Būsto kainų burbulas II

[a_p]

Biznieriai

Nusiperki butą su daline apdaila už 300 000 Lt, įsirengi už 60 000 Lt, o Ranga įsipareigoja per 3 metus esant tavo pageidavimui jį atpirkti už 300 000 Lt

Jo, ir dar lieki sedet ant palukanu beigi greiciausiai mokesi bankui baudas uz isankstini paskolos atidavima.

[Valiukas]

Jo, ir dar lieki sedet ant palukanu beigi greiciausiai mokesi bankui baudas uz isankstini paskolos atidavima.

Arba perki su visa apdaila, sutarty tokia kaina ir įrašyta, tada jei (o gal turėčiau sakyt - kai) kainos nukrenta per pusę, parduoti Rangai IV ir už turimas babkes nusiperki afigienus apartamentus senamiesty.

Ar ne taip, kolegos?

[tadux]

reikia ta sutartele paskaityt dazniausiai smulkios raideles buna svarbesnes

Arba imanomas ir toks variantas: kainos nukrenta nueini savo pinigeliu, o jie jau bankrutave

[Valiukas]

reikia ta sutartele paskaityt dazniausiai smulkios raideles buna svarbesnes

Arba imanomas ir toks variantas: kainos nukrenta nueini savo pinigeliu, o jie jau bankrutave

Na, sutartis tai tikrai reikia skaityt, bet čia jau pats kaltas būsi, jei nepaskaitysi. O Perkūnkiemio sutartys, kiek žinau, yra ~200 psl.

[Analitikas PlėtRa]

Arba perki su visa apdaila, sutarty tokia kaina ir įrašyta, tada jei (o gal turėčiau sakyt - kai) kainos nukrenta per pusę, parduoti Rangai IV ir už turimas babkes nusiperki afigienus apartamentus senamiesty.

Ar ne taip, kolegos?

Būtent! Ir kadangi visi tai supranta, dabar suskubs ir nušluos tuos butus ir luktelėję pusę metų jau dairysis būsto Gedimino pr.

šiek tiek retrospektyvos. Pabandžiau surasti, kas ir kada pradėjo tą bestselerį apie burbulą rašyti. Taigi, ką pavyko atkapstyti, kaip ir maniau, visa ko pradininkas - Raimundas Kuodis, ir viskas prasidėjo dar 2005 m. vasarą. O "pirmieji spėjimai" buvo dar 2004 pradžioje padaryti. Taigi burbulas aktyviai per media sprogdinamas jau 2,5 metų. O per tą laiką būsto kainos Vilniuje, anot RC indeko, išaugo, indeksas pakito nuo 201,6 iki 350 (apie 74 proc.). Algos per tą laiką išaugo taip pat - apie 48 proc., pagal STD duomenis. Faktas - burbulas kiek padidėjo per tą laiką. Tačiau, pažvelkime pvz. į maisto kainų pokytį. Supirkimo kainos vien per pastaruosius metus išaugo 20 proc., pieno net 50 proc. Tai klausimas retorinis, kodėl mes taip aršiai nepuolam teigti, kad ir čia yra labai didelis kainų burbulas, kuris turi sprogti?..

Štai ta archyvinė vertybė. Istorinis straipsnis.

Ekspertus baugina būsto kainų burbulas


2005-07-11 Lietuvos bankų atstovai įžvelgia pavojingus ženklus ir artimiausiu metu nekilnojamojo turto rinkoje prognozuoja nemažus pokyčius

Būsto kainų augimas Lietuvoje jau beveik atitinka finansų analitikų apibūdinamo burbulo pavadinimą. Rinkoje per viešuosius ryšius jį pučia ir statybų bendrovės, ir nekilnojamojo turto agentūros. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, "burbulai didėja dažniausiai lėčiau, nei žlunga". Per metus būsto paskolų portfelis padidėjo 78 proc.

Nutylėti naudinga

Lietuvos banko duomenimis, sausį-balandį bankai gyventojams suteikė paskolų už 2,4 mlrd. litų. Tai 85 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį 2004 m. Būsto paskolų portfelis per minėtą laikotarpį padidėjo 1,7 mlrd. Lt arba 78 proc.

"Negali būti, kad 10 metų iš eilės didėtų nekilnojamojo turto kainos po 40 proc. kasmet, - sakė "SEB Vilniaus banko" finansų analitikas Gitanas Nausėda. - Bet šiuo metu yra pakankamai ekonominių veiksnių kainoms didėti".

