Neries krantinės ir laivyba Vilniuje

[dondc]

Kuo remiamas šis teiginys?

Creatium rašo, jog esant "Uperiui", žmonės atsisakys automobilių. Tai truks net: "visą vasarą savaitgaliais nuo 11 iki 21 val. Bilieto kaina – 1 euras.". Į abi puses jau gaunasi 2 Eur, plius dar žymiai ilgiau užtruks laukti nuplaukiančio, vėl grįžtančio kelto bei pačiam persikelt, jeigu lyginsim su elementariu tiltu. Tarkim, būtų prailgintas dienos darbo laikas, kaina proporcingai kiltų, kadangi būtinas žmogus-vairininkas. Jei net savivaldybė į tai žiūrėtų, ne kaip į rekreaciją, o į susisiekimą subsidijuotų vistiek iš bendrų mūsų pinigų. Šaltuoju metų laiku jis neveiktų.

Apart vieną kartą persikelt dėl pramogos, nieko gero nematau. Jūs matot?

[digital]

Matom, jei būtų patogesnėje vietoje (kad ir prie Vingio parko), tada gal keistųsi ir kainos, ir laikai. Tik, kaip sakiau, ar nebus problemų dėl laivybos?

[Sula]

Creatium rašo, jog esant "Uperiui", žmonės atsisakys automobilių. Tai truks net: "visą vasarą savaitgaliais nuo 11 iki 21 val. Bilieto kaina – 1 euras.". Į abi puses jau gaunasi 2 Eur, plius dar žymiai ilgiau užtruks laukti nuplaukiančio, vėl grįžtančio kelto bei pačiam persikelt, jeigu lyginsim su elementariu tiltu. Tarkim, būtų prailgintas dienos darbo laikas, kaina proporcingai kiltų, kadangi būtinas žmogus-vairininkas. Jei net savivaldybė į tai žiūrėtų, ne kaip į rekreaciją, o į susisiekimą subsidijuotų vistiek iš bendrų mūsų pinigų. Šaltuoju metų laiku jis neveiktų.

Apart vieną kartą persikelt dėl pramogos, nieko gero nematau. Jūs matot?

Ypatingos susisiekimo svarbos jis neturi, be abejo. Bet kaip pusiau pramoga, kodėl - ne?
Tiltas kainuos 10 000 kartų brangiau, tai jau visai kas kita.

[dondc]

Matom, jei būtų patogesnėje vietoje (kad ir prie Vingio parko), tada gal keistųsi ir kainos, ir laikai. Tik, kaip sakiau, ar nebus problemų dėl laivybos?

Pačiame miesto centre, manytina, trukdytų, vykdant numatomą susisiekimą tarp Šilo tilto ir Verslo trikampio. Ties Vingio parku, juk ramu. Kaip ir dabar atokiau įrengtas "Uperis" ties Valakampiais ir malūnu niekam netrukdo.

Keista, kiek jų numatyta prie jau dabar esamų tiltų.

[Creatium]

Matom, jei būtų patogesnėje vietoje (kad ir prie Vingio parko), tada gal keistųsi ir kainos, ir laikai. Tik, kaip sakiau, ar nebus problemų dėl laivybos?

Jis veikia taip: prie vieno kranto (toli nuo kėlimosi vietos) pritvirtinamas lynas. Toliau išnaudojama upės srovė, t.y. vairininkas nukreipia "vairą" ten, kur nori ir upės srovė stumia keltą, o pririštas lynas užtikrina, kad nenuplauks kur nereikia tas keltas. Laivybai tai trukdo tik tuo momentu, kai keltas yra kitoje upės pusėje, negu pritvirtintas lynas.

Va, radau daug maž schemą kaip tai veikia:

[digital]

Aišku. O kaip baidarininkai, telpa po tuo lynu?

[lukass]

Šiame video matosi kelto veikimas:

[digital]

Lynas kaip ir vandens paviršiumi eina. Baidarininkų ten būna daug, įdomu, ar jiems nepavojinga.

[Creatium]

Nu tai kaip ir su laivais: tektų laukti kol persikels keltas į kitą pusę. Trukdys eismą, jei jis bus intensyvus, nes kelto greitis priklauso nuo upės tėkmės greičio.

