Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

[Sula]

Man įdomu, ar be elektromechaninio būdo sinchronizuotis nėra elektroninės sinchronizavimo technologijos ? Įtariu, kad turi būti (tai turbūt ir veikia įrengtuose akumuliatoriniuose kaupikliuose). Ypač, jei generuojamos vienoje vietoje kintamos srovės galios ne kosminės (kaip būtų pvz. su veikiančiais IAE generatoriais)

[Savitarnos kasa]

Man įdomu, ar be elektromechaninio būdo sinchronizuotis nėra elektroninės sinchronizavimo technologijos ?

Tai visi keitikliai tiesiog generuoja prisitaikę prie esamos tinklo sinusoidės, ten gi niekas nesisuka.

[Sula]

Tai visi keitikliai tiesiog generuoja prisitaikę prie esamos tinklo sinusoidės, ten gi niekas nesisuka.

Turiu omenyje, kad "besisukančius" generatorius yra kažkokia technologija sinchronizuoti net jei jie nepajungti prie bendro tinklo?
O fazės "plaukia" ir sinchronizuoto tinklo viduje.

[Savitarnos kasa]

Turiu omenyje, kad "besisukančius" generatorius yra kažkokia technologija sinchronizuoti net jei jie nepajungti prie bendro tinklo?

Tai darai kaip Alytuje, statai keitiklį kuris AC verčia į DC ir tada atgal į AC. Vėjo elektrinėse taip būna.

O fazės "plaukia" ir sinchronizuoto tinklo viduje.

Dažnis ir kampas vienodas visoje sinchronizuotoje sistemoje.

[suoliuojantis]

Jos nesutampa, o kadangi dažniai abejose kinta per kablelio dalį, tos fazės dreifuoja.
Tam kad keisti sistemą, su kuria sinchronizuojamės, turime a) atsijungti nuo pirmos sistemos ir b) slinkti savo sinusoidę tol, kol ji sutampa su su antra sistema. Svarbu kad jungimo metu fazės sutaptų konkrečiai tame laiko momente, pats dažnis gali skirtis per kablelio dalis. Dažnį galime reguliuoti didinant ir mažinant generaciją, kad elektros sistemoje kiltų perteklius arba deficitas.

Rusiškos sistemos dažnį valdė Maskva su keliomis elektrinėmis. Europinėje sistemoje visos elektrinės prisideda prie dažnio valdymo.

.

Taip. Čia norėjau tik paprastai paaiškinti, kad sinchronizacija yra reikalinga ir kad negalima kaip papuolė jungti generatorius. Nes girdėjau ir tokias šnekas: o kas čia per problema, taigi visi generuoja 50 Hz tai jungi ir viskas

[Sula]

Dažnis ir kampas vienodas visoje sinchronizuotoje sistemoje.

Idealioje taip. Bet, kiek žinau, bent post-sovietinėje energetinėje sistemoje buvo problemų su tuo. Ir pvz. kokia Leningrado AE išduoda 49,99998 Hz dėl didelių apkrovų (o Volgos kaskadas tuo tarpu kaip pvz. generuoja 50,00001 Hz), ir tai lemia desinchronizaciją tame regione, nes tai kertinis gamintojas ten. Savaime elektromechaniniu būdu paprastai ji nesusiderina. Kaip tai sprendžiama?

[Savitarnos kasa]

Idealioje taip. Bet, kiek žinau, bent post-sovietinėje energetinėje sistemoje buvo problemų su tuo. Ir pvz. kokia Leningrado AE išduoda 49,99998 Hz dėl didelių apkrovų (o Volgos kaskadas tuo tarpu kaip pvz. generuoja 50,00001 Hz), ir tai lemia desinchronizaciją tame regione, nes tai kertinis gamintojas ten. Savaime elektromechaniniu būdu paprastai ji nesusiderina. Kaip tai sprendžiama?

Jeigu viename regione padidėja apkrova taip, kad darosi akivaizdu, jog neužteks linijų pralaidumų iš kitų regionų, turėtų būti didinama generacija vietinėse elektrinėse. Jeigu nepadeda, tada palaipsniui atjunginėjami vartotojai. Iki tokio režimo, kad iš vienos sistemos pradeda darytis dvi (kai dažnis pradeda keistis), neturėtų būti prieita.

[ignaloidas]

Dažnis ir kampas vienodas visoje sinchronizuotoje sistemoje.

Ne 100% - kampo visada yra vietiniai skirtumai jei bent kažkokia srovė teka. Bet realiai šitas efektas matosi tik dideliais atstumais - pvz gyvas žemėlapis iš USA sistemos rodantis kampo skirtumus https://fnetpublic.utk.edu/anglecontour.html

Šviesos greitis vis dėl to egzistuoja. 50Hz bangos ilgis apie ~6000km. Didelis, bet elektros perdavimo sistemos irgi didelės, ir tam tikrais aspektais reikia pradėti laikyti tarsi tai būtų aukšto dažnio signalas mažesnėje sistemoje.

[ejs-ejs]

Dažnis ir kampas vienodas visoje sinchronizuotoje sistemoje.

Pataisykit mane, bet būtent nedidelis kampo skirtumas ir lemia ar elektros mašina bus generatorius, ar variklis.

[Savitarnos kasa]

Pataisykit mane, bet būtent nedidelis kampo skirtumas ir lemia ar elektros mašina bus generatorius, ar variklis.

