Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Silber418]

Ko jūs čia pradėjot, ubagai? Vienas nori vaikščiot, kitam toli vaikščiot, trečiam dar kažkas...

Nusipirkit mašыnas ir važinėkit kaip normalūs žmonės.

Kai mašыnų bus keli melejuonai gatvėse ir kamščiuose žmonės užtruks 1-1.5 valandos kasdien, kas tuomet taps komforto etalonu?

[ttttt]

Kai mašыnų bus keli melejuonai gatvėse ir kamščiuose žmonės užtruks 1-1.5 valandos kasdien, kas tuomet taps komforto etalonu?

Tuomet ir galvosim

[sankauskas]

Kai mašыnų bus keli melejuonai gatvėse ir kamščiuose žmonės užtruks 1-1.5 valandos kasdien, kas tuomet taps komforto etalonu?

Paprasta - tada reikės papildomų juostų automobiliams. Problem solved. Ai, palauk...

[Lettered]

Na jei būtų autobusas, važiuojantis Kernavės gatve ir pasukantis Europos aikštės link, tai nereiktų iki Konstitucijos vaikščioti. Galėtų būtų pratęstas kuris nors midibusas (ar 88 ar 89) nuo Europos aikštės pro Kernavės g. Toliau aišku kvailai kad tarp Geležinio Vilko ir Kalvarijų g. nėra jokios tranzitinės gatvės, kitu atveju galėtų galutinis sustojimas būti Ozo žiede.

O Kalvarijų g. tarp Kalvarijų turgaus ir Žaliojo tilto irgi nėra jokios stotelės. Gyvenantys už Žalgirio g. į šiaurę, Linkmenų g. gilumoje išvis neturi jokio transporto, bet ten gal dar galima nueiti iki Linkmenų st.

Linkmenų g. gilumoje gyvenantys laisvai pasiekia Ozo g. stoteles, keli šimtai metrų. o Šnipiškių didžioji dalis taip pat gyvena arba šalia Kalvarijų g. arba Konstitucijos pr. Realiai kalbam apie labai mažą teritoriją ties Linkmenų - Žalgirio sankryža nuo kur reikia toliau papėdinti iki pagrindinių maršrutų. Na bet koks 1G ar 3G ir neturėtų važinėti ratais kvadratais pro Kernavės g., kad visiems šalia namų laiptinės pravažiuotų.

[Zefyras]

Tai aš ir nerašiau apie 1g ar 3g, o apie mažesnės talpos autobusus. Nežinau, ar verta diskutuoti dėl to, ar papildomas maršrutas centro link Kernavės gatve pagerintų susisiekimą.
Pažiūrėjau Žalgirio g. maršrutų tvarkaraščius, tai 5 ir 49 važiuoja kas 25-30 min., bet abu maršrutai atvažiuoja pora minučių vienas po kito, tai realiai gauni 20 min. tarpą be jokio transporto.

[Silber418]

Tuomet ir galvosim

Bus a little too late.

[Silber418]

Paprasta - tada reikės papildomų juostų automobiliams. Problem solved. Ai, palauk...

Prireiks ir naujų autostradų mieste.

[TIME]

Butent, Vakaru ir daugumoje kitu Rytu Europos miestu, iskaitant ir Benkunsko per rinkimus mineta Briuseli, tramvajus, metro ir traukiniai skirti vaziuoti ilgesnius atstumus, o autobusai irgi egzistuoja, tik ju kita funkcja - jie vaziuoja beveik i kiekviena gatve ir yra skirti su minimaliu ejimu pavaziuoti trumpus atstumus ar privaziuoti prie metro/tramvajaus linijos. 10-15min ejimas gali buti pateisintas tik mazo tankumo rajonuose iki stoteles (visokie sodai Vilniuje), o didelio tankumo rajonuose (kaip Uzupis, Paupys, Linkmenu ar Kernaves gatve) turetu buti normalus autobusas, vaziuojantis kuo arciau tikslo ir kas bent 10min (geriau dazniau).

