Rinkos apžvalgos ir naujienos

[sauls]

Pristabdys nauju paskolu emima, dabar paimtoms paskoloms tai negaliotu. Visgi tai siulo LRRI, o dauguma ju siulymu kaip taisykle neigyvendinami (pvz. del mokesciu sumazinimo ir kt.), taigi nemanau kad ir si karta bus kitaip.

[naglisc]

man giliai dzin : ) as ir buta nusipirkau ir namo statybos paskola pasitvirtinau, ir siemet susigrazinau palukanas nuo abieju paskolu, o istatymas atgaline data negalios

deja čia tu klysti.

sutarties juk nesi jokios pasirašęs, kad tau visą paskolos laiką taikys mokesčių lengvatą. tiesiog po įstatymo priėmimo tau jokios lengvatos nebetaikys.

čia būtų tas pats jei pareikštum, kad tau turėtų taikyti 33proc. (o ne 27 proc) pajamų mokestį. nes darbo sutartį pasirašei prieš priimant pajamų mokestį mažinantį įstatymą

[tadux]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=12853746

Kaip manote:
užsakytas straipsnis?
Tai tik raginimai?
Nebus priimta, nes yra daug tuo nesuinteresuotų?
Bus priimta, nes taip ragina ekspertai?

Ir jei tai bus priimta, kaip tas turės įtaką visai rinkai?

Seip manau butu gerai jei sia lengvata panaikintu(vietoj to geriau mazinti pajamu mokesti ar didinti neatskaitoma minimuma), bet tai priestarautu NT verslu uzsimanciu asmenu interesams tad....

[somis]

Jei žiūrėtume makroekonominiu požiūriu, tai šis sprendimas būtų naudingas tuo atveju, jei sumažėtų paskolų portfelis. Kad NT bus perkamas visada - klausimų nekyla, gali skirtis tik tuo, ar nuperkama 10, ar 100 būstų per laikotarpį.
Turbūt daugelis pastebėjo, kad įvedus šia lengvatą, būsto kainos šoktelėjo dvigubai - maždaug tiek pat, kiek pakyla būsto kaina dėl paimtos ilgalaikės paskolos. Vadinasi, tikėtina, kad šią lengvatą panaikinus, ir taip sumažėjus perkamajai galiai (palūkanas jau turės padengti patys pirkėjai), paskolų kiekis litais sumažės labai stipriai. Tokiu būdu sumažėtų ir infliacija. Bei Lietuvai padidėtų galimybė įsivesti eurą 2009aisiais. (2008 met pradžioje būtų priimtas įstatymas, vadinasi jau nuo balandžio būtų galima tikėtis rimtų pokyčių.).

[deep'as]

Jei žiūrėtume makroekonominiu požiūriu, tai šis sprendimas būtų naudingas tuo atveju, jei sumažėtų paskolų portfelis. Kad NT bus perkamas visada - klausimų nekyla, gali skirtis tik tuo, ar nuperkama 10, ar 100 būstų per laikotarpį.
Turbūt daugelis pastebėjo, kad įvedus šia lengvatą, būsto kainos šoktelėjo dvigubai - maždaug tiek pat, kiek pakyla būsto kaina dėl paimtos ilgalaikės paskolos. Vadinasi, tikėtina, kad šią lengvatą panaikinus, ir taip sumažėjus perkamajai galiai (palūkanas jau turės padengti patys pirkėjai), paskolų kiekis litais sumažės labai stipriai. Tokiu būdu sumažėtų ir infliacija. Bei Lietuvai padidėtų galimybė įsivesti eurą 2009aisiais. (2008 met pradžioje būtų priimtas įstatymas, vadinasi jau nuo balandžio būtų galima tikėtis rimtų pokyčių.).

Kiek pamenu NT kainos į infliacijos rodiklio skaičiavimus neįeina.

