Rail Baltica II atšakos į Klaipėdą vizijos

[ejs-ejs]

Aš ne geležinkelietis, būtų visai įdomu.

Čia ne tik geležinkeliams taikoma, bet ir visiems keliams kuriame yra kreivės ir reikia išlaikyti kiek įmanoma didesnį greitį.
Važiuojant kreive, transpoto priemonę veikia ir išcentrinė jėga, o jėgų atstojamoji bando išstumti transporto priemonę į didesnį spindulį. Su tuo galima kovoti ir kovojama šiek tiek pakeliant kreivės išorinį spindulį. Kartai tas pakėlimas ir visai ženklus, jei pvz pažiūrėti kaip atrodo dviračių trekai uždarose patalpose.

Jie kelyje ši išcentrinė jęga sukelia tik nepatogumus, tai geležinkelyje įrengiamas vadinamas "superelevation" ir jis turi būti įvertintas pagal sąstato masę ir greitį. Kitiap traukinys nuslys į išorę arba, jei greitis nepakankamas, nukris į vidinę posūkio pusę. Todėl ir pasidaro tam tikra problema, kai greita linija reikia paleisti krovininį traukinį: arba linija turi būti santykinai lygi, arba jos kreivės turi būti pritaikytos tam tikrai jėgų - t.y. masės ir greičio kombinacijai. Jei pažiūrėti į pvz Lenkijos "greitas" 200 km/h linijas, kreivėse jų gretis yra 120 - 160 km/h. O kas būna, kai greitis staigioje kreivėje kiek per didelis - galima prisiminti Ispaniją.

Taip, Pendolino sistema šią problemą iš dalies sprendžia, bet kartu tai reiškia jog "nepatogiose" linijose galės važiuoti tik tam tikros konstrukcijos sąstatai.

[ifl]

Čia ne tik geležinkeliams taikoma, bet ir visiems keliams kuriame yra kreivės ir reikia išlaikyti kiek įmanoma didesnį greitį.
Važiuojant kreive, transpoto priemonę veikia ir išcentrinė jėga, o jėgų atstojamoji bando išstumti transporto priemonę į didesnį spindulį. Su tuo galima kovoti ir kovojama šiek tiek pakeliant kreivės išorinį spindulį. Kartai tas pakėlimas ir visai ženklus, jei pvz pažiūrėti kaip atrodo dviračių trekai uždarose patalpose.

Jie kelyje ši išcentrinė jęga sukelia tik nepatogumus, tai geležinkelyje įrengiamas vadinamas "superelevation" ir jis turi būti įvertintas pagal sąstato masę ir greitį. Kitiap traukinys nuslys į išorę arba, jei greitis nepakankamas, nukris į vidinę posūkio pusę. Todėl ir pasidaro tam tikra problema, kai greita linija reikia paleisti krovininį traukinį: arba linija turi būti santykinai lygi, arba jos kreivės turi būti pritaikytos tam tikrai jėgų - t.y. masės ir greičio kombinacijai. Jei pažiūrėti į pvz Lenkijos "greitas" 200 km/h linijas, kreivėse jų gretis yra 120 - 160 km/h. O kas būna, kai greitis staigioje kreivėje kiek per didelis - galima prisiminti Ispaniją.

Taip, Pendolino sistema šią problemą iš dalies sprendžia, bet kartu tai reiškia jog "nepatogiose" linijose galės važiuoti tik tam tikros konstrukcijos sąstatai.

Dėkui. Nemaža dalis žinoma iš fizikos pamokų, o kas yra kelio skersinis profilis?

[ejs-ejs]

Dėkui. Nemaža dalis žinoma iš fizikos pamokų, o kas yra kelio skersinis profilis?

