Būsto kainų burbulas (sprogs ar ne?)

[biesatis]

Retorinis klausimas: o dabar yra skirtumas tarp skelbiamos kainos ir kainos už kurią butas parduodamas?

[Valiukas]

Retorinis klausimas: o dabar yra skirtumas tarp skelbiamos kainos ir kainos už kurią butas parduodamas?

Ne toks jau šis klausimas ir retorinis.. tik vieningo atsakymo negali būti, nes 1) dauguma "Alioreklamoje" skelbiamų kainų yra didesnės už sandorio kainą; 2) dauguma NT agentūrų leidiniuose/web puslapiuose skelbiamų kainų yra realios ir būtent tokiomis kainomis įvyksta sandoris, deryboms paliekamas tik klausimas dėl agentūros komisinių.

Paskambink į kokią "Rangą IV" ir paklausk, ar galima derėtis
Tai čia dėl naujos statybos. O dėl senos, manau, natūralu, kad derybos egzistuoja. Juk jei parduodi, tarkim, automobilį, vistiek "užsimeti" kelis šimtus viršaus, kad galėtum nuleisti kainą realiam pirkėjui, ar ne? Tas pats ir su NT.

[Analitikas PlėtRa]

Žinoma, kad yra, Valiukas jau paaiškino. O dar didesnis skirtumas yra tarp sandorio kainos ir sandorio kainos fiksuojamos pas notarus. Pažiūrėjus į Registrų centro skaičius, tai ten nesuvokiamos kainos sudaro gal 20 proc. Tai iškreipia ir kainų vidurkį ir bet kokį bandymą per RC duomenų apibendrintus skaičius nagrinėti rinką. Kaip minėjau, realiai nei sena statyba atpigo, nauji iš viso užbrango per pastarąjį pusmetį, o RC skaičiai suvidurkinti fiksuoja vidutinės kainos mažėjimą. Mano manymu, 4500 lt tikrai nėra vidutinė REALIAI kaina Vilniuje mokama už buto kv. m. Pabandykit surast butų už tokią ir (teoriškai pusė sandorių turi būt dar už mažesnę) mažesnę kainą ir parodykit man - pirksiu is karto.

Vat jums ir "oficiali" statistika.

[mindakas]

Estai jau susiprotėjo:
http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...d-cffacad21b3f

Siaip kalbos apie estus ne is pirsto lauztos. pas juos nuo sausio kainos nei kiek nepakilo, o kai kur ir nusidereti galima kokiu 10 proc. Zinant, kad estu projektai kur kas kokybiskesni, bent jau aukstingumo, intensyvumo poziuriu, lietuviu statybininku ateitis miglota. Nes vienaip ar kitaip estu isiskolinimo lygi pasieksime turbut po kokiu metu.

[sauls]

Kaip jums tai patinka? Cia senesne zinute is VZ Estijos analogo, penktadienio VZ analogiska zinute apie Lietuvos kompanijas, kurios ruosias kviestis statybininkus is Suomijos, nes ju produktyvumas 3x didesnis, algos irgi 3x, islosiama ant to, kad jie sh.. nemala ir is karto padaro gera kokybe. Horizonte matosi reali kokureencija musu liaudies "meistreliams"?
http://www.info.lt/index.php?page=na..._arch&id=61364

[tadux]

Kai kas sita reiskini vadina labai ryskiu ekonomikos perkaitimo zenklu.

[tagamorezapenerifaketris]

forumas streikuoja

[tagamorezapenerifaketris]

įdomu, ar Justina Juršytė išties egzistuoja, labai prikolnas nesąmones rašinėja:

Analitikai: brangstančios paskolos nuo skolinomosi nebaido

Justina Juršytė 2007.06.28 10:55


DnB NORD banko analitikai prognozuoja, kad šiemet skolinsimės taip pat aktyviai nepaisant brangstančių paskolų. O išryškėjęs atotrūkis tarp paskolų eurais ir litais palūkanų normų gali sumažėti jau kitąmet.


Nežiūrint Europos centrinio banko (EC nuosekliai didinamų palūkanų normų, šių metų kovo pabaigoje Lietuvos komercinių bankų bendras suteiktų paskolų portfelis išaugo 47,5% palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Estijoje šis rodiklis siekė 57%, Latvijoje – 64%.

