Biokuro bei atliekų deginimo kogeneracinės elektrinės

[Arunasx]

VERT paskelbė: Nuo šiol šilumos kaina bus skaičiuojama kitaip: esminiai pakeitimai https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...timai-24563208

Nors ūkio subjektui suteikiama teisė savo nuožiūra apskaičiuoti kuro kainą taikomą galutinės mėnesio šilumos kainos skaičiavimuose, šilumos bazinių kainų dedamųjų nustatymo ar jų perskaičiavimo metu atliekant šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti vertinimą bus tikrinama, ar faktinė kuro įsigijimo kaina neviršijo 105 proc. VERT skelbiamos atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) vidutinės metinės rinkos kainos šalyje.

Man įdomu, ar VERT vertina/-ins ir kaip šiukšlių deginimo atveju viskas turi būti. Ir kaip taip gaunasi, kai atliekas deginanti Kauno KJ tiekė šilumą 2022 metų liepos mėnesį po 1,14 cnt/kWh (kiekis 30'818 MWh), o Ignitis valdoma Vilniaus KJ tiekė 27'826 MWh po 2,81 cnt/kWh kas yra 146% brangiau. Kiekiai iš esmės yra vienodi, abi statytos beveik tuo pačiu metu ir manytina, kad technologijos yra vienodos, todėl šilumos savikaina turėtų būti panaši.

[Nitro]

Grafikas pateikiamas atskiru PDF failu (nuoroda virš eilutės Viso: xxx MWh)

E2VK grafa matoma tik prisiregistravus? Ar ji kažkur kitur viešai prieinama? Iš anksto dėkoju.

[Nitro]

Aha, dėkui už info.

1. Kodėl tuomet 2022 07 sąskaitoje Vilniaus šilumos tinklai rašo, kad 78% yra iškastinis kuras?.. Juk biokuras į tai neįeina...
.

Reiktų pamatyt ką jie ten konkrečiai rašo ir, priklausomai ar ten faktinė techninė ar marketinginio pobūdžio informacija - galima būtų bandyt komentuot atsispiriant nuo viešų duomenų.

Liepos mėnesį Vilniuje dujų nekūreno.

[liutass]

Vilniuje brangesnis pragyvenimas

[Arunasx]

VKJ neveikia jau mėnesį nuo 08.27. Kas įdomiausia sustabdyta šeštadienį beveik vidurnaktį kas nėra panašu į planinį stabdymą nors ir rašo P (Katilo paleidimas / stabdymas / derinimo darbai ar technologiniai bandymai): P=1.2 val 08.27 dieną
Remiuosi https://vkj.lt/emisijos/WTE/MONTHLY/...hly_202208.pdf

[transpondster]

VKJ neveikia jau mėnesį nuo 08.27. Kas įdomiausia sustabdyta šeštadienį beveik vidurnaktį kas nėra panašu į planinį stabdymą nors ir rašo P (Katilo paleidimas / stabdymas / derinimo darbai ar technologiniai bandymai): P=1.2 val 08.27 dieną
Remiuosi https://vkj.lt/emisijos/WTE/MONTHLY/...hly_202208.pdf

https://e.baltpool.eu/heat/?baltpool...pdf&ti=2434703
spalio 3ią lyg planuoja startuot

[Arunasx]

https://e.baltpool.eu/heat/?baltpool...pdf&ti=2434703
spalio 3ią lyg planuoja startuot

VKJ tvarko leidimą didinti šiukšlių kiekį nuo 160'000 iki 200'000 tonų, kas yra +25%, reiškia dabar gali ramiai stovėti 3 mėnesius per metus ir vis tiek spės sudeginti metinę normą. Po žiemos stovėjo mėnesį, dabar kokias 5 savaites. Gali dalį paleisti į atostogas tuo metu be jokios įtakos veiklai ir įrengimų nedrožia pusiau tuščiai. Logiška

[Arunasx]

„Baltpool“ apie šilumos sezoną: spalio kaina išaugusi dvigubai https://www.15min.lt/verslas/naujien...ti-664-1941742

„Dėl sustabdyto biokuro importo iš Baltarusijos biokuro kaina Lietuvoje padidėjo dvigubai – iki 46 eurų/MWh. Gamtinės dujos per metus pabrango bent 3 kartus iki 250 eurų/MWh. Reiktų džiaugtis tuo, kad Lietuva laiku perorientavo šilumos ūkį į biokurą, šis sprendimas mums leidžia šilumos ūkyje naudoti 4-5 kartus pigesnę kuro rūšį“, – komentuoja V.Jonutis.
Rugsėjo mėnesį viena didžiausių kainų visoje šalyje formavosi Vilniaus mieste – 17,56 ct/kWh, tačiau spalį, dėl mieste planuojamo deginti mazuto, ji sumažėjo iki 9,70 ct/kWh. Palyginus su praėjusių metų spalio mėn., šildymo kaina sostinėje didėja 62 proc. „Rugsėjo mėnuo yra niekas kitas, kaip parodymas mums, kas būtų, jeigu Lietuvoje reikėtų pirkti viską rinkos kainomis, kurios yra šiuo metu“, – pabrėžė „Baltpool“ prekybos vadovas.
VERT duomenimis, Kaune šilumos kaina spalio mėnesį, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, augs 140 proc. iki 9,50 ct/kWh, Klaipėdoje – 90 proc. iki 10,06 ct/kWh, o Panevėžyje – 117 proc. iki 11,13 ct/kWh.

