[SE] Geležinkeliai Švedijoje

[Silber418]

Lietuvoje traukiniai be šilumvežio jau keliasdešimt metų važinėja, pvz. tarp Vilniaus ir Kauno.

Gal ko nors nežinau? Lietuvoje tokių vagonų nemačiau. Net ir tie patys elektriniai traukiniai turi kabinas ir pan. O mano pateiktame pavyzdyje jų nėra. Jeigu Lietuvoje ir yra tokie vagonai, tai nemanau, kad turime traukinių, kurie valdomi kompiuteriais.
Nežinau kaip jums, o man tokie traukiniai įdomūs, ypač Öresundtåg. Gal pas mus jau sukurtos naujos technologijos, bet paie tai neteko girdėti. Daug ko negaliu įrodyti, nes neesu specialistas ir nei lietuviškų, nei švediškų traukinių mechanizmų nenagrainėjau.

[Silber418]

Dyzeliniai traukiniai. Bet jei be mašinisto, tai įdomu...

Taip, šie yra dyzeliniai.
Dažnai gali važiuoti ir be mašinisto. O šiaip, panaši sistema veikia ir naujai įrengiamame Kopenhagos metro. Ten traukiniai važiuoja be mašnisų, o valdomi nuotoliniu būdu Malmėje.

[alm]

Gal ko nors nežinau? Lietuvoje tokių vagonų nemačiau. Net ir tie patys elektriniai traukiniai turi kabinas ir pan. O mano pateiktame pavyzdyje jų nėra.

Kad atrodo ten yra tos kabinos, tik dizainas jų kitoks, kad sukabinus kelis į akis labai nekristų.

Taip, šie yra dyzeliniai.
Dažnai gali važiuoti ir be mašinisto. O šiaip, panaši sistema veikia ir naujai įrengiamame Kopenhagos metro. Ten traukiniai važiuoja be mašnisų, o valdomi nuotoliniu būdu Malmėje.

Nežinau, Kopenhagos metro be mašinistų atitvertais keliais važinėja. Apie atvira vietove važiuojančius traukinius su nuotoliniu valdymu neteko girdėt. Nors jau visko gali būti.

[Silber418]

Kad atrodo ten yra tos kabinos, tik dizainas jų kitoks, kad sukabinus kelis į akis labai nekristų.



Nežinau, Kopenhagos metro be mašinistų atitvertais keliais važinėja. Apie atvira vietove važiuojančius traukinius su nuotoliniu valdymu neteko girdėt. Nors jau visko gali būti.

Kabinos yra ir mašinistai dažnai būna jose, tik tai labiau dėl saugumo, nes kompiuteriai taip pat klysta.
Kaip bebūtų, automatizacija Skandinavijoje vyksta sparčiai ir daugelyje gvenimo sričių.

[Combat]

Lietuvoje traukiniai be šilumvežio jau keliasdešimt metų važinėja, pvz. tarp Vilniaus ir Kauno.

Jei kalbama apie motorvagoninius traukinius, tada – taip. Dažniausiai jie naudojami priemiestiniame eisme (mums įprastos „električkos“, „dyzeliai“, automotrisės).

Tarpmiestiniame didesnių nuotolių eisme naudojami normalūs traukiniai – vagonų sąstatas su prikabinta traukos priemone – lokomotyvu. Priemiestinius traukinius nuo kitokio susisiekimo traukinių galima atpažinti pagal jų numeraciją traukinių eismo tvarkaraštyje. Bet kokiu atveju, visi traukiniai Lietuvoje yra valdomi lokomotyvų brigadų.

[Silber418]

O štai čia elementarus krovininis elektrinis šilumvežis (su lokomotyvu). Krovinys šiuo atveju - paštas:

Tokie lokomotyvai dažniausiai traukia krovinius.
Sunkesnius krovinius traukia naujesni ir galingensi lokomotyvai.

[Eimantas]

Elektrovežis (elektrinis lokomotyvas).

[Silber418]

Elektrovežis (elektrinis lokomotyvas).

Taip, tik norėčiau pateikti daugiau nformacijos, jeigu rasiu. Šilumvežiai priklauso "Green cargo" kompanijai, ne "SJ".

[Silber418]

Žiemiškas vaizdelis:

[Silber418]

Prieš kelias dienas i Švediją buvo pristatyta nauja Bombardier x55 traukinių partija (iš viso 20). Šie traukiniai papildys šiuo metu plačiai ilgesiems reisams naudojamų traukinių X2000 parką, o neužilgo pastaurosius turetų pakeisti greitaeigiai ekologiškieji traukiniai, kol kas vadinami 'Gröna tåget' ('Žaliaisiais traukiniais'). Tai Švedijos geležinkelio kompanijų 'SJ', 'Trafikverket' bei technikos universiteto Chalmers ir kompanijos 'Bombardier' bendras projektas.
Pastebėsiu, jog ekologiškų traukinių Švedijos rinkoje jau yra.

Keli x55 paveikslėliai iš oficialios geležinkelių kompanijos 'SJ' svetainės:









Daugiau informacijos galite rasti: www.sj.se ir http://www.gronataget.se

[Silber418]

/\

Beje šio modelio traukiniai galės riedėti, vidutiniškai, 250 km/h greičiu, o kai kuriose atkarpose - 300 km/h greičiu ar didesniu. Gröna tåget bus greitesni.