Tuo tarpu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius ir finansų analitikas Raimondas Kuodis pirmasis prabilo apie pavojingas tendencijas, kurios nekilnojamojo turto rinkoje pastaraisiais metais pasitvirtino kaip pagal iš anksto parašytą scenarijų.

"Vyksta tai, kas ir turėjo įvykti, - sakė R.Kuodis. - Lietuvoje yra žmonių, kurie supranta, jog kyla burbulas, bet jie ir toliau ant to burbulo joja".

Su kainomis nesusiję dalykai

R.Kuodis neabejoja, kad nekilnojamojo turto agentūrų vadovai, statybos bendrovių direktoriai per viešuosius ryšius daro didelę įtaką rinkai.

"Ypač prognozuodami būsto brangimą, o tokių pareiškimų su konkrečiais skaičiais žiniasklaidoje iki šiol buvo iš tikrųjų daug, - prisiminė R.Kuodis. - Neturėdami informacijos iš kitų šaltinių, žmonės, suprantama, tiki šitais ekspertais, manydami, jog jie turi geresnę informaciją".

R.Kuodžio nuomone, būtent taip "gimsta savaime išsipildančios pranašystės". Vienas žinomiausių finansų analitikų teigė, kad su nekilnojamojo turto kaina siejamas euro įvedimas arba stojimas į ES buvo ir yra visiškai "nesusiję ir nelogiški" dalykai.

"Žaidimas viešaisiais ryšiais skatina pamišimą, kuris naudingas, kad didelė visuomenės dalis patikėtų, jog nekilnojamasis turtas brangsta", - aiškino Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius. Pirmuosius įspėjimus R.Kuodis pateikė dar 2004 m. vasarį.

Skelbiama prieštaringa informacija

Vieną rodiklių nekilnojamojo turto rinkoje egzistuojant burbului R.Kuodis nurodo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų nuomos tendencijas.

"Nuomos kainos ne tik nedidėja, o smunka", - sakė jis. Finansų analitikas teigia, jog didėjantis skirtumas tarp būsto kainų ir nuompinigių yra akivaizdžiausias įrodymas, kad rinkoje yra burbulas.

Atidžiai skaitantys spaudą aptiktų kuriozinių pranešimų. Pavyzdžiui, tą pačią dieną vienas laikraštis skelbia, jog išsinuomoti butą Kaune arba Vilniuje labai sudėtinga, nes paklausa - didžiulė, tuo tarpu kitame leidinyje nuomos rinka vadinama "visiškai sustingusia".

Nuompinigių dydžiai taip pat iškreipiami. Pastaruosius 7-8 metus Kaune išsinuomoti dviejų kambarių butą galima mokant ne daugiau kaip 200-250 Lt (neskaitant mokesčių už komunalinius patarnavimus). Tuo tarpu šią savaitę viename dienraščių skelbta, kad per mėnesį reikia mokėti ne mažiau kaip 400-500 Lt.

Net centrinėse miesto gatvėse gausu pasiūlymų išnuomoti prekybos patalpas, kurios tuščios stovi mėnesių mėnesiais.

Neabejoja gyventojų galimybėmis

"Didėjančios gyventojų pajamos, mažėjantis nedarbo lygis ir labai mažos bankų palūkanų normos skatina žmones skolintis, todėl priežasčių nekilnojamojo turto kainoms kilti yra, - įsitikinęs "SEB Vilniaus banko" finansų analitikas G.Nausėda. - Artimiausiais mėnesiais ir ketvirčiais Europos centrinis bankas neketina didinti palūkanų normų, todėl sąlygos skolintis išliks labai palankios".

Palyginti su vidutiniu darbo užmokesčio fondu, gyventojų įsiskolinimo lygis, pasak G.Nausėdos, šiuo metu siekia apie 25 proc. "Tuo tarpu Japonijoje ir Didžiojoje Britanijoje šis rodiklis yra keletą kartų didesnis", - teigė finansų analitikas.

Tačiau G.Nausėda pripažino, jog žemės sklypų kainos kai kuriose Vilniaus vietovėse jau beveik pasiekė Paryžiaus ir Niujorko lygį.

"Situacija kai kur pavojinga", - pridūrė jis.

