Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Būsto kainų burbulas (sprogs ar ne?)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Komentaras delfy, iš esmės teisingai:

    O bus taip, 2007 08 14 14:35
    Svedu bankai Baltijos salyse susikure tokia pacia problema, kuri dabar purto visa JAV NT rinka. Lietuvoje visas BVP augimas pagristas tik spekuliaciniu NT kainu augimu. Lietuva negamina absoliuciai nieko ir einamosios saskaitos deficitas gresmingai kasmet dideja, nes eksportuoti mes sugebam tik surius ir lasinius. Visa Lietuvos ekonomika pastatyta and NT burbulo, tad teigti, jog Lietuvos prasidedantis pasaulinis NT krachas nepalies, yra mazu maziausiai juokinga. Palies dar ir kaip...ir labai skausmingai. Visos rimtos reitingu kompanijos visa Baltijos regiona paskelbe dideles rizikos zona ir visu triju "sesuciu" skolinimosi reitingai neigiami. Siuo metu Amerikoje vykstant NT krizei, pasaulinese finansu rinkose labai mazas likvidumas, arba kitaip tariant NERA PINIGU, todel Centriniai Bankai pompuoja simtus milijardu, kad pasauline finansu sistemos neistiktu totalus krachas. Net 62 Europos bankai pasinaudojo Europos Centrinio Banko pagalba. Jau vien tai pasako, kokioje gilioje siknoje labai staigiai galima atsidurti. Dabar pereikim prie to, kaip si krize palies Lietuva.:
    1. Per pastaruosius 3 metus Svedu bankai Lietuvoje susikure sau ta pati, ka Europos ir kiti bankai susikure Amerikos NT rinkoje. t.y. lengva ranka dalino paskolas visems, kas tik ju paprase, net per daug neziuredami, ar tas zmogus sugebes reguliariai kas menesi kokiu 25-30 metu moketi. Be to, paskolos dalinamos buvo tuo metu, kai palukanu norma istoriskai buvo labai zema - ECB tik 2%. NT kainos augo vien del to, kad buvo labai nesunku gauti paskola + vyriausybe dali palukanu kompensuodavo. Prasidejo masine pirkimo psichoze ir spekuliacija NT, nes visi staiga per pora metu pasijuto ypatingai turtingi, nes ant popieriaus labai graziai atrodo tavo 3a sklypelio su lusna ivertinimas kokiais 2 milijonais litu. Zmones del to pradejo daugiau vartoti, imti vartojimo kreditus, pirkti viska kas reikalinga ir nereikalinga, nes jie juk "milijonieriai". Bankai lengvai dalino paskolas, nes pasaulineje finansu rinkoje plaukiojo be galo dideli kiekiai lengvai prieinamu pinigu. Tad Svedu Bankai globalioje finansu birzoje skolinosi labai zemomis palukanomis pinigus is kitu banku pvz Sveicarijos ar Japonijos (nes ten dar zemesnes palukanos) ir perskolindavo juos uz dvigubai didesnes palukanas eiliniams lietuvaiciams. Taigi, taip buvo iki preitos savaites.
    2. Tad kas pasikeite? Pasikeite tai, kad, kaip jau minejau, globalioje finansu rinkoje TRUKSTA pinigu, ir bankai nenoriai ir tik uz zymiai didenes palukanas skolina vieni kitiems pinigus. Manau, kad Lietuvos bankams bus dar sunkiau pasiskolinti, nes Baltijos salys turi neigiama skolinimosi reitinga t.y. padidejusia rizika, kad Lietuvos bankai paskolu negrazins. Taigi, paskolos visiems: ir Lietuvos bankams ir eiliniams pilieciams dabar zenkliai pakils + ECB siais metais toliau kels palukanu norma, nes del dideliu naftos, maisto ir paslaugu kainu Europos Sajungoje dideja infliacija. Zymiai maziau zmoniu ims paskolas, nes jos bus brangesnes + bankai zymiai atydziau isanalizuos tavo pajamas, kad uztikrintu tavo ilgalaiki mokuma. Maziau paskolu + zymiai brangesnes paskolos = zymiai maziau zmoniu imanciu tas paskolas = maziau NT pirkeju = zenklus paklausos sumazejimas esant perteklinei prastos kokybes butu pasiulai = staiga tu niekaip negali parduoti savo butuko uz milijona, nes nera pirkeju = kainos pradeda kristi = tie, kas dar nori/isgali pirkti neperka, nes zino, kad kainos krenta, todel laikia dar didesnio kritimo = butuku pardavejai ir spekuliantai supanikuoja, nes kainos krenta ir ismeta i rinka dar daugiau NT = kainos dar labiau krenta = NT rinka netrukus istinka totalus krachas = sumazeja vartojimas, nes zmones neturi pinigu + turi prisieme daugybe paskolu, kurias REIKIA GRAZINTI, is ankstesniu metu = sustoja visos statybos, BVP ne auga, o krenta = sustoja visas paslaugu sektorius ir Lietuvoje prasideda totali gili ekonomine krize + litas atrisamas nuo euro ir devalvuojamas iki kokiu 5 Lt/eura. Va toks scenarijus labai labai tiketinas ir busim visi labai labai gilioje siknoje.
    Statybos Technikumo Technikumas

    Comment


      US Real Estate Home prices adjusted for inflation.

      http://www.youtube.com/watch?v=kUldGc06S3U

      Comment


        Parašė neko Rodyti pranešimą
        US Real Estate Home prices adjusted for inflation.

        http://www.youtube.com/watch?v=kUldGc06S3U
        Pagal modeli - nusileidimas ir po to dar didesnis kilimas aukstyn. Zemesniu kilimu buvo tik keletas. Beje, palyginimo modelis labai emociskas, bet su ekonomika neturi nieko bendro: tarsi kuo aukstesne kaina, tuo labaiau ji gali kristi (prilyginama potencinei energijai), tuo tarpu ekonomikoje veikia labai daug skirtingu veiksniu (kad ir bendras zmoniu skaicius planetoje).