Nenoriu prisišnekėti bet tokie dalykai būdingi asinchroninėms elektros mašinoms, o ne dažniausiai elektrinėse sutinkamiems sinchroniniams generatoriams.

[digital]

Baigtas svarbus sinchronizacijos projektas – elektros perdavimo linija Kruonio HAE–Bitėnai

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ užbaigė 42,6 mln. kainavusią 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo liniją Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE)–Bitėnai.

Tai yra 12-asis užbaigtas sinchronizacijos su kontinentine Europa projektas, kuris įgyvendintas trimis etapais, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

Pirmajame etape rekonstruota beveik 39 kilometrų ilgio 330 kV oro linijos Jurbarkas–Bitėnai atkarpa – ji pertvarkyta iš vienagrandės į dvigrandę, tuo metu antrajame etape pastatyta nauja 62 kilometrų ilgio vienagrandė 330 kV oro linija.

Trečiajame etape išplėsta Bitėnų 330 kV transformatorių pastotė, kur susijungia dvigrandės Kruonio HAE–Bitėnai ir Darbėnai–Bitėnai perdavimo linijos.

„Šis projektas – strateginė jungtis tarp Vakarų Lietuvos, kur sparčiai vystomi atsinaujinančios energetikos pajėgumai, ir Rytų Lietuvos, kur sparčiai auga elektros vartojimas. Kruonio HAE–Bitėnų linija sustiprina sistemos adekvatumą ir padidina galimybes efektyviau valdyti elektros apkrovas skirtinguose regionuose“, – pranešime sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Dar šeši sinchronizacijos programos projektai planuojami užbaigti iki 2025 metų pabaigos, o „NordBalt“ jungties valdymo sistemos atnaujinimą tikimasi užbaigti 2026 metais.

[Arunasx]

Po remonto įjungta elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2“ https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...ijos-estlink-2

Lietuvos energetikos ministerija, penktadienį paskelbusi, kad vėl pradėjo veikti jūrinė elektros jungtis „EstLink 2“, pažymėjo, kad dėl to elektros kaina Baltijos šalyse sumažėjo 40 proc. ir kad veikiant visoms jungtims palaikomas didesnis energetinis saugumas bei stabilumas regione.
„Remonto darbai vyko sklandžiai. Atliekant remontą jokių didelių techninių kliūčių nebuvo (...). Dėl kruopštaus pasiruošimo ir sklandaus bendradarbiavimo su partneriais mums pavyko atkurti „EstLink 2“ (...) anksčiau pradinio termino“, – sakė „Estlink“ operacijų vadovas Reigo Haugas.
Kabelio remontui buvo naudojamas bendrosios paskirties laivas „Deep Cygnus“. Planavimas ir laivo paruošimas užtruko kelis mėnesius – nuo vasario iki balandžio.

iki liepos, rugpjūčio dar vyksta LT<>LV, LV<>EE linijų darbai tai ne visada užteks idealiai pralaidumo tarp šalių

[Arunasx]

Keista situacija, kai leistinas pralaidumas EE>LV yra 800-819 MW (remonte 628-647 MW) tačiau faktinis dabar yra 559 MW ir kaina EE yra €67, o LV,LT €90. Pastebiu ne pirmą kartą taip.

[transpondster]

Jeigu tie 200-300 MW nepakeistų kainos tai ir išlieka nenaudojama iki max jungtis.

edit: tai kad max suprekiauta kiek leidžiama 584 MW, fizinis aišku gali svyruot kažkiek...

[Arunasx]

edit: tai kad max suprekiauta kiek leidžiama 584 MW, fizinis aišku gali svyruot kažkiek...

Kur žiūri?
Anot šito:
https://umm.nordpoolgroup.com/#/mess...YLV-1001A00074
EE>LV Available šiuo metu 800-819 MW

[transpondster]

Kur žiūri?
Anot šito:
https://umm.nordpoolgroup.com/#/mess...YLV-1001A00074
EE>LV Available šiuo metu 800-819 MW

https://data.nordpoolgroup.com/aucti...eliveryArea=EE

[Arunasx]

Baterijų parkas išplės „LitPol Link“ komercinius srautus https://www.vz.lt/energetika/2025/07...-2033-m-570337

„Ignitis grupė“ vadovas Socialdemokratų frakcijoje taip pat sakė, kad grupei įgyvendinus 130 mln. Eur vertės elektros kaupiklių parko projektą bus galima labiau išnaudoti jungtį į Lenkiją „LitPol Link“ komerciniams srautams. „Pati jungtis (...) yra pakankamai plati, bet dėl saugumo sumetimų jos išplėtimą į Lenkijos pusę, kiek suprantu, bus galima daryti, kai sistemoje atsiras daugiau baterijų. O baterijų tikrai atsiras“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
„Jos pilnai veiks sistemoje, padėdamos amortizuoti kainų fluktuacijas, ir jų buvimas leis, kiek suprantu, saugumo prasme plačiau atidaryti „LitPol Link“ kryptį. Iki „Harmony“ (Harmony Link – BNS) ypač tai svarbu, nes dabar mes esame tokiame šiek tiek uždarytame taške“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
Baltijos šalims vasario pradžioje atsijungus nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir per vienintelę Lietuvos bei Lenkijos jungtį „LitPol Link“ prisijungus prie Vakarų Europos tinklų buvo sumažinti jos komerciniai pralaidumai. Tuo metu dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“ – planuojama pastatyti iki 2030-ųjų.