Skolininkų nedaug

Kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovės "Žvilgsnis iš arčiau" sąrašuose daugiausia skolininkų yra tarp tų asmenų, kurie bankams negrąžinę vartojamųjų paskolų. Jų dydis siekia nuo tūkstančio iki keliasdešimt tūkstančių litų. Apie 70 proc. skolininkų nesugeba grąžinti maždaug po 4000 Lt.

"Stambesnių kreditų negrąžino tik vienas kitas asmuo", - teigė "Žvilgsnis iš arčiau" Rinkodaros ir aptarnavimo departamento direktorius Erikas Zubrus.

Bendrovei bankai nepateikė nė vieno prašymo iš skolininko išieškoti būsto kreditą. "Su tokiais skolininkais bankai dirba savarankiškai, nes šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje problemų parduoti užstatą (namą arba butą) nėra", - sakė E.Zubrus. Dėl šios priežasties, pasak specialisto, artimiausiu metu skolų išieškojimo įmonėms tokiais skolininkais rūpintis nereikės.

Kritinė "blogų" paskolų riba

Kitos skolų išieškojimo UAB "Intrum Justitia" direktorius Audrius Astrauskas patvirtina, kad nenusistovėjusios kainos nekilnojamojo turto rinkoje yra labai palankios bankams.

"Prieš 3-4 metus suteikę kreditą būstui, šiuo metu jį pardavę, bankai gali netgi neblogai uždirbti", - sakė A.Astrauskas.

Tačiau finansų analitikas G.Nausėda teigia, jog "bankai nenori turėti daug "blogų" (negrąžintinų) paskolų".

"Jei atsiras daug "blogų" paskolų ir visi bankai su savo nekilnojamuoju turtu rinkoje mėgins jį parduoti, bankams kils didelių problemų", - aiškino G.Nausėda.

Kiek žmonių jau dabar negali grąžinti kreditų, kai sąlygos jiems gauti yra pačios palankiausios, G.Nausėda negalėjo pasakyti. Užsienyje "blogų" paskolų lyginamoji dalis, anot jo, nėra didelė ir nesiekia 5 proc. Kritine tokių paskolų riba G.Nausėda nurodė 10-15 proc.

Nuomonės išsiskiria

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R.Kuodis neprognozuoja, kada būsto kainų burbulas sprogs bei kuo tai pasireikš - staigiu kainų smukimu ar tik jų stabtelėjimu.

"Pasaulyje yra buvę įvairiausių atvejų, - sakė R.Kuodis. - Po burbulo sprogimo Japonijoje, nekilnojamojo turto kainos šioje šalyje smuko 10 metų".

"SEB Vilniaus banko" finansų analitikui G.Nausėdai nerimą kelia tik psichologiniai rinkos veiksniai. "Juos lemia ne žmonių noras turėti geresnį būstą ir ne didėjančios jų pajamos, o noras užsidirbti iš ateities kainų skirtumo", - sakė G.Nausėda.

Jis išreiškė susirūpinimą, kad kai kurios statybų bendrovės vilkina butų pardavimą. "Kai kurių būstų pasiūla dirbtinai stabdoma siekiant dar labiau įkaitinti rinką, - aiškino G.Nausėda. - Jei šis veiksnys dominuos toliau, nekilnojamojo turto burbulas galutinai susiformuos po 1-1,5 metų".

Informaciją valdo verslininkai

Paklaustas, ar netiksli informacija žiniasklaidoje gali daryti įtaką būsto kainų burbulo augimui, G.Nausėda atsakė, jog "tai iš dalies jau padaryta".

"Kiekviena žinutė apie tolesnį nekilnojamojo turto kainų didėjimą ir prognozes, kad jos toliau kils, lemia žmonių elgesį", - pripažino finansų analitikas.

Pastarosiomis dienomis dienraščiuose netikslią informaciją pastebėjęs G.Nausėda ją pavadino labai pavojingu dalyku. "Dezinformacija nulemia klaidingą žmonių elgesį rinkoje", - sakė jis.

