Būsto kainų burbulas (sprogs ar ne?)

[tagamorezapenerifaketris]

mindakai, o tu ir spekuliuose mindakas?

[Gladiator]

Man rodos jei Lietuvoje apsilankytu tikras taifunas tai irgi butu nunesti puse visu paskutiniu metu pastatytu namu

[Gladiator]

o jų sienos yra iš kažko panašau į fanierą.

Visai kaip kvartele prie savartyno. O jei rimtai tai as abejoju ar Lietuvoje pastatytu namu kokybe (tiek liecianti ilgaamziskuma tiek sildymo sanaudas) yra geresne nei JAV.

[mindakas]

mindakai, o tu ir spekuliuose mindakas?

nu

[sawa]

Žinoma,

Mano manymu, 4500 lt tikrai nėra vidutinė REALIAI kaina Vilniuje mokama už buto kv. m. Pabandykit surast butų už tokią ir (teoriškai pusė sandorių turi būt dar už mažesnę) mažesnę kainą ir parodykit man - pirksiu is karto.

na ką , gerbiamas Analitike Plėtra -
krapštykit piniginę, va vienas butukas kaip tik jums:
http://www.reals.lt/index.php?veiksm...tai&perziura=1

[C5]

na ką , gerbiamas Analitike Plėtra -
krapštykit piniginę, va vienas butukas kaip tik jums:
http://www.reals.lt/index.php?veiksm...tai&perziura=1

Po visokių reklamuojamų "eksliuzyvų" po 9.000-12.000/m2, 3.200 Lt už kvadratą atrodo labai jau pigiai

[mindakas]

Sprendziant is to, kad to IKI prekybos centro aukstu skaicius 2, ir pastatas is principo aukstenis nei pvz. 2-u aukstu daugiabutis namas, tas "super butas" turetu ziureti i prekybos centro aklina siena uz kokiu 4-5 metru na sita daikta geriau turbut "negyvenamosiom patalpom" uzvadinti

[tagamorezapenerifaketris]

beje šitas butas, anot maco, realizuotas, nes jų saite jo nėra

[sawa]

na, pvz. Fabijoniškėse Žadeikos g. priešai naujų namų langus atgrochino "Mandariną". Ir ką - gyvena žmonės, ir po 3000 lt/m2 savo butų kolkas nepardavinėja

[sawa]

tas pats Matas pasakė, kad "Sausį ir vasarį butai buvo tiesiog šluote šluojami. Investuotojai išpirko net mažiau patrauklius, "užsigulėjusius" objektus – tokius butus, kurių langai atsiveria į judrią gatvę ar banalų vaizdą" - na banalesnio vaizdo už prekybcentrio sieną turbūt nesurasi, tik įdomu, kodėl gi šis butas vis dar nenušluotas?

[Valiukas]

tas pats Matas pasakė, kad "Sausį ir vasarį butai buvo tiesiog šluote šluojami. Investuotojai išpirko net mažiau patrauklius, "užsigulėjusius" objektus – tokius butus, kurių langai atsiveria į judrią gatvę ar banalų vaizdą" - na banalesnio vaizdo už prekybcentrio sieną turbūt nesurasi, tik įdomu, kodėl gi šis butas vis dar nenušluotas?

Aš įtariu, kad arba ten klaida arba tas butas jau "nušluotas", nes www.mastas.lt šito buto neradau...

[mindakas]

siulau ant durniaus paskambinti ir paklausti koks atstumas nuo lango iki prekybos centro sienos. Ir tada aisku viskas bus: "sluotinas" sis butas ar ne

[tagamorezapenerifaketris]

"Hanner" apyvarta ir pelnas smuko

VZ.LT 2007.07.04 13:51
Skaityti komentarus(0)

Daugiausia NT projektus vystančios AB "Hanner" įmonių grupės pelnas pirmą ketvirtį buvo 157%, o apyvarta 23% mažesni nei pernai tuo pat metu.

