Būsto kainų burbulas (sprogs ar ne?)

[tadux]

Na vaikai vaikai, toks vaizdas kad jus tikrai tik is pazistamu apie busto paskolas girdeje, o ne patys skolinotes (kitaip nesuprantu kodel gincijates). Yra visokie busto paskolu draudimai tiems atvejams, toliau bankas visuomet gali atideti paskolos grazinima (metams ar daugiau, cia jau kaip susitari skolindamasis) jei susergi ar neturi darbo. Toliau, paprastai 100% niekas nefinansuoja (nors cia su turto vertintojais galima suzaisti), bet paprastai zmogus perka buta ir ima paskola isirengimui, o isirengdamas jis jau automatiskai padidina busto verte, taigi jei bankas finansavo kokius 90% vertes, tai paprastai po pilno isirengimo paskola maksimaliai sudaro 75-85% busto vertes. Ir tai tik pirma jos paemimo diena, juk po to isiskolinimas mazeja, taigi nereikia svaigti apie visokius kataklizmus, bankai nuo to apsidraudzia, jie tikrai nera NT agenturos ir ne ju verslas uzsiimti tokiu prasiskolinusiu zmogeliu turto parceliavimu. Jiems tas NEAPSIMOKA, taigi jie nuo to apsidraudzia nuo to visais imanomais budais.

Tai gal nori pasakyti, kad pasimsiu paskola butui sugalvosiu po kurio laiko, kad man jis nebereikalingas, buto verte bus mazesne nei esu skolingas ir man nereikes skirtumo grazinti?

[sauls]

Tai gal nori pasakyti, kad pasimsiu paskola butui sugalvosiu po kurio laiko, kad man jis nebereikalingas, buto verte bus mazesne nei esu skolingas ir man nereikes skirtumo grazinti?

Skola yra tavo isipareigojimas bankui, taigi tu ja turesi grazinti bet kokiu atveju, anksciau ar veliau. Tik bankas, tau ja paskolindamas pasistengs tau paskolinti tiek pinigu ir apsidrausti taip, kad jis nieko nepralostu ir kuo maziau gautu terliotis su tavo butu, taigi jei noresi atsisakyti to buto, tai galesi daryti su juo ka panoresi, tik tavo skola bankui niekur nedings Nesuprantu kaip lietuviai isivaizduoja paskolas - tarsi bankas jiems duoda buta. Bankas viso labo _padeda_ nusipirkti buta. Ir valstybe siek tiek padeda (per palukanu grazinima ko nera nuomojantis buta).

[somis]

Beje, tai vienas iš Lietuvoje labai paplitusių mitų - jeigu butas atpinga o aš lieku be darbo, tuomet bankas pasiima mano atpigusį butą - ir mes atsiskaitę.

Neeee, mielieji. Jei bankas parduoda jūsų butą už mažesnę sumą nei jūsų paimta paskola - likutį jūs vistiek būsite skolingas ir turėsite grąžinti.

Atrodo akivaizdu, tačiau stebėtinai daug žmonių to nesupranta.

O kas yra paskolos užstatas? t.y. ar neužtenka vien užstato, kad padengtum paskolą?Ar kažkaip ne taip suprantu užstato prasmę?

[tadux]

Skola yra tavo isipareigojimas bankui, taigi tu ja turesi grazinti bet kokiu atveju, anksciau ar veliau. Tik bankas, tau ja paskolindamas pasistengs tau paskolinti tiek pinigu ir apsidrausti taip, kad jis nieko nepralostu ir kuo maziau gautu terliotis su tavo butu, taigi jei noresi atsisakyti to buto, tai galesi daryti su juo ka panoresi, tik tavo skola bankui niekur nedings Nesuprantu kaip lietuviai isivaizduoja paskolas - tarsi bankas jiems duoda buta. Bankas viso labo _padeda_ nusipirkti buta. Ir valstybe siek tiek padeda (per palukanu grazinima ko nera nuomojantis buta).

manau butent tai ir norejo pasakyti <c2h5oh>

[Tomasl]

Na jei butu esi sotus, apsirengęs ir laimingas tada taip Gal truputi kitaip skaičiuokime. Lietuvoje 3 milijonai gyventojų. Tai vienam žmogui grubiai 1000 litų per metus arba vėlgi grubiai 100 litų per mėnesį - vaje kokia įspūdinga suma Studento stipendija didesnė už šitą sumą...