Tikėtina, jog Lietuvoje toliau pučiantis kainų burbului informacijos apie brangstantį nekilnojamąjį turtą bus vis daugiau. Juolab kad kai kurias žiniasklaidos priemones valdo itin stambūs koncernai. Pavyzdžiui, BTV, "Lietuvos žinios", "Radiocentras", "RC2" ir "Ruskoje radio" priklauso "Achemos grupės" koncernui, jungiančiam net 40 įmonių. LNK ir naujienų agentūros ELTA kontrolinis akcijų paketas priklauso "MG Baltic" koncernui su 30 įmonių, tarp jų - net dvi nekilnojamojo turto bendrovės "MG Valda" ir "Megarenta". Tuo tarpu 20 įmonių vienijanti "Rubicon group" valdo Penktąjį kanalą (Vilnius, Kaunas, Alytus) ir "Vilniaus žinias".

Viešųjų ryšių specialistai yra net apskaičiavę, kiek laiko ir pinigų reikia, kad viena ar kita informacija pasiektų 65 proc. visuomenės. Intensyviai reklamai 2-3 savaitėms būtina skirti 143,2 tūkst. Lt. Tiek apytikriai šiuo metu kainuoja pusė namo ne itin prestižinėje Vilniaus vietoje arba neblogai suremontuotas dviejų kambarių butas 15 metų senumo name Kaune, Šilainių mikrorajone.

Gediminas Stanišauskas

[Analitikas PlėtRa]

G.Nausėdos teigimu, jei šioje situacijoje ir galima įžvelgti kokį nors pavojų, tai nebent kalbant apie nekilnojamojo turto rinką. Jei čia kainos dar 2-3 metus kiltų tokiu tempu kaip pernai, kainų “burbulas” galėtų sprogti ir sukelti bankams rimtų finansinių problemų.

2004 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

pirmasis paminėjimas štai dar anksčiau, bet tada tai taip ir liko viena pastraipa tarp periodinio Nausėdos analo žodžių masės. Man atrodo tada butai dar kainavo po 2000-3000 Lt/kv.m Vilniuje, o paskolų buvo išduota vienas kitas milijardas tik. Čia šiaip istorijai.

[c2h5oh]

G.Nausėdos teigimu, jei šioje situacijoje ir galima įžvelgti kokį nors pavojų, tai nebent kalbant apie nekilnojamojo turto rinką. Jei čia kainos dar 2-3 metus kiltų tokiu tempu kaip pernai, kainų “burbulas” galėtų sprogti ir sukelti bankams rimtų finansinių problemų.

2004 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

Taigi kainos ir kilo dar 3 metus tokiu tempu. taigi išeitų, kad nausėda 2004 metais suprognozavo burbulo sprogimą 2007 metams.

Ar aš neteisingai suprantu šitas citatas?

[tadux]

Nauseda isprognozavo visus galimus variantus:
1) kainos kils
2) kainos nei kils nei kris
3) kainos kris

ir visko gali but kad jis bus teisus Manau kad jam bus paskirta nemaza premija uz tikslias prognozes

[Valiukas]

šiek tiek retrospektyvos. Pabandžiau surasti, kas ir kada pradėjo tą bestselerį apie burbulą rašyti. Taigi, ką pavyko atkapstyti, kaip ir maniau, visa ko pradininkas - Raimundas Kuodis, ir viskas prasidėjo dar 2005 m. vasarą.

Oj, kolega, pora metų pajauninot burbulą Pagal mano archyvą, burbulo sąvoka pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 2003-ųjų lapkričio 11 dieną, 13 valandų 07 minutės "ELTOS" analuose

Tiesa, tas pats Kuodis ir tada šnekėjo..