Keturiose šalyse veikianti "Hanner" pelno gavo vienoje
"Hanner" Ukrainoje pardavinėja senus ir imasi naujų projektų
"Hanner" apyvarta mažėjo, pelnas didėjo


Grynasis pelnas sudarė 1,54 mln. Lt, apyvarta - 19 mln. Lt.

Tuo tarpu pačios "Hanner" apyvarta pirmąjį pusmetį sudarė 5,44 mln. Lt, tai savo ruožtu beveik 2,5 karto mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2006 m., kai bendrovės apyvarta buvo 13,36 mln. Lt.

Ikimokestinis grupės pelnas pirmą ketvirtį sudarė 3,15 mln. Lt, tai 9% mažiau nei pernai, pranešama per Vilniaus vertybinių popierių biržą.

"Pernai per pirmąjį ketvirtį pardavėme daugiau butų, nes turėjome kelis stambius projektus, o šiemet butų pardavėme mažiau, be to, daugelis sandorių dėl notarinių sutarčių bus pabaigti antrąjį pusmetį", - rezultatus VZ.LT komentuoja Tomas Pauliukonis, "Hanner" atstovas. Anot jo, bendrovių grupės rezultatai atitinka prognozes.

[fredis]

Juk yra dar ir Hanner Development ir dar keletas prikurta atsaku..... Manau rodikliai ju tikrai gereja....

[Analitikas PlėtRa]

na ką , gerbiamas Analitike Plėtra -
krapštykit piniginę, va vienas butukas kaip tik jums:
http://www.reals.lt/index.php?veiksm...tai&perziura=1

Čia arba klaida, arba užsigulėjęs ir neišimtas skelbimas porą metų, tokioj vietoj, net ir su vaizdu į prekybos centro sieną, už tokią kainą tikrai niekas nepardavinėtų, o jei ir pardavinėtų - tą pačią dieną jį nupirktų kas nors ir kitą dieną kam nors parduotų už 5000 lt/kv. m užsimerkęs.

O kas dėl "Hanner" tai negalima darytų išvadų iš ketvirtinių rezultatų nei statybų nei NT versle, nes čia visi procesai yra sudėtingi ir ilgi, vieną ketvirtį tu gali dirbti net į minusą, jei tik pradėjai vystyti projektą ir turėjai vien išlaidas, o po ketvirčio jau gali gauti 50 proc. pelningumą, kai tau sukrenta pinigai už parduotus butus priduotame name, kurį baigei statyti ir visi pirkėjai sumokėjo pinigus. Sprendžiant pagal tai, kaip šluojami beveik visą laiką buvo butai "Bajorų kalvose" tai jų visi finansiniai rodikliai kažkada taip šaus į viršų, kad visi lietuviai iš pavydo nusigrauš nagus..

[tagamorezapenerifaketris]

http://rus.delfi.lv/news/daily/reale...hp?id=18393112

[tagamorezapenerifaketris]

čia dar tik žiedeliai

Vis daugiau estų neskuba grąžinti paskolų

VZ.LT 2007.07.09 12:18
Skaityti komentarus(0)

Kol Baltijos šalyse kalbama apie griežtėjančius ir ne taip lengvai paskolas dalinančius bankus, pernai Estijoje patrigubėjo vartojimo paskolų, kurių mokėjimai pradelsti. Dalies skolininkų turtą teko parduoti iš varžytinių.
Susiję rašiniai vz.lt

Emigrantai primiršta paskolas


Nors paskolos vartojimui sudaro apie 15% Estijos bankų išduodamų paskolų, jos sudaro 60% visų pradelstų paskolų, Estijos verslo dienraštį "Äripäev" cituoja "Baltic Business News".

Gegužę Estijoje susikaupė 300 mln. EEK (66,21 mln. Lt) vartojimo paskolų, kurių periodiniai mokėjimai buvo pradelsti 60 ir daugiau dienų.