[Skeptikas]

Čia yra akivaizdi VT problema Žalgirio g. Apskritai faktas, kad pvz. nuo to pačio naujojo skanseno yra +/- greičiau nueiti pėsčiomis iki Seimo, trunka apie 25 min (ateityje ministerijų miestelio) nei nuvažiuoti VT, kai automobiliu tai yra iki 5 min. Kai variantai yra eiti pėsčiomis daugiau nei 50% kelio, 24 min, 3 stotelių kelionėje 15 min laukti persėdimo ir dar *** miesto centre yra plintusas. Žalgirio g. privalo atsirasti tankus maršrutas, kuris a. atvežtų iš/į vakarinės Žalgirio g. pusės gyventojus ir darbuotojus iki Kalvarijų g. kur jie galėtų greitai ir patogiai persėsti į VT link centro ar Santariškių. b. sujungtų Neries krantus per geležinio vilko g. tankiu maršrutu.
Lettered rašo, kad Linkmenų gilumoje lengviau pasiekti Ozo stotelę, gyvenau - taip lengviau. Ir ką? Visiškas pravalas. Ozo stotelė važiavimui į centrą yra geriausiu atveju iš bėdos. Kada nuo Paparčių namų (net ne piko metu) gaunasi tas pats nueiti iki sostinės turgaus kaip nuvažiuoti autobusu tai ir toks ten VT. Iki Europos (neskaitant maršruto - eik 20 min iki sąjūdžio kelio ir važiuok 5 min iki Europos) greičiau nueiti pėsčiomis, nei važiuoti VT 25 vs 30 min. Ozo stotelė tam kvartalui realiai pasiteisina tik važiuojant Ozo/Kareivių g. kryptimis.

[Lettered]

Butent, Vakaru ir daugumoje kitu Rytu Europos miestu, iskaitant ir Benkunsko per rinkimus mineta Briuseli, tramvajus, metro ir traukiniai skirti vaziuoti ilgesnius atstumus, o autobusai irgi egzistuoja, tik ju kita funkcja - jie vaziuoja beveik i kiekviena gatve ir yra skirti su minimaliu ejimu pavaziuoti trumpus atstumus ar privaziuoti prie metro/tramvajaus linijos. 10-15min ejimas gali buti pateisintas tik mazo tankumo rajonuose iki stoteles (visokie sodai Vilniuje), o didelio tankumo rajonuose (kaip Uzupis, Paupys, Linkmenu ar Kernaves gatve) turetu buti normalus autobusas, vaziuojantis kuo arciau tikslo ir kas bent 10min (geriau dazniau).

Tada reiktų paleisti VT ir visokių pilaičių, karoliniškių, naujininkų vidinėmis gatvėmis, nes ten irgi žmonėms iki VT arterijos nemažas atstumas.
Su Linkmenų g. problema, kad ji neturi jungties su Ozo parku, tada ten būtų galima paleisti VT centro link nevažinėjant ratais kvadratais, bet čia vėl koją kiša prastas gatvių tinklas, kaip ir pvz. norint nuo baltupių važiuoti į šeškinę reikia aplink važinėti.

[Robyla]

Prie kelias dienas buvau Briuselyje, Leuvene, VT labai patogus ir daug kas naudojasi, nes iš kiekvieno mažo miestuko važiuoja traukinukai, o miestukuose gerai išvystytas susisiekimas autobusais. Paslaugos, kaip taksi, yra labai brangu, nuvažiuoti iš orouosto vien tik įsėdimo mokestis apie 15 Eur., o už 25 km dar plius 83 Eur. Tuo tarpu traukinuko kaina į tą patį miestelį yra 10 Eur, kas mūsų maštabais irgi nepigu, jeigu važiuoti kiekvieną dieną į darbą ir atgal, nebent kažkoks nuolatinis tarifas yra mažesnis. Geras, greitas ir patogus VT kainuoja nepigiai, bet tuo pačiu, jam reikia ir nemažų keleivių srautų. Tokiai infrastruktūrai išvystyti ir išlaikyti, Lietuvoje reikia bent 3-4 kartų didesnio gyventojų tankumo. Kada tokia infrastruktūra pasieks Lietuvą - nžn, sakyčiau per artimiausius 20 metų tikrai ne. Leuvene labai daug studentų, tai jie masiškai mina dviračius, vaizdelis panašus kaip Olandijoje. Lyja, šlapdriba, vėjas, saulė, o jie vis mina, kartais net gaila žiūrėt į pamelinavusius veidus ir rankas, bet matyt tokia greito ir pigaus susisiekimo kaina. Kai kur dviračių takai įrengti pėsčiųjų sąskaita, bet neteko matyti interesų konflikto, nes pėsčiųjų sąlyginai gerokai mažiau. Su automobiliu mažesniuose miesteliuose nemažai iššūkių, nes dviračiai ten nardo ne tik jiems skirtais takais. Vairuotojai ramūs, nes per ilgą laiką susiklostė tokia praktika.

