Būsto kainų burbulas II

[somis]

tadux:

Uždėti NT mokestį, o iš surinktų mokesčių kompensuoti dalį naujų pastatytų gyvenamųjų namų projektų?

Tokiu būdu būtų išvengta NT pirkimo investicijoms, kai jo reikia apgyvendinimui (mažėtų emigracija);
tie, kurie visgi jau seniau būtų nusipirkę kažkokį būstą, nuo jo vertės mokėtų metinę įmoką (0,1proc ar whareva, bet kad nebūtų per didelis peilis ir investuotojams).
Iš tų surinktų pinigų valstybė finansuotų dalį privačių įmonių pastatytų namų, pagal kvadratūrą (o dar geriau - ir butų skaičių). t.y. statytojai orientuotųsi į mažiausių pajamų vartotojus, o tie, kurie norėtų pirkti prestižinius butus - manau, nematytų problemos pakloti ir daugiau. Tokiu būdu būtų skatinamos ir statybos.
čia aišku tik mano nuomonė. Bet vyriausybė tikrai galėjo kažką padaryti. Ypač - emigracijai sumažinti.

[Valiukas]

Iš tų surinktų pinigų valstybė finansuotų dalį privačių įmonių pastatytų namų, pagal kvadratūrą (o dar geriau - ir butų skaičių). t.y. statytojai orientuotųsi į mažiausių pajamų vartotojus, o tie, kurie norėtų pirkti prestižinius butus - manau, nematytų problemos pakloti ir daugiau. Tokiu būdu būtų skatinamos ir statybos.

Tai, kad visiškai neįmanomas variantas, kažkokiu socializmu kvepia.. Turėtume daug 70-ųjų stiliaus žemiausios klasės "kiaurų" daugiabučių...

[somis]

Jei jie būtų kiauri - būtų nepriduoti. Arba, pasikonsultuojant su specialistais, galima dar kokių būtinų reikalavimų įvesti, kaip būtina ribinė garso izoliacija, vibracijos mažinimas ir tt ir pan.

Bet vyriausybė iki šiol galvoja, kad geriau nedaryti nieko, negu bandyti daryti kažką.
Būtent dėl to ir emigruoja chebra ir pan.
Taip, socializmu kvepia. Kai vieni padengia dalį kitų išlaidų. Bet mieli brangūs, ar ne jaunoji karta mokės ankstesniąjai kartai pensijas? Jei jie išvažiuos - niekas pensijų nemokės. Tai ar geriau sumesti jiems šiek tiek ant būsto, kad būtų bent kažkoks būsto perteklius, ar turėti mažesnę pensiją? Neskaitant dar mažesnio gimstamumo ateityje ir pan

[NeSpekuliantas]

Taigi, del gimstamumo tai idomiai. 1990 m. kuomet buvo gimtamumo pikas gime ~ 58000 , toliau kiekvienais metais tolygiai mazejo iki 2005 m. kai gime ~ 28000 ; gimstamumas atsigavo ir eme dideti nuo 2006 m. (~ 30000 gimusiu), praeitais metais 2007 m. gime 31500.
Vadinasi gimstamumas dideja, bet iki 1990 m. lygio - kaip iki kosmoso.
1990 m. karta tik siandien tampa pilnameciais, bet apie busta prie tokios situacijos jiems tik pasvajoti. Kadangi jie jauni, verzlus ir komunizmo nesugadinti - didele tikimybe, jog nemaza dalis ju emigruos (ivertinkim svietimo sistemos krize, musiskiu universitetu nesugebejima konkuruoti su vakarietiskais). Ziurint toliau - gyvenamojo busto poreikis tolygio mazes (atsilieps mazejes gimstamumas 1991 - 2006) .
isvada - gyvenamojo NT sektoriaus atsigavimas nusimato ne anksciau kaip 2030 m.

[matroskinas9]

kai sustos keltis zmones is kaimu i didmiescius tada ir galesi lyginti gimstatuma su NT poreikiu miestuose. Didziuose miestuose zmoniu skaicius dideja, nes baige jauni zmones mokslus i kaimus nesiruosia grizti.