        Comment


          Parašė sauls Rodyti pranešimą
          Pagal modeli - nusileidimas ir po to dar didesnis kilimas aukstyn. Zemesniu kilimu buvo tik keletas. Beje, palyginimo modelis labai emociskas, bet su ekonomika neturi nieko bendro: tarsi kuo aukstesne kaina, tuo labaiau ji gali kristi (prilyginama potencinei energijai), tuo tarpu ekonomikoje veikia labai daug skirtingu veiksniu (kad ir bendras zmoniu skaicius planetoje).
          Dėl emocijų tai ir grafikėlis pagal kurį sukurta ši animacija visai smagus (jau kažkada jį rodžiau):
          http://www.speculativebubble.com/images/homevalues1.gif

          Galima pridėti ir populiaciją ir dar keletą parametrų (tas pats autorius):
          http://upload.wikimedia.org/wikipedi...E2_Fig_2-1.png

          Įdomu ką vadini žemesniu kilimu? Nes pagal šį grafiką jų išvis nebuvo Gal Didžiąją Depresiją?

          Comment


            NT kainas Lietuvoje sukėlė lengvai dalinamos paskolos, darbo jėgos/statybinių medžiagų brangimas ir perdėtas pirkėjų optimizmas dėl šalies ekonominių perspektyvų. Kai kurios statybinės kompanijos pradžioje stačiusios pavienius namus atsiradus didelei paklausai ėmė statyti kvartalus, o pats statybų verslas tapo pelningiausiu (ar vienu iš pelningiausiu) LR ūkio sektoriumi.

            Mano prognozė:
            Seni tarybiniai daugiabučiai ir naujos statybos butai miegamuosiuose rajonuose pigs (tarybiniai stipriai). Centras, prestižiniai rajonai - stabilizuosis/brangs.

            Jei žiūrėti dar labiau į priekį - ateitis priklauso mažaukštei statybai ir individualių gyvenamųjų namų kvartalams priemiestinėse zonose. Palaipsniui vyks migracija iš miegamųjų rajonų į priemiesčius, statybų bendrovės bus priverstos savo lėšomis vystyti infrastruktūrą (keliai, mokyklos ir pan.).

            :-)

            Comment


              Keistai atrodo, lyg švedų bankuose bukagalviai riogso,
              nejau mažu nesupranta us pavyždžio , nekalbu apie pačių karčią patirtį.
              O dar labiau keista kad einamoji civilizacija pinigų pritrūko.

              Nejau dėl bizinio "kas greičiau ir daugiau" buvo atlikta totali klaida.
              tai yra išsissemus mokiems kliantams pigai buvo išskolinti individamas kurių ir triejų gyvenimų nepakaktu gražint.
              hmm nebsuprantu ?

              Comment


                nu kodel bukagalviai gi dare ilga laika gera bizni daug pinigu uzsikale juos ishsidalino ir tvarka

                Comment


                  kai atlyginimas priklauso nuo rezultatų, prarandamas saikas ir sveikas protas. be to prieš kelis metus skandinavų bankai vietiniais vadovėliais paskyrė pienburnius lietuvaičius. be to, lietuvoj nėra asmens bankroto įstatymo
                  Paskutinis taisė tagamorezapenerifaketris; 2007.08.14, 21:26.
                  Statybos Technikumo Technikumas

                  Comment


                    Man perdėtai čia kažkas tikisi mūsų ekonomikos kracho. Per daug veiksnių veikia tą mūsų ekonomiką, kad galima būtų labai lengvai nuspėti jos pokyčius. ES padrys viską, kad jos narės nešoktų į "batą". Kiš savo pinigus ir t.t. Pasakykite, kodėl Portugalija ir Airija taip gerai stovi, palyginus prieš įstojimą į ES? Kainos normalizuosis, o butai pigs tik senesni, nauji jau pasiekė lubas.

                    Kas buvę NYC? Aš buvau ir mačiau, bei esu truputį skaitęs, apie NYC gyvenimą. Taigi ten centre arba viežbučiai arba nuomuojamos patalpos, butai, ofisai ir kita. Būstą įsigyti eiliniam NYC gyventojui, gali pavykti nusipirkti tik Brokline ir kituose nuo centro nutolusiuose miegamuosiuose rajonuose. Centre ar netoli jo butai, rezidencijos yra nuomuojamos. O kodėl taip negali būti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje?

                    Ir vėlgi, čia manau prognozuok neprognozavęs, bet atspėti ar numatyti kaip bus realiai manau begalo sunku ir beveik neįmanoma.....
                    You've got one life! Live it!

                    Comment


                      Parašė fredis Rodyti pranešimą
                      Man perdėtai čia kažkas tikisi 1.mūsų ekonomikos kracho. Per daug veiksnių veikia tą mūsų ekonomiką, kad galima būtų labai lengvai nuspėti jos pokyčius. ES padrys viską, kad jos narės nešoktų į "batą". Kiš savo pinigus ir t.t. Pasakykite, kodėl 2.Portugalija ir Airija taip gerai stovi, palyginus prieš įstojimą į ES? Kainos normalizuosis, o butai pigs 3.tik senesni, nauji jau pasiekė lubas.