Dviračių ir pėsčiųjų tako pvz., mūsuose jau būtų triukšmo. Kitoje gatvės pusėje šaligatvio nėra, o tik žmonių pramintas takelis:

[Lettered]

Reiktų VT paleisti ir per stipriai užstatomą autobusų parko/kuro gamyklos teritoriją. Taip pat tas pats šiaurės miestelis irgi neturi šalia patogaus VT į centrą.

[TIME]

Robyla Belgijoje tai neatsirado is niekur, is kazkokio mistinio tankumo (lygtais Vilniaus centre ar miegamuosiusoe rajonuose jo truktu). Po karo didele dalis Briuselio buvo isgriauta statant ivairius greitkelius, labai ilga laika didzioji dalis masinu gatvese buvo imoniu automobiliai, duodami kaip bonusas darbuotuojams de facto asmeniniam naudojimui (primena Lietuva), tai buvo pradeti gana drastiskai keisti istatymais ir savivaldos lygio apribojimais (dabar bonusa labiau apsimoka duoti dengiant dali buto nuomos kainos ar "ekocekiais", kurie skirti isigyti paspirtuka, elektonini dvirati, dengiant VT bilieto kaina ir pan., negu suteikiant automobili, miestuose griezti ribojimai greiciui ir parkavimui, papsirtukai ir dviraciai turi pirmuma vaziuoti keliais ir VT linijomis (nei saligatviais ant pesciuju galvu). Briuselis ilga laika buvo minimas kaip blogo car-centric planavimo pavyzdys netgi, buvo vartojamas terminas "Briuselizacija". Tai sukele ir neigiamu socialiniu pasekmiu - imones automobiliais aukstesnes pajamas gaunantys zmones commutindavo i priemiescius (irgi primena Vilniu), o centre ir aplink ilgainiui liko zemesniu pajamu zmones, kuriuos galiausiai pakeite emigrantai is treciuju saliu, sukurdami didele segregacija mieste. Sitas problemas spresti siuo metu Belgijai kainuoja daugybe resursu, gaila, kad Lietuva lipa ant to paties greblio ir nesimoko is kitu klaidu. Net siuo metu miesteliuose, padalintuose tarp Olandijos ir Belgijos, labai aiskiai matosi, kur prasideda Olandija ir baigiasi Belgija is skirtingo lygio infrastrukturos.

Kalbant apie traukiniu kainas, traukinys i oro uosta yra daugiau isimtis, taip pat atsiradusi is nepasiteisinusiu neoliberalizmo ideju, populiariu iki 2008 metu krizes. Gaila, kad ir Lietuva jas kartoja. Linija i oro uosta yra tokia brangi, nes buvo suremontuota "public-private partnership" principu (sita ideja iki siol labai megsta kisti oligarchai ir juos aptarnaujantys desinieji politikai Lietuvoje), tad daugybe metu kiekvienas keleivis didziaja dali keliones kainos sumoka darbus atlikusiam privatininkui, kuris is to uzsidirbo labai daug pinigu ir priverte Belgija pakeisti istatymus, de facto uzdraudziant tokius projektus. Vaziuojant tik iki Zaventemo stoties (nuo kurios iki oro uosto apie 20min pesciomis) kaina yra kelis kartus pigesne. Norint sutaupyti, taip pat galima vaziuoti tiesioginiu autobusu uz 4.5 eur iki Europos rajono, i kurio kaina ieina ir metro bilietas, kelione norint testi toliau. Traukiniu linijos kitomis kryptimis gausiai subsidijuojamos valstybes - savaitgaliais yra pardavinejami du bilietai uz vieno kaina, jaunimui iki 26 metu yra didziules nuolaidos. Kap minejau anksciau, daugumai "commuteriu" nuolatinius bilietus apmoka darbdavys.