[somis]

radau čia:
http://lt.wikipedia.org/wiki/CPI
čia parašyta:
Vartotojo kainų indekso variantas, kuris neapima aštuonių prekių ir paslaugų segmentų, kurių kainos yra pačios nepastoviausios. Šie segmentai sudaro apie 16% CPI krepšelio. Tai – vaisiai, daržovės, degalai, mazutas, gamtinės dujos, paskolų palūkanos, tarpmiestinis transportas, tabako produktai.
Nežinau, ar čia blogai išversta, ar blogai parašyta, bet degalai ir paskolų palūkanos kiba neįeina į infliaciją? nesąmonė
Vienu žodžiu, pagal tai, kad degalai tikrai įeina, aš sprendžiu, kad ir paskolų palūkanos įeina. Tą ir rašiau

iš www.stat.gov.lt:

"Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų grupėje kainų pokytį labiausiai paveikė 1,3 procento pabrangusios būsto priežiūros ir remonto medžiagos ir paslaugos, 2,2 – malkos, 2,0 procento – būsto nuoma iš privačių asmenų ir 0,5 procento atpigusios suskystintos dujos maistui gaminti."
kaip suprantu, tai ir čia parašyta, kad būsto prekės įtakoja, tik neaišku, ar pats būstas čia skaitomas kaip prekė.
plačiau:
http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/...53e99f68841a5b


o http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/pages_list/?id=1562
čia dar jie rašo, apie kažkokį statybos kainų indeksą, tik nežinau, ar jis lemia infliaciją

Daugiau klausimų šia tema:
Nadiezda.Alejeva@stat.gov.lt

kažkas

[Mantas]

Į infliacijos skaičiavimą įeina šios grupės:

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai;
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai;
Drabužiai ir avalynė;
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras;
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra;
Sveikatos priežiūra;
Transportas;
Ryšiai;
Poilsis ir kultūra;
Švietimas;
Viešbučiai, kavinės ir restoranai;
Įvairios prekės ir paslaugos.

[somis]

Tai palą. Taip išeina, kad pakilusios būsto kainos labiausiai ir kaltos dėl to, kad neįsivedėme šiemet euro?
P.S. labiausiai būsto kainos kilo pernai ir užpernai.

[vaidaslt]

deja čia tu klysti.

sutarties juk nesi jokios pasirašęs, kad tau visą paskolos laiką taikys mokesčių lengvatą. tiesiog po įstatymo priėmimo tau jokios lengvatos nebetaikys.

čia būtų tas pats jei pareikštum, kad tau turėtų taikyti 33proc. (o ne 27 proc) pajamų mokestį. nes darbo sutartį pasirašei prieš priimant pajamų mokestį mažinantį įstatymą

istatymu yra numatyta lengvata busto isigijimui, t.y. sumoketu palukanu sugrazinimas, as isigijau buta + pasitvirtinau namo paskola dar 600 t. taigi manau kad treisetai susigrazinu sumoketas palukanas nuo abieju bustu. o kai priims pataisa, kad lengvata tik vienam isigyjamam bustui, ta pataisa atbuline data negalios .

[naglisc]

istatymu yra numatyta lengvata busto isigijimui, t.y. sumoketu palukanu sugrazinimas, as isigijau buta + pasitvirtinau namo paskola dar 600 t. taigi manau kad treisetai susigrazinu sumoketas palukanas nuo abieju bustu. o kai priims pataisa, kad lengvata tik vienam isigyjamam bustui, ta pataisa atbuline data negalios .

skirkime mokesčių lengvatą (kuri yra taikoma tam tikros išlaidoms per mokesčius kompensuoti) ir lengvatą butui įsigyti, kurią kiek žinau buvo galima gauti jaunoms šeimoms per savivaldybes. jei tu moki mokesčius, o po to deklaruoji pajamas ir susigražini dali jų. tai šita lengvata tau pasibaigs, nes mokesčius moki kasmet. ir tai nėra sutartinis dalykas. yra pajamų mokesčių įstatymas ir jis galioja nuo tam tikros datos. atgalinis šio įstatymo taikymas būtų, jei iš tavęs paprašytu gražinti tai ką tau kaip lengvatą davė valstybė. tačiau dėl to gali būti ramus, nes taip nepadarys, o štai nuo mokesčių sumokėtų po įstatymo įsigaliojimo dalies negražins.

galų tiek pinigų prisikolinai, tai manau esi pakankamai protingas, kad suprast apie ką šneku.