                      Būstą įsigyti eiliniam NYC gyventojui, gali pavykti nusipirkti tik Brokline ir kituose nuo centro nutolusiuose miegamuosiuose rajonuose. Centre ar netoli jo butai, rezidencijos yra nuomuojamos. 4.O kodėl taip negali būti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje?
                      1. Pasižiūrėk, ant ko laikosi mūsų ekonomika. Ant PIGUVOS, o ne KOKYBĖS ar HI-TECH. 2. Portugalija gerai stovi? Per tiek metų ir vadint tai GERAI? Airija gavo iš ES 55mlrd. EUR, kuriuo sukišo ne į betoną ar kelius (paklausinėk ten buvusių, kokie pas juos keliai) 3. kur logika? 4. Pasaulio finansų sostinę NY lygini su Vilnium, Kaunu ir Klaipėda? o Briuselis netinka?
                      Paskutinis taisė tagamorezapenerifaketris; 2007.08.15, 12:11.
                      Statybos Technikumo Technikumas

                      Comment


                        Parašė tagamorezapenerifaketris Rodyti pranešimą
                        1. Pasižiūrėk, ant ko laikosi mūsų ekonomika. Ant PIGUVOS, o ne KOKYBĖS ar HI-TECH. 2. Portugalija gerai stovi? Per tiek metų ir vadint tai GERAI? 3. kur logika? 4. Pasaulio finansų sostinę NY lygini su Vilnium, Kaunu ir Klaipėda? o Briuselis netinka?
                        OK. NYC nelygu VLN, bet tas NYC USA mažiau, nei mums VLN. Nes procentiškai, didžioji mūsų šalies pingų dalis nusėda VLN. Ok sakysi NYC negalima lyginti, aš taip tikrai nenoriu daryti, bet aš sakau, kad mums VLN svarbesnis, nei amerikonui NYC. Kainų aš taip pat nelyginau, aš tik lyginaupatį principą. Kad apartamentus nuomuoja, o nusipirkti gali tik už centro...

                        Beje atsakyk, kodėl mus ES'e vertina už HI-TECH? Nemanau, kad be priežasties...

                        Beje tema juk vadinasi: "Būsto kainų burbulas (sprogs ar ne?)" O aš manau, kad nesprogs ir tiek. Pagyvensim pamatysime. Nereikia taip jautriai reaguot į kitų nuomonę. Nesusireikšmink
                        You've got one life! Live it!

                        Comment


                          Parašė fredis Rodyti pranešimą
                          OK. NYC nelygu VLN, bet tas NYC USA mažiau, nei mums VLN. Nes procentiškai, didžioji mūsų šalies pingų dalis nusėda VLN. Ok sakysi NYC negalima lyginti, aš taip tikrai nenoriu daryti, bet aš sakau, kad mums VLN svarbesnis, nei amerikonui NYC. Kainų aš taip pat nelyginau, aš tik lyginaupatį principą. Kad apartamentus nuomuoja, o nusipirkti gali tik už centro...
                          Amerikiečiui (ne iš NYC) NYC išvis nėra Amerika - atskira respublika jiems ten. Taigi lyginti išvis nėra prasmės.

                          Geriau lyginkimės su Paryžiumi Žemės tiek pat gyventoju 12 kartų daugiau.

                          Comment


                            Parašė fredis Rodyti pranešimą
                            Beje atsakyk, kodėl mus ES'e vertina už HI-TECH? Nemanau, kad be priežasties...

                            padon, uz koki hi-tech europoje mus kazkas vertina? uz pora lazerius gaminanciu firmeliu?

                            Comment


                              Parašė fredis Rodyti pranešimą
                              Beje atsakyk, kodėl mus ES'e vertina už HI-TECH? Nemanau, kad be priežasties...
                              Sitas sakinys galetu pretenduoti i didziausia forumo nesamone.

                              Comment


                                sprogs sprogs...
                                paprasciausiai reikia zinot ka pirkt (ne supuvusi tarybini daugiabuti, o pvz. senamiesti, centra, ar sklypa vaizdingoj vietoj)
                                as ne koks milijonierius bet esu sukises 200 t. (aisku ne savo o banku) i NT ir po pusantru metu jau ivertino vertintojai 400 t. ir tikrai dar nesiruosiu parduot.

                                Comment


                                  Bet šis grafikas man žiauriai nepatinka.... Tuoj paskolai puse algos padėsiu

                                  http://rinkos.vz.lt/index_details.ht...compare_index=
                                  You've got one life! Live it!

                                  Comment


                                    Parašė Gladiator Rodyti pranešimą
                                    Sitas sakinys galetu pretenduoti i didziausia forumo nesamone.
                                    Tai pasakyk, kodėl aš tavo nuomone pasakiau nesamonę....
                                    You've got one life! Live it!

                                    Comment


                                      Parašė fredis Rodyti pranešimą
                                      Tai pasakyk, kodėl aš tavo nuomone pasakiau nesamonę....
                                      Todel, kad nera Lietuvoje Hi-Tech pramones, paprasciausiai NERA.