Nors užsienio šalių analitikai nesiliauja siųsti Latvijai perspėjimo signalų apie kaistančią ekonomiką, tačiau skolinimosi tempai čia neslopsta, priešingai nei Estijoje ir Lietuvoje.

DnB NORD banko analitikai tvirtina, kad Baltijos šalių būsto paskolų rinka nedaug skiriasi nuo kitų ES šalių, kur minėtų paskolų portfelio didėjimas per pastaruosius kelerius metus gerokai viršijo ilgalaikį vidutinį augimo tempą.
Skaityti toliaureklama:




Tolimesnės ekonomikos plėtros lūkesčiai bei didelė konkurencija tarp kredito įstaigų tampa pagrindiniais veiksniais, kurie ir toliau skatina skolinimąsi.

„Tačiau jau dabar matyti, kad JAV būstas pinga. Smarkiai kainos stabilizuojasi ir Ispanijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Netrukus ši pasaulinė banga atsiris ir iki Baltijos šalių“, - teigia Rimantas Rudzkis, vyriausiasis DnB NORD banko analitikas. Tačiau, anot jo, brangstantis skolinimasis neturėtų tapti priežastimi skolintis mažiau.

„Nepanašu, kad dėl ECB veiksmų per pastaruosius pusantrų metų 2 procentiniais punktais išaugusi bazinė palūkanų norma galėtų tapti kliūtimi būsto paskolų portfeliui Baltijos šalyse augti – sulėtėjimas įvyks dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, santykinio rinkos prisisotinimo ar centrinių bankų veiksmų“, - aiškina p. Rudzkis.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad didėja atotrūkis tarp paskolų eurais ir nacionaline valiuta. Šis skirtumas ypač ryškus Latvijoje, kur buvo prasidėjusios viešos diskusijos dėl galimo lato devalvavimo. Estijoje ir Lietuvoje tarpbankinėje rinkoje skirtumas tarp paskolų eurais ir nacionaline valiuta palūkanų siekia 0,7 – 0,8 procentinio punkto, Latvijoje šis atotrūkis siekia apie 4 procentinius punktus.

„Priežasčių, kodėl palūkanų normos Baltijos šalyse turėtų atitolti nuo euro zonos lygio ilgesnio termino perspektyvoje, atrasti sunku. Todėl manome, jog ilgainiui tarpbankinių paskolų palūkanos grįš į senas vėžes, t.y. priartės prie EURIBOR lygio“, - teigia p. Rudzkis.

Banko analitikai taip pat tvirtina, kad bazinių palūkanų kilimo etapas Europoje yra netoli pabaigos. Jų nuomone, jau šį rudenį ECB nustatoma pinigų kaina gali paskieti 4,5%, o 2008 m. laukiama stabilizacijos, dar kitais metais – naujo palūkanų ciklo pradžios.
__________________
Statybos Technikumo Technikumas

[c2h5oh]

Še tau boba devintinės!

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=13645531

Naujojoje Akmenėje NT supirkinėja užsieniečiai
Ar gali būti, kad miestas, kurį Lietuva mielai išbrauktų iš savo žemėlapio, taps kurortu užsieniečiams? Naujojoje Akmenėje butų kainos per metus išaugo keliais šimtais procentų – dėl to nekilnojamojo turto agentūros „kaltę” verčia užsieniečiams.

Iš Kauno prieš penkerius metus atsikraustęs į Naująją Akmenę ir čia įkūręs pirmąją mieste nekilnojamojo turto agentūrą „Danvytas“, jos direktorius Vytautas Baltrušaitis dienraščiui L.T. pasakojo, kad draugai jį tuomet vadino kvailiu. Niekas netikėjo, jog rajone, kur butą buvo galima nusipirkti už kelis šimtus litų, pavyks toks verslas.

Į agentūrą – karvę

„Daugelis gyventojų net nežinojo, kas yra nekilnojamojo turto agentūra. Vienas žmogus pas mus atitempė parduoti karvę, kiti – karučius, priekabas ar motociklą“, – kvatojosi V.Baltrušaitis.


Tiesa, pirmojo V.Baltrušaičio sandorio dydis gali kiek prajuokinti – 500 litų už butą. Dabar tokios kainos Akmenės rajono centre – jau praeitis.