O štai kas gautusi jei viskas vyktų pagal tavo logiką:
1. visi, kurie įsidarbino iki 2006 liepos 1 d. mokės 33proc. pajamų mokestį, o kurie po liepos 1d. 27 proc. pajamų mokestį.
2. o kas būtų su įmonėm? vienos mokėtų mokesčius, kurie buvo prieš 100 m. kai jos buvo įkurtos (visokius, pagalvės ir pan mokesčius) ir nemokėtų dabartinių akcizų, pvm ir t.t., o kitos mokėtų dar kitokius mokesčius, trečios dar kitokius, ir apskritai, kiekviena įmonė turėtų savo individualius mokesčius.

[tadux]

istatymu yra numatyta lengvata busto isigijimui, t.y. sumoketu palukanu sugrazinimas, as isigijau buta + pasitvirtinau namo paskola dar 600 t. taigi manau kad treisetai susigrazinu sumoketas palukanas nuo abieju bustu. o kai priims pataisa, kad lengvata tik vienam isigyjamam bustui, ta pataisa atbuline data negalios .

Beabejo kad istatymas atgaline data negalios, pinigus kuriuos atgavai turbut jau ir isleidai

[somis]

tačiau dėl to gali būti ramus, nes taip nepadarys, o štai nuo mokesčių sumokėtų po įstatymo įsigaliojimo dalies negražins.

Kodėl aš jaučiu, kad daugelis pasiskolinusiųjų galvojo, kad tokia pajamų mokesčio negrąžinimo pataisa ateityje nebus priimta? Tai yra, galvojo, kad pavyks susigrąžinti palūkanas už visus 30 metų, kuriuos jie tą paskolą mokės.

[tadux]

Kodėl aš jaučiu, kad daugelis pasiskolinusiųjų galvojo, kad tokia pajamų mokesčio negrąžinimo pataisa ateityje nebus priimta? Tai yra, galvojo, kad pavyks susigrąžinti palūkanas už visus 30 metų, kuriuos jie tą paskolą mokės.

buvo net tokiu kurie mane kad palukanu procentas negali kisti...

[Eimantas]

Emigrantai investuoja į būstą tėvynėje

Alfonsas Pipiras
Prieš kelerius metus į užsienio kraštus emigravę ir palankesnėmis darbo apmokėjimo sąlygomis susitaupę pinigų, lietuviai suskato investuoti dalį savo lėšų į nekilnojamąjį turtą.

Vieni perka žemės sklypus, kiti, pridurdami iš bankų gaunamus kreditus, - individualius namus, kotedžus, kraustosi į erdvesnius arba modernesnius butus.

Kai kurie emigrantai taip daro, manydami, kad Lietuvoje stabiliai didėjančios nekilnojamojo turto kainos padės išvengti galimo santaupų nuvertėjimo dėl infliacijos, kurios tempų nepajėgs kompensuoti net pastaruoju metu skelbiamos šiek tiek padidintos palūkanos už bankams patikėtus saugoti terminuotus indėlius.

Kiti mano, kad nekilnojamasis turtas – saugiausia ir patikimiausia investicija į savo ateitį, nes kol kas niekas iš taip pasielgusių pažįstamų žmonių nepatyrė nuostolių.

Susipažinę su geresnėmis Vakarų šalių žmonių gyvenimo buitinėmis sąlygomis, jaunieji žmonės taip pat panoro, sugrįžę į tėvynę, įsikurti geresnės kokybės nuosavuose būstuose.

Tačiau nemaža dalis klaipėdiečių, svajodami apie įkurtuves, abejoja, ar pavyks jiems taip įsikurti, kad džiaugtųsi daugelį metų.

