[E67] [A5] Kaunas - Kalvarija (- Varšuva) - "Via Baltica"

[R.A.M.]

Dėl sienelių tai apskritai būtų geriausiai, kad bent Lenkijos siena - Kaunas atkaropoj būtų vienodos spalvos pvz. būtent pilkos - paprasta, universali, praktiška, 'švari', spalva, sunku su ja prašauti.

Kažkurioj Siena - Marijampolė atkarpoj taip yra ir tai puikiai atrodo, o jau Kaunas - Marijampolė prisispalvino su gElToNa - ŽaLiA, ir dar tas banguotumas.... manau, kad visiškai nereikalingai, o dar nežine ar kitose atkarpose dar kitokios spalvų paletės neišvysim.

[PoDV]

Dėl sienelių tai apskritai būtų geriausiai, kad bent Lenkijos siena - Kaunas atkaropoj būtų vienodos spalvos pvz. būtent pilkos - paprasta, universali, praktiška, 'švari', spalva, sunku su ja prašauti.

Kažkurioj Siena - Marijampolė atkarpoj taip yra ir tai puikiai atrodo, o jau Kaunas - Marijampolė prisispalvino su gElToNa - ŽaLiA, ir dar tas banguotumas.... manau, kad visiškai nereikalingai, o dar nežine ar kitose atkarpose dar kitokios spalvų paletės neišvysim.

Lenkijoje žiauriausi tai ties Poznane (mėlyna žalia), kur imitavo krypčių rodyklių kelio ženklų spalvas. Spėju iš kokių rūsčių 2004 m.
Lietuvoj net Marijampolė-Kaunas atrodo visai pakenčiamai, atkartoja vasariškas gamtos spalvas Lietuvoje ir šiek tiek Lietuvos vėliavą.

Lenkijos siena-Marijampolė įrenginėja su langeliais pilkus, neteko dar pro juos važiuot, bet atrodo čiut čiut chaotiškiau nei paprasta žalsva sienutė Marijampolė-Kaunas. Man pati pilka spalva netrukdo, nes neutraliausia. Iš kitos pusės, žalsva gal geriau kaimiškose vietovėse, o arčiau miestų (didesnių miestų su aukštesniais pastatais) geriau atrodo pilka.

Realiai Lietuvoje galėtų būti dvi spalvos sienučių: pilka ir žalsva priklausomai nuo vietovės, bet kadangi nebuvo aiškios spalvų schemos turime nedidelį chaosiuką (rusva ties Vieviu, neaiški mėlynai pilka ties Klaipėda).

[mantasm]

Žalia ar pilka, galėtų užleist vijoklių.

[ojojoj]

Pagaliau atidarytas įvažiavimas Kaune Kalvarijos g.

„Via Baltica“ vykstantys vairuotojai pagaliau gali atsikvėpti. Po ilgo laiko saugumo problema ties susikirtimu su Kalvarijos gatve išspręsta – čia įrengtos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, eismas jau atvertas vairuotojams

https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/09/...vimas-i-kauna/

[Romas]

Šiandien atidaroma paskutinė lenkiškos Via baltica atkarpa - Lomžos aplinkkelis
Ta proga pasirodė keli straipsniai su provokuojančiomis antraštėmis ir kiek paviršutiniška analize lyginant Lenkijos ir Baltijos šalių kelių būklę.

MyLomza.pl 2024.09.30
Via Baltica – sukces Polski, porażka Litwy? Otwarcie obwodnicy Łomży uwypukla problemy regionu
Via Baltica – Lenkijos sėkmė, Lietuvos nesėkmė? Lomžos aplinkkelio atidarymas išryškina regiono problemas

Šiandien atidaroma 13 km ilgio Lomžos aplinkkelio atkarpa yra trūkstama grandis, kurios dėka vairuotojai atkarpą nuo Varšuvos iki Lietuvos sienos Budzisko įveiks vos per tris valandas. Via Baltica maršrutas, jungiantis Varšuvą su Helsinkiu, yra labai svarbus siekiant užtikrinti NATO rytinio flango saugumą, ypač atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius iššūkius.

https://mylomza.pl/artykul/via-baltica-sukces-n1626537

Rzeczpospolita 2024.09.30
Problem z Via Baltica. Dlaczego na granicy Polski z Litwą kończy się Europa?
Problema su Via Baltica. Kodėl Europa baigiasi ties Lenkijos ir Lietuvos siena?