Ekspertai nerimauja dėl būsto paskolų bumo neigiamų pasekmių

ELTA
2003 lapkričio mėn. 11 d. 13:07

Didžiausias per pastaruosius penkerius metus būsto pirkimo bumas Vilniuje įžvalgesnius finansų ekspertus verčia nerimauti, ar ekonomiškai nepagrįstas būsto kainų augimas nenuves į šios rinkos sąstingį, ar ateityje išaugus palūkanoms visi kreditų turėtojai sugebės atsiskaityti su bankais.
"Pagal apibrėžimą burbulas, jeigu tai iš tikro yra burbulas, kažkada sprogsta, nes jis negali pūstis be galo. O tokie sprogimai būna labai skausmingi: nekilnojamojo turto kainos staiga krenta, žmonės praranda pinigus. Tai gali nepalankiai veikti ir bankinę sistemą dėl užstatų už paskolas būstui vertės sumažėjimo. Tokia problema potencialiai gresia ir Lietuvai, todėl su ja reikia kovoti jau dabar", - Eltai komentavo Lietuvos banko valdybos narys, LB pinigų politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
Jo nuomone, kol Europoje, todėl ir Lietuvoje, yra rekordiškai mažos paskolų palūkanos, valstybė turėtų laikinai sumažinti paramą gyventojams būstui įsigyti, panaikinti mokesčių sistemos "skyles", kurios daug lemia dabartinę situaciją, taip pat pašalinti barjerus didinti būsto pasiūlą, pavyzdžiui, įsigyti žemės sklypus būsto statybai.
R. Kuodžio nuomone, be mažų bankų paskolų būstui palūkanų, šios rinkos sparčią plėtrą skatina valstybės parama būstui: ir tiesioginė, kai tam tikros kategorijos gyventojai gali gauti lengvatinių kreditų būstui įsigyti, ir netiesioginė - per mokesčių lengvatas ir "skyles". Nuo šių metų taikoma mokestinė lengvata, leidžianti paskolos palūkanomis mažinti mokamus pajamų mokesčius.
Be to, iki šiol egzistuoja gerai finansų rinkoje žinoma mokestinė landa, kuri dar labiau sumažina realias palūkanas už būsto paskolą: gyventojas, imdamas būsto paskolą, tame pačiame banke tuo pat metu sudaro ir gyvybės draudimo sutartį, kurios įmokos taip pat gali būti atimamos iš mokesčių. Ir žmogus, užuot grąžinęs bankui paskolą, ją "grąžina" mokėdamas bankui gyvybės draudimo įmoką. Tokia finansinė schema, besiremianti dviguba mokestine lengvata, efektyvias būsto paskolų palūkanas padaro artimas nuliui. Galų gale tai, kad būsto nuoma yra veikla, kurią vykdyti galima gavus nebrangų verslo liudijimą, sukuria situaciją, kai būsto pirkimas už paskolą ir jo nuomavimas, o ne gyvenimas jame tampa pelninga veikla be didelės rizikos. Todėl susiklostė situacija, kai būstą už paskolas nori pirkti ne tik tie, kurie nori pagerinti gyvenimo sąlygas, bet ir norintys uždirbti iš turto nuomavimo, ir tai didina būsto paklausą.
"Norint, kad šis burbulas neaugtų, pasiūla turi didėti taip pat greitai, kaip ir paklausa. Pasiūla daug priklauso nuo žemės būstui statyti prieinamumo. Šioje srityje Lietuvoje dirbtinai sukurta problema, nes išskiriama žemės ūkio paskirties ir ne žemės ūkio paskirties žemė, o jos statuso keitimas yra nepagrįstai sunkus", - sakė R. Kuodis.
Jo nuomone, tai yra puikus pavyzdys kaip politikai, norėdami apsaugoti mus nuo užsieniečių - žemės "spekuliantų", sukūrė neigiamas pasekmes kitose srityse: viena vertus, Lietuvai reikia mažinti žemės ūkio sektorių, nes jo našumas yra pats mažiausias, ir jis gamina perteklinę produkciją; antra vertus, tai leidžia vietiniams spekuliantams pūsti nekilnojamojo turto kainų burbulą. Pagaliau tai, kad dėl politinių priežasčių jau beveik dešimt metų neįvedamas nekilnojamojo turto mokestis gyventojams, kad įmonės perka būstus ir gali atsiimti PVM, nagrinėjamą problemą daro sudėtingesnę.
Pasak R. Kuodžio, padėčiai būsto rinkoje turi įtakos ir gyventojų lūkesčiai, susiję su Lietuvos įstojimu į ES. "Daug kam atrodo, kad atvažiuos užsieniečiai masiškai pirkti mūsų būstų, todėl žmonės ima pirkti būstą spekuliaciniais tikslais ir tai po truputį kelia būsto kainą. Šie lūkesčiai nėra labai pagrįsti, nes kokio nors institucinio, teisinio perversmo būsto rinkoje po Lietuvos įstojimo į ES nebus. Jau dabar užsieniečiai gali sėkmingai pirkti būstą mūsų šalyje. Bet lūkesčiai visada labai svarbūs ekonomikai tuo, kad netgi jei jie nėra pagrįsti, jie dažnai yra savaime išsipildantys", - sakė R. Kuodis.
Jis pripažino, kad Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, kai kuriose kitose Europos šalyse jau kelerius pastaruosius metus centriniai bankai susiduria su dilema: jiems reikia gaivinti ekonomiką mažinant pinigų kainą, t. y. palūkanų normas, tačiau todėl santykinai didėja kitų aktyvų - akcijų, nekilnojamojo turto - grąža. "Tai primena bandymą apimti balioną: gniauži vienoje vietoje, tačiau pučiasi kitas jo šonas ", - sakė R. Kuodis.
