Būsto kainų burbulas (sprogs ar ne?)

[vaidaslt]

veveve.aruodas.lt/index.php?mod=Siulo&act=Skelbimas&obj=1&id=131601&

naujo būsto tikra kaina (ne savikaina) be žemės.

kazi kiek Pilviskiuose kainuoja ?

[trusikai]

veveve.aruodas.lt/index.php?mod=Siulo&act=Skelbimas&obj=1&id=131601&

naujo būsto tikra kaina (ne savikaina) be žemės.

Savikaina gautusi atmetus zemes kaina ir pelna. Idomu ar cia visiskai naujai statytas ar koks senas tarybinis uzsilikes pagaliau uzbaigtas?

[vaidaslt]

kalbejau siandien su vertintoju del savo buto pervertinimo, tai sake kad po nauju geru butu kainos pakilo

[Edd]

"Eika" pradėjusi Klaipėdoje vystyti nemažai projektų stumia propagandą:

Prestižinių butų paklausa Klaipėdoje didesnė nei Vilniuje

Pasak specialistų, ekonominės ir prestižinės klasės būsto paklausa uostamiestyje yra didesnė nei Vilniuje. Bendrovės "Eika" duomenimis, pernai parduota 59 proc. visų Klaipėdos rinkoje buvusių prestižinių būstų, o Vilniuje - tik 47 proc., rašo „Vakarų ekspresas”.

Atitinkamai ekonominės klasės būsto Klaipėdoje realizuota 61 proc., o Vilniuje - 54 proc. Anot "Eikos" rinkos analitiko Mato Macijausko, Klaipėdos rinka šalies kontekste išsiskiria stabilumu - čia nebuvo ryškios kainų kaitos ar pardavimų sumažėjimo.

Uostamiestis esą yra aktyviausia ir įdomiausia naujos statybos būsto rinka, naujų projektų gausa ir įvairove smarkiai lenkianti Kauną ir beveik nenusileidžianti Vilniui.

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=12089440

[tagamorezapenerifaketris]

neblogą diskusiją rasite spekuliantai.lt puslapy. beje, su tuo pačiu Macijausku

[Eimantas]

Kainų burbulas - nesusprogdinamas


Būstą įsigyti norintys žmonės pasiklydo tarp ekspertų prognozių.

Taip ir nesulaukę ilgai žadėto nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimo pirkėjai nebežino, ką daryti toliau - tikėtis, kad kainos greitu laiku kris, ar patikėti britų ekspertų prognozėmis, jog būstas mūsų šalyje šiemet dar brangs 20 procentų.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos žinovai neturi bendros nuomonės, ko laukti.

Kad naujos statybos būsto kaina dar kils, - sutinka daugelis, tačiau kiek - linkę pasiginčyti. Vieni svarsto, kad brangimas gali siekti net 25 procentus, kiti tikina, kad tai - neberealu.

Tuo tarpu senos statybos būstų sektoriuje grandiozinių pokyčių niekas nebežada.

Rinka atsigavo

Pirmaisiais šios žiemos mėnesiais nekilnojamojo turto rinka atsigavo iš letargo miego.

Nekilnojamojo turto agentūros "Oberhaus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio duomenimis, nuo praėjusių metų pavasario gerokai kritusios būsto pardavimo apimtys vėl atsigavo tik praėjusių metų gruodžio mėnesį.

"Kai praėjusių metų pavasarį paaiškėjo, kad euro neįsivesime, pradėta prognozuoti, jog turėtų gerokai kristi nekilnojamojo turto kainos. Matyt, žmonės ir laukė to kritimo. Tačiau praėjus pusmečiui, pamatė, kad niekas iš esmės nesikeičia. Tad tie, kurie norėjo įsigyti būstą, nusprendė nebelaukti", - rinkos pagyvėjimo priežastis apibūdino S. Vagonis.

Uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas Algimantas Bružas pastebėjo, kad pagyvėjus rinkai Klaipėdoje senos statybos butų kainos sausio mėnesį net šoktelėjo 2-5 procentais. Kitos uostamiesčio agentūros "Termionas" vadovės Indrės Valionienės duomenimis, nuo gruodžio mėnesio jos pakilo 10 procentų.

Svarstoma, jog rinką šiek tiek suaktyvino ir šventėms grįžę emigrantai, kurie investavo uždirbtus pinigus į nekilnojamąjį turtą.