Pasak dienraščio, dauguma tokių skolininkų mėgina su bankais bėdą išspręsti iki varžytinėse bus pradedamas pardavinėti jų turtas. Kai kuriais atvejais bankai parduoda skolas skolų išieškotojams, kurie pradeda turto, tarkime, būsto pardavimą iš varžytinių.
Skaityti toliau
reklama:


Janusas Laidve (Jaanus Laidvee), vienos stambiausių skolų išieškojimo bendrovės Estijoje "Julianus Inkasso" atstovas, teigia, kad jo bendrovė jau yra pardavusi skolininkų turto arba paskelbusi asmens bankrotą. Šie asmenys, anot p. Laidvės, paprastai neieško būdų išspręsti problemą, neatsakinėja į banko užklausimus.

Pasak bankų atstovų, dažniausiai grąžinimo bėdų kyla estams, kurie vartojimo paskolas ėmė ne iš bankų, o iš smulkių paskolų teikėjų, kurie ne itin skrupulingai tikrino jų pajamas ir turtą.

Savo ruožtu Lietuvoje paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti ne mažiau kaip 60 dienų, dalis visame šalies komercinių bankų paskolų portfelyje per metus padidėjo nuo 0,61% iki 0,97%.

Daugiausia santykinai vėluoja vartojimo paskolas paėmę gyventojai - 1,9% vartojimo paskolų portfelyje. Pradelstų būsto paskolų dalis, anot Lietuvos banko (LB), yra mažiausia - 0,54% būsto paskolų portfelyje.

Lietuvos banko duomenimis, blogų paskolų per metus padaugėjo 37,2% (104,6 mln. Lt) ir sausio 1 d. buvo 374,3 mln. Lt.

[Analitikas PlėtRa]

Natūralu, kad daug skolinantis daugėja ir blogų paskolų. Bet santykinė dalis yra visiškai nereikšminga. Azijos krizės metu, praeito dešimtmečio pabaigoje blogos paskolos siekė net ir iki pusės viso portfelio - va tada tai yra blogai. O čia viskas labai normalu, nieko neįprasto.

[tagamorezapenerifaketris]

Estijos NT vystytojai atsikrato savo projektų

VZ.LT 2007.07.12 12:49
Skaityti komentarus(7)

Per paskutinius 6 mėnesius Estijoje gerokai padaugėjo parduodamų baigtų ir nebaigtų NT projektų. Kai kurie investuotojai bando gelbėtis.
Susiję rašiniai vz.lt

Kaimynai vis mažiau perka nekilnojamojo turto
Estijos centrinis bankas: NT bumas baigėsi


Dažniausiai nebaigtus projektus pardavinėja smulkios statybų bendrovės, Estijos dienraštį "Postimees" cituoja "Baltic Business News".

Teigiama, kad siekdamos išvengti nuostolių, NT projektais bendrovės atsikrato netgi parduodamos juos už mažesnę kainą nei buvo investavusios.

Viena tokių - "Vendor Vara" bendrovė, įsigijusi 6 ha sklypą Taline ir jame statanti daugiabučius. Įmonė statybų neužbaigė, tačiau jau ieško investuotojų, kurie norėtų perimti pradėtą projektą.
Skaityti toliaureklama:




Estijos žiniasklaida taip pat praneša, kad Talino NT rinkoje pirkėjų laukia tūkstančiai tuščių naujos statybos butų. Savo ruožtu pačių būsto pirkėjų Estijos sostinėje pastaruoju metu ženkliai sumažėjo.

Be to, mažieji NT rinkos žaidėjai ieško didžiųjų statytojų paramos, leisiančios įšaldyti pradėtus projektus, juos atgaivinant po poros metų, kuomet tikimasi NT rinkos pagyvėjimo.

Kita vertus, Estijos nekilnojamojo turto magnatai teigia rinkoje nematantys panikos ženklų.

"Nežinau nė vieno smulkaus NT vystytojo, kurį padėtis rinkoje būtų privertusi parduoti savo statomą projektą. Į rinką ateina nauji projektai, tenkinantys pirkėjų paklausą", - kalba Ainas Kivisaras (Ain Kivisaar), NT bendrovės "Eastern Europe Real Estate Investment Trust" vadovas.

Tiesa, p. Kivisaras neneigia NT rinkos atšalimo.