Dujos TTF šiandien €174

[spekas]

Ar kas nors gali paaiškinti?

Vis teigiama, kad Vilnius naudoja 40-70% dujų (skaičiai varijuoja priklausomai nuo įvairių šaltinių) centriniam šildymui.
Kiek žiūriu Vilniaus Šilumos Tinklų sąskaitas, jose rašoma, kad iškastinio kuro dalis 70-80%.

Tai pat teigiama, kad dujos naudojamos tik žiemos metu kuomet vartojimo pikas (įvairūs šaltiniai).

2022 Rugsėjo sąskaitoje šilumos MWh kaina 165 eurų su PVM (2020 kainavo apie 40 eurų).
Net pastarąją žiemą piko metu 1 MWh kainavo apie 90-100 eurų su PVM.
CO2 taršos leidimai 2022 02 kainavo apie 90, o 2022 09 kainavo apie 70 eurų už 1 toną.
Deginant mazutą teigiama, kad kaina 2022-2023 bus apie 90-100 eurų už 1 MWh.



Tai kaip taip gali gūti? Man kuo toliau tuo labiau galai nesueina:

1. Rugsėjį tikrai nebuvo šilumos vartojimo piko (nebent koks stebuklas apie kurį nežinau). Jei tai teisinga prielaida, tuomet turėtų būti ir teisinga prielaida, kad dujos arba nebuvo naudojamas, arba buvo naudojamas vos vos. Bet tuomet kaip paaiškinti 165 eurų kainą už 1 MWh ypač kai žiemą piko metu kainavo 90-100 eurų?

2. Jei rugsėjui deginta vien dujos - tuomet suprantu, kodėl tokia kaina. Bet jei deginta dujos - kodėl taip daryta?

3, Jei dujos nedegintos - kaip gali būti tokia kaina?

[Sula]

O tai, kad biokuras pabrango 2-2,5 karto, nedaro įtakos?

[Arunasx]

Ar kas nors gali paaiškinti?
3, Jei dujos nedegintos - kaip gali būti tokia kaina?

Anot https://e.baltpool.eu/heat/?ti=18949...&month=2022-09 dujų deginimo nebuvo. Jei diduma kainos sukosi ~6cnt lygyje, o pardavė galiniam po 15,2, tai tada galima nebent analizuoti, ar nėra per daug užsidėta už transportavimą ir t.t. ?

Beje, palyginau tavo €151,7/MWh su kita gyva VŠT sąskaita, tai joje kaina €161,1/MWh. O iš ko taviškė yra gauta, kad kaina skiriasi? Kaip ir punktų pavadinimai.

[spekas]

Sula,
Biokuro brangimas žinoma, kad davė brangimą - jis jau yra įvykęs. Vilniuje cšt šiluma nuo 40 eurų už 1 MWh yra pabrangusi iki maždaug 100 eurų. O rugsėjis gaunasi anomalija, ypač jei dujos nenaudotos.

Arunasx,
Vilniaus Šilumos Tinklų sąskaita - chc.lt.

Eilučių formuluotės skiriasi, nes sąskaita iš daugiabučio, kuriame po renovacijos kiekviename bute stovi šilumos punktelis, kuris be elektros (prasilenkiančio vandens principu) gamina karštą vandenį (dėl to nėra ir eilutės karštas vanduo, nes karšto vandens linijų su karšto vandens skaitliukais irgi name nėra). Taip pat yra alternatyvūs šilumos gamintojai (saulės kolektoriai), todėl atsiranda eilutė vidutinė suvartojimo galia (kas yra savotiškas abonementinis mokestis kai namas pats gaminasi nors ir dalį šilumos).
Taip pat name nėra tokio dalyko kaip šildymo sezono pradžia ar pabaiga, nes termofikatas iki butų yra tiekiamas visus metus (juo gaminamas karštas vanduo butuose bei naudojamas butų šildymui sezono metu).