Pasiklausę pasakojimų arba perskaitę spaudoje apie investicijomis nusivylusius jaunus žmones dėl prastokos būsto kokybės, neapgalvotai pasirinkto projekto ir realios pastato geografinės padėties, nesąžiningos nekilnojamojo turto prekybos bendrovių, statybos firmų – brokdarių veiklos, jie norėtų aiškių atsakymų į klausimus.

Nekilnojamojo turto valdymo ir vystymo bendrovės „Invalda Real Estate“, statančios ir parduodančios arba nuomojančios klientams būstus, Klaipėdos atstovybės vadovas, patyręs statybininkas Vladas Šeporaitis tokiems interesantams turi patarimų.

- Galiu tik pasveikinti visus bendraminčius, kurie ryžtasi investuoti į nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu užsitikrindami kokybiškesnį gyvenimą tėvynėje, užuot išleidę juos įvairioms pramogoms ir prabangai.

Šeimai prabanga galima tik pasistačius namą arba nusipirkus kotedžą, modernų butą, grąžinus skolas ir išauginus vaikus...

- Na, tarkime, žmogui pavyko susitarti su bankininkais dėl kredito dydžio. Koks antras žingsnis?

- Pirmiausia reikėtų apsispręsti, ko šeima siekia. Reikia išsirinkti iš rinkoje pristatomų tinkamą objektą – sklypą, butą, kotedžą arba namą, gerai išanalizuoti aplinką, būsto eksploatavimo, susisiekimo su miesto centru galimybes, išsiaiškinti galutinę jo kainą, kitus niuansus ir tik tada pradėti varstyti bankų duris.

- Pirkėjas jau išsirinko pageidaujamą objektą. Ką jis turi daryti?

- Gerai išanalizuoti visas pasirinkto objekto pirkimo sąlygas.

- Bet jis nėra šios srities specialistas, o, tarkime, kirpėjas, pardavėjas, vairuotojas, konditeris. Ar jam būtina namų statybos specialisto konsultacija?

- Be abejonės. Juk žmogus, nusprendęs įsigyti naują automobilį, nevažiuoja į gamyklą. Tad perkant nekilnojamąjį turtą, reikia kreiptis į tuos, kurie jį parduoda, tai yra į kvalifikuotus nekilnojamojo turto pardavėjus. Jie įvertins realią pasirinkto objekto kainą, pranašumus ir trūkumus, patars, į ką atkreipti dėmesį.

- Ar prasminga teisininko, kuris išnagrinėtų sutarties sąlygas, pagalba?

- Juridinė pagalba visados naudinga. Tik reikia nepamiršti, kad ji taip pat kainuoja. Bet šiuo metu, kai nekilnojamojo turto paklausa lenkia pasiūlą, pagrindines sąlygas diktuoja tik pardavėjas, o pirkėjui dažniausiai tenka rinktis – sutikti su jomis, ar ne. Tačiau save gerbiančios, solidžios nekilnojamojo turto vystymo ar prekybos tarpininkavimo bendrovės visados pasistengs profesionaliai padėti pirkėjui apsispręsti, paaiškins, kaip derėtų elgtis, atidžiai išnagrinėti ir suprasti visą sutarties medžiagą, kritiškai įvertinti viską, kas kelia abejonių pirkėjui.

-Tad lieka tik pasirašyti kredito gavimo sutartį su banku. Ar verta ją parodyti teisininkams?

- Mano nuomone, dabar jau galima pasitikėti visais bankais. Svarbiausia, kad kreditą pasirengęs imti žmogus pats gerai suprastų prisiimamų įsipareigojimų naštą, jų svarbą šeimos gyvenimui artimesnėje ir tolimesnėje ateityje.

- Kuo skiriasi sandorių sąlygos, kai perkamas naujas arba senesnės statybos butas?

- Principai panašūs. Nauji namai arba butai dažniausiai perkami dar nepastatyti, todėl pirkėjas gali tik įsivaizduoti, pavyzdžiui, ką matys pro savo buto langus. Jis gali gerai susipažinti tik su statinio projektu.

Pastatytame bute prieš pirkdamas gali pabūti, suvokti, ar tikrai tau patinka išsirinktasis būstas.