Dviejų kambarių butas kainuoja apie 30 tūkstančių litų. Kainos per metus pakilo keliais šimtais procentų. Nemokamų butų, kuriais anksčiau garsėjo miestas, jau nebėra.

„Kalbama, kad iki metų pabaigos kainos turėtų pasiekti Mažeikių lygį, nors aš tuo nelabai tikiu“, – skaičiuodamas, jog dviejų kambarių butas tuomet kainuotų apie 50 tūkstančių litų, galvą purtė agentūros direktorius.

Keliasi iš didmiesčių

Kas lemia tokius pokyčius? Pirmiausia Akmenės rajone jau daug metų nevyksta naujos statybos, keli daugiabučiai mieste nugriauti. Anot verslininko, kainų pokyčius Naujojoje Akmenėje jis jau seniai buvo nuspėjęs, nes žmogus, kai negali įpirkti buto sostinėje ar kitame didesniame mieste, renkasi mažesnį. Nuo Naujosios Akmenės iki pajūrio – 150 km, iki Šiaulių ar Mažeikių – 50 km, čia pat Latvijos pasienis ir per gerą valandą pasiekiama Ryga.

„Greit pradėsime naują verslą. Viena agentūra į Naująją Akmenę iš didžiųjų miestų planuoja atvežti senų žmonių, rasti jiems slaugytojus, o mes rūpinsimės jų apgyvendinimu“, – planais dalijosi V.Baltrušaitis ir pridūrė, jog senukas, pardavęs butą Vilniuje, užsitikrintų ramią senatvę mažame miestelyje.

Ar tai – ne žmonių išnaudojimas? Agentūros direktorius purto galvą. Per 5 metus jis matė įvairiausių žmonių, ir tokių, kurių butus didmiesčiuose pardavę artimieji atveždavo į Naująją Akmenę, bet šie sugebėdavo susitvarkyti gyvenimus.

„Buvo viena narkomanė moteris, bet čia ji susitvarkė gyvenimą, pradėjo dirbti miesto teisme“, – šypsojosi verslininkas, kuriam šis miestas primena kurortą.

Plūstelėjo užsieniečiai

Gal todėl į Naująją Akmenę plūstelėjo užsieniečių pirkėjų banga?

„Taip, šiuo metu ispanams esame pardavę 32 butus. Pirko keturios šeimos iš Sevilijos regiono“, – patikino V.Baltrušaitis, daugiausia bendradarbiaujantis su Naujojoje Akmenėje savo verslą įkūrusiu ispanu – jam parduoda didelius gamybinės paskirties pastatus. „Butus čia perka ir baltarusiai. Jie motyvuoja tuo, kad tikisi čia persikraustyti, gauti mūsų šalies pilietybę – Lietuva jiems atrodo labai laisva, be to, butų Klaipėdoje jie įpirkti negali“, – pasakojo verslininkas ir pridūrė, jog du butus įsigijo ir čekai.

„Vienas iš jų – laisvasis menininkas. Grodavo, tapydavo kitų miestų gatvėse, uždirbdavo pinigų, o nakvodavo čia“, – sakė beveik viską apie savo parduotų butų gyventojus žinantis vyras.


Anot jo, iš svetur atvykusiems pirkėjams labiausiai rūpi, kiek kainuoja šildymas, ar daug skolininkų gyvena name ir ar yra gyventojų bendrija.

Lietuvoje mirs

„Taip, mokestis už šildymą yra didžiausia šio miesto problema“, – tikino ispanas verslininkas Prudencio Pumaras Lopezas, jau trejus metus gyvenantis Naujojoje Akmenėje.

Čia jis įkūrė siuvimo įmonę, kur dirba 25 žmonės, be to, vyras ūkininkauja. Tačiau tai, jog ispanas Lietuvoje augina saulėgrąžas, vietiniams kelia juoką.

„Nekreipiu dėmesio. Mano šeima Sevilijoje turi seniausią regione verslą, gaminame aliejų. Manau, kad Lietuvoje galima gauti ne ką prastesnį derlių nei Prancūzijoje“, – dienraščiui L.T. sakė P.P.Lopezas. Naujojoje Akmenėje jis įsigijo nemažai nekilnojamojo turto.

