[LT/RU] Lietuvos - Kaliningrado srities (buv. Vokietijos) pasienis

[Romas]

Dabartinis pasienio punktas Ramoniškiai - Pograničnyj, esantis Šakių rajone ties Sudargu.
VSAT puslapyje apie jį nėra informacijos..Atrodo, šis pasienio punktas neveikia nuo COVID-19 karantino laikų.

Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936 - 2010)
Lietuvos - Rusijos Kaliningrado srites Pograničnoje kaime.
„Buvusi valstybės siena išvažiavus iš Sudargo vakarų link ir pasienio kontrolės punktas Prūsijos pusėje,pro kurį keliaudavo knygnešiai"

Albumas „Lietuviško žodžio kelias į Lietuvą 1864– 1904 m.“
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Apskaitos Nr. A325-P211
https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/257412

[NIR_Rimc]

Kaip jums tai???

Apie gynybos stiprinimą kalbančių konservatorių ministrai neseniai pompastiškai pristatė fortifikacijas ir fotografavosi ant šimtamečio tilto į Kaliningradą, bet nutylėjo, kad šalia, per Nemuną iš Rusijos, yra pastatytas naujutėlis tiltas, su naujais keliais. Šis tiltas rusams dar svarbesnis, nes pritaikytas būtent sunkiai technikai.

https://lnk.lt/straipsniai/visi/aisk...s--ne--/275251

[mantasm]

Kaip jums tai???

Apie gynybos stiprinimą kalbančių konservatorių ministrai neseniai pompastiškai pristatė fortifikacijas ir fotografavosi ant šimtamečio tilto į Kaliningradą, bet nutylėjo, kad šalia, per Nemuną iš Rusijos, yra pastatytas naujutėlis tiltas, su naujais keliais. Šis tiltas rusams dar svarbesnis, nes pritaikytas būtent sunkiai technikai.

https://lnk.lt/straipsniai/visi/aisk...s--ne--/275251

Pakazūcha

[Romas]

LNK /Diena.lt 2024.10.08
Fortifikuotas ir antrasis tiltas per Nemuną į Kaliningrado sritį

Pirmadienį pastatyti gynybiniai įtvirtinimai ant Panemunės–Tilžės aplinkkelio tilto per Nemuną, vedančio į Kaliningrado sritį, antradienį paskelbė LNK žinios. (...)
Šis tiltas per Nemuną Rusijos iniciatyva pastatytas prieš dešimt metų, prieigos sutvarkytos prieš trejus metus.

https://m.diena.lt/naujienos/lietuva...-sriti-1194977

[mantasm]

Tuoj gal ir trečią įtvirtins. Tik įdomu ar bent žiedus nupjaus.

[Sula]

Tuoj gal ir trečią įtvirtins. Tik įdomu ar bent žiedus nupjaus.

Tie "įtvirtinimai" yra tik sielos nuraminimui.
Geriausia "įtvirtinti" paruošiant tiltus susprogdinimui.

[Ignalina]

Tie "įtvirtinimai" yra tik sielos nuraminimui.
Geriausia "įtvirtinti" paruošiant tiltus susprogdinimui.

Vieni tiltai bus fortifikuoti, kiti parengti susprogdinti (tik po žvalgybos indikacijų). Fizinės fortifikacijos (surenkami ežiai, "drakono dantys") yra tik pagalbinės, jos bus dengiamos ugnimi. Pristabžius priešą, jis bus naikinamas.

https://www.facebook.com/share/p/pKwZ2oPzEbek9qpv/

[Lietuvis87]

Naujas tiltukas

https://www.15min.lt/gyvenimas/nauji...e-1630-2327390

[thomcius]

Naujas tiltukas

https://www.15min.lt/gyvenimas/nauji...e-1630-2327390

Patyliukais pastatė, gal jis nepamena kaip estakada iki tilto vos nesugriuvo? Koks skandalas buvo...

[Romas]

Fotografas Paulius Lileikis
Panemunė (Šilutės r., dab. Pagėgių sav.)
Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities pasienis 1990 m. kovo 18 d.













https://www.e-kinas.lt

[Romas]

VZ.LT 2025.06.10
Paprūsės miestelių istorijos: apie su žemėmis sovietų sulygintą Širvintą, „aulinių karą“ ir tiltą, vedantį į niekur

Šiemet Kudirkos Naumiestis paskelbtas Mažąja kultūros sostine, o visoje Lietuvoje minimi Paprūsės metai. Ilgus šimtmečius šis regionas buvo pasienio prekybos, kultūros ir įvairių įtakų sankirta. Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) kviečia pažinti, kaip pasienio miesteliai šimtmečius formavo mūsų krašto tapatybę. Vienas iš tokių – Širvintos miestelis dabartinėje Kaliningrado srityje, kurio atminimas mūsų sąmonėje beveik išnykęs: jį siekta ištrinti įrengiant karinį poligoną, o kadaise čia buvo pasienio kultūros centras.