                                      Comment


                                        Parašė fredis Rodyti pranešimą
                                        Bet šis grafikas man žiauriai nepatinka.... Tuoj paskolai puse algos padėsiu

                                        http://rinkos.vz.lt/index_details.ht...compare_index=
                                        Kitą kartą žinosi, kad palūkanas reikia fiksuoti
                                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                        Comment


                                          gal kai kam pasirodys OFFTOPIC, bet superinis straipsnelis (autorius "Žalias") paskelbtas spekuliantai.lt forume. tokio lygio lietuvos spaudoj turbūt neteko matyt.
                                          Straipsniai > Nekilnojamas turtas > JAV nekilnojamo turto rinkos krizė: kas gi ten pas juos atsitiko?
                                          Šiame straipsnyje pamėginau susisteminti tai ką paskutiniu metu teko skaityti ar
                                          Komentarai: (19)
                                          Average members rating: 9.89

                                          Šiame straipsnyje pamėginau susisteminti tai ką paskutiniu metu teko skaityti ar girdėti apie JAV nekilnojamojo turto rinkos krizę. Deja nesu analitinis centras ir negaliu pateikti nepriklausomos situacijos analizės, o tik mėgėjišką svetimos informacijos kompiliaciją ir interpretaciją. Kadangi tai netelpa į dienoraštį pateikiu straipsnio pavidale kartu su pagrindiniais šaltiniais.

                                          „The Economist“ dar 2005 metais teko skaityti apie perspėjimus apie JAV besiformuojantį nekilnojamo turto (toliau NT) burbulą, galimus namų ūkių, NT paskolų dalintojų, bankų, NT vystytojų nuostolius ir net bankrotus. Tuomet buvo pateikiami istoriniai NT kainų kitimo duomenys, jų priklausomybė nuo palūkanų normos, ekonomikos būklės, etc. Buvo referuojama ir į blogai išmoktas .com burbulo pamokas, kai po krizės visi puolė investuoti į realias vertybes, tokias, kaip NT, „nes jis yra realus, apčiuopiamas, ir ilgesnėje perspektyvoje niekad nepinga, o ypač šiais pigių piningų ir piningų masės augimo laikais“.

                                          Tiesą sakant tas „kainos augimas ilgalaikėje perspektyvoje“ kažkodėl man labai primena ekonomikos korifėjų teiginius, apie nuolatinį akcijų brangimą ilgalaikėje perspektyvoje - fondų valdytojų naudojamą terapiją klientams per rinkos korekcijas (įskaitant ir .com burbulą, kai daug ilgalaikių investuotojų JAV liko be pensijų), kas eiliniam, patikliam investuotojui gali būti labai skausminga, ypač jei jis neturi pakankamai laiko. Bet apie tai galbūt detaliau kitame straipsnyje…

                                          „The Economist“ gana paprastai buvo aprašomas ir burbulo formavimosi bei sprogimo mechanizmas. Pateikiamos paralelės su anksčiau sprogusiais burbulais. Teko skaityti ir mūsų Kuodžio pasisakymus bei interviu apie tai, kad toks burbulas išsukamas ir pas mus, kur buvo net aprašyta ir kiek tai kainuoja.

                                          Man, kaip tikram Lietuviui, kuriam „žemė yra viskas“, be to didėjant šeimynai, NT sektorius visada rūpėjo, todėl dabar labai įdomu stebėti realiu laiku, kaip veikia šis burbulo sprogimo mechanizmas bene didžiausioje pasaulio ekonomikoje – JAV. Žinoma, nenuleidžiu akių ir nuo mūsų NT rinkos, nors pas mus, kol kas dar viskas vyksta „po kilimu“, o tai tęstis gali dar pakankamai ilgai, kokius metus, ar du. Bet juk stebuklų nebūna, o gal…

                                          Mano manymu JAV pirmieji rimti NT ažiotažo pabaigos ir pavojaus signalai pasirodė dar šių metų pradžioje. Kai Wall Street Journal parašė, kad Europos bankininkai nerimauja, kad JAV bręstanti NT krizė gali paliesti ir Europą, jų valdomus portfelius. Tada buvo susigriebta, kad tie patys bakininkai nežino, kiek juos gali paliesti galima NT krizė, t.y. jie staiga suvokė, kad tiksliai nežino savo valdomų portfelių sudėties (pvz. prisipirkus fondų fondų galima „netyčia“ sudalyvauti šioje krizėje). O tuo pačiu metu besigirdint perspėjimams apie JAV, Europos bei Azijos biržų perkaitimą indeksai nieko nepaisydami toliau kilo, formuodami naujas viršūnes. Vasario pabaigoje pasikoregavus Kinijai pirmiausia nervai neišlaikė JAV kompiuteriams , kai automatinės prekybos sistemos puolė išpardavinėti akcijas sukeldamos vasario – kovo korekciją (neduočiau rankos nukirsti, kad tai yra tiesa, bet keliose vietose teko apie tai skaityti ir girdėti, tad tai bent jau yra viena iš galimų versijų).

                                          Tačiau viskas prasidėjo daug anksčiau. Dar 2000 metais JAV reitingavimo agentūra S&P paskelbė, kad „piggyback“ paskolos (kai šalia pagrindinės NT paskolos imama antra pirmajai finansuoti) yra ne labiau rizikingos nei įprastos nekilnojamo turto paskolos.
                                          Po 6 metų S&P pakeitė savo nuomonę. Tačiau tuo metu jau JAV NT „sub-prime“ rinkoje jau buvo pasiskolinta apie 1100 milijardo USD (Wall Street Journal duomenimis, kitur dar mačiau skaičius siekiančius 2000 milijardų). Taip pat daugelyje fondų jau buvo pilna MBS (Mortgage-Backed Securities) – vertybinių popierių (VP) pagamintų iš CDO (Collateralised Debt Obligation), kurie reitingavimo agentūrų dėka buvo „tokie pat saugūs“, kaip ir JAV valstybinės obligacijos.