[mskapss]

Antakalnio g 50 namas irgi yra renovuotas ir su saulės kolektoriais karštam vandeniui ruošti, bet ten schema kiek kitokia:
Butuose yra termostatiniai radiatorių reguliavimai, bet nėra individualios apskaitos.
Saulės kolektoriai šildo vandenį (karštam vandeniui ir gyvatukui) prieš CHC šilumokaitį. Vasarą saulės kolektoriai iš esmės "padengia" gyvatuko poreikį (pagal tai, kad esant hidrauliniams bandymams vanduo teka gana šiltas), bet konkrečiau nematome kiek iš to naudos. Sąskaitoje eilutės apie naudojamą galią irgi nėra, už karštą vandenį mokam kaip visi

[spekas]

Radau, bent man, labai įdomių duomenų aukso kasyklą VERT puslapyje. Šiuo metu neturiu laiko sudėti į forumą lenteles ir aprašymus (gal kas kitas ką įmes kam įdomu), tad šiuo kartu tiesiog pasidalinu linku.

VERT: RUGSĖJO MĖNESIO ŠILUMOS KAINŲ STATISTIKA LIETUVOJE

https://www.vert.lt/Puslapiai/naujie...lietuvoje.aspx

Iškart atkreipiu dėmesį, kad remiantis VERT ir VŠT (Vilniaus Šilumos Tinklų) duomenimis Vilnius centraliniam šildymui naudoja apie 75-80% dujų, tad visi teiginiai (politikų, valdininkų, biurokratų ir tt.), kad Vilnius naudoja nuo 40 iki maksimum 70% dujų yra neteisinga informacija geriausiu atveju.

[spekas]

Pirktos šilumos ir kuro kainos

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Kuro kainos

Skaičiuojant 2022 m. rugsėjo mėn. šilumos kainas buvo naudojamos 2022 m. liepos mėn. kuro kainos. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos VERT tinklalapyje.



Į rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė liepos mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 28,32 Eur/MWh – 17,36 proc. didesnė nei į rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė birželio mėn. biokuro kaina (24,13 Eur/MWh), o gamtinių dujų kaina 204,02 Eur/MWh – 68,49 proc. didesnė nei į rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė birželio mėn. gamtinių dujų kaina (121,08 Eur/MWh).

Per metus (2022 m. liepos mėn. / 2021 m. liepos mėn.) biokuro kaina didėjo 143,09 proc., gamtinių dujų kaina didėjo 304,59 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/MWh (atsisiųskite)

[spekas]

Pirktos šilumos kainos

2022 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2022 m. rugpjūčio mėn., iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) superkamos šilumos kaina didėja 61,76 proc.: nuo 2,38 ct/kWh 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 3,85 ct/kWh 2022 m. rugsėjo mėn. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš NŠG superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, apskaičiuojamos pagal VERT nustatytą metodiką, tačiau galutinė superkamos šilumos kaina priklauso nuo gamintojų pasiūlymų kasmėnesiniuose šilumos supirkimo aukcionuose.

3 pav. Šilumos aukcionai 2021–2022 m. (atsisiųskite)

[spekas]

Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Tarp penkių didžiųjų miestų 2022 m. rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai. Didžiųjų miestų 2022 m. rugpjūčio mėn. ir 2022 m. rugsėjo mėn. šilumos kainų palyginimas ir pokytis pateiktas 4 pav. Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, šiuo metu taikomas 9 proc. PVM tarifas, todėl gyventojams apskaičiuota kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

• Vilniuje šilumos kaina didėja dėl padidėjusių iš NŠG superkamos šilumos, gamtinių dujų ir biokuro kainų.
• Kaune šilumos kaina didėja dėl padidėjusių gamtinių dujų, biokuro ir iš NŠG superkamos šilumos kainų.
• Klaipėdos vartotojams šilumos kaina iš esmės didėja dėl padidėjusių gamtinių dujų, biokuro ir iš NŠG superkamos šilumos kainų. Rugsėjo mėn. pradėtos taikyti perskaičiuotos šilumos kainos dedamosios, kuriuose įvertintas pastoviųjų sąnaudų padidėjimas, dėl ko padidėjo bendrovės tiekiamos šilumos kainos pastovioji dedamoji.
• Šiauliuose šilumos kaina nežymiai didėja dėl padidėjusių gamtinių dujų ir biokuro kainų.
• Panevėžio vartotojams šilumos kaina didėja dėl brangusių gamtinių dujų ir biokuro bei didesnės vidutinės superkamos šilumos kainos.

4 pav. Šilumos kainų didžiuosiuose miestuose pokytis per mėnesį, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)

[spekas]

Šilumos kainos kitose Lietuvos savivaldybėse

Visoje Lietuvoje rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai (6,52 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Nemenčinės komunalininkas“ aptarnaujami Vilniaus rajono vartotojai (23,61 ct/kWh su PVM).

