„Kurier Wileński“ ypač žavėjosi A.Korzono nufotografuotu Rokantiškių tiltų per Vilnią. A.Korzono nuotrauka neišliko, ir nebūtume turėję galimybės sužinoti, kaip jis atrodė, jei ne A.Rohrbacho nuotrauka ir tiltų statybos brėžiniai.
Dainius Junevičius Antalis Rohrbachas. 1861 m. fotografijos 2013
RailBalticos rėmuose bus papildomai remontuojamas Kauno geležinkelio tiltas, nes buvo nustatyta, kad kai kurios metalines dalis reikia pakeisti. Konkrečiai, bus keičiama apie 3700 kniedžių varžtais ir virš pusantro šimto mazginių lakštų.
Dėl kniedijimo girdėjau diskusiją prieš maždaug pusę metų. Ji buvo kilusi dėl to, kad rekonstruojant/kapitaliai remontuojant senus kniedytus plieninius tiltus priklausančius kultūros paveldui norima rekonstruoti/kapitaliai remontuoti pakeičiant senas kniedes naujomis. Ir girdėjau tada gana aiškų atsakymą, kuris kaip suprantu nuo to laiko įtikino Kultūros paveldo departamentą. O atsakymas buvo toks: visoje Europoje yra tik 2 įmonės galinčios atlikti tokius kniedijimo darbus tiltams. Ir nei viena iš jų nėra nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse, todėl tokie darbai kainuotų nepagrįstai daug. Vietoje to yra naudojamos varžtinės jungtys, kurios savo išvaizda panašios į kniedytas. Taip, kad Eimantai Jūsų pokštas apie religiją šiuo atveju visai ne laiku ir ne vietoje. Gal sėkmė Jums nusišypsos kitą kartą.
Kniedijamos ir naujų vagonų kaikurios vietos, tai bent jau teoriškai kniedytojų ratas yra gerokai didesnis. Tai viena, o pvz. kažkurio tilto metalines dalis vežti iš Čekijos yra pigiau nei specialistams kniedytojams atvykti iš toliau?
Taigi biurokratizmas ir sertifikavimas - tiltus kniedyti negali bet kas. Nors anksčiau mužikai su plaktukais ir kuvaldom rankiniu būdu kniedydavo. Dabar ni ni. Sertifikuota įmonė, praėję mokymus darbuotojai ir kitoks biurokratinis marazmas. Todėl ir gaunasi, kad pigiau varžtais susukti.
Comment