Būsto kainų burbulas (sprogs ar ne?)

[dado1945]

Pasaulinis NT bumas nesibaigia.

Pasauliniai karai irgi nevyko visame pasaulyje, bet dėl to jie nevadinami pvz.: Pirmas Beveik Pasaulinis Karas

P.S. Kiekviena intelektuali diskusija baigiasi žodžių prasmių aiškinimusi.

[Analitikas PlėtRa]

Lietuvoje kiekviena diskusija ilgainiui virsta "kapojimųsi".

I Pasaulinis Karas - yra karo pavadinimas. Lygiai kaip ir 100metis Karas netruko šimtą metų.

Jei šiuo metu vykstančią krizę pavadintums Pasauline Krize, tai viskas OK. O pasaulis ties JAV nesibaigia.

Faktas tik vienas, toks begalinis galbūt būsimas noras kainų kritimu niekam nebus piktdžiugišku triumfu "aš buvau teisus", o bus ganėtinai sunkūs ir įtempti laikai.

Peace.

[dado1945]

Iš esmės sutinku. Bet manau pats sutinki, kad pirkti dabar tikrai ne metas.

[tagamorezapenerifaketris]

http://www.registrucentras.lt/ntr/st...ai.php?vtip=95
gal kas paaiškintų, ką būtent šis grafikėlis reiškia su visais niuansais. Turiu dviejuose bankuose pažįstamų, jie patvirtino, kad rinkoj visiškas štilis. ar čia spekuliai išsiiminėja nuolat NTR, kad nereiktų laukt? skaičiai visgi dideli ĮTARTINAI dideli. beveik 500.000 NTR'ų.
berods jau aišku:
"čia ne tai, čia tiesiog kiek naujų 'bylučių' atsirado. Pvz. Bendrija įteisino 100 garažų - 100 naujų įrašų, bičas padalino sklypą į 50 dalių - 50 naujų įrašų ir t.t."

[deep'as]

Iš esmės sutinku. Bet manau pats sutinki, kad pirkti dabar tikrai ne metas.

Manau sutinka. Antraip pasigirtų kad įsigijo butą.

Aš irgi pradėjau žvalgytis buto ir kamuoja klausimas imt ar laukt? Kolkas laukiu. Kainų kritimu artimiausiais metais aš abejoju kaip ir didesniu kilimu. Esmė tame kad labai jau menkas pasirinkimas. Manau įvyks pervertintų butų kainų korekcijos ir atsiras didesnė pasiūla. Va tada bus galima rinktis, o ne skubėti imti kas dar liko.

[Analitikas PlėtRa]

Manau sutinka. Antraip pasigirtų kad įsigijo butą.

Aš irgi pradėjau žvalgytis buto ir kamuoja klausimas imt ar laukt? Kolkas laukiu. Kainų kritimu artimiausiais metais aš abejoju kaip ir didesniu kilimu. Esmė tame kad labai jau menkas pasirinkimas. Manau įvyks pervertintų butų kainų korekcijos ir atsiras didesnė pasiūla. Va tada bus galima rinktis, o ne skubėti imti kas dar liko.

Be abejo, kad sutinku, niekad priešingai ir neteigiau. Viskas iš esmės dėl tos visuotinės panikos ir gąsdinimų, kad čia viskas tuos sprogs. Bet kita vertus, aš neatmetu tikimybės, kad jei kardinaliai niekas nesikeis, tai ir dar kokius artimiausius 5 metus kainos bus sunkiai įkandamos ir suvokiamos.

[Valiukas]

Manau sutinka. Antraip pasigirtų kad įsigijo butą.

Aš irgi pradėjau žvalgytis buto ir kamuoja klausimas imt ar laukt? Kolkas laukiu. Kainų kritimu artimiausiais metais aš abejoju kaip ir didesniu kilimu. Esmė tame kad labai jau menkas pasirinkimas. Manau įvyks pervertintų butų kainų korekcijos ir atsiras didesnė pasiūla. Va tada bus galima rinktis, o ne skubėti imti kas dar liko.

Tai apie ką mes ir šnekam. Yra krūva žmonių, tokių kaip tu, kurie norėtų pirkti būstą, bet dabar neperka, nes kišenė neleidžia, o "šūdelkoj" gyvent nenori. Tai jei bent kažkiek kainos nukris, iš karto atsiras dar daugiau žmonių, galinčių įpirkti tą atpigusį būstą ir iš jų dalis nuspręs dar palaukti, o kita dalis pirks, nes nebeturės noro, laiko, jėgų dar laukti. Tai va ir vėl kainos į viršų, nes tuos atpigusius butus ims ir išpirks greitai. Ir ne spekuliantai, siekiantys pasipelnyti iš brangimo, o žmonės, norintys turėti stogą virš galvos ir kuriems iš esmės nesvarbu kiek kainavo vakar ir kiek kainuoja šiandien, nes svarbiausia yra vieta, kurioje galima gyventi. Va.

