Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[John]

Vyksta projektai ir pagal finansinį pagrindą, ir dar visai rimtai, e.g. Japonijoj visas Maglev'o projektas yra grynai finansiniu pagrindu vykdomas, su 0 finansinės pagalbos iš vyriausybės, Amerikoje Brightline dirba grynai finansiniu pagrindu, šiaip grynai visa USA geležinkelių pradinė plėtra visa buvo finansiniu pagrindu. Tam sąlygos tikrai gali susidaryti ir susidaro. O jei kalbėti apie pačią Rail Baltica, tai visgi yra darytos analizės - koks atsipirkimas finansiniu ir ne finansiniu pagrindu, ir finansiniu pagrindu tai yra gyli, 21.5 milijardo duobė. Vien tik visuomeniniu pagrindu šis projektas apsimoka. Patiems LTG jų maršrutų finansinis pagrindas yra tame kad SuMin'as jiems už juos moka - o jau būtent SuMin'as žiūri į visuomeninį pagrindą skirdamas finansavimą (nors nežinau ar jie turį kažkokią rimtesnę analizę pasidarę dėl to - jei būtų, gal daugiau finansuotų). Čia aišku galima kaltis be galo kaip kas, bet jei tau atrodo kad geriausias būdas LTG kalbėti su žurnalistais yra arba sakyti kad niekas negerės, arba sakyti kad čia visos problemos dėl SuMin'o neveiklos, tai nemanau kad vertą tėsti.



Na tikrai ne visi. Vis dėl to yra ir privačių operatorių dirbančių Lenkijoje, kaip pvz. Leo Express, kurie (mano supratimu) be valstybės finansavimo vykdo reisus tarp miestų ir šalių, ir jie tai vertina grynai per finansų prizmę. Faktas kad yra ir daug fokuso iš ministerijos, bet sakyti kad finansinio pagrindo visai nėra nemanau kad logiška.

Really? Maglevas? Leo Express? Brightline? Jeigu jau reikia ieškoti tokių ekstremaliai egzosiškų pavyzdžių, kad pagrįsti "finansinio pagrindimo" poreikį infrastruktūros priežiūrai ir modernizavimui, tai ką aš žinau. Ir kokią gi geležinkelių infrastruktūrą stato ar modernizuoja Leo Express Lenkijoje?

[dtb]

Šiaip jeigu nepastebėjote dar, tai visas SuMin’o dėmesys dabar eina keliams ir žvyrkeliams, tad apie kažkokią rimtesnę geležinkelių plėtrą teks bent laikinai pamiršti. LTG bandė diplomatiškai išsisukti, bet nelabai sėkmingai.

[sleader]

Dėl milijoninių miestų Lenkijoje, tai galima pritempti, Katovicų algomeracija virš 3 mil. Trimiestis (Gdanskas, Gdynia ir Sopotas plius priemiesčiai) apie milijoną gyventojų, Krokuva su priemiesčiai irgi netoli milijono. Dar aišku Lodzė kažkada turėjo virš 900 tks tai su priemiesčiais irgi netoli milijono buvo.