Lietuva - kainų viršūnėje

Ekspertai dabar jau nebetiki, kad senos statybos būsto kainos artimiausius keletą metų Lietuvoje smarkiai sumažėtų. Jei šiek tiek ir kristų, tai lems tik sezoniškumas.

Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika prognozuoja, kad senos statybos būsto kainos vasarą gali nukristi 7-10 procentų.

S. Vagonis svarstė, kad senos statybos būsto kainos priklausys nuo pokyčių naujos statybos rinkoje. Esą, jei pasitvirtintų britų prognozės ir naujos statybos kainos kiltų 20 procentų, tuomet ne visi galės įpirkti tokį būstą ir žvalgysis senesnių butų. Tuomet ir šie gali truputėlį pabrangti.

"Tačiau kad senos statybos būsto kainos kristų 20 procentų, tikrai keletą metų tikėtis neverta. Žinoma, praėjus ilgesniam laikotarpiui, kai Lietuvoje bus pristatyta daug naujų namų, senos statybos namų savininkų gali laukti sunkūs laikai", - prognozavo S. Vagonis.

UAB korporacijos "Matininkai" prezidentas Kęstutis Kristinaitis priminė, kad staigių kainų kilimų ir kritimų būsto rinkoje paprastai nebūna. Pasak jo, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra aiškus dėsningumas: 5-6 metus kainos kyla, po to 5-6 metus - krenta.

"Galima sakyti, kad dabar Lietuva yra pačioje kainų viršūnėje, tad tol, kol senos statybos butų kainos gerokai nukris, gali tekti palaukti ir 6 metus", - sakė K. Kristinaitis.

Drąsi versija: brangs 25 proc.

Kalbėdamas apie naujos statybos būsto kainų tendencijas, Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas G. Bareika perspjovė net britų prognozes ir tikino, kad 2007-aisiais naujos statybos būstas Lietuvoje brangs net 25 procentais.

"Galiu lažintis, kad taip bus. Kokios to priežastys? Augantys darbo jėgos, statybinių medžiagų ir energetinių resursų įkainiai. Juk vien cementas nuo balandžio 1-osios brangs 20 procentų", - sakė G. Bareika.

Jis sakė jau sulaukęs daug kritikos dėl tokių savo prognozių, tačiau nenusileido. Esą neverta vadovautis tokiais motyvais, kad sparčiai vykstančios naujų namų statybos sustabdys kainų augimą.

"Jei Klaipėdoje pristatys daug naujų namų, dėl to kainos nemažės. Kodėl? Tiesiog butus juose supirks investuotojai, kitaip - perpardavinėtojai, kurie vėliau juos parduos kur kas brangiau", - tokį modelį mato G. Bareika.

Atsargi versija: kils mažai

"Oberhaus" generalinio direktoriaus Vyto Zabilio nuomone, daugiausia - 5-10 procentų - naujos statybos būsto kainos gali kilti sostinėje. Tuo metu Klaipėdoje jis prognozuoja vos 5 procentų ūgtelėjimą.

"Sutinkame su argumentais, kad kainas gali didinti kylančios statybų kainos bei didėjančios žmonių pajamos. Bet juk auga ir infliacija, didėja bankų teikiamų paskolų palūkanos. O artimiausius kelerius metus palūkanų mažėjimo niekas nežada. Tad tikėtis tokio kainų šuolio visiškai nerealu", - "Oberhaus" poziciją komentavo S. Vagonis.

Be to, kainą esą formuoja pasiūlos ir paklausos santykis. O būsto pasiūla pastaruoju metu sparčiai auga - net 20 procentų per metus.

Tiesa, Klaipėdoje naujos statybos būsto rinka vis dar nėra prisotinta. Tačiau A. Bružas taip pat netiki, kad kainos šiame sektoriuje turėtų tendenciją labai didėti.

Jo duomenimis, 2006-aisiais naujos statybos butų kainos uostamiestyje kilo 30-40 procentų. Šiemet, priklausomai nuo vietos, teturėtų kilti 10-15 procentų.

Optimistinė versija: gali ir kristi

A. Bružas svarsto, kad Klaipėda turėtų išgyventi panašų procesą, kaip buvo ir sostinėje, kur vykstanti konkurencija tarp statybinių firmų bei pardavėjų kai kur lėmė net kainų kritimą.