Aurimas Kanapkis, Vinco Kudirkos muziejaus edukatorius, pasakoja apie Širvintos miestelio istorijos momentus. Šis muziejus kiekvieną vasaros sekmadienį rengia ekskursijas po Kudirkos Naumiestį „Mažoji sostinė su didelėmis istorijomis“
Papasakokite apie Širvintos miestelį: kur jis buvo, kuo garsėjo ir kokie ryšiai siejo jį su Kudirkos Naumiesčiu?
Širvintos miestelis apie 300 metų gyvavo šalia Naumiesčio. Tai buvo pasienio miestas, priklausęs Prūsijai, o vėliau – Vokietijai. Išskirtinis jo bruožas – tai labiausiai į rytus nutolęs Vokietijos miestas, kurio herbe buvo pavaizduota kylanti saulė. Šiuos du miestelius skyrė Širvintos upė, bet jungė artimi prekybiniai ir kultūriniai ryšiai. Nors Naumiestis buvo šiek tiek didesnis, Širvinta, priklausydama Prūsijos, vėliau – Vokietijos pusei, turėjo geresnes ekonomines sąlygas, o gyventojai – daugiau galimybių. Šis skirtumas tarp dviejų miestelių buvo jaučiamas net tada, kai jie kartu formavo bendrą pasienio kultūrinę erdvę.

1883 m. per Širvintos upę buvo pastatytas tiltas, kuris šiandien niekur neveda. Kuo jis buvo toks reikšmingas?
Taip, tai buvo labai svarbus įvykis. Iki tol Širvintos ir Naumiesčio gyventojai per upę kėlėsi keltu arba naudodavosi brasta, tačiau tiltas žymiai palengvino susisiekimą. Prekyba, bendravimas ir net šeimyniniai ryšiai tapo dar intensyvesni. Be to, buvo įkurtos muitinės, kurios dar labiau išryškino šių dviejų miestelių ekonominį potencialą. Taigi tilto pastatymas dar labiau suartino šiuos miestus.


Anksčiau šis tiltas buvo ryšys, o šiandien yra tapęs simboliniu ženklu apie nutolusias bendrystes. Jis apleistas ir veda į niekur, nes kitoje pusėje – svetima ir priešiškai nusiteikusi valstybė. Matyt, todėl apsilankymas prie šio tilto didžiajai daliai ekskursijų dalyvių tampa įsimintiniausia patirtimi. (...)

Po Antrojo pasaulinio karo daugelis miestelių patyrė skaudų likimą. Buvo sunaikintas ir Širvintos miestas.
Deja, Antrojo pasaulinio karo pabaiga Širvintai buvo lemtinga. 1944–1946 metais ši Rytprūsių dalis buvo perduota Sovietų Sąjungai. Tai reiškė ne tik politinius, bet ir kultūrinius, socialinius pokyčius – vietos bendruomenė, kuri šimtmečius kūrė miestelio gyvenimą, pasitraukė iš jo – žmonės bėgo nuo sovietų valdžios. Karo veiksmams pasibaigus kai kurie dar bandė grįžti į savo gimtąsias vietas, tačiau ten rado tik griuvėsius ir svetimą kariuomenę. Galų gale sovietų valdžia nusprendė sunaikinti per karą nukentėjusį miestelį – visi Širvintos namai ir net puošni Šv. Emanuelio bažnyčia buvo nugriauti ir sulyginti su žeme. Sovietai čia įkūrė karinį poligoną. Taigi, miestelis, kuris kadaise klestėjo ir XIX–XX a. sandūroje Lietuvai buvo svarbus kultūros bei prekybos taškas, virto karių ir tankų pratybų aikštele.

Ar šiandien yra likę ženklų apie Širvintos buvimą?
Širvintos kaip miestelio nebėra – viskas buvo sunaikinta, liko tik plynas laukas, naudojamas kariniams mokymams. Tačiau vietos istorija išliko pasakojimuose, prisiminimuose ir archyvuose. Kita vertus, Širvintos istorija – tai ne tik vietos pasakojimas, bet ir mūsų visų kultūrinė atmintis. Paprūsės miesteliai liudija, kad pasienis buvo ne tik siena tarp valstybių, bet ir tiltas tarp kultūrų. Tai vietos, kur gyveno, prekiavo, meldėsi ir bendravo žmonės – o jų patirtis šiandien primena, kaip svarbu saugoti ir puoselėti savo šaknis.

https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/...-niekur-569204