„Butai – tik investicija. Mano tautiečiai, šiame mieste perkantys butus, čia tikrai negyvens, tačiau Naujoji Akmenė auga, kainos kyla ir statyti čia pigu. Bėda tik viena – biurokratija. Niekada tiek popierių nemačiau. Ispanijoje valdžia užsimerkia, kai žmogus pradeda smulkųjį verslą, o čia jis iškart dusinamas“, – purtė galvą ispanas.

Tačiau Lietuva jam patinka. Verslininkas jau rengia verslo planą ir su Šiaulių valdžia tariasi, kaip palengvinti Sevilijos ir Šiaulių apskrities bendradarbiavimą.

„Lietuviai mano, kad čia blogai, o čia tiesiog kitaip. Šis rajonas yra labai palanki dirva įvairiausiems verslams. Greit mesiu siuvimą, nes nepajėgsime konkuruoti su Kinija, tad teks imtis ko nors naujo, bet manau, kad čia mirsiu, tiksliau, nugyvensiu likusį gyvenimą“, – sakė 50-metis P.P.Lopezas.

[dado1945]

Še tau boba devintinės!

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=13645531

Man labiausiai patinka sakinys: "Bėda tik viena – biurokratija. Niekada tiek popierių nemačiau. Ispanijoje valdžia užsimerkia, kai žmogus pradeda smulkųjį verslą, o čia jis iškart dusinamas"

Ir šitas sakinys pasako kur kas daugiau negu visas straipsnis

[tagamorezapenerifaketris]

RC duomenimis Vilniuj kainos šiemet augo 1,7proc, Rudzkis sako kad +500lt/m2

Lietuviai savo gerovę kuria skolintais pinigais

2007-06-29 11:25

Jolita Skinulytė | Kaunodiena.lt



„Baltijos šalyse viskas keičiasi daug greičiau, nei spėjame analizuoti, - vakar Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje sakė banko DnB Nord vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis. - Rudenį atrodė, kad Baltijos šalių nekilnojamojo turto ir skolinimosi rinka rimsta, tačiau pavasario tendencijos parodė, kad šios viltys buvo apgaulingos. Baltijos šalių ekonomikos turi ir toliau būti atidžiai stebimos pro didinamąjį stiklą.“

Vartojame ateities sąskaita
Reklama


R. Rudzkio teigimu, didžiausią nerimą kelia vis augantis vartojimas, blogiausia, kad jis paremtas ne realiomis pajamomis, o skolintomis lėšomis. „Vartojame ateities sąskaita“, - apžvelgdamas namų ūkių vartojimo ir skolinimosi tendencijas tvirtai sako profesorius.

Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojams suteiktų paskolų portfelis išaugo net 65 proc., pernai augimas siekė - 69 proc., 2005 - beveik 87 proc. „Mūsų optimistinės prielaidos, kad skolinimasis slopsta, buvo ankstyvos, tai buvo trumpas stabtelėjimas praėjusių metų pabaigoje. Dabar skolinimosi tempai intensyvėja, paskolų portfelio augimas nežada atslūgti“, - perspėjo R.Rudzkis.

Dar didesnį nerimą turėtų kelti ne tik sparti būsto paskolų augimo kreivė, bet vartojamųjų paskolų augimas. „Kredituojant gyventojus sparčiausiai auga vartojamųjų paskolų portfelis“, - kalbėjo banko DnB Nord analitikas. Vartojamųjų paskolų portfelis per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo net 71 proc. Dažniausiai vartojamosios paskolos imamos būstui įrengti ar remontuoti, taip pat automobiliams pirkti, vasarą - atostogoms.

Bankų apetitas neslopsta

Viltis, kad kreditavimą stabdys Europos centrinio banko didinama palūkanų norma, kol kas nepasitvirtina. R.Rudzkio teigimu, norėdami pritraukti kuo daugiau klientų ir pasiekti didesnes skolinimosi apimtis, bankai mažina maržas. „Nepaisant nuosekliai keliamos bazinės palūkanų normos, bankai klientams suteikia labai patrauklias skolinimosi sąlygas mažindami maržą. Atsisakydami pelno bankai siekia didesnių paskolų portfelio apimčių“, - tvirtino R.Rudzkis.