[lukass]

Šis keltas miesto centre netiktų ir dėl klimatinių sąlygų, nebent kokiuose Bukčiuose ar Žirmūnuose (kur mažesni srautai):

[Tylus]

Vilniuje Nerimi plaukiojo „S. Nėris“, „Kijevas“, „Taškentas“, bet juos supjaustė kaip metalo laužą

Dažnas garbingo amžiaus vilnietis nostalgiškai prisimena tuos laikus, kada Nerimi plaukiodavo ne vienas senas, o trys nauji baltutėliai laivai, kuriais už keliolika kapeikų būdavo galima nuplaukti į Valakampius, Verkius ar net Turniškes, gamtoje praleisti visą poilsio dieną, pasimėgauti upės vėsuma, pasikaitinti saulėje, paspardyti kamuolį, pagerti alaus, o vakare grįžti į karščio ir dulkių nualintą miestą.

Senjorų širdys šiandien suspurda pamačius seną nuotrauką su Neries krantinėje prisišvartavusiais net keturiais (!) laivais arba jų trijule, ramiai sau snūduriuojančia žiemos uosto užutekyje už dabartinio Šilo tilto.

...

[Zorro]

Neries krantinių projektas.

[Ciurlionis]

Įdomu ar pakrantėje kada nors bus įrengtas apšvietimas?

Ar vėl bus kalbama jog tai yra neįmanoma dėl ledonešio ar potvynių.

[senasnamas]

Žibintus turbūt galima įrengti aukščiau ant šlaito. Ką panašiais atvejais daro kitos šalys? Apšvietimo ypač trūksta rudenį, kai ima anksti temti, bet orai dar būna visai geri ir krantinėje netrūksta dviratininkų.

[Creatium]

Įdomu ar pakrantėje kada nors bus įrengtas apšvietimas?

Ar vėl bus kalbama jog tai yra neįmanoma dėl ledonešio ar potvynių.

Bus iš dalies. Apšviečiama bus viskas, kas eina viršuje. Taip pat naujos terasos bei laiptai. Pavyzdys iš tech. projekto, teritorija prie Sporto rūmų. Visi šviestuvai pažymėti mėlynai:

[Perfect]

Gal kas žino kokiu tikslu buvo atplukdyta ši platforma?

[liudasbar]

Neryje bus įrengta 14 naujų prieplaukų-stotelių

Nuo 2025-ųjų metų vasaros Vilniuje planuojant pradėti visuomeninę laivybą Nerimi, sostinės taryba pritarė specialiojo upės prieplaukų plėtros plano parengimui.

Miesto savivaldybės taryba projektą šią savaitę priėmė bendru sutarimu.

Pradėti viešojo transporto Nerimi vystymą Vilniaus taryba nusprendė dar rugpjūčio pabaigoje, tuomet skelbta, kad upėje bus įrengta 14 naujų prieplaukų.

<...>

Kad galėtų plukdyti didelius keleivių srautus, VVT planuoja įsigyti 4 naujus laivus. Sostinės tarybos nutarimu, šių įsigijimų sandoriai bendrai negali viršyti 4 mln. eurų (be PVM).

Į sostinės viešojo transporto sistemą laivai bus integruoti trimis etapais – kitąmet pirmasis maršrutas numatomas nuo Žirmūnų paplūdimio per Šilo, Karaliaus Mindaugo, Baltąjį tiltus iki šalia Seimo esančios Nepriklausomybės aikštės (susisiekimo jungtis Žirmūnai–Žvėrynas) su 6 prieplaukomis-stotelėmis.

Antruoju etapu jų tinklas šioje jungtyje bus plečiamas, įrengiant papildomai dar 6, trečiuoju etapu bus kuriama jungtis Žvėrynas–Vingio parkas, įrengiant papildomas 2 stoteles.

Tikimasi, kad baigus pirmą etapą per sezoną laivais bus pervežama virš 69 tūkst. keleivių, antrąjį – virš 83 tūkst., o įrengus visas jungtis – apie 95 tūkst. keleivių.

Anot savivaldybės, visuomeninė laivyba augins sostinės turizmo sektorių, gerins susisiekimą ir prisidės prie taršos mažinimo – iki 2030 m. Vilnius yra įsipareigojęs 80 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas.

Sostinės taryba lapkričio pabaigoje taip pat pritarė bendradarbiavimo sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir „Vidaus vandens kelių direkcijos“ pasirašymui. Sutarta visuomeninei laivybai paruošti 10,5 kilometrų Neries upės ruožą Vilniaus miesto savivaldybės ribose nuo Valakampių II paplūdimio iki Vingio parko.