2022 m. rugsėjo mėn. šilumos kainos, palyginus su 2022 m. rugpjūčio mėn., atskirose savivaldybėse labiausiai keičiasi dėl šių priežasčių:

• Dėl padidėjusių gamtinių dujų ir NŠG superkamos šilumos kainų biokuro kainų UAB „Visagino energija“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 42,28 proc. (4,05 ct/kWh su PVM) daugiau.
• Dėl padidėjusių gamtinių dujų, biokuro ir iš NŠG superkamos šilumos kainų UAB „Ukmergės šiluma“ aptarnaujamiems Šventupės gyvenvietės vartotojams šilumos kaina didėja 38,70 proc. (4,66 ct/kWh su PVM), Ukmergės miesto, Dukstynos kaimo ir Deltuvos miestelio vartotojams šilumos kaina didėja 38,11 proc. (4,65 ct/kWh su PVM).
• UAB „Širvintų šiluma“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 32,51 proc. (2,36 ct/kWh su PVM) daugiau dėl padidėjusių gamtinių dujų ir biokuro kainų.
• Dėl brangusių gamtinių dujų ir padidėjusios biokuro kainos UAB „Pakruojo šiluma“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 30,06 proc. (2,85 ct/kWh su PVM) daugiau.
• UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 28,79 proc. (3,02 ct/kWh su PVM) daugiau dėl padidėjusių gamtinių dujų ir biokuro kainų.
• Dėl mažesnių biokuro kainų UAB Ignalinos šilumos tinklų aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 4,59 proc. (0,48 ct/kWh su PVM) mažiau, UAB Tauragės šilumos tinklų aptarnaujami vartotojai moka 4,46 proc. (0,35 ct/kWh su PVM) mažiau.
  
  5 pav. pateikiamas šilumos tiekėjų centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas, atsižvelgiant į šilumos tiekėjų per 2021 m. parduotą šilumos kiekį. Centralizuotos šilumos tiekėjai pagal per 2021 m. parduotą šilumos kiekį skirstomi į penkias grupes: I grupė – 150 tūkst. MWh per metus ir didesni šilumos pardavimai; II grupė – (150, 90] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; III grupė – (90, 50] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; IV grupė – (50, 25] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; V grupė – šilumos pardavimai mažesni nei 25 tūkst. MWh per metus.

5 pav. 2022 m. rugsėjo mėn. CŠT tiekiamos šilumos kainos (ct/kWh su PVM) ir kuro struktūra (proc.) (šilumos tiekėjai sugrupuoti pagal per metus parduodamą šilumos kiekį), (atsisiųskite)

[spekas]

Kuro struktūra

Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2021 m., palyginti su 2020 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 2,1 procentinio punkto – nuo 29,42 proc. proc. iki 27,32 proc., o biokuro dalis augo 2,11 procentinio punkto – nuo 68,11 proc. iki 70,22 proc.

2022 m. rugsėjo mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 70,46 proc., gamtinės dujos – 27,20 proc.

6 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2017–2022 m. (atsisiųskite)

[spekas]

Išmokėtos paskutinės lėšos Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektui

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/ismok...ines-projektui

,,Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) užbaigė įgyvendinti prieš penkerius metus startavusį Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projektą. Šio projekto įgyvendinimui buvo skirta 47,21 mln. eurų 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų.

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje energijai gaminti naudojamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. Per metus jėgainėje sutvarkoma 160 tūkst. tonų atliekų iš Vilniaus ir Utenos regionų, o nuo 2023 m. planuojama sutvarkyti iki 200 tūkst. tonų atliekų.

„Džiaugiamės sėkmingai užbaigę vieną didžiausių APVOS finansuotų projektų ir tikime, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė turės reikšmingą indėlį siekiant ES keliamų tikslų atliekų tvarkymo srityje“, – teigia APVA Europos sąjungos programų valdymo departamento Taršos prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Gustas.

Pasak M. Gusto, svarbu akcentuoti ir tai, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės dėka sukurta ir techninė atliekų tvarkymo sistemos grandis Vilniaus ir Utenos regionuose, leisianti ateityje išvengti atliekų pertekliaus krizių.

„Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra puikus institucijų ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys, panaudojant ES lėšas. Projektas ne tik sprendžia atliekų problemą Vilniaus regione, bet ir prisideda prie vietinės elektros gamybos bei užtikrina, kad sostinėje iškastinis kuras būtų pakeičiamas atliekomis,“ – sako VKJ vadovas Mantas Burokas.

Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, užtikrinantys saugią ir netaršią energijos gamybą.

VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW (*beveik tiek pat kiek pagamina Kauno HE maksimaliu pajėguma veikdama*), o šiluminė galia – apie 230 MW .

Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro.

Projektas „Komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumų sukūrimas Vilniaus mieste“ Nr. 05.2.1-APVA-V-022-01-0001 finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.''