Jei jau diskutuojame apie pinigus tai pirmyn:
http://www.resolution.lt/repository/...IIKetv._LT.pdf

Surandame dalį kur įvertinama, kad rinkoje žaidžia 150t šeimų ir staiga atimama ~30t, kurie atseit nusipirko naujus butus ir liko 120t. Čia ir yra kabliukas, kodėl atimti tie ~30t? Visų pirma klausimas, kur gyvena tiek 150t? Gatvėje? Ne. Ar žmogus turi nesveiką norą nuolat persikelti į naują butą? Vėlgi ne. Jei įmanoma žmogus gyvens ten pat visą gyvenimą - nebent kelsis į geresnę vietą. Nežinau ar tinkamai išaiškinau, bet tie atimti 30t yra kažkaip nelogiškai. Paskola iš tų 150t ims tik tie, kurie neturi turto. Tie kurie turi NT jie stengtis jį iškeisti (ir galbūt prisidėti paskolos gabaliuką). Taigi klausimas kiek iš tų 150t nori keisti ir kiek nori/reikia įsigyti būstą? Jeigu galite atsakyti į šitą klausimą tik tada galime šnekėti apie burbulo buvimą ar nebuvimą.

Na jai žmonės kaip lašišos po neršto mirtu tai gal tavo teorijomis ir galima būtų diskutuot, kadangi taip nėra, tai nėra prasmės ir tęst pokalbį.

[Tomasl]

O kaip jus manot kas kam labiau reikalingi buvo, naujokėms ES
ar ES naujokės ?

[somis]

O kaip jus manot kas kam labiau reikalingi buvo, naujokėms ES
ar ES naujokės ?

Mums jos buvo naudingos, nes galėsime/galėjome į jas išvažiuoti gyventi.
Mes joms naudingi, nes galės investuoti į NT.
O makroekonominiais klausimais: aišku, ES joms, tai nauja rinka, iš kurios yra minimali konkurencija.

[sauls]

Mums jos buvo naudingos, nes galėsime/galėjome į jas išvažiuoti gyventi.
Mes joms naudingi, nes galės investuoti į NT.
O makroekonominiais klausimais: aišku, ES joms, tai nauja rinka, iš kurios yra minimali konkurencija.

Manau tikrai buvo naudingiau ES - jie susiurbia pigia, gan gerai kvalifikuota ir, kas svarbiausia, motyvuota dirbti darbo jega be jokiu papildomu investiciju. Juk zymiai geriau koks 12 valandu ariantis ir siek tiek pageriantis lietuvis, negu babaju seimynele pagimdanti 5 tokius pat ir gyvenanti is valstybes pasalpu (nekalbant jau apie riauses, kad pazeidziamos musulmonu teises vaikscioti su skarelem ir t.t.) Kitaip sakant pletra yra vienintelis ES sansas bent kiek pagyvinti savo stagnuojancia ekonomika.

Plius ES turi kur iskelti savo gyvavimo cikla baigianciu produktu gamyba.

[vaidaslt]

prie ko cia busto kainos ?

[dado1945]

Na jai žmonės kaip lašišos po neršto mirtu tai gal tavo teorijomis ir galima būtų diskutuot, kadangi taip nėra, tai nėra prasmės ir tęst pokalbį.

Aš gal durnas, bet nesupratau, ką nori pasakyti Tuo labiau, kad aš net jokios teorijos nepateikiau... Tik sukritikavau nelogišką išvada straipsnyje - taip ir sakyk, kad parašei tą straipnį ir jautiesi įžeistas ar kad ir kas ten tavo įžeidė ar įskaudino. Forumas anoniminis gali ir pasiguosti jei taip norisi

[somis]

Kaip manote, ar po rinkimų galime tikėtis kažkokių svyravimų būsto kainose?
Juk gali kisti visokių išduodamų statybos leidimų skaičius, ir tt ir pan.