Tad, geras VT is mistinio tankumo ar laisvosios rinkos neatsiranda, tam reikia teisingos policy ir ilgamecio darbo, liudna, kad Vilniuje sukama maksimaliai priesinga kryptimi.

[Robyla]

Sutinku, išskyrus miestų pašonių vystymąsį. Kurioj šaly taip nevyksta ir dėl to nenukenčia susisiekimas? Skirumas LT tik toks, kad žmogus, turintis pasirinkimo galimybę atsisakyt gyvenimo daugiabutyje, neturi pasirinkimo susisiekimo prasme. Daugiabutis yra sudėtingas socialinis skruzdelynas, kur be motinėlės yra pasmerktas merdėti, todėl individai ir kuriasi priemiesčiuose, kur gali karaliauti savo lizduose. Jeigu būtų pasirinkimas rinktis gyvenimą mažame, naujos statybos daugiabutyje Užupyje, ar nuosavame name 15 km nuo miesto, tai greičiausiai man palankesnis būtų pirmas variantas, tik bėda, kad už to daugiabučio kvadrato kaina, galima pasistatyti dvigubai didesnį namą, įskaitant sklypą. Šitas labai stipriai prisideda prie mūsų mentaliteto, o kas nori gyvent senos statybos bute su sena infrastruktūra, matyt nėra dauguma ir patogumas, greičiau būtinybė. Kai miestas bus patrauklus (kaip ten Šimašius sakė apie senus daugiabučius) "gyventi kaip savam kieme", gal ir sulėtės tas miesto pašonių vystymąsis, bet, kaip kažkas sakė, bus to late.

[Zefyras]

Šimašius tiesiog yra libertarizmo atstovas, kur viskas kas bendra yra gerai tol, kol kiekvienas atskiras individas sugeba apsirūpinti savo gėrove. Dėl panašių priežasčių ir Pakalnis nuolat liaupsina Paupį, nors ten yra turtuolių getas su nebloga architektūra. Atkreipkite dėmėsį, kaip kalbant apie Paupį buvo nuolat pabrėžiamas savivaldybės ir vystytojo bendradarbiavimas, o kalbant apie daugiabučių rajonus nuolat išlįsdavo, kad žmonės patys kažko nepasidarė.
Dėl dichotomijos daugiabutis Užupyje ar namas užmiestyje, tai man atrodo šita diskusija paremta kraštutinumais, tikrai yra nemažai būsto kad ir senos statybos, bet renovuotuose daugiabučiuose nebaisiuose rajonuose. Ką noriu pasakyti, tai kad savivaldybė nelabai nori pripažinti, kad norint sutvarkyti daugiabučių gyvenamuosius rajonus reikia daug didesnio jos indėlio. Bet geriau gi kalbėti kaip sovietmečio urbanistika buvo prasta negu daryti kažką konkretaus.

[Kecal]

Sutinku, išskyrus miestų pašonių vystymąsį. Kurioj šaly taip nevyksta ir dėl to nenukenčia susisiekimas? Skirumas LT tik toks, kad žmogus, turintis pasirinkimo galimybę atsisakyt gyvenimo daugiabutyje, neturi pasirinkimo susisiekimo prasme. Daugiabutis yra sudėtingas socialinis skruzdelynas, kur be motinėlės yra pasmerktas merdėti, todėl individai ir kuriasi priemiesčiuose, kur gali karaliauti savo lizduose. Jeigu būtų pasirinkimas rinktis gyvenimą mažame, naujos statybos daugiabutyje Užupyje, ar nuosavame name 15 km nuo miesto, tai greičiausiai man palankesnis būtų pirmas variantas, tik bėda, kad už to daugiabučio kvadrato kaina, galima pasistatyti dvigubai didesnį namą, įskaitant sklypą. Šitas labai stipriai prisideda prie mūsų mentaliteto, o kas nori gyvent senos statybos bute su sena infrastruktūra, matyt nėra dauguma ir patogumas, greičiau būtinybė. Kai miestas bus patrauklus (kaip ten Šimašius sakė apie senus daugiabučius) "gyventi kaip savam kieme", gal ir sulėtės tas miesto pašonių vystymąsis, bet, kaip kažkas sakė, bus to late.