Senesnės statybos būstai dažniausiai būna pigesni, bet tokiu atveju reikia prognozuoti, kokios išlaidos teks savininkui ateityje, kai reikės renovuoti ne tik apdailą, bet ir inžinerines sistemas – elektros instaliaciją, vandentiekio ir kitus vamzdynus, taisyti stogą.

- Įsivaizduokime, kad žmogus sudarė sutartį su statybos bendrove pirkti butą statomame daugiabutyje name arba statomą namą, kotedžą. Jis jau moka bankui kredito įnašus ir palūkanas. Bet jis neramus dėl galutinių rezultatų. Ar jam būtina samdyti patikimą statybos priežiūros specialistą, kuris nuolat aiškintų, ar viskas statybvietėje vyksta taip, kaip numatyta projekte ir sutartyje? O gal verta pasikliauti statybininkais ir nešvaistyti pinigų?

- Sutartyje turėtų būti nurodoma, kas statys, kas vykdys techninę priežiūrą. Pastačius pastatą, suteikiamas garantinis laikotarpis.

Racionaliau būtų gerai išsiaiškinti, kokią patirtį turi statytojas, kur, ką ir kaip yra pastatęs, koks šios statybos techninio prižiūrėtojo patikimumas. Mano nuomone, geresnė kokybės kontrolė būna tada, kai statybos užsakovas, rangovas, medžiagų tiekėjas ir techninis prižiūrėtojas nėra valdomi vienos arba tarpusavyje susijusių bendrovių.

- Šiuo metu rinkoje parduodami būstai su daline ir pilnai baigta patalpų apdaila. Kurį variantą verčiau rinktis?

- Viskas priklauso nuo pirkėjo asmeninių sugebėjimų. Geriausia, kai visus darbus atlieka kvalifikuoti specialistai.

Perkant iš dalies apdailintą butą arba namą, galima sutaupyti keletą tūkstančių litų, bet reikia įvertinti būsimus savo rūpesčius ir sugaištą laiką, ieškant darbams reikalingų specialistų, perkant medžiagas, prižiūrint darbų kokybę. Tuomet kažin ar rasite, kas suteiktų garantijas.

Kas nori originalesnės namo apdailos, gali tartis su statytojais, kad atsižvelgtų į būsimojo savininko pageidavimus, leistų pasirinkti kai kurias statybines medžiagas, apdailos detales, spalvas.

Praėjusią vasarą mūsų bendrovė tokiu būdu pajūryje pastatė vieną pastatą, kuriame poilsiautojai apsigyveno, kai tik valstybinė komisija pripažino pastatą tinkamu naudoti.

- Kaip pasirinkti draudėją?

- Tai būsto pirkėjo ir banko valia pasiektas susitarimas. Statybos metu ją apdraudžia užsakovas ir rangovas.

- Sakykime, kad prabėgo 2-3 metai. Būstas pastatytas, savininkui įteikti durų raktai. Bet jis dar negali rengti įkurtuvių, nes uždarbio, pavyzdžiui, Anglijos arba Amerikos firmoje sąlygomis jis yra pajėgus grąžinti bankui kreditą, o įsikūręs Lietuvoje gali patirti finansinių sunkumų.

Klausimas iš gyvenimiškos patirties – ar neteks kam nors laikinai išnuomoti būsto arba samdyti prižiūrėtojų? Juk nenaudojamas būstas gali tapti iš naujo remontuojamu objektu.

- Nekilnojamasis turtas turi būti naudojamas, nes neeksploatuojamas gali greičiau „sugesti“ - dėl nepakankamos ventiliacijos arba šildymo stokos gali atsirasti sienų pelėsių. Tad geriau kam nors išnuomoti būstą, kad nuompinigiai padengtų jo eksploatacines išlaidas ir „kosmetinį“ remontą, kurio prireiks išsikrausčius nuomininkams.