[tadux]

Somis,

Kaip manai koks galetu buti NT mokestis 1% 2% 5%? kokia itaka jis turetu kai butai pabrangdavo desimtimis procentu?

Ar NT mokestis isgelbejo US rinka?

Jei manai kad valstybines programos gali isgelbeti prisimink kokie buvo tokiu programu mastai sovietmeciu. Kiek buvo statoma ir nepasiant to kiek reikejo laukti busto.

[a_p]

O Latvijoje tai iš tiesų labai liūdna. Ir nesinorėtų tokio kieto nusileidimo Lietuvoje. Ar Jums visgi norėtųsi, juk tada bus butai papigiai, už kapeiką...

Istikro, tai klausimas kiek kitoks: o kaip atrodo kitos realios alternatyvos?

Rimtesnis krestelejimas nera vien neigiamas dalykas. Kaip sako vokieciai, "geriau kosmariska pabaiga nei kosmarai be pabaigos" (laisvas ir nevisai tikslus vertimas).

Reikia nepamirst vieno dalyko: visas NT ekonomikos sektorius (ir jo satelitai) priklauso prie vartojimo, kuri "veza" likusi salies ekonomikos dalis. Kitaip tariant, sukistus i betona litus kazkas pirma turi uzdirbti kazkur kitur.
NT brangimas tiesiogiai smaugia visa likusia ekonomika. Nes mazeja darbo jegos pasiula, del padidejusiu gyvenimo islaidu tenka kelti algas, brangsta pramoniniu objektu statybos, brangsta verslo pletrai reikalingi kreditai del kuriu tenka konkuruot su NT. Ir taip toliau.
Gerai, jei visas sitas NT pakilimas po saves paliks naujas tarptautiniu mastu konkurencingas imones. Bet jei ne, tada...

Vien del potencialiai brangstanciu paskolu as kieto nusileidimo nebijociau. Geriau brangi bet mazesne paskola, kuria veliau bus galima refinansuoti, nei didele ir pigi paskola, kuri pabrangus pinigams taps nebeapziojama.

[a_p]

Somis,

Kaip manai koks galetu buti NT mokestis 1% 2% 5%? kokia itaka jis turetu kai butai pabrangdavo desimtimis procentu?

Tiesiogine. Labai gali buti, kad butai taip stipriai apskritai nebutu pradeje brangti.

Ar NT mokestis isgelbejo US rinka?

NT mokescio paskirtis - mazinti saliai nenaudingas spekuliacijas. US problemu saknys visai kitur.

Jei manai kad valstybines programos gali isgelbeti prisimink kokie buvo tokiu programu mastai sovietmeciu. Kiek buvo statoma ir nepasiant to kiek reikejo laukti busto.

Pasaulis nera grieztai juodai baltas.

[a_p]

Tai, kad visiškai neįmanomas variantas, kažkokiu socializmu kvepia.. Turėtume daug 70-ųjų stiliaus žemiausios klasės "kiaurų" daugiabučių...

Tai bet ir dabar gi ne kitaip: laisvas verslas ir be socializmo prikepe kruvas abejotinos vertes kartonkiu. Padoriu projektu vos vienas kitas.

[Valiukas]

Tai bet ir dabar gi ne kitaip: laisvas verslas ir be socializmo prikepe kruvas abejotinos vertes kartonkiu. Padoriu projektu vos vienas kitas.

Tik esminis skirtumas - laisvas verslas "kepė" tai, ką apsimokėjo kepti, ko reikėjo pirkėjui ir iš ko mažiausiomis sąnaudomis buvo galima daugiausia uždirbti. Niekas neliepė, nenurodė, nekompensavo ir nedotavo tokių statybų, kaip, kad pasiūlyme aukščiau.

[a_p]

Tik esminis skirtumas - laisvas verslas "kepė" tai, ką apsimokėjo kepti, ko reikėjo pirkėjui ir iš ko mažiausiomis sąnaudomis buvo galima daugiausia uždirbti. Niekas neliepė, nenurodė, nekompensavo ir nedotavo tokių statybų, kaip, kad pasiūlyme aukščiau.