                                          Kylant palūkanoms, nustojus kilti NT kainoms, bankrutuojant skolininkams ir agentūroms pradėjus keisti NT paskolų reitingus investuotojai masiškai pradėjo trauktis iš fondų susijusių su NT. Su NT paskolomis susiję fondai pradėjo sparčiai nuvertėti, dažnai yra net neįmanoma nustatyti jų realią vertę. T.y. tai yra visiški nelikvidai, niekas nenori jų perpirkti už jokius piningus (kitas klausimas, ar jie išvis kada nors turėjo vertę? bet apie tai žemiau). Paskutinėmis savaitėmis krito tiek bankų, tiek NT vystytojų akcijos. Atsitraukiant investuotojų lėšoms bankai pritrūko lėšų. Kad jie nesugriūtų dėl likvidumo trūkumo, kad atlaikytų klientų apgultį, įsikišo centriniai bankai suteikdami keletą šimtų milijardų pigių paskolų. Jie taip pat leido suprasti, kad lėšų šioje situacijoje bus tiek, kiek reikės. Situacija kažkiek primena 2000 metus, kai prireikė analogiškų intervencijų po 9/11 teroristų atakų.

                                          Žinoma dėl susidariusios situacijos kaltos ne tik reitingavimo agentūros. Tai ir Wall Street‘as (toliau WS), kuris blogas paskolas vertė MBS, žinoma, ir bankai, kurie dalino paskolas į kairę ir į dešinę, aišku ir patys skolininkai, kurie skolinosi per daug negalvodami apie riziką ir savo finansines galimybes. Tačiau WS nepakanka iš paskolų tiesiog „pagaminti“ MBS. Tam, kad jais prekiauti, kad rinka jais susidomėtų ir galėtų įvertinti reikalingas agentūros reitingas.

                                          Iki šiol reitingavimo agentūros ne kartą buvo paverstos „atpirkimo ožiu“, kaip pvz. buvo ir Enron bankroto atveju. Taip pat jos yra dažnai kaltinamos, kad nepagrįstai sumažino atskirų įmonių skolinimosi reitingus.

                                          Tačiau per paskutinius kelis metus JAV NT paskolos reitingavimo agentūroms buvo labai pelningas verslas. Taip atsitiko todėl, kad iš daugelio paskolų formuojamų VP vertinimas yra dvigubai brangesnis, dėl labai paprastos priežasties - kai daug skolininkų, tai ir darbo vertintojams reikia atlikti daugiau. Negana to, bendradarbiavimas su „VP gamintojais“ leido joms pačioms įtakoti, kiek NT paskolų bus išduota ir CMO VP pagaminta.

                                          Moody reitingavimo agentūra 2002 – 2006 metais uždirbo 3 milijardus vertindama VP suformuotus iš NT ir kitų paskolų (studentų paskolos, kreditinių kortelių skolos, etc.). Pernai tai sudarė 44 proc. agentūros pelno, 2002 metais ši dalis buvo 37 proc.

                                          Formuodama MBS WS smarkiai pasikliovė skolintojų teikiamais istoriniais duomenimis ir informacija apie riziką, nes kitų duomenų ji paprasčiausia neturėjo. Patys MBS „gamintojai“ stengėsi grupuodami paskolas kuo labiau atsižvelgti į reitingavimo agentūrų reikalavimus, kad jų VP gautų kuo aukštesnius reitingus. Tačiau yra ir kita medalio pusė – konkuruodami, kad „pagaminti“ kuo paklausesnę prekę jie kreipdavosi į tas agentūras, kur tikėjosi gauti kuo aukštesnius reitingus. Kartais negavę norimo reitingo vienoje agentūroje kreipdavosi į kitą. Pikti liežuviai kalba, kad tai skatino ir pačias agentūras „pakovoti“ dėl klientų. O kaip jos gali konkuruoti tarpusavyje jei ne per reitingus? Čia net paslaugų įkainiai tampa antriniu faktoriumi.

                                          Formuojant MBS pirmiausia yra surenkama tūkstančiai paskolų į vieną paketą. Prieš pagaminant MBS, paketas yra išrūšiuojamas į 10 dalių pagal riziką (CDOs – Collateral Debt Obligations). Rizikingiausia dalis neša didžiausią pelną. Tačiau jai teks sugerti pirmųjų bankrotų bangą. Sekanti dalis yra mažiau rizikinga ir t.t. kol pasiekiama saugiausia dalis. Buvo manoma, kad ji yra pakankamai apsaugota nuo bankrotų, todėl kai kuriais atvejais jai buvo suteikiamas net AAA reitingas (tas pats kaip ir JAV vyriausybės obligacijoms). Tačiau, kaip dabar matome, krentančioje rinkoje banga labai greitai atsirita ir iki saugiausių CDO ir juos įsigijusių investuotojų. Kas tikriausia nebūtų atsitikę jei retingavimo agentūros būtų parinkę rizikingiems MBS adekvačius reitingus (daugelis pensijų fondų dėl vidinių taisyklių nebūtų galėję jų pirkti, hedge fondai jais prekiautų atsargiau, galiausia nebūtų išdalinta tiek blogų paskolų jei bankai žinotų, kokia yra reitingavimo agentūrų nuomonė apie NT paskolas).