[dado1945]

Ne viskas taip paprasta.

[Valiukas]

Ne viskas taip paprasta.

Žinau, bet iš esmės dalis tiesos yra. Jei manai kitaip - paneik argumentuotai. Ir dar prie viso to galime pridėti kylančias nuomos kainas, kas irgi yra veiksnys, skatinantis turėti savo, o ne nuomotis.

[deep'as]

Tai apie ką mes ir šnekam. Yra krūva žmonių, tokių kaip tu, kurie norėtų pirkti būstą, bet dabar neperka, nes kišenė neleidžia, o "šūdelkoj" gyvent nenori. Tai jei bent kažkiek kainos nukris, iš karto atsiras dar daugiau žmonių, galinčių įpirkti tą atpigusį būstą ir iš jų dalis nuspręs dar palaukti, o kita dalis pirks, nes nebeturės noro, laiko, jėgų dar laukti. Tai va ir vėl kainos į viršų, nes tuos atpigusius butus ims ir išpirks greitai. Ir ne spekuliantai, siekiantys pasipelnyti iš brangimo, o žmonės, norintys turėti stogą virš galvos ir kuriems iš esmės nesvarbu kiek kainavo vakar ir kiek kainuoja šiandien, nes svarbiausia yra vieta, kurioje galima gyventi. Va.

Aš nesakiau, kad kišenė neleidžia. Sakiau, kad pasirinkimo nėra.

Na, o jei kainos pradėtų leistis žemyn tuomet dar mažiau kas nors pirks, nes visi tuomet lauks kol kainos pasieks dugną.
Antra, kainoms leidžiantis žemyn paskolą gausi tik su pradiniu įnašu, kuris bus lygus priklausomai nuo kainos kritimo lūkesčių, tad krentant kainoms butą įsigyti bus sunkiau nei dabar.
Čia tik šiaip pasamprotavimas. Bankų politiką prastai išmanau.

[dado1945]

Jau daug rašiau Nesinori kartotis. Pagrindinė idėja, kad NT rinka nėra uždara sistema. Jeigu paklausą iškreips spekuliacijos į tai sureaguos pasiūla ir sureaguos po laiko. Spekuliacijos anksčiau ar vėliau vistiek pasitraukia, o pasiūla į tai nesureaguoja. Taigi turime pasiūlą, kuri didesnė negu paklausa. O jau kaip rinka į tai reaguoja, manau, patys įsivaizduojate.

Dabar yra visos sąlygos trauktis spekuliantams iš rinkos ir, manau, dauguma tai jau padarė.

Jei netingite galite paskaityti čia kaip kilo krizės skirtingose pasaulio vietose:
http://knowledge.wharton.upenn.edu/papers/510.pdf

[a_p]

Jau daug rašiau Nesinori kartotis. Pagrindinė idėja, kad NT rinka nėra uždara sistema.

Svelniai tariant. Realybeje NT paciam grandines gale yra VIETINIO vartojimo produktas ir visais 100% priklausoma nuo pinigu uzdirbamu KITUR.

[neko]

ginčytis pigs ar brangs ir "kas pučia tą burbulą" galima iki begalybės. Truputį "pavirškintos" statistikos.
Kadangi daugiausiai paskutiniu metu domejausi kauno rajonu:

1. per 10 metų kauno rajone parengta ~13500 sklypų gyvenamųjų namų statybai.
2. Pastatyta ~1870 namų
3. Išduota leidimų gyv. namų statybai ~2500
4. taigi, 13500 - 2500 = 11000 laisvų sklypų.
5. tarkim ne visi kurie pirko sklypą sau ir ketina jame gyventi, ėmė leidimą statyboms, o atidėjusių tai ateičiai buvo tiek pat kiek ir panorėjusių statyti: 11000 - 2500 = 8500 laisvų sklypų.
6. Šiuo metu aruodas.lt duomenimis, kauno rajone praduodama 510 sklypų IŠ VISO. Tai natūralus klausimas kur dar 8000 sklypų? Spėju prilaikomi spekuliantų, nes ketinančių gyventi tikrai tiek nėra. Nemanau, kad spekuliantų kantrybė bus geležinė, tuo labiau, kad naujai ruošiamų sklypų skaičius auga geometrine progresija.


Trumpai sakant, sklypų tinkamų gyvenamųjų namų statybai žiauriai daugėja, o pirkėjų ne. Kadangi šiuo metu irgi rengiamas žiaurus skaičius detaliųjų planų, tai turintys tuos 8000 sklypų galbūt panorės jais atsikratyti iki tol, kol rinką pasieks naujais planais suformuoti sklypai.