Ir kompensavo ir dotavo, pvz per GPM lengvatas. Be to, sunku pasakyt, ar klientas gavo tai ko jam istikro reikejo ar buvo tiesiog apgautas. Tai paaiskes po kokio desimtmecio.

Seip ar taip, galutinis rezultatas tas pats, pastatyta kruva abejotinos vertes ir kokybes kartonkiu.

[tagamorezapenerifaketris]

„Hanner" grupė uždirbo 57,8 mln. Lt pelno

Statybų bendrovės „Hanner" grupė pernai uždirbo 57,8 mln. Lt neaudituoto konsoliduoto pelno. Grupės pajamos sudarė 201,97 mln. Lt, praneša „Hanner” per Vilniaus vertybinių popierių biržą.

„Hanner“ grupę sudaro 34 įmonės penkiose valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.

reiktų susidėt 3-5 pastarųjų metų skaičiukus ir pamatyt pilną vaizdą (tolygiau išsisklaidytų laike). na bet rodikliai vistiek įspūdingi

[Analitikas PlėtRa]

Tokie pelnai gaunasi, nes finansų ataskaitose įskaičiuojamas turimo turto vertės prieaugis, todėl tie pelningumai nuo apyvartos NT srity mūsų situacijoje labai apgaulingi. Nes pvz. pirkau sklypą 2006 m. už 1 mln., 2007 jis jau kainavo 2 mln. pagal rinkos kaina - tai op ir 1 mln. uždirbau ir įsirašiau į ataskaitą, nors jame dar net detalaus nesutvarkiau, nekalbant jau apie pardavimus. Tokiu būdu pelnas gali būti net ir didesnis už pardavimus. Čia atidžiai reik žiūrėt. Įmonė tiesiog pasigražina savo pelną, jai tampa lengviau skolintis pinigus, pretenduoti į biržą, rasti užsienio partnerių ir t.t. Lygiai tokiu pat būdu, jei šiemet sklypų ir butų kainos kris, tai galėtų net atsirasti nuostolis. Bet neatsiras. Buhalterijos ir finansų ypatumai vienžo...

[Mantas]

Taigi, dar 12 taškų burbulo naudai

Būsto kainos Latvijoje krito 8 proc., Lietuvoje kilo 12 proc.
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=16174480

Taisyta: Beje, manau, kad nemažai apie pasiūlos ir paklausos santykį pasakanti citata:

Tačiau Baltijos šalyse ir Lenkijoje vis dar nepastatoma tiek naujų butų, kiek senosiose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, 2006 metais tūkstančiui gyventojų Lietuvoje pastatyta 2,2 butai, Latvijoje – 2,6, Estijoje – 3,8, tuo tarpu ES vidurkis 2005 metais buvo 5,2 butai tūkstančiui gyventojų.

[somis]

Žaidžia vaikai su skaičiais.
Kodėl nebuvo imtas 4 ketvirtis?

O dėl paklausos pasiūlos santykio - kodėl nebuvo imti imigracijos/emigracijos rodikliai?

[tadux]

Pradedama sneketi apie nemazus kainu pokycius, o kas galejo pagalvot, kad tokius dalykus rasys spauda.

Latvijoje prognozuojamas dar 30% kritimas

http://www.biznews.lv/Default2.aspx?...412aa&open=sec

[Analitikas PlėtRa]

Na ir aš adatėlę dar dursiu.