Išilginis profilis yra tai, kaip reaguoji į reljefą - pakilimai, nusileidimai, jų pereinamosios kreivės.
Skersinis profilis yra sankasos ir dangos profiliavimas, atsižvelgiant į lietaus vandens nuvedimo galimybes ir horizontalias kelio ašies kreives. Pvz A1 kelyje gerai jaučiasi kai rikiuojiesi iš pirmos juosto į antrą ir atvirkščiai: abi juostos nuveda lietuas vandenį į kelkraštį ir jų sandūroje padaryta "takoskyra".

[Rimas_OK]

Pasvirimas išsprendžia vieną problemą, bet atsiranda kita - padidintas įrangos dėvėjimasis.

[ignaloidas]

Patvirtintas atnaujintas TEN-T tinklo planas su europinės vėžės geležinkeliu į Klaipėda https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/pa...iki-klaipedos/

Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį patvirtino naująjį Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą, kuriame Lietuvos siūlymu numatoma naujos europinės vėžės geležinkelio linijos iki Klaipėdos plėtra. Į atnaujintą TEN-T reglamentą taip pat įtrauktas naujas Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras jungiantis transporto koridorius, papildomos jungtys su Ukraina.

Atnaujintame reglamente pirmą kartą atsirado ir kariniam mobilumui užtikrinti skirtos infrastruktūros kategorija, kurioje didžiausi Lietuvos prioritetai – „Via Baltica“, „Rail Baltica“ ir naujasis projektas TEN-T tinkle – kelias Lazdijai–Alytus–Vilnius. Europinio standarto tinklo plėtojimas, ypač prijungiant Klaipėdą, svarbus ir kariniam mobilumui užtikrinti.

Bandžiau kažką iš oficialių EU dokumentų surasti, bet regis vis dar truputi per naujas reikalas, nieko neradau.

[koena]

Europinei vėžei į Klaipėdai – ES Tarybos pritarimas

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pernai lapkritį dėstė, jog tikslas yra iki 2030 m. pradėti tiesti europinę vėžę greitajam traukiniui Vilnius–Klaipėda. Anot jo, galimos kelios alternatyvos. Preliminarios jų lokacijos: 1) per Šiaulius; 2) nuo Kauno per Tauragę arba Pagėgius; 3) nuo Kazlų Rūdos per Tauragę.

[felar]

Bandžiau kažką iš oficialių EU dokumentų surasti, bet regis vis dar truputi per naujas reikalas, nieko neradau.

A sustainable and resilient transport network bringing Europe closer together
https://transport.ec.europa.eu/news-...-2024-06-13_en

[Sklansky]

Iš Vilniaus į Klaipėdą – per dvi valandas ar net greičiau: rengiamasi naujai vėžei

„Variantų yra daug. Nuo to, kad ji eitų daugmaž pro Tauragę, arčiau automagistralės ar per Šiaulius. Svarbu atsižvelgti į keletą aspektų. Vienas iš jų yra tai, kaip mums užtikrinti Klaipėdos transporto mazgo kuo didesnį atsparumą. Mano asmeniniu įsitikimu, svarbu būtų turėti jungtį iš pietų pusės, nes iš šiaurės jau dabar turime. Antras dalykas, mums svarbi tokia trajektorija, kad kelionės trukmė nuo Vilniaus iki Klaipėdos, kalbant apie keleivinius traukinius, truktų ne daugiau nei dvi valandas. Būtent tiek pat truks kelionė nuo Vilniaus iki Rygos“, – po pasitarimo Klaipėdos uoste kalbėjo M. Skuodis.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...box=1719065455

[sleader]

Jeigu būtų tiesiamas greitasis geležinkelis, tai vienintelė reali trasa nuo RB už Panevėžio per Šiaulius ir kažkaip prijungiant Palangą. Taip būtų sugeneruojamas maksimalus keleivių srautas apjungiant didžiuosius miestus. Tuo pačiu galima būtų tikėtis kad ir kas valandą važiuojančių traukinių. O norint turėti tiesiogines jungtis ir su Kns ir su Vln, tai galėtų traukiniai iš Vilniaus ir iš Kauno važiuoti kas antrą valandą. T.y. vieną valandą iš Klp į Kauną, o kitą - į Vilnių.
Galvojant logiškai, tai tokiam miestui kaip Tauragė - jungtis geležinkeliu su Klp ir Kns reikalinga, bet ta linija turėtų būti labiau regioninė, apimanti daugiau miestų, gyvenviečių pakeliui ir dėl to savaime labiau vingiuota.