Šitaip išeina, kad 3 metams, vienam sklypui kuriame bus realiai statomas namas, tenka ~ 5 - 10 sklypų paruoštų statybai, kuriuose niekada nebus statoma.
Ir tokioje situacijoje klausimą kam naudinga šitą burbulą pūsti, iš kart galima pakeisti atsakymu į klausimą o kam tai nenaudinga



Įdomu kokia "pertekliaus" situacija kitose Lietuvos vietose?

[Analitikas PlėtRa]

ką reiškia "parengta ~13500 sklypų gyvenamųjų namų statybai." Koks tai parengimas - zonavimas, detaliojo plano parengimas ar dar kas? ir iš kur statistika?

[neko]

/\ parengta, šiuo atveju reiškia:
1. paimi 1 sklypą žemės ūkio paskirties.
2. parengi detalųjį planą paskirties pakeitimui ir sklypo padalinimui
3. po detaliojo plano patvirtinimo gauni, tarkim 20 sklypų, kurių paskirtis nebe žemės ūkio, o gyvenamosios statybos, t.y. gali statyti gyvenamuosius namus
4. Jei rengėas pasilieka 1 sklypą savo namui statytis, tai kiti 19 pardavimui.

informacija iš rengiamo kauno raj. bendrojo plano
http://www.kaunoplanas.lt/

pagal ten pateikiamą informaciją, keičiant žemės paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios paskirties (dalinant sklypais), per praėjusius 10 metų, kauno rajone suformuota ~ 13500 naujų sklypų skirtų gyvenamųjų namų statybai.

[Analitikas PlėtRa]

Manau, kad ir tai nėra gerai situaciją įrodantys skaičiai. Nes, galbūt ne visi žemę turi kaip spekuliantai,o po truputį juos įsirenginėja, gal net gyvena, bet namas dar nėra įrengtas ir priduotas. Kiti gal turi tą žemę, bet neturi pinigų kol kas. dar vienas dalykas, įtariu, kad didžioji tų sklypų dalis parengta per pastaruosius kelis metus ir šiuo metu ten arba jau vystomi projektai ir statomi namai, arba atsiras pasiūloje netrukus. Tai, žinoma, išplėstų pasiūlą, ir tai neturėtų stebinti - Kaunas gerokai atsilieka statybų mastais, tik neseniai "atsibudo". Žinoma, kažkokia dalis gal ir laikoma perpardavimui, bet nemanau, kad ji reikšminga.

[Tomasl]

Analitikui.
Ateinu aš į jūsų banka,
ir pakišu verslo plana, tai yra ant nupirktos žemės , detalusis parengtas 22 aukštu. gyvenamui namui su parkingu, reikia finansavimo 25 mln. 2 metam. pareiskiu kad 30 proc. yra rezervuota.
Klausimas , ar finansuotumet šiuo metu 100 proc reikiama objekto suma ?

[Tomasl]

anyway, statybų verslas pirmas pajuto salstantį gyvenimėlį
ir pirmas pajus kartėlį.
O tai jau vyksta

[somis]

Atrodo žmonėms iš tikro sunku atsiskaityti su bankais:
http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=50045
Jų butas dabar vertas tikrai daugiau, negu paskola. Tai, manau, galėtų jie butą parduoti, nusipirkti mažesnį, ir taupyti po truputį didesniam. Bet tai irgi nesąmonė, nes visais laikais visi įtikinėjo juos, kad atlyginimai kils, kad jie sugebės grąžinti paskolą, ir pan

[tagamorezapenerifaketris]

gaila, vertimas prastas

Kodėl Airija turi mokėti už ekonomikos priklausomybę nuo nekilnojamojo turto?

Airijos ekonomikai gresia žlugimas. Pasaulinės ekonomikos perkaitimas, augančios palūkanų normos ir viena iš didžiausių kreditavimo krizių sukels problemų visose pasaulio dalyse, tačiau didžiausią nuostolį gali patirti Airija, rašo „MoneyWeek“.

„Keltų tigro“ ekonomika, metų metais šuoliuojanti be jokių sustojimų, greit gali nukristi nuo skardžio. Jei taip atsitiks, bus kaltinama narystė euro zonoje. Tačiau, anot straipsnio autoriaus, Airijos krizės priežasčių reikia ieškoti nekilnojamojo turto rinkoje.

Airijos vertybinių popierių birža jau susidūrė su blogėjančia ekonomine realybe. Londono birža patyrė 8 proc. nuostolius, o Dublinas prarado 15 proc. iš 10041 rodiklio, nustatyto vasario mėn. Rugpjūčio 1 d. „Iseq“(Airijos vertybinių popierių biržos) rodiklis buvo nukritęs iki 8407. Jokios kitos išsivysčiusios valstybės rinkoje nepastebėti tokie dideli nuostoliai.