Pirmadienį atidaromas Lomžos aplinkkelis – paskutinė maršruto Varšuva–Helsinkis atkarpa Lenkijoje, svarbiausia NATO rytinio flango gynybai. Baltijos šalyse tai užtruks ne vienerius metus.
Pirmadienį atidaromas Lomžos aplinkkelis – paskutinė maršruto Varšuva–Helsinkis atkarpa Lenkijoje, svarbiausia NATO rytinio flango gynybai. Baltijos šalyse tai užtruks ne vienerius metus.
– Europa baigiasi ties Lenkijos ir Lietuvos siena – laikraščiui „Rzeczpospolita“ sako Estijos ambasadorius Lenkijoje Miko Haljasas, dažnai į šalį keliaujantis automobiliu. Jis turi omenyje ne ekonomiką ar politiką, o kelių būklę. Nes Lietuvai prasidėjus trasa susiaurėja ir daugėja kamščių. Kartais tenka važiuoti per kaimus, vengti duobių ir sustoti prie šviesoforo. Daug kur maršrutas turi po vieną juostą kiekviena kryptimi. Ir taip su pertraukomis į Taliną.

Vilniuje tikinama, kad 270 km ilgio Lietuvos ruožas bus paruoštas 2030 m. Tačiau mažai kas tuo tiki.
Nuo 2018 metų galima važiuoti greitkeliu nuo Kauno iki Marijampolės (70 km), dabar vyksta darbai 40 kilometrų atkarpoje iki Budzisko.
Kur kas prastesnė darbų eiga Latvijoje, kur trasa planuojama beveik 200 km ilgio. Taip blogai, kad susierzinusi Estijos valdžia įsikišo Rygoje dėl siaubingos būklės tilto per Salacos upę, trasos tarp Talino ir Varšuvos "butelio kakliuko" (jau statoma nauja perėja). Tačiau, pasak Estijos kelių direkcijos vadovo Priito Sauko, kurį cituoja agentūra ERR, Estijoje nutiesta kiek daugiau nei penktadalis iš planuojamų 190 km greitkelio.

https://www.rp.pl/polityka/art412149...czy-sie-europa

[PoDV]

Velnių, galima sakyt, gauna visos trys Baltijos šalys. Lietuva labiau dėl dangų būklių (nors atskirose komentaruose Lietuva taip pat kaltinama turint nekokybiškiausią kelių ženklinimą Baltijos šalyse su kuo sutinku), bet išlošia dėl greitkelių tinklo turėjimo. A5 link Lenkijos turėtų užsibaigt jau kitais metais, Europa turėtų tęstis iki Kauno Laisvės alėjos, atmetant aplinkines teritorijas. Latvija ir Estija kaltinama dėl bendrai greitkelių trūkumo, nors dangos ir ženklinimas artimesnės europiniam standartui. Ypač trūksta 2x2 ruožų Via Baltikoje, ypač ties Ryga (Kekava tik nedidelė dalis poreikio). Liūto dalį priežasties kodėl menkas kelių tinklas Latvijoje ir Estijoje yra mažas gyventojų tankumas, galbūt pačių šalių mažumas, menkesnė nei Vakarų Europoje ekonomika, sunku turėti didesnį valstybinį sektorių.

[Smauglys]

Dėl įdomumo paieškojau naujų palydovinių foto, radau šiandienos:
https://apps.sentinel-hub.com/eo-bro...D=%22MAPZEN%22

[vytgri]

Vakar teko pravažiuoti A5 iki Suvalkų, ir, tiesa sakant, pirmasis ruožas (Marijampolės aplinkelis) nustebino gerąja prasme. Keletas vietų, kur trūksta barjerų po 10-30m, pora montuojamų ženklų, plaunamos akustinės sienelės ir pora ekskavatorių, kurie kažką lygino šlaituose. Eismas vyksta abiejomis pusėmis visame ruože (tiesa, po vieną eilę) ir nenustebsiu jei prieš rinkimus atidarys. PR'o požiūriu, tai žemai kabantis vaisius

[Romas]

Straipsnis stambiame Lenkijos dienraštyje buvo rugsėjo 30-ąją, perspausdintas mūsų spaudoje po 5 dienų.

