John dėl dizaino yra teisus. Kalbu apie nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas.
Nemanau, kad Vilniuje ir Kaune vairuotojų kultūra tokia skirtinga, bet perėjos Vilniuje saugiau įrengtos, nėra tokių asfalto plotų, kuriuos reikia kirsti, tas verčia atsargiau elgtis vairuotojus. Vilniaus gatvių dizainas neprilygsta užsienietiškam, nebent kur vyko tie baisieji siaurinimai, ten jau patirtis artimesnė tai, kur matytai užsienyje. Bendrai užsienyje asfaltas buvo taupomas, sovietinėje erdvėje dėl resursų galimybių matyt galėjo sau leisti aerodromus vietoje gatvių. Praktiškai visos didesnės LT gyvenvietės nusitiesusios labai plačių gatvių atkarpų.
Tačiau Kaune su tuo dar ekstremaliau nei Vilniuje.
Kaunas ne šiaip sau nuėjo rombų keliu. Gatvės platesnės nei Vilniuje, pėsčiųjų infrastruktūra prastesnė, taigi daug perėjų per visur, o visas sutvarkyt labai brangiai kainuotų. Tai tiesiog dažais pažymėjo rombais. Giriasi sumažėjusiu avaringumu, bet klausimas ar ilgam. Gali būti, kad bendrai iš didžiųjų miestų Kaune prasčiausia situacija su vyraujančiu pėsčiųjų perėjų dizainu. Taigi turime labai susikaupti turinčius, baikščius pėsčiuosius. Netgi vairuotojų gaila, gatve gali drąsiai lėkt iki 90 km/h (pagal suprojektuotos gatvės dizainą), bet yra perėja, ir jei atsitiktinai yra pėstysis, toje vietoje greitis turi būti 0 km/h. Įsivaizduokite greičių skirtumą 90-0. Jau net oficialus 50-0 nereguliuojamai yra daug, nebent yra šviesoforas, kur iš toli matai, kad raudona, ar tuoj užsidegs raudona.
Nemanau, kad Vilniuje ir Kaune vairuotojų kultūra tokia skirtinga, bet perėjos Vilniuje saugiau įrengtos, nėra tokių asfalto plotų, kuriuos reikia kirsti, tas verčia atsargiau elgtis vairuotojus. Vilniaus gatvių dizainas neprilygsta užsienietiškam, nebent kur vyko tie baisieji siaurinimai, ten jau patirtis artimesnė tai, kur matytai užsienyje. Bendrai užsienyje asfaltas buvo taupomas, sovietinėje erdvėje dėl resursų galimybių matyt galėjo sau leisti aerodromus vietoje gatvių. Praktiškai visos didesnės LT gyvenvietės nusitiesusios labai plačių gatvių atkarpų.
Tačiau Kaune su tuo dar ekstremaliau nei Vilniuje.
Kaunas ne šiaip sau nuėjo rombų keliu. Gatvės platesnės nei Vilniuje, pėsčiųjų infrastruktūra prastesnė, taigi daug perėjų per visur, o visas sutvarkyt labai brangiai kainuotų. Tai tiesiog dažais pažymėjo rombais. Giriasi sumažėjusiu avaringumu, bet klausimas ar ilgam. Gali būti, kad bendrai iš didžiųjų miestų Kaune prasčiausia situacija su vyraujančiu pėsčiųjų perėjų dizainu. Taigi turime labai susikaupti turinčius, baikščius pėsčiuosius. Netgi vairuotojų gaila, gatve gali drąsiai lėkt iki 90 km/h (pagal suprojektuotos gatvės dizainą), bet yra perėja, ir jei atsitiktinai yra pėstysis, toje vietoje greitis turi būti 0 km/h. Įsivaizduokite greičių skirtumą 90-0. Jau net oficialus 50-0 nereguliuojamai yra daug, nebent yra šviesoforas, kur iš toli matai, kad raudona, ar tuoj užsidegs raudona.
Comment