Investuotojus smaragdinėje saloje labiausiai gąsdina nekilnojamojo turto problemos. Airijos ekonomika per pastaruosius 8 metus patyrė didžiulį pakilimą, nes buvo pastatyta dešimtys tūkstančių naujų būstų, finansuojamų žemų euro zonos palūkanų normų.

Praeitais metais Airijoje buvo pastatyta 90 tūkst. naujų namų. Palyginimui – Didžiojoje Britanijoje jų buvo pastatyta 200 tūkst., nors gyventojų skaičius Britanijoje 15 kartų didesnis nei Airijoje. Šiais metais, nukritus kainoms, bus parduota dar 70 tūkst. būstų.

Visa Airijos ekonomika priklausoma nuo nekilnojamojo turto. Jis sudaro 15 proc. ekonominio augimo, 17 proc. mokestinių įplaukų ir 64 proc. bankų paskolų.

Bent 15 proc. airių nuosavybės yra neapgyvendinta.

Nuo 1996 m. būsto kainos Airijoje išaugo 270 proc., o šiuo metu jos beveik stabilios.

Nuo 2000 metų būsto nuomos (kuri neakivaizdžiai parodo nekilnojamojo turto paklausą) kainos nukrito, tačiau šiuo metu vėl išaugo.

Airijai prisijungus prie euro zonos 1999 m., jos ekonomika jau buvo auganti. Per ketverius metus iki prisijungimo, BVP augimas šalyje vidutiniškai siekė 9 proc. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkio.

Iki šiol narystė euro zonoje neturėjo įtakos Airijos ekonomikos augimui. BVP augo visus aštuonerius metus po prisijungimo ir pirmąjį 2007 m. ketvirtį pasiekė 7,5 proc., o infliacija išaugo nuo 2 proc. prisijungimo metu iki 4,5 proc. šių metų liepos mėn. Tai daugiau nei du kartus viršija euro zonos vidurkį, kuris yra 1,9 proc.

Tokiose šalyse kaip Britanija, JAV ar Japonija, centriniam bankui pastebėjus infliacijos riziką, jai užkertamas kelias padidinus palūkanų normas. Taikomas išbandytas ciklas: palūkanų didinimas, kreditų branginimas, didesni mokėjimai už hipotekinius produktus, vartotojų išlaidų mažinimas. Ir tai paprastai pasiteisina. Svarbiausia laiku pastebėti riziką ir palaipsniui taikyti priemones.

Taigi, Europos centrinis bankas labai lėtai reagavo į airių ekonomikos krizę.

Tik 2005 m., po daugiau nei dešimtmetį trukusio Airijos švaistymo būstų statybai, ECB ėmė kelti mokesčius.

Žinoma, tai įvyko ne todėl, kad nebuvo pastebėti pokyčiai Airijos ekonomikoje, o dėl to, kad infliacijos rizika pasireiškė kitose, didesnėse valstybėse. Ji pasiekė 4 proc., o ekonomistai prognozavo, kad ji dar didės, kol pasieks didžiausią, 4,5 proc., ciklo tašką.

Taip pat, dabar, kai Airijai pagaliau reikia sumažinti palūkanas (ji tai gali padaryti, o už šešių mėnesių neabejotinai padarys), neabejojama, jog ECB ims didinti palūkanas, kad nuramintų pagrindinių euro zonos šalių rūpesčius dėl infliacijos.

Tai parodo, kad euro zonos reguliavimo mechanizme yra trintis. ES manymu, ekonominio augimo disbalansą labiau galima išlyginti kapitalo ir darbo jėgos judėjimu tarp euro zonos valstybių, nei palūkanų normų didinimu.

Kapitalas euro zonoje juda pakankamai laisvai, tuo tarpu darbo jėgos klausimas keblesnis.

Taigi, kas bus toliau? Yra apokaliptinių nuomonių. Profesorius Morganas Kelly iš Dublino universiteto koledžo, tyrinėjęs įvairių šalių nekilnojamojo turto krizių reguliavimą, mano, kad būstų kainos Airijoje gali nukristi 70 proc., tačiau, jo manymu, tai įvyks ne iš karto, o per daug metų.

Tačiau tai nebūtinai bus skausminga. Bankams, nekilnojamojo turto agentams, statybininkams ir statybinių medžiagų įmonėms būstų pardavimo apimčių sumažėjimas gali ir pasitarnauti. Reikalaujamos kainos iš pradžių, žinoma, bus nemalonios, kokios jos buvo Ispanijoje ir JAV, tačiau pardavėjai greitai jas sureguliuos.