Yra bendrovės, kurios teikia patalpų administravimo paslaugas, ieško nuomininkų, padeda sutvarkyti dokumentus. Norėčiau atkreipti nepatyrusių investuotojų dėmesį, kad nuoma - tai ekonominė veikla, tad reikia nepamiršti ir mokestinių reikalų, kad vietoj laukiamų pajamų netektų patirti nuostolių.

www.klaipeda.daily.lt

[c2h5oh]

Kodėl aš jaučiu, kad daugelis pasiskolinusiųjų galvojo, kad tokia pajamų mokesčio negrąžinimo pataisa ateityje nebus priimta? Tai yra, galvojo, kad pavyks susigrąžinti palūkanas už visus 30 metų, kuriuos jie tą paskolą mokės.

Nepratę mes dar prie paskolų, prie jų ėmimo ir ypač prie jų grąžinimo...

[vaidaslt]

^^ atvirai tai neturiu laiko istatymo nagrineti, bet as isivaizduoju, kad pirminiame variante buvo sumoketu palukanu dalies sugrazinimas nuo sumoketo pajamu mokescio, uz isigyta busta. O po pataisos padare, kad tik uz viena isigyta busta, ta as ir noriu pasakyt, kad spejau pasirasyt sutartis dviem bustam iki pataisos priemimo, uztai kol galios mokesciu lengvata, tol as susigrazinsiu uz abu bustus, tuo tarpu kai po pataisos perkant antra busta pvz vila kaime uz ja mokesciu lengvata nebutu taikoma . ar as teisingai suprantu ?

[deep'as]

^^ atvirai tai neturiu laiko istatymo nagrineti, bet as isivaizduoju, kad pirminiame variante buvo sumoketu palukanu dalies sugrazinimas nuo sumoketo pajamu mokescio, uz isigyta busta. O po pataisos padare, kad tik uz viena isigyta busta, ta as ir noriu pasakyt, kad spejau pasirasyt sutartis dviem bustam iki pataisos priemimo, uztai kol galios mokesciu lengvata, tol as susigrazinsiu uz abu bustus, tuo tarpu kai po pataisos perkant antra busta pvz vila kaime uz ja mokesciu lengvata nebutu taikoma . ar as teisingai suprantu ?

Man atrodo nesvarbu kada tu pasirašei ar pasitvirtinai. Kiekvienais metais deklaruodamas pajamas tu nurodai už ką per tuos metus sumokėtų pajamų mokesčio nori susigrąžinti. Kol pataisa nepriimta galėjai įrašyti būstų kiek norėjai, dabar galėsi tik 1. Taigi už likusius niekas nieko negrąžins.

[vaidaslt]

^^ noretusi daugiau nuomoniu. aciu.

[dado1945]

^^ atvirai tai neturiu laiko istatymo nagrineti, bet as isivaizduoju, kad pirminiame variante buvo sumoketu palukanu dalies sugrazinimas nuo sumoketo pajamu mokescio, uz isigyta busta. O po pataisos padare, kad tik uz viena isigyta busta, ta as ir noriu pasakyt, kad spejau pasirasyt sutartis dviem bustam iki pataisos priemimo, uztai kol galios mokesciu lengvata, tol as susigrazinsiu uz abu bustus, tuo tarpu kai po pataisos perkant antra busta pvz vila kaime uz ja mokesciu lengvata nebutu taikoma . ar as teisingai suprantu ?

Teisingai.

Kiek supratau tu nesupratai štai ko: priimtame įstatyme buvo įtvirtinta, kad šis įstatymas galioja tik naujai perkamam būstui.

LRS niekas nėra užrišęs rankų ir jie bet kada gali pataisyti įstatymą, kad žmogui grąžintų tik nuo vieno būsto, bet tada kiltų problemų nuo kurio (pirmo įsigyto, pigiausio ar brangiausio?) grąžinti ir šiaip interesų, manau, valdžioje tikrai ne ką mažiau (kuris ten Vilniaus tarybos narys turi Vilniuje sklypų daugiau negu 10?).

[tagamorezapenerifaketris]

Emigrantai investuoja į būstą tėvynėje

Alfonsas Pipiras

matosi, kad alfonsas