[B.S.]

sleader
Jei nebus pasinaudota proga užžiedinti Lietuvą dabar, tai turbūt niekad ir nebus užžiedinta. O Šiaulius sujungti su Panevėžiu ir Klaipėda europine 160kmh turbūt galėtume ir iš savo resursų.

[John]

sleader
Jei nebus pasinaudota proga užžiedinti Lietuvą dabar, tai turbūt niekad ir nebus užžiedinta. O Šiaulius sujungti su Panevėžiu ir Klaipėda europine 160kmh turbūt galėtume ir iš savo resursų.

Ką turi omeny kalbėdamas apie "užžiedinimą"?

[B.S.]

Ką turi omeny kalbėdamas apie "užžiedinimą"?

Regioninį traukinį važiuojantį ratu: Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda-Šilutė-Tauragė-KazlųRūda-Kaunas.

[Ciurlionis]

Regioninį traukinį važiuojantį ratu: Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda-Šilutė-Tauragė-KazlųRūda-Kaunas.

Kazlų Rūdą tik išmesčiau, investicijos ir operavimo sąnaudos v.s. pajamos gsutos iš ten vykstančių, vsrgu ar kada pasieks bent 50 % ekonominio naudingumo rodiklį. Bet apskritai grniali mintid būtų tokį traukinį paleisti ir tada įvesti kelių mokestį

[John]

Regioninį traukinį važiuojantį ratu: Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda-Šilutė-Tauragė-KazlųRūda-Kaunas.

Su skirtingomis vėžėmis? Kas čia per užžiedinimas?

[ignaloidas]

Su skirtingomis vėžėmis? Kas čia per užžiedinimas?

Vėžės keitimo aparatai tai bent jau Panevėžyje yra suplanuoti, nenustebčiau jei būtų planuojami ir Klaipėdoje jeigu būtų skirtingas kelias nuo egzistuojančio, tada būtų galima naudoti traukinius galinčius keisti vėžę.

[B.S.]

Su skirtingomis vėžėmis? Kas čia per užžiedinimas?

Tamsta neperskaitė viso mano komentaro į kurį atsakinėjote? Taigi parašiau nusitiesti 160kmh Panevėžys- Klaipėda europinę vėžę iš savų resursų.

[VLR]

Vilnius - Kaunas ruožas kainuos bent 2,5 milijardo eurų (praktikoje bus daug daugiau), o Klaipėda - Kaunas ruožas būtų grubiai dvigubai ilgesnis. Toks projektas būtų visiškai politinis tad ir sprendimas, pro kurią Lietuvos dalį trasą tiesti, irgi būtų visiškai politinis. Tokio projekto naudingumo studija, aišku, turėtų įskaičiuoti ir efektą Šiaurės Lietuvos integracijai, potencialiems keleivių srautams (tad ir galimam dažniui, kuris dažnai yra svarbesnis už greitį), esamos jau beveik elektrifikuotos trasos dalinio pernaudojimo galimybes ir kitus dalykus. Tačiau čia ateina Marelis ir skelia:

Mano asmeniniu įsitikimu, svarbu būtų turėti jungtį iš pietų pusės, nes iš šiaurės jau dabar turime

Akivaizdu, kad šis žmogus yra apsiavęs smarkiai per didelius batus.

[John]

Tamsta neperskaitė viso mano komentaro į kurį atsakinėjote? Taigi parašiau nusitiesti 160kmh Panevėžys- Klaipėda europinę vėžę iš savų resursų.