Pasak jo, industriniame pasaulyje vienas iš pinigų politikos įtakos mechanizmo kanalų yra toks: matydami, jog dėl palankios pinigų politikos jų būsto vertė didėja, žmonės skolinasi užstatydami didesnę jų būstų vertę, ir pasiskolintus pinigus išleidžia vartojimui. "Tai viena iš priežasčių, kodėl dabartinis ekonomikos nuosmukis nebuvo toks gilus Amerikoje ar kitose šalyse. Bet tai pavojingas procesas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių ilgu laikotarpiu. Užuot sumažinę savo vartojimą ir skolas, gyventojai tik atideda didelių skolų problemos sprendimą", - sakė R. Kuodis.
Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda Eltai sakė, jog būsto paskolų turėtojai mažiausiai dar pusantrų metų neturėtų jaudintis, kad palūkanų normos didės. Nors Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika pradėjo augti ir prognozuojamas palūkanų normos didinimas 25 baziniais punktais jau kitų metų kovo mėnesį, tačiau, Vilniaus banko ekspertų nuomone, tai neįvyks anksčiau negu antrąjį 2004-ųjų pusmetį. Šio banko analitikai spėja, kad Europos centrinio banko palūkanų normos iki 2004 metų vidurio liks tokio pat lygio kaip dabar arba (su mažesne nei 50 proc. tikimybe) bus sumažintos dar 25 baziniais punktais. Pasak G. Nausėdos, vėliau pinigų politika keletą mėnesių veikiausiai bus neutrali, bet jau reikės laukti bazinių palūkanų normų padidinimo. Taigi anksčiau ar vėliau palūkanos pradės augti.
"Jos nepakils tiek, kad žmonės neturėtų pinigų grąžinti būsto kreditus. Be to, palūkanos didės laipsniškai. O gyventojų pajamos turėtų augti, nes Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą šalies ekonomika kils", - sakė G. Nausėda.
Vis dėlto jis pataria imantiems būsto kreditus pagalvoti ir apie alternatyvą dabar paplitusiam būsto paskolų palūkanų susiejimui su kintančia vidutine palūkanų norma LIBOR - tai gali būti fiksuota palūkanų norma. "Aišku, ji bus didesnė nei dabar palūkanos, "pririštos" prie LIBOR. Bet ateityje, kai LIBOR padidės, fiksuotos palūkanos gali būti mažesnės", - svarstė G. Nausėda.
"Hansabanko" privačių asmenų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė Eltai sakė, jog šiuo metu labai mažai kas skolinasi pinigų būstui pagal fiksuotas palūkanas. "Jos būna populiarios tik tada, kai palūkanų norma kyla. O pastaruoju metu ji tik mažėjo", - sakė banko atstovė.
Ji nemano, kad būsto paskolų bumas baigsis, nes Lietuva pagal gyventojų skolinimosi apimtis palyginti su BVP dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių. "Mūsų ekonomika kils, gyvenimas gerės, žmonės galės daugiau skolintis", - sakė J. Gumuliauskienė. Jos nuomone, jeigu būsto paskolų palūkanos šiek tiek keisis į vieną ar į kitą pusę (didės ar mažės), tai nepaveiks banko klientų taip, kad jie nepajėgtų grąžinti paimtų būsto kreditų. "Juos išduodami įvertiname daug aplinkybių", - pabrėžė bankininkė.
Lietuvos banko duomenimis, gyventojams suteiktų būsto paskolų portfelis nuo metų pradžios iki rugsėjo pabaigos išaugo 565 mln. Lt, arba 57 proc. ir pasiekė 1,5 mlrd. Lt.
Būsto kreditavimo paskolos ir toliau išlieka vienu dinamiškiausiai augančių bankų turto straipsnių. Šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje daugiausiai būsto paskolų buvo suteikę bankas "Hansabankas" (476 mln. Lt), Vilniaus bankas (363 mln. Lt, o kartu su antriniu VB būsto kreditų ir obligacijų banku - 505 mln. Lt), bankas "NORD/LB Lietuva" (278 mln. Lt) ir "Sampo" bankas (195 mln. Lt). Kitiems bankams teko vos 6,4 proc. bankų suteiktų būsto paskolų rinkos.
Pasak centrinio banko specialistų, bankams taikant palankias šių paskolų teikimo sąlygas ir išliekant mokestinėms lengvatoms, tikėtinas ir tolesnis spartus šio tipo paskolų augimas.
Lietuvos banko duomenimis, vidutinės paskolų gyvenamajam būstui įsigyti metų palūkanų normos šių metų rugsėjį siekė 4,45 proc., užsienio valiutomis - 3,79 proc.
Nekilnojamojo turto agentūra "Ober-Haus" šio mėnesio pradžioje įspėjo, jog ekonomiškai nepagrįstas būsto kainų augimas gali lemti rinkos stagnaciją ar recesiją.
"Nuostata, kad šių metų ruduo - palankiausias metas pirkti būstą, po truputį perauga į didelį pirkimo bumą, kokio Vilnius nematė nuo pat 1998 metų pabaigos - 1999 metų pradžios, kai rinką išjudino Rusijos krizė bei pirmieji būsto kreditai, teikiami su Vilniaus miesto savivaldybės parama", - tvirtina "Ober-Haus" vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