[Mantas]

Kaip manote, ar po rinkimų galime tikėtis kažkokių svyravimų būsto kainose?
Juk gali kisti visokių išduodamų statybos leidimų skaičius, ir tt ir pan.

Leidimus statybai išduoda apskričių viršininkų administracijos.

[tagamorezapenerifaketris]

Užsieniečiai mano, kad Lietuvai gresia perkaitimas


Įsiklausydamos į ekspertų įspėjimus dėl šalies ekonomikos perkaitimo grėsmės kai kurios Lietuvoje dirbančios tarptautinės kompanijos imasi priemonių apsidrausti nuo valiutos devalvavimo rizikos. Šalies analitikai sako, kad padėtis Lietuvoje daug stabilesnė nei ties lato devalvavimo riba balansuojančioje Latvijoje, tad toks nerimas - gerokai perdėtas, rašo „Verslo žinios”.

Signalai, kad ekonominio stabilumo problemų galima sulaukti ne tik Latvijoje, pastaruoju metu pasipylė vienas po kito. "Sampo" banką valdančio "Danske Bank" ekspertai neseniai pažymėjo, kad reitingų agentūros "Standart & Poor`s" sprendimas pakeisti Latvijos ilgalaikio skolinimosi reitingą iš stabilaus į neigiamą yra nerimą keliantis ženklas ne tik Latvijai, bet ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims.
Tačiau Lietuvos ekspertai pažymi, kad šalies ūkio padėtis žymiai stabilesnė nei Latvijos, todėl skambinti pavojaus varpais nereikėtų. "Gal nebuvo įsigilinta į kiekvienos Baltijos šalies niuansus, nes Baltijos šalys dažnai traktuojamas kaip vienas regionas", - užsienio kompanijų atsargumą aiškina Rimantas Rudzkis, DnB NORD banko vyriausiasis analitikas.

"Rimtų grėsmių kol kas nėra. Yra tik patys pirmieji signalai, kad per daug įsibėgėta su skolinimusi nekilnojamajam turtui (NT) pirkti", - sako analitikas.

Arba jis girtas būdamas išsitarė, arba padėtis katastrofiška

[c2h5oh]

Kitame forume - www.spekuliantai.lt - irgi vyksta panašios diskusijos apie NT rinką. Ir toje diskusijoje ( http://www.spekuliantai.lt/forums.ph...ts&q=844&d=260 ) vienas iš pasisakančiųjų (slapyvardžiu "runkelis"), tarsi koks mano idėjinis brolis, irgi kalba apie psichologijos įtaką.

Jums leidus, keletas ištraukų:

Noreciau pabrezti dar viena dalyka, kuris iki siol berods nebuvo paminetas sitam forume, bet mano supratimu labai svarbus vertinant busima nt paklausa, kainas ir t.t. - t.y. zmoniu psichologinis faktorius.
Svarbiausias dalykas - masinis zmoniu nesaugumo jausmas. Nuosavo gyvenamojo ploto pirkimas tai kazkiek kompensuoja. Cia noriu pabrezti, kad ne tik turejimas, bet ir pirkimas. Nusipirkes papildomai kad ir koki prasta, menkaverti, neperspektyvu buteli, jis sau tarsi irodo, kad nera taip blogai, nes jis gali uzsitikrinineti sau "saugia" ateiti.
Nera tokio dalyko kaip butina preke. Cia mes priskiriam kai kuriuos dalykus butinybei, kai kuriuos prabangai, kitus paliekam kazkur per viduri. Skirtingose salyse (ne europos, o pasaulio mastu) tai labai skiriasi.
Jei zmogus turi x laisvu lt. Juos gali isleisti kelionem, schmuck, pomegiam ... . Bet jis gali juos isleisti ir tarkim nesiojamojo ginklo pirkimui. Ir tu ginklu kaina, skaicius /100 k gyventoju, visai nepriklauso nuo turtingumo. Galima lyginti kokia amerika, cecenija ir kitoj pusej skandinavija.
Nesu ekonomikos specialistas, bet ivairus ekonominiai rodikliai gyvenamajam bustui turi ne tiek daug vertes, kaip mano cia bediskutuojantys.
1) nuomos/pirkimo kaina - nt gali buti perkama ne tik kaip investicija su atsipirkimu, bet ir kaip saugumo garantas (o lt tai gana stipriai isreiksta)
2) palyginimas su kitom salim - vienos tautos turi daug brangiu ginklu, kitos daug jachtu, trecios daug isleidzia wodkai, ketvirti kaip pamise perka vienas is kito nt.
3) analize pagal perkamaja galia - ne visi, kas uzsiima oro balionu sportu ar golfu yra milijonieriai. jei labai nori, gali kazka aukoti ir igyvendinti savo svajone. siuo atveju tautieciai nori saugumo, kuris materializuojasi nt.
taip kad gali buti, kad nt bus ausktai kotiruojamas dar kokius 15 metu (cia as nekalbu apie absoliucius skaicius, bet apie tarkim atotruki tarp realios kainos ir P/E bei kitu rodikliu). Paskui, daliai ismirus, daliai grizus is uzsieniu su kita patirtim, uzaugus kiek kitai kartai - situacija turetu keistis.