Bet ne tik milijonuose gyventojų esmė. Jeigu tarkime Vilnius būtų milijoninis miestas, su tokiu geležinkelio tinklu ir pasiekiamumu kaip yra dabar, tai iš tų papildomų gyventojų neatsirastų gausybės keleivių, nes turime tik vieną stotį ir ji yra viename miesto pakraštyje. Ir ne tik Vilniuje ta problema, kad miestai yra išsiplėtę tolyn nuo geležinkelio, o geležinkelis pro tas naujas teritorijas nėra nutiestas.
Kad ir kaip faina būtų važiuoti traukiniu, bet net paėmus tokią kelionę kaip Vilnius - Kaunas, tai ji patraukti tik neturint galimybės važiuoti automobiliu, ar tik išskirtinai pramoginiais tikslais. Nes iš daugelio miesto vietų, vien iki stoties nusigauti reikia bent 40-50 minučių. T.y. prieš lipant į traukinį, turi namus palikti kažkur prieš 1 valandą. Tada dar pridėjus kelionės trukmę, kuri minimum yra 1:15 val., bei nusigavimą nuo stoties iki galutinio taško, kas sudarys dar 20-30 min (pėsčiomis iki centro ar VT kur kitur), tai iš viso kelionė sudarys bent 2:40 val. Kas kelionei į miestą esantį už 100 km yra kosmiškai daug. Kai automobiliu tokią kelionę atliksi minimum 2x greičiau.
Lygiai tiek pat laiko užtruktų pvz. Lenkijoje nuvažiuoti nuo Balstogės pakraštyje esančio gyv. rajono, iki Varšuvos senamiesčio. Kas atstumo prasme yra 2x ilgesnė kelionė.

P.S. kas įdomiausia, tai pvz. iš Pašilaičių Vilniuje bandant susiplanuoti kelionę į Kauno senamiestį, kelionės traukiniu nėra tarp jokio siūlomo pasirinkimo Google mapsuose (jeigu nepasirenki, kad būtent traukinius rodytų).

[John]

Šiaip jeigu nepastebėjote dar, tai visas SuMin’o dėmesys dabar eina keliams ir žvyrkeliams, tad apie kažkokią rimtesnę geležinkelių plėtrą teks bent laikinai pamiršti. LTG bandė diplomatiškai išsisukti, bet nelabai sėkmingai.

Deja, tiesos yra. Chroniškas under-investmentas į praktiškai visą transporto infrastruktūrą nuo automobilių kelių iki dviračių takų su geležinkeliais inbetween. Ir ta skylė vis didėja ir didėja, ir šiuo metu, iš akies sakyčiau, kokie 10 mlrd. Eur ir toliau sparčiai didėja. Bėda ta, kad vos tik pasigirdus kalboms apie bet kokio mokesčio didinimą (kas yra absoliučiai neišvengiama ir būtina), pasipila visokių verslo konfederacijų ir bankų "ekonomistų" klykimas, kaip paklėlus mokesčius bent 0.1% iškart ateis pasaulio pabaiga ir visi pabėgs kitur (spiler alert, nepabėgs). O ta skylė ir toliau didėja, keliai toliau blogėja, geležinkeliai toliau negauna investicijų, dviračiu kur nors nuvažiuoti toliau už miesto neįmanoma ir t.t. Liūdnokos perspektyvos, jeigu taip ir toliau.

[vectron]

Kažkada iki bano gavimo forumietis Aleksio tvirtino, kad pesos su viršridomis. Mano stebėjimai ir šiandienos patirtis rodo, kad ne viskas gerai su riedmenų priežiūra ir greičiausiai ne tik su pesomis.
Šiandien teko važiuoti traukiniu dukart: 630M ir EJ575. Pesoje kaip ir nieko labai pastebimo iš trūkumų, išsskyrus neveikiantį pirmają laiptelį, kuris tiesiog neišlindo. Koks keleivis gali skradžiai žemę prasmegti tarp perono ir traukinio. O EJ575 iš Trakų buvo su neveikiančiu kondicionieriumi, dviejuose vagonuose pradarytos visos orlaidės, kas labai reta pamatyti. O tarp vagonų neveikia durys, tai teko pačiam ranka atsistumti.
iš bendrų pastebėjimų galima išskirti pačių traukinių, ypatingai elektrinių, estetinę blogą būklę: išblukę, ant stogo didžiausi atsilupusių dažų plėmai, taip pat elektrinių traukinių sąstatai labai dažnai važinėja hibridais. T.y. viename sąstate skirtingų traukinių vagonai būna sukabinti, kartais net skirtingo dažymo.
"Moderniausias riedmenų parkas rytų Europoje", vadinasi.