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...auku-stoteliu/

[liudasbar]

Neryje bus įrengta 14 naujų prieplaukų-stotelių

Nuo 2025-ųjų metų vasaros Vilniuje planuojant pradėti visuomeninę laivybą Nerimi, sostinės taryba pritarė specialiojo upės prieplaukų plėtros plano parengimui.

Miesto savivaldybės taryba projektą šią savaitę priėmė bendru sutarimu.

Pradėti viešojo transporto Nerimi vystymą Vilniaus taryba nusprendė dar rugpjūčio pabaigoje, tuomet skelbta, kad upėje bus įrengta 14 naujų prieplaukų.

<...>

Kad galėtų plukdyti didelius keleivių srautus, VVT planuoja įsigyti 4 naujus laivus. Sostinės tarybos nutarimu, šių įsigijimų sandoriai bendrai negali viršyti 4 mln. eurų (be PVM).

Į sostinės viešojo transporto sistemą laivai bus integruoti trimis etapais – kitąmet pirmasis maršrutas numatomas nuo Žirmūnų paplūdimio per Šilo, Karaliaus Mindaugo, Baltąjį tiltus iki šalia Seimo esančios Nepriklausomybės aikštės (susisiekimo jungtis Žirmūnai–Žvėrynas) su 6 prieplaukomis-stotelėmis.

Antruoju etapu jų tinklas šioje jungtyje bus plečiamas, įrengiant papildomai dar 6, trečiuoju etapu bus kuriama jungtis Žvėrynas–Vingio parkas, įrengiant papildomas 2 stoteles.

Tikimasi, kad baigus pirmą etapą per sezoną laivais bus pervežama virš 69 tūkst. keleivių, antrąjį – virš 83 tūkst., o įrengus visas jungtis – apie 95 tūkst. keleivių.

Anot savivaldybės, visuomeninė laivyba augins sostinės turizmo sektorių, gerins susisiekimą ir prisidės prie taršos mažinimo – iki 2030 m. Vilnius yra įsipareigojęs 80 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas.

Sostinės taryba lapkričio pabaigoje taip pat pritarė bendradarbiavimo sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir „Vidaus vandens kelių direkcijos“ pasirašymui. Sutarta visuomeninei laivybai paruošti 10,5 kilometrų Neries upės ruožą Vilniaus miesto savivaldybės ribose nuo Valakampių II paplūdimio iki Vingio parko.

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...auku-stoteliu/

[ejs-ejs]

Gal kiek ne į temą, bet įvertinkite naujosios Žirmūnų irklavimo bazės slipo mazgą. Ar man vienam atrodo, kad per ledonešį jis bus tikslingai naikinamas?

[miurdock]

Šiek tiek apie sovietmečiu pradėtą Vilkpėdėje statyti upinį uostą

Retas vilnietis žino, kad II Pasaulinio karo metais Vilkpėdėje buvo pradėtas statyti šiuo metu miestui neįprastai skambėti galintis infrastruktūros objektas: krovininis upinis uostas, turėjęs padėti žemyn Nerimi ir Nemunu plukdyti Vilniaus pramonės įmonių produkciją bei parsigabenti žaliavas. Nors šiandien iš Vilkpėdės uosto neliko nė pėdsako, vien tokie užmojai liudija apie strateginę Neries reikšmę miestui.

Apie Neries ir jos krantinių (ne)įveiklinimą mieste diskutuojama nuolat, tačiau vienas tarpukario užmojis pasitelkti upę laikytinas išties grandioziniu.

Vilniaus tyrinėtojas, profesionalus gidas, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas savo knygoje „Vilniaus gatvės gyvos. Atgal į periferiją“ rašo, kad pirmoji sovietinė valdžia 1940 m. vasarą statė upinį uostą. To meto spaudoje buvo teigiama, kad per visą Neries ilgį Vilniuje – nuo Turniškių iki Panerių – nėra tinkamesnės vietos uosto statybai negu ties dabartine Vilniaus šilumine elektrine (VE-2). Čia tuo metu buvo visiškai neužstatytas žemas 60 ha sklypas, o pati teritorija įsikūrusi netoli geležinkelio ir Neries tėkmę lėtinančių upės posūkių.

https://www.bustonaujienos.lt/vilniu...ybes-siandien/