Varžytinėse - daugiabučių statyboms Perkūnkiemyje skirti sklypai

Lietuvos nekilnojamojo turto bendrovėms stabdant kai kuriuos projektus, šalyje iš varžytinių jau pardavinėjami daugiabučių statyboms skirti sklypai.
Antstoliai kovo 14 dieną rengia varžytines, kuriuose už 7,8 mln. litų pradinę kainą bandys parduoti daugiau nei 1 hektaro sklypą sostinės Fabijoniškių mikrorajone, vadinamajame Perkūnkiemio rajone. Jį sudaro keli smulkesni sklypai.
Anstolė Jurgita Bareikienė BNS pasakojo, kad sklypas priklauso bendrovei "Statmontas", ketinusiai jame statyti daugiabučius namus.
"Tačiau šiuo metu sklypas yra tuščias, bendrovė tik ruošėsi statyti daugiabučius", - sakė antstolė.
Įmonė sklype planavo statyti 8 daugiabučius namus, kurių bendras plotas viršytų 50 tūkst. kvadratinių metrų - tam jau buvo gauti reikalingi leidimai. Statytoju šiame sklype būtų bendrovė "Mabilta".
Pas antstolius galima įsigyti ne tik sklypų daugiabučiams, tačiau ir kitokio iš varžytinių parduodamo turto.
Viena sostinės antstolių kontora praėjusį ketvirtadienį rengtose varžytinėse už 11 tūkst. litų bandė parduoti bankrutuojančiai nekilnojamojo turto agentūrai "RV Realty" priklausantį prekės ženklą "RV Realty Nekilnojamasis turtas", kitose varžytinėse buvo bandoma parduoti kitą įmonės turtą.
Pasak žiniasklaidos, pirmenybės gyvenamajai statybai nebeteikia ir namus Perkūnkiemio kvartale statanti Vilniuje bendrovė "Ranga IV". Įmonė atsisakė šioje vietoje suplanuotų dviejų daugiabučių statybų.
Kita bendrovė "Skala" Druskininkuose planavo pastatyti 8 daugiabučių kvartalą. Tačiau pastačiusi tris, likusiųjų įmonė tikriausiai nebestatys.
Banko "DnB Nord" duomenimis, būsto kainos Estijoje pernai smuko 6 proc., o Latvijoje sumenko 8 procentais. Tuo tarpu Lietuvoje būsto kainos pernai dar padidėjo 12 procentų.

BNS

[a_p]

Antstoliai kovo 14 dieną rengia varžytines, kuriuose už 7,8 mln. litų pradinę kainą bandys parduoti daugiau nei 1 hektaro sklypą sostinės Fabijoniškių mikrorajone, vadinamajame Perkūnkiemio rajone. Jį sudaro keli smulkesni sklypai.
...
Įmonė sklype planavo statyti 8 daugiabučius namus, kurių bendras plotas viršytų 50 tūkst. kvadratinių metrų - tam jau buvo gauti reikalingi leidimai. Statytoju šiame sklype būtų bendrovė "Mabilta".

Taigis, jei niekur neapsiskaiciavau ir tie "projektiniai" 50k yra gyvenamasis plotas, tai vieno kvadratinio metro kainoje zemes su visais leidimais dalis sudarytu 156lt. Ne kazikas, net jei padaugintume is 2.

[tadux]

apie savikaina galima sneket daug, bet kad kainai tai itakos neturi, kad visa savikaina butu ir 1lt vistiek butu pardavinejama uz tiek kiek perka ir nei litu maziau. (as cia kalbu apie trumpaji laikotarpi, nes ilgajame kainos turetu but susije su sanaudom)
Manau kokiam Zveryne zemes kaina sudaro kur kas didesne sanaudu dali.

[mindakas]

Taigis, jei niekur neapsiskaiciavau ir tie "projektiniai" 50k yra gyvenamasis plotas, tai vieno kvadratinio metro kainoje zemes su visais leidimais dalis sudarytu 156lt. Ne kazikas, net jei padaugintume is 2.

Akivaizdu, kad 1 ha plote 50'000 nepastatysi antzemines dalies, todel tiketina arba kad sklypas didesnis arba, kad apie 30-40 proc. ploto - pozeminis parkingas. Todel 1 m2 kainuos apie 300-400 Lt. Ar pirks kas nors us tiek - neaisku, nes zemes rinka yra patyrusi absoliutu kracha, ir zeme galima pirkti statyboms nuo 30 iki 70 proc. pigiau nei prasyta pernai. Tas pats buvo pas estus pernai. Todel butu kainu kritimas - tik laiko klausimas, ir deja, nera nei vieno pozityvaus faktoriaus, del kurio butu galima tiketis nors stabilizacijos.