                                          2001 m. S&P siekdama apriboti riziką paskelbė, kad pakete „piggyback“ paskolos negali sudaryti daugiau nei 20 proc. Priešingu atveju bus mažinami iš jų formuojamų MBS reitingai. Paradoksalu, bet šis apribojimas buvo naudingas tiek paskolų dalintojams, tiek „MBS gamintojams“, nes jis įnešė aiškumo ir supaprastino paskolų paketų formavimą.

                                          Visų rinkos žaidėjų interesams sutampant susiformavo sprogstamas NT mišinys. NT paskolas dalinančios įmonės siekė išdalinti kuo daugiau paskolų. WS siekė „pagaminti“ kuo daugiau MBS. Palūkanoms krentant augo ir liaudies apetitas būstui, ko pasekoje kilo NT kainos į šį sektorių pritraukdamos vis daugiau lėšų, daugiausia iš paskolų. „Sub-prime“ paskolos tapo greičiausia augančiu finansiniu sektoriumi JAV. Rinkai jau gerai įsibėgėjus, didėjant MBS paklausai daugelis jų formavimu užsiimančių įmonių buvo linkę sutikti ir su žemesniais reitingais ir įtraukti į daugiau „piggyback“ paskolų į formuojamus paketus. Tuo tarpu investuotojai toliau juos pirko. T.y., kaip dažniausia ir atsitinka, pačiame rinkos pike investuotojų tolerancija rizikai yra didžiausia.
                                          Galiausia pradėta išdavinėti taip vadinamas „Ninja“ paskolas – net nereikalaujant, kad asmuo pateiktų dokumentus apie savo pajamas. Atsirado tokios egzotiškos paskolos, kai leidžiama mokėti tik palūkanas, nemokant pačios paskolos. Pastarasis instrumentas skirtas, sakyčiau, patiems drąsiausiems spekuliantams. Tačiau jau pats jo atsiradimas blaiviai mąstančiam asmeniui turėtų būti rimtu signalu, kad rinka yra smarkiai iškreipta, kad euforja ir ažiotažas tuoj virs baime ir panika.
                                          Rezultate JAV apie 6 milijonus asmenų pasiskolino 100 proc. savo būstui visiškai neturėdami savų pinigų.

                                          Dabar visos šios jėgos pradeda veikti priešinga linkme. Reitingavimo agentūros yra priverstos mažinti daugelio VP reitingus. Rezultate kyla paskolų palūkanos jas pasiėmusiems asmenims. Sugriežtėjus kreditavimo sąlygoms jie negali imti naujų paskolų senosioms finansuoti. Negana to, jau kuris laikas FED kelia palūkanų normą, kas dar labiau apsunkina skolininkų gyvenimą. Dažnai skolininkai jau nebegali parduoti NT ir saugiai pasitraukti iš rinkos dėl nukritusių kainų ir padidėjusios pasiūlos. Viena po kitos bankrutuoja JAV „sub prime“ paskolas išdavinėjusios įmonės nebegalėdamos iš bankų ir fondų atpirkti blogų paskolų.

                                          Koks yra problemos mastelis, fondų vaidmuo? Čia siūlyčiau detaliau pasižiūrėti į MBS „gamybos“ procesą.

                                          Tarkime investicinis bankas X užsiima sub-prime paskolų išdavimu. Iš savo paskolų jis formuoja MBS ir parduoda atskirus CDO. Tačiau CDO jis iš principo neturi kur dėti, nes jais nėra prekiaujama atviroje rinkoje. Todėl jis pats sukuria hedge fondą, kuris nuperka šiuos nelikvidžius CDO (iš esmės tai reiškia, kad jis šiuos VP perka pats iš savęs). Jei viskas einasi gerai ir NT kainos kyla (kas ir vyko per pastaruosius kelis metus) CDO vertė padidėja. Ir ji pakyla žymiai daugiau nei visos NT rinkos, nes visas kainų skirtumas/svyravimai yra sukoncentruoti būtent šiame VP. Geriausia analogija čia turbūt būtų su opcionais, kai perkamas opcionas „out of the money“ ir kai jis patampa „in the money“ jo vertė smarkiai pakyla. T.y. CDO vertė gali šoktelti net kelis kartus.
                                          Tačiau joks hedge fonas nėra hedge fondas jei nenaudoja sverto. Todėl mūsų fondas ima šiuos pabrangusius CDO ir kreipiasi į normalų banką, kur CDO yra užstatomas ir gaunama paskola naujoms investicijoms, t.y. naujiems CDO pirkti. Taip pat mūsų fondas tampa tikru lyderiu lyginant su kitais fondais. Todėl jis pritraukia išorinius investuotojus, kurių lėšos taip pat naudojamos CDO motininiame banke pirkti. Tokiu būdu ratas užsidaro. Fondo vertė auga kylant NT kainoms, motininis bankas parduodamas CDO savo fondui turi vis daugiau pinigų naujoms paskoloms dalinti. Fondo vertei kylant jis gali vis daugiau skolintis. O į NT rinką įmetama vis daugiau lėšų ir vis rizikingesnių paskolų pavidale, tačiau tai kelia NT kainas, o automatiškai ir mūsų fondo turimų CDO vertę. Ir taip iki begalybės...
                                          Žinoma fondas susidurtų su rimtomis problemomis jei bankas suteikęs svertą ar investuotojai panorėtų išsiimti piningus. Tačiau viskas kol kas atrodo labai gerai, kol NT kainos kyla, mūsų fondas yra lyderių lyderis. O NT kainos kyla, tol kol lengvai dalinamos paskolos. O kuo labiau kyla NT kainos, tuo labiau „in the money“ yra šie CDO.

