai taip pat remontuojami.



Būta kažkokio sandėlio ar pan., kurios atramos buvo iš siaurojo geležinkelio bėgių. Ten tokių betono luitų su bėgiais yra daug. Jie išlieti su pamatais.



Grįžtu atgal. Teritorija ten laisva, netgi žmonės gyvena - nuotraukoje kairėje matosi namas.

[Al1]

Toliau einu iš buvusios stoties link vietos, pažymėtos ortofotonuotraukoje Nr. 8 geležinkelio atšaka.



Už tų augančių medelių yra vartai į karinę teritoriją. Taip pat tenai, netoli vartų ateina ir atšaka tiesiai iš Linkaičių stoties. Karinė teritorija prižiūrima ir stebima. Už tvoros geležinkelio atšaka netgi nupurkšta herbicidais, nors ir nenaudojama, o pabėgiai papuvę. Ties vieta Nr. 10 geležinkelio atšaka pasibaigia. Ten dar tikriausiai būta kažkokių sandėlio ar kito ūkinio geležinkelio ar kariškių pastato, galbūt rampos. Nuo tvoros nieko nesimato, o toliau už vartų į šiaurę tvora aklina, ne tinklo.



Grįžau atgal taip, kaip atėjau, nes eiti nuo vietos Nr. 8 iki Nr. 1 bėgiais negalima - jie tame ruože patenka į karinę teritoriją. Ten turėtų būti ir šoninės atšakos iki sandėlių, kaip kad parodyta elektrifikacijos techninių sąlygų schemoje.



Grįžau iki iešmo vietos, kur keliai išsišakoja į Miško stotį ir karinę teritoriją. Labai keista, kad pabėgiai palyginti nauji ir visiškai niekas neauga. Atrodo, kad prieš vos kelis metus čia turėjo būti atliktas pabėgių keitimas... Visgi iešmas išardytas.



Pabaiga.

[Al1]

Utenos miesto privažiuojamieji geležinkeliai. Atšakų, esančių prie Utenos stoties, čia nebus. Taip pat ir atšakos į metalo supirkimo aikštelę (žr. ortofotonuotrauką; pažymėta Nr. 1). Visų jų nuotraukos yra temoje apie geležinkelio liniją N. Vilnia - Turmantas su atšaka į Uteną.



Ortofotonuotraukoje Nr. 2 pažymėti pramoninio kelyno pietinėje miesto dalyje ūkiniai pastatai. Jie yra apleisti ir jų nuotraukos taip pat temoje apie geležinkelio liniją N. Vilnia - Turmantas su atšaka į Uteną.

Pradedu nuo vietos, ortofotonuotraukoje pažymėtos Nr. 3. Čia išsišakoja linijos į pramonės įmones. Eisiu kairėje esančiomis dvejomis atšakomis, pažymėtomis ortofotonuotraukoje A ir B.



Atšaka A. Ortofotonuotraukoje, darytoje prieš kelis metus, matosi vagonai. Deja, atšaka nenaudojama bent jau nuo pernai. O gal ir nuo užpernai.



Prieinu prie vartų.



Atšaka B.



Vėl netrukus prieinu prie vartų.



Vaizdas pro vartus. Atšaka irgi nenaudojama bent jau 2-3 metus.

[Al1]

Grįžtu atgal. Vaizdas stovint vietoje maždaug per vidurį tarp Nr. 3 ir Nr. 9 ortofotonuotraukoje.



Einu atšaka, pažymėta Nr. 4.



Ji suka 90 laipsnių kampu.



Jau matyti šilumos trasa virš bėgių (matosi ir ortofotonuotraukoje).



Dar kiek paėjus. Kairėje objektas Nr 5. Iš pradžių pamaniau, kad tai manevrinio šilumvežio depas.



Bet tai iškrovimo iš hoperių pastatas. Tikriausiai iškraudavo cementą, gal kalkes.









Vartai neuždaromi. Už hoperių iškrovimo pastato automobilių pakrovimo į vagonus estakada (vagonai stumiami ar traukiami per hoperių iškrovimo pastatą). Deja, neatrodo, kad pastaruoju metu naudojama.

[Al1]

Dešiniau hoperių iškrovimo pastato eina bėgiai toliau į buvusią tikriausiai gelžbetonio gamyklą.



Einu ta atšaka. Ortofotonuotraukoje Nr. 7 ir C.



Ten pat, vaizdas atgal.



Dar kiek paėjus pirmyn.



Ir čia bėgiai matę ratus tik iki vartų. Už jų jau senokai ratų nebematę. Gelžbetonio gamyba nevyksta. Beje, ortofotonuotraukoje tose atšakose matyti vagonai.



Atšakos Nr. 6 vietoje nebeaptikau.
Toliau einu link objekto Nr. 8.



Kiek paėjus, vaizdas atgal.



Artėju prie vartų.



Čia kuro iškrovimo aikštelė. Taipogi už vartų bėgiai surūdiję. Atšaka naudojama iki vartų ir tik tuščių vagonų laikymui. Nes jokia krova atšakoje neįmanoma.