Kad Lietuvos bankai nė neketina stabdyti kreditavimo bumo ir vengti ekonomikos perkaitimo grėsmių, rodo vis didėjantis atotrūkis tarp tarpbankinių palūkanų normos eurais ir bankų maržos. Jei 2005 metų gruodį, prieš pirmąjį ECB sprendimą nuo 2 iki 2,5 proc. padidinti bazinę palūkanų normą, Lietuvos komercinių bankų siūloma vidutinė marža siekė 2-1,8 proc., tai po šio sprendimo marža staigiai krito iki 1,5-1,3 proc. Šiuo metu vidutinė marža šalies bankuose svyruoja ties 1,2-0,8 proc.

Būstas toliau brangsta

Jau tapo tradicija, kad nekilnojamojo turto kainos Vilniuje yra mažesnės nei Rygoje ar Taline, tačiau kainų augimas akivaizdus. Vidutinė vieno kv. m būsto kaina Vilniuje nuo metų pradžios pakilo mažiausiai 500 litų - iki 4,6 tūkst. litų. Būsto kainų augimą, o kartu ir didėjantį skolinimąsi skatina Lietuvos gyventojų įpročiai. „Daugelyje pasaulio šalių yra paplitusi būsto nuoma, mūsų tautiečiai mėgsta turėti savo būstą. Kita vertus, taip gali būti dėl to, kad išsinuomoti būstą Lietuvoje nėra paprasta, laisvo nekilnojamojo turto mūsų šalyje trūksta“, - svarstė banko ekspertas. Pasak jo, Lietuvoje iki šiol gana žemas būsto ploto, tenkančio vienam gyventojui, rodiklis.

Tikisi išsaugoti darbą

DnB Nord analitiko teigimu, norėdama Vyriausybė galėtų sumažinti įtampą nekilnojamojo turto rinkoje ir išspręsti nekilnojamojo turto pasiūlos problemą. Tam reiktų išspręsti žemės grąžinimo klausimus, supaprastinti žemės paskirties keitimo tvarką, statybų leidimų išdavimo tvarką. „Tačiau Vyriausybės iki šiol nejaudina būtinybė mažinti būsto pasiūlos ir paklausos atotrūkį. Greičiau pastebimi veiksmai orientuoti į pasiūlos mažinimą ir statybų kainų augimą, pavyzdžiui taršos leidimų istorija, dėl kurios gali gerokai brangti cementas“, - valdžios vyrų aplaidumą peikė ekspertas.

Tačiau R. Rudzkio manymu, būsto trūkumas tik viena priežastis, paaiškinanti didžiulį būsto kainų augimą, būsto pirkimo ir skolinimos bumą. „Ne mažiau svarbūs žmonių lūkesčiai. Jei susiformuotų nuomonė, kad Lietuvos ekonomikos laukia prasti laikai, tai išsyk atšaldytų skolinimosi rinką“, - įsitikinęs profesorius. Tai, kad šalyje trūksta darbo jėgos, atlyginimai auga milžiniškais tempais, lemia gyventojų pasitikėjimą savo galimybėmis. Gyventojai mano, kad išsaugos darbą, o jį praradę netruks rasti naują, jų pajamos bus stabilios ir sparčiai augs. Visa tai skatina vis daugiau skolintis tiek būstui pirkti, tiek kitoms vartojimo reikmėms.

[Analitikas PlėtRa]

Nereikia varyt ant žurnalistes, šitą analizę oficialiai Nord'as išplatino kaip spaudos pranešimą, žurnalistė tik papildomai pasiklausinėjo ir parašė straipsnį. O prof. Rudzkis žino ką šneka, iš visų mūsų šalies analitikų, ko gero, mažiausiai nusišnekantis ir nuomonės kas savaitę nekeitaliojantis žmogus. Respectas jam. Teisingai šneka.