                                          Tačiau rinkai pradėjus kristi investuotojai ir kreditoriai paprašo piningų. Tada fondas turi parduoti CDO. Iš pažiūros tai labai vertingas VP, ant popieriaus kainuojantis milijonus. Tačiau kas jį pirks krentančioje rinkoje? Be to bandymas parduoti jį nors kiek mažesne kaina nei ant popieriaus fondo valdytojas smarkiai pakeistų viso fondo vertę, o tuo pačiu ir galimybes skolintis ir labai nuviltų investuotojus, kurie net gali panorėti išsiimti lėšas. Negana to šie CDO niekada nebuvo prieinami atviroje rinkoje. Todėl išvis labai sunku yra nustatyti jų vertę. Realiai jie buvo verti tiek, kiek juos įvertindavo nusipirkęs hedge fondas. Panašu, kad kaip tik su tokiomis problemomis susidūrė Prancūzų bankas BNP praeitą savaitę užšaldęs 3 fondus. Tačiau iškyla klausimas, ar išvis kada nors galima bus įvertinti šio rizikos koncentrato – CDO vertę? Ką daro mūsų fondas staiga pradėjus trauktis investuotojams? Ogi tą patį, ką ir BNP – atideda mokėjimus, nes galbūt rytoj bus geriau (NT juk ilgalaikėj perspektyvoj nepinga ). Panašu, kad BNP paprasčiausia pritrūko lėšų pradėjus trauktis investuotojams, o kitiems bankams atsisakius suteikti paskolas. O kas bus su tokiais fondais jei jie naudojo svertą pvz. 1*5, kaip dabar jau garsiojo „Bear Stern“ hedge fondai? O kas bus jei svertas yra 1*15, kuris taip pat buvo panaudotas kai kuriuose fonduose? Bet kuriuo atveju kažkada ateina tiesos akimirka ir tenka parduoti CDO. Pirmasis paukštis (kuriam pavyko išsiparduoti) buvo „Merill Lynch“, kuris faktiškai pasotino visą CDO paklausą. Kitiem fondam pabandžius tai daryti visi išsigando labai kieto nusileidimo ir sustabdė CDO pardavimus. Investuotojam spaudžianti ir siekiant atsiimti investuotas lėšas jau prireikė centrinių bankų įsikišimo. Taip pat pažymėtina, kad vienas iš pirmųjų bankrotų „Bear Stern“ buvo investavęs tik į saugiausius CDO. Kokia yra rizikingųjų CDO vertė nesunku atspėti… jei ne 0, tai arti to…

                                          Faktas, kad Europos fondai yra prisipirkę tokių CDO (kurių popierinė vertė gali būti gana didelė ir dabar), kad ir netiesiogiai, pirkdami fondų fondus, ar dalindami kreditus panašiems į aukščiau aprašytą hedge fondą, ir tai, kad niekas nežino, kiek ir kur yra priinvestuota verčia sunerimti.

                                          Tačiau tai dar nėra pats blogiausias variantas…

                                          Įsivaizduokime, kad mūsų bankas nesugebėjo parduoti pačių rizikingiausių CDO, galbūt kai kurių paskolų net nepavyko paversti CDO dėl per didelės jų rizikos. Tada šis bankas nusprendžia pasilikti šias paskolas savo portfelyje kartu su visais jų generuojamais pinigų srautais, kurie iš pažiūros atrodo labai neblogai, nes priemoka už riziką yra didžiausia.
                                          Tačiau bankas nebūtų bankas jei jis neapdraustų savo investicijų. Jis nutaria nusipirkti draudimo polisą, kuris vadinasi CDS (Credit Default Swap). T.y. bankas nutaria mokėti kitai finansinei institucijai už tai, kad ji (dažniausia savo turtu) apdraustų jį nuo skolininkų bankroto. CDS generuoja tokį pat pelną, kaip ir obligacijos palūkanas, tačiau pelno gavėjas neturi įdėti jokių savo lėšų, tokiu būdu pelnas gaunamas nieko neinvestavus, t.y. mokama už prisiimamą riziką, o ne už investuotą kapitalą. Tokiu būdu bankas išskaidė blogas paskolas į du pinigų srautus: gaunamą už išduotas rizikingas paskolas; ir atiduodamą – už perduodamą riziką.

                                          Bet tai dar ne viskas. Mūsų bankas gali „supakuoti“, „sugrupuoti“ CDS‘us pagal rizikos grupes. O jei dar pavyksta pasiekti, kad reitigavimo agentūra juos įvertintų ir suteiktų reitingą galima gauti kažką pagal pinigų srautus labai panašaus į CDO, plius čia nereikia įdėti jokių savo lėšų. Tokiu būdu gaunami sintetiniai CDO, kuriuos bankas jau gali parduoti ir kurie neša fantastinį pelną. Po to reikia įkalbėti kokį nors kad ir pensijų fondo valdytoją, kad juos paimtų. O kylančioje rinkoje ir didelės fondų tarpusavio konkurencijos sąlygomis tai buvo nesunku padaryti. Nes jei jūsų valdomas fondas pasiekia 1 proc. geresnius rezultatus nei jūsų kaimyno, jūs esate genijus, o tai atsispindi ir jūsų atlyginime.