[Silber418]

Dar viena džiugi nuajiena iš Švedijos: prieš kelias dienas oficialiai buvo atidarytas naujas geležinkelio ruožas tarp Örnsköldsvik (Kramfors oro uosto) ir Umeå, pavadinimu Botniabanan. Tai 190 km ilgio greitojo geležinkelio ruožas, kuris sutrumpins keleivinių bei krovininių traukinių kelionę iš Stokholmo į Švedijos šiaurėje esančius miestus bei patį Umeå miestą. 15 bilijonų kronų kainuojantis projektas apima 190 km ilgio 1,435 mm pločio elektrifikuoto geležinkelio ruožą bei 140 tiltų ir 25 km ilgio tunelių infrastruktūrą. Paminėtina, kad Umeå mieste nuo šiol bus dvi geležinkelio stotys: Umeå centralen ir Umeå Östra.
Kol kas naujuoju ruožu važiuoja greitaeigiai traukiniai 'Regina', galintys išvystyti iki 250 km/h greitį, o ateityje juo vyks ir naktiniai traukiniai į Kiruną/Narviką (Norvegijoje) bei Luleå (iš Stokholmo ir Gioteborgo). Taip pat naujoji geležinkelio atkarpa pasitarnaus ir priemiestiniam bei regioniniam susisiekimui.

Keli video su žemėlapiu ir pasakojimu

ir linijos bandymu:

Taigi, Švedijos greitojo geležinkelio tinklas nuo šiol 190 km ilgesnis. B)

[Combat]

ir linijos bandymu:

Youtube video

Taigi, Švedijos greitojo geležinkelio tinklas nuo šiol 190 km ilgesnis. B)

A nei vieno šviesoforo demonstruojamame klipe (ten, kur linija statyta visiškai naujai). Neįprasta.

[Silber418]

A nei vieno šviesoforo demonstruojamame klipe (ten, kur linija statyta visiškai naujai). Neįprasta.

Ar atidžiai žiūrėjai filmuką?

[Carnifex]

Šiaip jau greituminėse geležinkelio linijose pakelės šviesoforai apskritai nenaudojami, ir pagrindinis eismo kontrolės įrankis yra lokomotyvo signalizacija. Vienintelis likutis nuo pakelės šviesoforų dažniausiai būna bloko žymeklis, kuris parodo, kur baigiasi vienas blokas ir prasideda kitas.

[Silber418]

Ačiū už paaiškinimą.
Šiaip, Švedijoje geležinkelio ruožai pritaikyti 200 km/h, todėl šviesoforų yra. Po truputį visi ruožai pritaikomo, mažiausiai, 250 km/h greičiui. Greitaiegių geležinkelių plėtrą valstybės šiaurėje apsunkina gana atšiaurus klimatas, bet po truputį ir ten atsiranda naujų linijų ir 'atsparesnių' orų permainoms traukinių.
Kaip jau minėjau, Švedijos geležinkelio kompanijų 'SJ', 'Trafikverket' bei technikos universitetas Chalmers ir kompanija 'Bombardier' dirba ties ekologiško greitaeigio traukinio, pritaikyto ir atšiauriems orams, projektu.

[Silber418]

Netikėtai radau geležinkelio kompanijų Švedijoje sąrašą (pagal railfaeurope.net):

SJ - Statens Järnvägar
AEX - Arlanda Express (A-Train AB )
BTAB - Botniatåg AB
EM - EuroMaint AB
GC - Green Cargo AB
HR - Hector Rail AB
IBAB - Inlandsbanan AB
Krösatågen
MC - Midcargo AB
MTAB - Malmtrafik i Kiruna AB
RC - Railcare (former Bantåg Nordic)
Pågatåget - Skånetrafiken
SL - Storstockholms Lokaltrafiks - Tåg
SKJ - Skövde-Karlsborg Järnväg AB
SMA - Stena Metall Återvinning
TÅGAB - Tågakeriet i Bergslagen
TF - Tågfrakt AB
TGOJ - Trafik Grängesberg-Oxelösund Järnvägar
TiB - Tåg i Bergslagen
TKAB - Svenska Tågkompagniet AB
TV - Trafikverket (former Banverket)
TXL - TX Logistik
UppTåget - Upplands Läns Trafik AB
VT - Västtrafik
VTAB - Värmlandstrafik AB
VTS - Veolia Transport Sverige
X-Trafik - Gävleborgs Läns Trafik AB

P.S. Sara6as nepilnas.

[Al1]

Įtariu, kad didžioji jų dalis tėra vieno lokomotyvo ar vieno - dviejų traukinių kompanijos.

[Silber418]

Kiekviename regione yra priemiestinių traukinių tinklas, jungiantis įvairius miestelius su didžiausiu miestu grafystėje, o šios sistemos yra atskirtos nuo valstybinės kompanijos, SJ, kuriai priklauso bėgiai. Sąraše taip pat paminėtos ir krovinių gabenimu užsiimančios kompanijos.

[Silber418]

Įtariu, kad didžioji jų dalis tėra vieno lokomotyvo ar vieno - dviejų traukinių kompanijos.

Tokių smulkių kompanijų nėra. Keleivių Švedijoje nėra mažai, o regioninės kompanijos turi užtikrinti gerą susiekimą, todėl ir traukinių turi būna ne vienas ir ne du.