Kalbant apie tai, kad NT vis brangsta:

O is psichologines puses tai yra tik dar vienas irodymas zmogui, kad siuo atveju jo santaupos daugeliu kitu pavidalu yra nesaugios. Dabar isivaizduoju visus isplaukiancius komentarus apie periodus, kilimo ir kritimo kreives, kas laukia po tokio kilimo ir t.t.. Bet chebra, zvelkit placiau. Paklausa formuoja ne keli ispruse investuotojai, o didziule ir ivairialype mase zmoniu. Akcijos, obligacijos, fondai daugeliui ju yra terra incognito.
Suvartoti savo uzdirbtus pinigus (tarkim nuskrendant pailseti i argentina) yra tabu, priesingai nei vakaru europoje. Cia zmones jauciasi nesaugus ir visus savo atliekamus pinigus investuoja ne i nt, kaip i investicija, o i savo saugumo uztikrinima ir tam viena is tinkamiausiu priemoniu ju akimis yra nt.
Cia galima net giliau paziureti - nemazai tokiu, kurie investuoja ne atliekamus pinigus, o tiesiog pavogtus is saves - stengiasi kuo maziau isleisti maistui, rubams, sveikatai, laisvalaikiui. Tai atspindi psichologiniu problemu giluma. Dar geriau paziurejus yra ne vien tik nesaugumas, yra ir dar kitu priezasciu.

[somis]

to runkelio mintys lyg ir geros, Tačiau kam tuomet NT perkamas emigrantų, nežadančių grįžti? Ar tai vėlgi tas saugumo jausmas, kad bet kada galės grįžti?

Ir vėlgi, kaži, kaip bus su ekonomikos perkaitimu. Jei iš tikro perkaistų ekonomika - dėl didelės infliacijos galėtų padidėti ir kintamosios palūkanos, ir turbūt visi suprantame, kiek tai yra, tarkime, jei pasiskolinta 200.000LTL.

[Analitikas PlėtRa]

Labai neblogas pasisakymas. Daugeliu atvejų galiu tik pritarti. Visada reikia prisiminti, kad ekonomika - socialinis mokslas, ekonomika yra žmones, ir tikrai ne šimtu procentų, kaip kokioj matematikoj, viską galima paaiškinti skaičiais, aksiomom ir teorijom.

O NT srityje yra tikrai labai svarbus psichologinis faktorius, ypač mūsuose - žemdirbių šalyje, kur žemė ilgus amžius buvo didžiausias turtas.

[C5]

to runkelio mintys lyg ir geros, Tačiau kam tuomet NT perkamas emigrantų, nežadančių grįžti? Ar tai vėlgi tas saugumo jausmas, kad bet kada galės grįžti?