Kas geriau, sena (bet pamažu tvarkoma) infrastruktūra, ar jokios infrastruktūros? Man, tiesą sakant, baisu pasižiūrėjus, kaip žmonės su pora automobilių šeimai gyvena kažkur laukuose ar buvusiuose soduose, be šaligatvių, be gatvės apšvietimo, be viešojo transporto ar švietimo įstaigų netoliese.

[Skid Row]

Kas geriau, sena (bet pamažu tvarkoma) infrastruktūra, ar jokios infrastruktūros? Man, tiesą sakant, baisu pasižiūrėjus, kaip žmonės su pora automobilių šeimai gyvena kažkur laukuose ar buvusiuose soduose, be šaligatvių, be gatvės apšvietimo, be viešojo transporto ar švietimo įstaigų netoliese.

Na kai buvęs meras ir vyr. architektas nuolat tuos senus rajonus vadindavo (būsimais) getais, tai irgi, manau, prisideda prie žmonių pasirinkimo. Tampa socialiai labiau priimtina gyventi 20 km už miesto soduose, ar geriausiu atveju kokiuose Lazdynėliuose ir Bajorų alėjose, kurie irgi beveik neturi viešojo transporto.

[alga]

Na kai buvęs meras ir vyr. architektas nuolat tuos senus rajonus vadindavo (būsimais) getais, tai irgi, manau, prisideda prie žmonių pasirinkimo. Tampa socialiai labiau priimtina gyventi 20 km už miesto soduose, ar geriausiu atveju kokiuose Lazdynėliuose ir Bajorų alėjose, kurie irgi beveik neturi viešojo transporto.

Abejoju, kad savivaldybės tarnautojų retorika čia kažką lemia. Priemiestį žmonės renkasi, kad galėtų turėt savo pievelę kūdikiams išleist ganytis, garažą įvairiems hobiams, daržą su savo daržovėmis, po atskirą kambarį kiekvienam vaikui, gyvūnų kiek norisi ir panašiai. Dar gal įtakos turi valstietiškas mentalitetas, savo sklypas su savo sienojais savaime yra vertybė.

[PredatorGTR]

Abejoju, kad savivaldybės tarnautojų retorika čia kažką lemia. Priemiestį žmonės renkasi, kad galėtų turėt savo pievelę kūdikiams išleist ganytis, garažą įvairiems hobiams, daržą su savo daržovėmis, po atskirą kambarį kiekvienam vaikui, gyvūnų kiek norisi ir panašiai. Dar gal įtakos turi valstietiškas mentalitetas, savo sklypas su savo sienojais savaime yra vertybė.

Nėra ko norėt, juk kas antram iš kišenės plūgo rankena. Juk ne visi trečią kartą augina inkiliukuose Tai išeina visi pasiturintys perkantys vilas, namus visose šalyse yra valstiečiai? Tikras miestietis svajoja apie Šanchajaus 6 kvadratų dėžutę?

[mantasm]

Kas geriau, sena (bet pamažu tvarkoma) infrastruktūra, ar jokios infrastruktūros? Man, tiesą sakant, baisu pasižiūrėjus, kaip žmonės su pora automobilių šeimai gyvena kažkur laukuose ar buvusiuose soduose, be šaligatvių, be gatvės apšvietimo, be viešojo transporto ar švietimo įstaigų netoliese.

Man rodos čia 10-15 metų senumo realijos. Dabar ir gatvių ašvietimas, ir VT, ir šaligatviai plečiasi į tuos pakraščius. Darželių trūkumą sprendžia privatus sektorius. Mokyklos labiau komplikuota, bet irgi privatus sektorius po truputi plečiasi. Kur prieš gerą dešimtmetį buvo pavieniai namai laukuose, tarpus tarp jų užpildo ištisi kvartalai ir tuo pačiu atsiranda infrastruktūra. Triobos vidury niekur jau daugiau giliai rajono bėda.