Kritika dėl karinio mobilumo apie tiltus, mūsiškių atsakymas - apie miltus. Atseit "dzin" ta Via Baltika, jei yra Lietuvos ar Estijos uostai. To eksperto šimašinis mąstymas nustebino - koks skirtumas kokio pločio (ar siaurumo) bus kelias jis bus užkimštas pabėgeliais ir kariuomene.

LRT 2024.10.06
Dėl „Via Baltica“ – kritika Baltijos šalims: teigia, kad modernizacija per lėta

Nesujungus Baltijos šalių greitkeliu ir greituoju geležinkeliu su Lenkija, NATO susidurtų su problemomis, jei reikėtų ginti regioną nuo Rusijos puolimo, skelbia Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Kaimynai kritikuoja Baltijos šalis per lėtai modernizuojant „Via Balticos“ kelią, kuris, pasak lenkų, būtų strategiškai svarbus kariniam mobilumui.
Pasak Lietuvos politikų, dirbti sparčiau visada galima, bet „Via Balticos“ nelaiko pagrindine arterija. Esą Švedijai ir Suomijai tapus NATO narėmis, jūrų uostai yra svarbiaus.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...acija-per-leta

[Sula]

Straipsnis stambiame Lenkijos dienraštyje buvo rugsėjo 30-ąją, perspausdintas mūsų spaudoje po 5 dienų.

Kritika dėl karinio mobilumo apie tiltus, mūsiškių atsakymas - apie miltus. Atseit "dzin" ta Via Baltika, jei yra Lietuvos ar Estijos uostai. To eksperto šimašinis mąstymas nustebino - koks skirtumas kokio pločio (ar siaurumo) bus kelias jis bus užkimštas pabėgeliais ir kariuomene.

LRT 2024.10.06
Dėl „Via Baltica“ – kritika Baltijos šalims: teigia, kad modernizacija per lėta

Kažkaip ne taip įskaitėt. Kariniam mobilumui visos alternatyvos svarbios. Ypač uostai, kurių potencialus pralaidumas dešimtis kartų didesnis, nei 1-2 magistralių.
Šiaip tai yra grėsmė, kad "via Baltica" atkirtimas bus vienas iš svarbiausių ir pirmaeilių priešo tikslų.
Kita vertus, Lenkija savo pusėje projektą dar neužbaigė, o jau meta pretenzijas. Kaip ir Estijos ambasadorius "nei į kuolą, nei į mietą", kai beveik visa atkarpa nuo Rygos iki Talino nėra pralaidumo stebuklas, švelniai tariant. Pačiam teko ten "traukinuku" važiuoti keliadešimt kilometrų.
Žinoma, Lietuvoje yra nepakankamas projektų įgyvendinimo greitis ir finansavimas, ką, beje stipriai žlugdė karbauskininkai.

[liutass]

prie Megos rytais/vakarais yra mazas modeliukas, gal 1:100 ar 1:1000 to, kas bus kelyje Kaunas - Lenkijos siena.

[uzdvidesimt]

Kažkaip ne taip įskaitėt. Kariniam mobilumui visos alternatyvos svarbios. Ypač uostai, kurių potencialus pralaidumas dešimtis kartų didesnis, nei 1-2 magistralių.
Šiaip tai yra grėsmė, kad "via Baltica" atkirtimas bus vienas iš svarbiausių ir pirmaeilių priešo tikslų.
Kita vertus, Lenkija savo pusėje projektą dar neužbaigė, o jau meta pretenzijas. Kaip ir Estijos ambasadorius "nei į kuolą, nei į mietą", kai beveik visa atkarpa nuo Rygos iki Talino nėra pralaidumo stebuklas, švelniai tariant. Pačiam teko ten "traukinuku" važiuoti keliadešimt kilometrų.
Žinoma, Lietuvoje yra nepakankamas projektų įgyvendinimo greitis ir finansavimas, ką, beje stipriai žlugdė karbauskininkai.

Tai kad prie karbauskiniu pradėta ir nutiesta atkarpa tarp Kauno ir Marijampolės.

prie Megos rytais/vakarais yra mazas modeliukas, gal 1:100 ar 1:1000 to, kas bus kelyje Kaunas - Lenkijos siena.

Būtų daug kartų blogiau.