"Čia suveiks psichologinis faktorius. Jei žmonės turės kantrybės laukti pusantrų metų ar daugiau, kol bus pristatyta dar daugiau naujų namų, kainos uostamiestyje gali pradėti ir mažėti", - sakė ir K. Kristinaitis.

Kalbėdamas apie naujos statybos butus miegamuosiuose rajonuose, jis visai nebežadėjo kainų kilimo. Pasak jo, dabar kainos jau stabilizavosi ir turėtų tokios išlikti visus metus.

"O jei dar labiau padidės kainų žirklės tarp senos ir naujos statybos namų, pirkėjai gali labiau pirkti senus butus. Tad naujo būsto statytojams gali tekti net mažinti kainas. O dėl to, kad didėja statybos darbų kainos, turėtų mažėti statybos bendrovių pelningumas, bet ne didėti būsto kainos", - sakė K. Kristinaitis.

Kainų žirklės plečiasi

Žinia, vienu metu Klaipėdoje senos ir naujos statybos būstų kainos tarsi buvo suvienodėjusios. Tačiau jau ir dabar juntamas atotrūkis šiemet gali dar labiau padidėti.

"Keista, bet kainų žirklės nėra tokios didelės, kokias sufleruoja logika. Senos statybos butų kaina šiuo metu svyruoja nuo 4,2 tūkst. litų už kvadratinį metrą miegamuosiuose rajonuose iki 6,5 tūkst. litų - centre be remonto. Naujos statybos butai su daline apdaila - atitinkamai nuo 4 tūkst. iki 10 tūkst. litų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apdaila gali atsieiti 800 litų už kvadratinį metrą, galutinė kaina išeina didelė, nors vieno kvadrato kaina atrodė patraukli", - akcentavo I. Valionienė.

S. Vagonio duomenimis, dabar adekvačiai įrengtų senos ir naujos statybos būsto kainos skiriasi 15-20 procentų. G. Bareika nurodo dar didesnes kainų žirkles - 20-40 procentų.

Siūlo griauti "chruščiovkes"

S. Vagonio teigimu, senos statybos namuose gyvenantys žmonės turi vienintelę galimybę sustabdyti vis didėjantį atotrūkį tarp senos ir naujos statybos būstų kainų - renovuoti senus namus.

G. Bareika siūlo lietuviams kitokį modelį. Jis siūlo sekti Maskvos pavyzdžiu ir pradėti griauti vadinamuosius chruščiovinius namus, o vietoje jų statyti naujus kur kas aukštesnius gyvenamuosius pastatus.

Ar prigis toks modelis Lietuvoje, pasak jo, priklauso tik nuo valdžios požiūrio - ar ji leis patraukliose miesto vietose, kur dažniausiai ir stovi chruščioviniai namai, statyti kur kas aukštesnius pastatus. Nes kitu atveju statybų bendrovėms tai būtų neverta investicija, mat ji turi pasirūpinti, kur apgyvendinti senojo namo gyventojus.

Brangs ir nuoma

Beje, žadamas pagyvėjimas butų nuomos sektoriuje. G. Bareika įsitikinęs, kad šiemet labai padidės ir butų nuomos kainos. Esą į Lietuvą atvažiuos daug darbo ieškančių emigrantų, kurie dar labiau suaktyvins butų nuomos rinką.

K. Kristinaičio nuomone, greitu laiku ir patys lietuviai gali suprasti, kad būsto kainos yra išaugusios tiek, kad už skolintus pinigus jo pirkti nebeverta, kur kas protingiau - nuomotis. Beje, šitaip elgiasi net 50 procentų Europos Sąjungos šalių gyventojų. Tuo tarpu Lietuvoje kone 98 procentai gyventojų turi savo būstą.