                                          O geriau pasižiūrėjus matome, kad ne jūs genijus, o investicinis bankas, kuris sugalvojo genialų planą. Pirmiausia jis pridalino rizikingų paskolų, po to jas išrūšiavo į atskiras grupes ir pardavė jas kaip CDO įvairiems fondams. Tas paskolas, kurių jis negalėjo niekam parduoti dar kartą perdirbo, pasiėmė dalį pelno, išskyrė riziką, gavo reitingą agentūroje ir riziką permetė atgal fondam, kurie prieš tai nenorėjo jos prisiimti.

                                          O ką visa tai reiškia fondui ir jo nariam?

                                          Čia būtų tinkamas „Lloydos of London“ pavyzdys, kai praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje draudimo rinką sukrėtus didžiuliams nuostoliams daugybė „Lloyds“ narių (savo turtu garantavusių draudimo nuostolius) prarado viską – namus, baldus ir net gyvybes… Taigi priklausomai nuo fondo struktūros ir įsipareigojimų jo nariai ne tik, kad gali prarasti visas investuotas lėšas, bet dar ir likti skolingais. Juk kažkas turi padengti bankrutavusių namų ūkių paskolas. Panašių istorijų, ir visai neseniai, yra buvę ir su fondais, kurie išrašinėjo nepadengtus opcionus. Rezultate jų nariai, t.y. investuotojai turėjo dengti nuostolius.

                                          O kas bus su tais europietiškais fondais, kurie prisipirko tokių „sintetinių CDO“ investuotojams, ar net fondo valdytojams apie tai nei nežinant? O kas jei fondai prisipirko „sintetinių CDO“ iš spekuliantų, kurie apsidraudė nuo paskolų, kurių patys nelaiko bankroto? Tokias schema buvo pasinaudota per Delfi Corp. automobilių dalių gamintojo bankrotą. T.y. sintetiniai CDO yra puikus instrumentas norint pašortinti NT rinką. Bet tuo pačiu atsiranda dar vienas nežinomasis šalia tų, kurių nežino pasaulio bankininkai apie JAV NT krizės įtaką jų finansams. Gaila, kad šis instrumentas prieinamas tik stambiems instituciniams investuotojams… Detaliau apie visa tai galite pasiskaityti čia.

                                          Ką visa tai reiškia platesniame kontekste?

                                          Pirmiausia, ką jau visi pastebėjome - trūksta pinigų. O tai reiškia palūkanų didėjimą. Kas neišvengiamai atsilieps investicijų didėjimui. Pirmiausia tai pajus inovacijų sektorius, nes jis yra rizikingiausias ir reikalaujantis daugiausia investicijų.

                                          Taip pat neabejotinai tai pakeis požiūrį į NT paskolas ir visą NT rinką. Turėtų bent kuriam laikui sustoti prekyba NT, smarkiai sumažėti ar net išnykti spekuliacijos.

                                          Keičiantis investuotojų požiūriui į riziką investicijos turėtų palaipsniui persimesti į saugesnius instrumentus, tokius, kaip valstybės obligacijos. Tai, žinoma, vyktų atskirų įmonių VP sąskaita. O tai reiškia, kad akcijų kainos biržoje turėtų pasikoreguoti.

                                          Pabrangus kreditams gali sumažėti įmonių susijungimų, perėmimų. Nes jie dažniausia yra finansuojami iš skolintų lėšų. Tai taip pat neigiamai gali paveikti kai kurių akcijų kainas. Nes paprastai žinios apie susijungimus, vykstančius ir planuojamus pastumia akcijų kainas į Šiaurę.

                                          Krentant NT ir akcijų kainoms, kylant palūkanoms vartotojai pasijus mažiau turtingi, ko pasekoje bus linkę mažiau vartoti ir daugiau taupyti. Jei tai tęsis ilgesnį laikotarpį, tai gali atsiliepti gamybai, atitinkamai ir įmonių pelnams.

                                          Visa tai labai gražiai ir paprastai surašyta BBC straipsnelyje, kurį galite rasti čia.

                                          Nors aš manau, kad tai dar tik pradžia. Nes kol kas pasaulis dar tik bando įvertinti šios krizės mąstą, o nežinomųjų čia yra tikrai daug.

                                          O kas bus pas mus?

                                          Lietuvos Bankas čia pažadėjo, kad pas mus bus kitaip, kad tikrai nebus taip blogai, kaip JAV. Visiškai su juo sutinku, kad nebus taip, kaip JAV, bet taip pat visiškai netikiu, kad viskas bus gerai. Nes ir per 1998 metų krizę valdžia tą patį kalbėjo, o dėl euro įvedimo Šarkinas net žadėjo, kad leis kepurę pr… jei Lietuva euro neįsives…
                                          O dėl mūsų NT rinkos esu visiškas meškinas, nemanau, kad mes turime kokių nors ypatingų sugebėjimų ir galimybių išsikapanoti lyginant su vakariečiais. Tiesiog dėl to, kad mūsų finansų rinka yra palyginus neišsivysčiusi, krizės atveju pirmiausia nukentės tiesioginiai jos dalyviai: skolininkai ir bankai. Tai taip pat gali paliesti ir visą šalies ekonomiką...
                                          Tačiau niekada neatmetu galimybės, kad galiu klysti ir visada esu pasirengęs tai pripažinti. O apie situaciją Lietuvos NT detaliau diskutuojame čia, šis straipsnis skirtas pagrinde JAV.
                                          Paskutinis taisė tagamorezapenerifaketris; 2007.08.17, 08:43.
                                          Statybos Technikumo Technikumas

                                          Comment

                                          Working...
                                          X