[sleader]

Nepamirškime, kad lenkai iš kart už sienos visada eismą kreipia per stovėjimo aikštelę ir atlieka patikras. Tai iš principo dabar likusi paskutinė mūsų ne automagistralės atkarpa ir lėtesnis važiavimas per remontuojamus ruožus "užmaskuoja" kiek ta kontrolė sukeltų spūsčių. Ne kartą teko ten pakankamai ilgai vilktis 10-15 km/h judančioje eilėje, kuri prasidėdavo dar LT pusėje. Nutiesus likusią atkarpą ir visiems tik greičiau atvažiuojant iki šio "butelio kaklelio" tik pamatysime, kad privažiavę sieną 2+2 automagistrale nuo Marijampolės, sieną kirsime per tiek pat laiko, kiek užtruktų važiavimas 1+1.

[liutass]

Tai kad prie karbauskiniu pradėta ir nutiesta atkarpa tarp Kauno ir Marijampolės.



Būtų daug kartų blogiau.

Bus lengvi taikinai. Viena fab bombike tik bumt snt Viabsltikos ir kamštis nemažas susidarys

[Sula]

Tai kad prie karbauskiniu pradėta ir nutiesta atkarpa tarp Kauno ir Marijampolės.

E67 pagrinde finansuota ES lėšomis, tai ten vargais negalais išstenėjo, jei pamenate.
O gi Ramūnas iš viso buvo užblokavęs finansavimą, kol nebuvo padidintos lėšos žvyrkeliams.
Juolab, kad atėjus valstiečių Vyriausybei, darbai jau buvo įpusėję. Galima pavartyti šią temą atgal.

[vytgri]

Kažkur neseniai mačiau komentarą apie pavogtą asfaltą iš VIA BALTICA ruožo, o šiandien VZ jau apie tai rašo, kad išsisprendė

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...me-kaip-pamoka

[ojojoj]

Tai piaro nebus prieš rinkimus sekmadienį? Gal kas važiavot dabar pro Marijampolę ir matėt kokia ten situacija? Pagal foto ir komentarus čia įdėtus, tai atidarymas tikrai bus ankščiau to ruožo nei metų galas?

[alga]

Tai piaro nebus prieš rinkimus sekmadienį? Gal kas važiavot dabar pro Marijampolę ir matėt kokia ten situacija? Pagal foto ir komentarus čia įdėtus, tai atidarymas tikrai bus ankščiau to ruožo nei metų galas?

Eismoinfo apribojimai dėl darbų nurodyti iki gruodžio 2 d. Paprastai ten būna konservatyvus, gal kontraktinis, terminas, o eismą atidaro keletą dienų ar savaičių prieš jį.

[vytgri]

Tai piaro nebus prieš rinkimus sekmadienį? Gal kas važiavot dabar pro Marijampolę ir matėt kokia ten situacija? Pagal foto ir komentarus čia įdėtus, tai atidarymas tikrai bus ankščiau to ruožo nei metų galas?

Praeitos savaitės viduryje atrodė viskas baigta. Nustebsiu, jei Skuodis nepasinaudos proga politinių dividendų susirinkt.

[vygandazz]

Praeitos savaitės viduryje atrodė viskas baigta. Nustebsiu, jei Skuodis nepasinaudos proga politinių dividendų susirinkt.

Visgi teisūs buvote. Bus pjaro prieš prabalsavimą

VIA LIETUVA straipsnis

https://vialietuva.lt/naujienos/kvie...iniasklaidai-5

Spalio 11 dieną, 12 valandą, įvyks simbolinis 1-ojo „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atidarymo renginys. Tai ilgiausia, sudėtingiausia ir jau priešpaskutinė baigta modernizuoti „Via Baltica“ atkarpa.

Renginyje dalyvaus:
• Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė
• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Marius Skuodis
• „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas
• Marijampolės meras Povilas Isoda
• Akcinės bendrovės „FEGDA“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis
• Europos Komisijos atstovybės vadovas Marius Vaščega

Projekto metu pristatysime, kuo ypatingas ir Lietuvai svarbus šis „Via Baltica“ atnaujinimo projektas.

Maloniai kviečiame jus atvykti į renginį, kuris vyks „Via Baltica“ I-ojo ruožo pradžioje, Orlean degalinės aikštelėje (ČIA). Pridedame atvykimo schemą.