Edita UŽKURAITĖ
www.ve.lt

[c2h5oh]

Šio straipsnio komentaruose vienas linksmas pasisakymas:

starpom, 2007 02 12 09:11
Musu saly dirba tik vienas ekonominis desnis: kiek maksimaliai gali duoti bankas seimai.
Dabar rinkoje aktyviausi yra jauni zmones, kuriu atlyginimai del ju aktyvaus darbo biski didesni uz rinkos. T.y, tarkime, tokia jauna seima gauna apie 4'000 Lt i rankas. Pakolkas neturi vaiko, bet ziauriai nori buto. Maksimum, ant kokios imokos juos gali priimti bankas - 2'200 lt, daugiau jau gryna rizika. Bet musu klientai, tarkime, Petras ir Onute, ne visiskai daunai ir kiekvienas is ju turi po kalkuliaturiu, abu supranta, kad perspektyvoje bus maziukas, o, gal ir du, taigi ant 2'200 Lt jie patys neeis, maksimumas gali buti 1'800 - 2'000 Lt, priklausant nuo daunizmo Q (Cia issiskaiciuojamas is IQ, kai tas yra mazesnis uz vidutini).
Tarkime, jie yra pilni daunai.
Reisq bankui atiduos 2'000 Lt per menesi.
Ir aishku kredita ims 40 metu. Nes pagrindinis rinkos desnis - paimti pamaksimumu.
Bankas realiai ant tokios menesines gali duoti 350 - 370 t. Lt. T.y. virsutine riba, uz kuria gali jie nupirkti buta.
Bet Onute ne toks daunas, kaip Petriukas ir supranta, kad jeigu jie ivazios i buta su plykom sienom be baldu, tai uz likusius 2'000 Lt per menesi pilna remonta ir baldus nenupirks. Reishkia, jei turi dar imti kredita, ir, tarkime, nors 40 t. Lt palikti naujo buto apstatimui ir remontui. T.y. galimo iperkamo buto kaina mazeja iki 300 - 320 t. Lt (hm... labai panasu i realybe).

Kažkiek tiesos šitam pamąstyme - kad kainų lygis dabar prilygsta maksimaliai paskolai, kokią išduoda bankas 40-čiai metų - yra

[fredis]

Mano draugas jau kurį laiką ieškosi senos satybos buto Kaune. Jis sakė, kad senų butų kainos padidėjo dešimt proc. per du mėnesius, nes atseit atsiėmę pinigus už turėtus rublius ar litus sekundiniuose bankuose, dabar tie žmonės perka butus. Kas gal gali patvirtinti ar paneikti tokius gandus???

[tagamorezapenerifaketris]

ne visai taip. kiek man žinoma, kauno savivaldybė pradėjo mokėti kompensacijas grąžintinų namų ir butų nuomininkams. Manau, kad tai eilinė Grabavičiaus afera (t.y. valstybės pinigų dalijimas tada, kai kainos pasiekusios piką). o iš grąžintų rublinių indėlių 6000lt/žmogui daug butų neprisipirksi didelių sumų išmetimas į rinką, natūralu, laikinai gali kilstelėt šiek tiek kainas, bet vėliau bus sunkesnės pagirios.

[x21]

>...Jis sakė, kad senų butų kainos padidėjo dešimt proc. per du mėnesius...
nezinau ar per du, bet nuo spalio tikrai... tie butai kurie Kauno centre spali kainavo 130 kilolitu... dabar - 150... pats pirkau, tai siek tiek zinau...

[trusikai]

Geras indikatorius kad NT kainos pasieke lubas yra banku elgesys su savo disponuojamu NT (visur miesto centrai, labai gerose vietose). Beveik visi bankai per pastaruosius metus jau atsikrate arba bando atsikratyti savo valdomu patalpu ir siekia buti nuomininkais vietoj to kad buti savininkais. Bankai nebemato dideliu perspektyvu. Tai nera gyvenamieji ar daugiabuciai, bet vistiek galima tureti omenyje, nes tai yra susije.

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10667204

Latvijoj tas pats:
http://rus.delfi.lv/archive/article.php?id=16374480
http://rus.delfi.lv/archive/article.php?id=16369663

Panasu straipsni maciau ir apie lygtais Sampo banka. Taip pat ziuriu Hansa bando prastumti savo puiku pastata pas mus miestelyje .

Bankai pagrindzia savo zingsnius tuo kad bando atsikratyti veikla nesusijusia tiesiogiai su bankininkyste, bet negi manote bankai pardavinetu savo NT jeigu tiketu 'prognozemis' kad LR NT kainos zenkliai kils artimiausiu metu (ir tuo paciu ju valdomo turto verte)?

Visai tiketinu priezasciu ir prielaidu spaudai galima sugalvoti kiek tik nori, bet isvada paprasta - bankam nebeapsimoka laikyti pinigus isaldytus i NT.