ELTA

[Analitikas PlėtRa]

Et, pražiopsojau.. Eltos archyvų nekapsčiau, o veltui.. Na va, dabar jau tikrai turime patį patį pirmąjį serialo "Bubble Break" egzempliorių. PlėtRinburgo analuose ši neteisybė jau atitaisyta - 3003 m. lietuviai turės progą švėsti Burbulo paminėjimo tūkstantmetį ir ta proga pastatyti Nacionalinį tūkstantmečio daugiabutį.

Taigi Kuodis jau daugiau nei 4 metus prognozuoja, kad sprogs. Na, vieną kartą ta prognozė tikrai išsipildys. Kaip ir PlėtRos - kainos Lietuvos NT istorijoje tikrai dar mažiausiai kartą paaugs.

[dado1945]

Taigi Kuodis jau daugiau nei 4 metus prognozuoja, kad sprogs. Na, vieną kartą ta prognozė tikrai išsipildys. Kaip ir PlėtRos - kainos Lietuvos NT istorijoje tikrai dar mažiausiai kartą paaugs.

Jei jau norime būti korektiški Kuodis pasakė, kad burbulas sprogo dar 2006 pabaigoje. Įrodymas: http://neris.mii.lt/~ekonomika/Finansai/Burbulai_VZ.ppt

Nuo tada jis man atrodo nieko daugiau ir nesakė šia tema - nebent ką nors pražiopsojau.

[Analitikas PlėtRa]

Tai Kuodžiui jau sprogo, o kitiems dar ne?.. Įdomu. Maždaug - sprogo, nes AŠ taip pasakiau, o juk perspėjau, kad sprogs, vsio, konstatuota, tema baigta.

O tuo tarpu po to "sprogimo" kainos toliau ūgėjo ir dabar dar didesnės nei buvo 2006 pabaigoje..

Kuodis dabar susirado kitą hobi - LEO LT. Matyt ir tą susprogdins.

[mindakas]

Na jo man kaip paprastam žmogui, Kuodžio mintys būtų sunkiai suvokiamos
Tarkime pirkau butą Perkūnkiemyje 2006 metais po 3'800 Lt/m2, paskui Kuodis pasakė, kad burbulas sprogo, o šiandien pardaviau butą po kokius 5000 Lt/m2. Gal ir visai ir nieko tas daiktas BURBULAS?

[dado1945]

Tai Kuodžiui jau sprogo, o kitiems dar ne?.. Įdomu. Maždaug - sprogo, nes AŠ taip pasakiau, o juk perspėjau, kad sprogs, vsio, konstatuota, tema baigta.

O tuo tarpu po to "sprogimo" kainos toliau ūgėjo ir dabar dar didesnės nei buvo 2006 pabaigoje..

Kuodis dabar susirado kitą hobi - LEO LT. Matyt ir tą susprogdins.