"Talino detaliojo plano rengimas truko 2,5 metų, taigi nemažai NT bendrovių savo projektus buvo numačiusios dar klestint rinkai, tačiau leidimus statyboms gavo palyginti neseniai. Dabar statybų bendrovės nebenori rizikuoti naujais projektais - NT rinka vėsta", - kalba vadovas.

Apie vėstančią NT rinką kalba ir Latvijos valdžia.

"Latvijos ekonominis augimas sulėtės sumažėjus pigių paskolų išdavimui, o NT rinka atšals", - Bloomberg naujienų agentūrai neseniai kalbėjo Aigaras Kalvitis (Aigars Kalvitis), Latvijos premjeras.

[Gladiator]

Prognozuojamas tolimesnis individualių namų brangimas

Nekilnojamojo turto agentūros „ŽIA valda real estate“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje stabilizavosi butų ir sparčiai augo individualių namų rinkos. Per šešis šių metų mėnesius nekilnojamojo turto kainos pakilo vidutiniškai 10 proc., nors buvo prognozuotas mažesnis būsto brangimas.

„Sparčiai augantys atlyginimai ir palanki šalies ekonominė situacija didina geresnės kokybės būsto paklausą. Tad jau kurį laiką kyla žemės sklypų, tinkamų individualių namų statybai, ir jau pastatytų namų poreikis bei kainos“, – sakė „ŽIA valda real estate“ Projektų plėtojimo departamento direktorius Benediktas Laurušonis.

„ŽIA valda real estate“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį labiausiai didėjo individualių namų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei šių miestų priemiesčiuose. Mažiau prestižiniuose ar prasčiau išplėtotuose mikrorajonuose individualių namų kainos beveik perpus mažesnės.

Populiariausias maždaug 180 kv. metrų naujos statybos įrengtas namas ir 8-12 arų sklypas iki 20 min. kelio nuo sostinės centro per pirmąjį šių metų pusmetį pabrango apie 14-18 proc. ir šiuo metu su žemės sklypu vidutiniškai kainuoja nuo 850 tūkst. litų (€242 857).

Nekilnojamojo turto bendrovės „Akorus Real Estate“ pardavimų vadovo Donato Kojalos teigimu, naujos statybos individualių namų brangimas pirmąjį šių metų pusmetį buvo neišvengiamas, tikriausiai brangimo sulaikyti nebus įmanoma ir ateityje.

„Jau sausio mėnesį prognozavome panašų brangimą. Įsisenėjusios problemos su nedidele namų valdos sklypų pasiūla, statybinių medžiagų ir darbų brangimas kelia bendrą statybų kainą, o kartu kyla naujų ir jau pastatytų namų kainos“, - sakė D.Kojala.

Anot jo, tiems kurie vis dar galvoja, kad kainas sukelia vien pardavėjai, reiktų pažvelgti į statistiką apie nuolat didėjančias sąnaudas statyboms, tačiau ji byloja ne viską. Tokių dalykų kaip didesnės medžiagų ar laiko sąnaudos dirbant mažiau patyrusiems darbininkams, statistika neatspindi.

„Mūsų žiniomis statybinės medžiagos ir darbas pigti nežada, todėl ir naujos statybos namams sparčių kainų lėtėjimo tempu neprognozuojame. Tačiau viliamės, kad namų kainų augimas bus tolygus žmonių pajamų augimui“, - sakė „Akorus Real Estate“ atstovas.

„ŽIA valda real estate“ prognozuoja, kad iki metų pabaigos šalies nekilnojamojo turto rinkoje galėtų išsilaikyti panašios tendencijos – ir toliau turėtų augti individualių namų paklausa.

„Šio segmento nekilnojamojo turto kainos dar gali didėti, tuo tarpu butų rinkoje pokyčių bus mažiau. Pirmąjį šių metų pusmetį stabilizavosi butų rinka, tačiau ši tendencija pastebima tik sostinėje, kur butų kainos šiuo laikotarpiu keitėsi mažiausiai, nes paklausos ir pasiūlos atotrūkis nebėra toks didelis“, - teigė B.Laurušonis.