Ir visgi, pro kur čia užžiedinimas? Ar tu darai prielaidą, kad standartinės vėžės geležinkelis iš Vilniaus/Kauno į Klaipėdą dar eis ir pro Tauragę (ar kažkur pro tą pusę)? Tokiu atveju, čia jau visiškai nueitume į svajuko dramblionių teritoriją. Nebent bandyti sudvejinti esamą rusiškos vėžios geležinkelį su stabdartine vėže, bet čia irgi nelabai realistiška, nes tikriausiai reiktų plėsti esamus pylimus ir šiaip kainuotų labai daug, nors gal iš principo ir įmanoma padaryti. Bet turint omeny mūsų ligšiokinį track recordą su geležinkelių projektais or visišku nesugebėjomu jų įgyvendinti, yra labai abejotina, kad "užžiedinimas" su standartine vėže bet kokia forma Lietuvoje yra kaip nors įmanomas.

[John]

Vilnius - Kaunas ruožas kainuos bent 2,5 milijardo eurų (praktikoje bus daug daugiau), o Klaipėda - Kaunas ruožas būtų grubiai dvigubai ilgesnis. Toks projektas būtų visiškai politinis tad ir sprendimas, pro kurią Lietuvos dalį trasą tiesti, irgi būtų visiškai politinis. Tokio projekto naudingumo studija, aišku, turėtų įskaičiuoti ir efektą Šiaurės Lietuvos integracijai, potencialiems keleivių srautams (tad ir galimam dažniui, kuris dažnai yra svarbesnis už greitį), esamos jau beveik elektrifikuotos trasos dalinio pernaudojimo galimybes ir kitus dalykus. Tačiau čia ateina Marelis ir skelia:



Akivaizdu, kad šis žmogus yra apsiavęs smarkiai per didelius batus.

Skuodis, šiaip, nėra blogas ar piktybiškas žmogus. Jis net nėra visiškai (pabrėžiu būtent šitą žodį visiškai) kvailas, padarė keletą gerų dalykų. Visgi akis skauda skaitant tokius kliedesius. Žmogus elementariai nesusigaudo ir nusišneka, kas rodo, kad nors ir nebūdamas paskutinis kvailys, nėra ir iki galo protingas ar kompetentingas ministras.

[ignaloidas]

Jeigu būtų tiesiamas greitasis geležinkelis, tai vienintelė reali trasa nuo RB už Panevėžio per Šiaulius ir kažkaip prijungiant Palangą. Taip būtų sugeneruojamas maksimalus keleivių srautas apjungiant didžiuosius miestus. Tuo pačiu galima būtų tikėtis kad ir kas valandą važiuojančių traukinių. O norint turėti tiesiogines jungtis ir su Kns ir su Vln, tai galėtų traukiniai iš Vilniaus ir iš Kauno važiuoti kas antrą valandą. T.y. vieną valandą iš Klp į Kauną, o kitą - į Vilnių.
Galvojant logiškai, tai tokiam miestui kaip Tauragė - jungtis geležinkeliu su Klp ir Kns reikalinga, bet ta linija turėtų būti labiau regioninė, apimanti daugiau miestų, gyvenviečių pakeliui ir dėl to savaime labiau vingiuota.

Nelabai suprantu noro eiti egzistuojančia trasa - ją gana stipriai reiktų keisti (Kretinga-Šiauliai tarpukariu statyta, su pinigų trūkumais, dėl to vietomis be didelio reikalo stipriai vingiuota), tad daug nepataupysi, iš kelionės trūkmės prasčiausias variantas, bei ir iš atsparumo prasmės niekas geriau nepasidaro, tik vienas kelias į Klaipėda telieka.

Jeigu jau leidžiam pinigus statyti tvarkingą geležinkelį, gal vis dėl to prijunkime daugiau gyventojų kūrie vis dar neturi susisiekimo geležinkeliais iš tiesų gerai, vietoj to kad kiek patobulintume prijungimą jau prijungtiems.