Jei kalbėti apie butus tai tu teisus, jei apie namus, tai Kuodis: http://www.registrucentras.lt/ntr/stat/busto_kainos.php

Bet butų augimas gali būti iš rezervacijų.

[tadux]

kur jie tau pabrango dabar ranga buta duoda uz dyka pasemi tris metus gyveni ir nieko nemoki (paskolos grazinimas atidetas 3 metam) jei po triju metu nusprendei kad nenori atiduodi rangai

[Analitikas PlėtRa]

kur jie tau pabrango dabar ranga buta duoda uz dyka pasemi tris metus gyveni ir nieko nemoki (paskolos grazinimas atidetas 3 metam) jei po triju metu nusprendei kad nenori atiduodi rangai

[Analitikas PlėtRa]

Jei kalbėti apie butus tai tu teisus, jei apie namus, tai Kuodis: http://www.registrucentras.lt/ntr/stat/busto_kainos.php

Bet butų augimas gali būti iš rezervacijų.

O kur jis teisus?.. Aš tai matau raudonas kreives tik aukštyn besistiebiančias per 2007 m., o gan nemaži pasyravimai ketvirtiniai aukštyn žemyn statistikoje ten matosi dažnas reiškinys. Na taip, augimas labai sulėtėjo, bet kažkaip pigiu namų dar nepastebėjau, ypač naujos statybos.

[mindakas]

kur jie tau pabrango dabar ranga buta duoda uz dyka pasemi tris metus gyveni ir nieko nemoki (paskolos grazinimas atidetas 3 metam) jei po triju metu nusprendei kad nenori atiduodi rangai

palukanas bankui pamirsai. O jos panasios i nuoma gaunasi

[dado1945]

O kur jis teisus?.. Aš tai matau raudonas kreives tik aukštyn besistiebiančias per 2007 m., o gan nemaži pasyravimai ketvirtiniai aukštyn žemyn statistikoje ten matosi dažnas reiškinys. Na taip, augimas labai sulėtėjo, bet kažkaip pigiu namų dar nepastebėjau, ypač naujos statybos.

Tu bent išvadas perskaityk to Kuodžio straipsnio kur daviau. Ir tada pažiūrėk namų statistiką. Tu turi kažkokį burbulo įsivaizdavimą, kuris su Kuodžio tikrai nesutampa. O pigių namų ankščiau ar vėliau tikrai bus, žinoma tai atsitiks vėliau...

[c2h5oh]

jeigu jau kapstomės po archyvus - į delfio straipsnio apie Rangos IV atpirksimus butus kažkas įmetė šitą:

KAPTOHKE, archyvas , 2008 02 07 09:49
"Butai ateityje Vilniuje ir toliau pigs"
2000 birželio mėn. 20 d. 10:02

Ilgai mažėjusios nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje artimiausiu metu turėtų stabilizuotis, tačiau vėliau butai ir toliau turėtų šiek tiek pigti, prognozuoja ekspertai.
Pasak nekilnojamojo turto sektoriaus atstovų, butų kainos Lietuvoje nuo praėjusių metų vasaros krito 30–35%. Jų kritimą lėmė po krizės Rusijoje nepagrįstai išaugusios nekilnojamojo turto kainos, sumažėjusi gyventojų perkamoji galia.
Per metus standartinių butų kainos "miegamuosiuose" rajonuose sumažėjo keliais tūkstančiais litų.
"Kainų kritimą lėmė išaugusi naujos statybos butų pasiūla, taip pat menka žmonių perkamoji galia",– sakė Povilas Skrolis, nekilnojamojo turto agentūros "Infra" prezidentas.
Naujos statybos butų kainos per metus taip pat smuktelėjo. Praėjusią vasarą tokio buto kvadratinis metras su daline apdaila ne centre kainavo apie 1.800–2.200 Lt/m2, dabar – 1.500–1.800 Lt/m2. Centre kvadratinio metro kaina sumažėjo nuo 4.000 Lt/m2 iki 3.000 Lt/m2.
"Nuo 1999 m. rudens butų statyba pagyvėjo, tačiau paklausa nedidėja tokiu pačiu tempu, nes žmonės neturi tam pinigų",– teigė Aleksandras Zimnickis, nekilnojamojo turto agentūros "Domus Optima" direktorius.
Jo nuomone, naujos statybos butų kaina netrukus turėtų nukristi iki 1.400 Lt/m2.