[sauls]

Ipilsiu dar zibalo i burbulo diskusija... vienas is pazistamu siuo metu gyvena Anglijoj, nusipirko buta nelabai seniai tai galiu papasakoti ispudzius. Taip, kaina nesigavo labai didele, apie 11 tukst. Lt uz kvadrata, bet namas yra 35 metu komunalke. Taigi, pradziai apie islaikymo kastus.. beveik visi gyventojai Anglijoj moka taip vadinama council tax, kuris butui gali buti ir pora simtu svaru per menesi, visu dokumentu tvarkymas norint nupirkti buta uztrunka apie 3 menesius. Jei butas yra auksciau nei 5 aukste, paskola gauti labai sunku, nes bankai laiko, kad tai yra nelikvidus turtas. Jei sugalvosi daryti namuose renkonstrukcija (o rekonstrukcija vadinasi net ir rozetes perkelimas is vienos vietos i kita) - butinas leidimas is seniunijos, kurios juos, beje, dalina labai nenoriai ir atsirasineja i visus uzklausimus per 2 savaites. Vienu zodziu biurokratija, stabdymas ir nelankstumas kiekvienam zingsnyje, taigi nors kaina isoriskai atrodo ir nedidele, bet nusipirkus buta uz tokia kaina turi daugybe suvarzymu, apie kuriuos Lietuvoj niekas net neisivaizduoja. Aisku, yra ir maziau suvazytu butu, bet ju ir kainos ne po 11 tukst. uz kvadrata. O jei dar skaiciuosim kiek kainuoja naujos statybos bustas tai pamirskit vaikuciai Vilniaus kainas ir nesvaikit apie tai, kad pas mus nekilnojamas turtas kainuoja tiek, kiek Vakaruose.

[Tomasl]

Londone 80 tukstančiu milijonieriu,
bet ne del to kad jie juos uždirbo,
ju bustas tiek kainuoja.

[tagamorezapenerifaketris]

to Sauls
mažų mažiausia nekorektiška lyginti
LONDONAS: Gyventojų (2004): 7 421 228
Plotas: 1579 km²

VILNIUS Gyventojų (2007): 542 809
Plotas: 401 km²
apie pajamas net nešnekam.... Londonas yra atlyginimų lyderis visoj ES.
pasižiūrėk gyventojų tankumo skirtumus, imigracijos rodiklius (GYVENTOJŲ SKAIČIAUS AUGIMĄ) ir kvailos mintys nebekamuos. Bent kokius 5000 žmonių kasmet pritrauk į Vilnių ir duok jiems darbo ne "maksiminiu" atlyginimu, tada ir kainos nekris. deja, tai neįmanoma, todėl nereiktų piršto lygint su...NT rinkoje kainų ar bent pardavimų (panašu, jau esanti) krizė neišvengiama.

Be to, ir UK, JAV, Airijoj ir Ispanijoj taip pat buvo išpūsti NT burbulai. JAV ir Ispanijoj jau krizė, Britų salyne manau ji ateis vėliau.

[tagamorezapenerifaketris]

Kaip tai kitaip, jei ne NT isterija paaiškint?
Rąstinis namas Lietuvoje brangesnis nei Norvegijoje

Pasak gamintojų, rąstinį namą Lietuvoje dabar galima parduoti brangiau nei Norvegijoje.

„Praėjusiais metais Lietuvos rinkoje buvo nemažai svarbių pokyčių. Šiandien lietuviai už rąstinį namą moka net brangiau negu skandinavai, tačiau Norvegijos rinkoje dalyvauju vien tam, kad užsitikrinčiau įdirbį ir pardavimų stabilumą. Neaišku, kas bus Lietuvoje po dvejų ar trejų metų. Šiandien statybos ir nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje itin aktyvi, tačiau vėliau gali išsisemti“, – teigia UAB „Baltų namai“ direktorius V. Plonis.

Nors didžiulė konkurencija tarp rąstinių namų gamintojų Lietuvoje turėtų prilaikyti kainas, tačiau taip nėra.

[Gladiator]

Aisku, yra ir maziau suvazytu butu, bet ju ir kainos ne po 11 tukst. uz kvadrata. O jei dar skaiciuosim kiek kainuoja naujos statybos bustas tai pamirskit vaikuciai Vilniaus kainas ir nesvaikit apie tai, kad pas mus nekilnojamas turtas kainuoja tiek, kiek Vakaruose.