Taip, Somi, emigrantus taip pat kamuoja nesaugumo jausmas:
1. Kad emigrantai taps nepageidaujami šalyje (valstybės politika arba vietinių požiūris, ksenofobija, nacionalizmas, etc)
2. Kad juos išstums dar pigesnė darbo jėga (rumunai, bulgarai, lenkai, ukrainiečiai, etc)
Tai daugiau liečia statybos ir menkos kvalifikacijos (viešbučių, žemės ūkio, etc) sektorius.

3. Dar nežinau nė vieno emigranto, kuris galėtų krauju prisiekt, kad negrįš kažkada į Lietuvą. Pirkdami būstą Lt, jie pasidaro atsarginį planą nuo bet kokių emigracinių kataklizmų.

[somis]

Taip, Somi, emigrantus taip pat kamuoja nesaugumo jausmas:
1. Kad emigrantai taps nepageidaujami šalyje (valstybės politika arba vietinių požiūris, ksenofobija, nacionalizmas, etc)
2. Kad juos išstums dar pigesnė darbo jėga (rumunai, bulgarai, lenkai, ukrainiečiai, etc)
Tai daugiau liečia statybos ir menkos kvalifikacijos (viešbučių, žemės ūkio, etc) sektorius.

3. Dar nežinau nė vieno emigranto, kuris galėtų krauju prisiekt, kad negrįš kažkada į Lietuvą. Pirkdami būstą Lt, jie pasidaro atsarginį planą nuo bet kokių emigracinių kataklizmų.

Manai, kad realiai daug galėtų pakeisti NT mokestis? t.y. kai nebeapsimokėtų laikyti būsto jame negyvenant.

[tadux]

Manai, kad realiai daug galėtų pakeisti NT mokestis? t.y. kai nebeapsimokėtų laikyti būsto jame negyvenant.

Beabejo, kad jis si ta pakeistu. Mano galva minimalus koks tik gali buti poveikis butu kad sumazetu NT paklausa proporcingai mokecio dydziui, dauguma zmoniu perka NT is paskolu tad visviena jie greiciausiai moketu uz NT ta pacia kaina per menesi tik dalis pinigu butu skirta kokesciams.

Bet mano galva nebutu jokios logikos ivesti NT mokesti kai vis dar galima gauti NT isigyjimo lengvata is valstybes. Manau lengvatos ivesti tikrai nereikejo. Ji padidino ne apsirupinima bustu bet spekuliacijas.

[somis]

Beabejo, kad jis si ta pakeistu. Mano galva minimalus koks tik gali buti poveikis butu kad sumazetu NT paklausa proporcingai mokecio dydziui, dauguma zmoniu perka NT is paskolu tad visviena jie greiciausiai moketu uz NT ta pacia kaina per menesi tik dalis pinigu butu skirta kokesciams.

Bet mano galva nebutu jokios logikos ivesti NT mokesti kai vis dar galima gauti NT isigyjimo lengvata is valstybes. Manau lengvatos ivesti tikrai nereikejo. Ji padidino ne apsirupinima bustu bet spekuliacijas.

Aš žiūriu ne iš tos pusės, kad mokės perkantis, bet tos, kad mokės laikantis tris neapgyvendintus butus Vilniuje.
Bet ir dėl paskolos - pavyzdžiui, jei mokestis suteikiamas savininkams, tuomet jį moka bankas (priklauso nuo sutarties), ir tuomet mokesčiai įskaičiuojami į palūkanas, kurias dalinai žmogus sumokės iš pajamų mokesčio.
Tuo tarpu emigrantas jau nebenorės laikyti butų, jei nesiruoš grįžti, ir jame gyvens tas žmogus, kuris augins 3 vaikus, ir didins Lietuvos tautą
Aš suprantu, kad realiai paklausa nesikeistų - t.y. poreikis yra, pinigų yra, reiškia žmonės perka, bet nemanau, kad turėtų būti, kaip kažkada buvo su cukrumi:
kai danai nupirko cukraus fabriką, ir nepardavinėjo cukraus tam, kad pakiltų jo kaina (uogienių darymo metu, beto, jo importas buvo negalimas). Panašiai dabar gali būti spekuliuojama su NT, nes jo yra ribotas kiekis.