Vakarai vakarams nelygu. Vidutinie namo kaina JAV praeita menesi buvo 223,000 doleriu, kas sudaro apie 570000 litu (nepamirksit vidutinio amerikecio metine alga 38,000USD, vidutinio lietuvio 6,837USD). Bet cia tik vidutine kaina, nes JAV nama nusipirkti galima ir uz 70,000 USD ir uz 100 milijonu. Yra kiekvieno skoniui ir piniginei.



Sitas namukas pvz kainuoja 119,000USD, kas yra 305,000LT, kas yra praktiskai neimanoma Lietuvoje. Problema Lietuvoje ne kokie mitiniai spekuliantai, o labai mazas bendras konkuretabilumas t.y labai mazai pastatomu namu arba butu (nepaisant rekimo apie kazkoki statybu buma) del ko nera konkurencijos, plius aisku valdininkeliai, plius uzbiurokratizuota zemes apyvarta. Pvz Vilniuje si pusmeti parduota 2500 butu, kas yra tiesiog juokinga 600,000 gyventoju turinciam miestui. Zemiau pateiktoje istraukoje matosi JAV statybu mastai.

Housing: According to the National Association of Realtors (NAR), total existing home sales, including single family, townhomes, condos and co-ops fell only 0.3 percent to a seasonally adjusted annual rate of 5.99 million units in May from 6.01 million in April. Sales were 10.3 percent below the 6.68 million-unit level in May 2006.

Single family home sales slipped 0.8 percent to a seasonally adjusted annual rate of 5.20 million. These levels were 10.8 percent lower than the pace a year ago.

The median existing single family home price was $223,000 in May—2.4 percent lower than May 2006.

Total housing inventory rose 5.0 percent at the end of May to 4.43 million existing homes available for sale, which represents an 8.9-month supply at the current sales pace, up from an 8.4-month supply in April.

[Mantas]

Vakarai vakarams nelygu. Vidutinie namo kaina JAV praeita menesi buvo 223,000 doleriu, kas sudaro apie 570000 litu (nepamirksit vidutinio amerikecio metine alga 38,000USD, vidutinio lietuvio 6,837USD). Bet cia tik vidutine kaina, nes JAV nama nusipirkti galima ir uz 70,000 USD ir uz 100 milijonu. Yra kiekvieno skoniui ir piniginei.



Sitas namukas pvz kainuoja 119,000USD, kas yra 305,000LT, kas yra praktiskai neimanoma Lietuvoje. Problema Lietuvoje ne kokie mitiniai spekuliantai, o labai mazas bendras konkuretabilumas t.y labai mazai pastatomu namu arba butu (nepaisant rekimo apie kazkoki statybu buma) del ko nera konkurencijos, plius aisku valdininkeliai, plius uzbiurokratizuota zemes apyvarta. Pvz Vilniuje si pusmeti parduota 2500 butu, kas yra tiesiog juokinga 600,000 gyventoju turinciam miestui. Zemiau pateiktoje istraukoje matosi JAV statybu mastai.

Housing: According to the National Association of Realtors (NAR), total existing home sales, including single family, townhomes, condos and co-ops fell only 0.3 percent to a seasonally adjusted annual rate of 5.99 million units in May from 6.01 million in April. Sales were 10.3 percent below the 6.68 million-unit level in May 2006.

Single family home sales slipped 0.8 percent to a seasonally adjusted annual rate of 5.20 million. These levels were 10.8 percent lower than the pace a year ago.

The median existing single family home price was $223,000 in May—2.4 percent lower than May 2006.

Total housing inventory rose 5.0 percent at the end of May to 4.43 million existing homes available for sale, which represents an 8.9-month supply at the current sales pace, up from an 8.4-month supply in April.

JAV tokie namai pastatomi per savaitę, o jų sienos yra iš kažko panašau į fanierą. Teko savo akimis matyti

[tagamorezapenerifaketris]

tai vadinama karkasiniu namu šiaip jau lietuvoj tokį statytų šešis mėn alkoholikai darbininkai. ir kainuotų beveik tiek pat kiek mūrinis

[mindakas]

manau JAV didesni statybu mastai del to, kad kartais kokioje valstijoje puse namu nupucia uraganas ar nuplauna taifunas. Arba koks nors Chuckas Norrisas geru kojos smugiu sulauzo visa "karkasa" ir vel reikia nauja nama is naujo statyti. O Lietuvoje vat namai ir po 100 metu stovi net mediniai