[somis]

Man tai labai keista yra tas dalykas, kad uždirbdami daug (daugiau, negu vidutinis atlyginimas, ir daug daugiau, negu atlyginimo mediana (Litų kiekis, kurį gauna daugiausiai žmonių)) žmonės galvoja tik apie butą, vidutinės kvadratūros, kurį jie išsimokės iki pensijos. Dviese
Mano nuomonė tuo klausimu yra tokia:
Jei žmogus uždirba daug, tai jis turėtų turėti galimybę, būdamas maždaug 40metų, nusipirkti namą (galbūt ir pardavęs butą). Taigi tokiuose miestuose, kaip Kaunas ir Klaipėda butų kainos turėtų būti:
paskola, duodama atlyginimo vidurkiui dvidešimčiai metų
o Šiauliuose ir Panevėžį:
paskola, duodama atlyginimo medianai 20 metų.
Mažesniuose miestuose galima skaičiuoti irgi panašiai medianai, tik tiek, kad ten lieka mažiau jaunų žmonių, taigi jau būtų ne 20 metų, bet mažiau.

[vaidaslt]

pvz.. lygiai pries metus pirkau buta Kauno senamiestyje ir dabar persivertinau, tai skirtumas 1,5 t./m2

[Analitikas PlėtRa]

Aš tai stebiuosi, kaip sugeba lietuviai visur sąmokslo teorijas įžvelgti.. Visų pirma, komercinis NT, palyginti su butais, pas mus yra dar labai pigus, o būtent tokio pobūdžio turtą valdo didieji bankai. Antra, jie parduoda tikrai ne dėl to, kad laukia burbulo sprogimo, o dėl to, kad koncentruojasi (visame pasaulyje vyksta šitoks specializacijos procesas) į savo pagrindinę veiklą. Nes dabar padaliniai išsibarstę per kelias ar net daugiau vietų, tai neefektyvu: reikia rūpintis savo turto priežiūra, eksploataciją, tam reikia atskiro padalinio, darbuotojams vieniems pas kitus reikia važinėti automobiliais dėl kiekvieno popieriuko ar parašiuko. Todėl siekdami efektyvinti savo veiklą, mažinti kaštus jie ryžtasi parduoti ir nuomotis (lease-back) tas pačias patalpas ir nebesukant galvos dėl to turto rūpinimosi, o mūsų atvejais, tiesiog siekia efektyvinti veiklą būdami vienoje vietoje visi kartu. Be to, moderni būstinė dar ir prestižo reikalas. Ir jei Jūs manote, kad toks turtas kaip bankų pastatai miesto Centre ilgam laikui gali prarasti didelę dalį savo vertės, tai Jūs labai klystate. Visi šie procesai niekaip nesusiję su NT krizės indikacijom. Geriausia indikacija būtų skolinimosi sąlygų bloginimas ar net ribojimas. O tai kol kas nevyksta ir dar ilgai nevyks.

Taip kad užteks čia tų sąmokslo teorijų..

[Valiukas]

Nervai nelaiko? Teisingai pasakei.

[Analitikas PlėtRa]

Nervai nelaiko? Teisingai pasakei.

Laiko, laiko, kolega. Tiesiog dirbu pedagoginį-šviečiamąjį darbą. Darau tai, ką man liepia Aukščiausiasis - išganau pasiklydusius nežinojimo tamsoje.

[tadux]

Aš tai stebiuosi, kaip sugeba lietuviai visur sąmokslo teorijas įžvelgti.. Visų pirma, komercinis NT, palyginti su butais, pas mus yra dar labai pigus, o būtent tokio pobūdžio turtą valdo didieji bankai. Antra, jie parduoda tikrai ne dėl to, kad laukia burbulo sprogimo, o dėl to, kad koncentruojasi (visame pasaulyje vyksta šitoks specializacijos procesas) į savo pagrindinę veiklą. Nes dabar padaliniai išsibarstę per kelias ar net daugiau vietų, tai neefektyvu: reikia rūpintis savo turto priežiūra, eksploataciją, tam reikia atskiro padalinio, darbuotojams vieniems pas kitus reikia važinėti automobiliais dėl kiekvieno popieriuko ar parašiuko. Todėl siekdami efektyvinti savo veiklą, mažinti kaštus jie ryžtasi parduoti ir nuomotis (lease-back) tas pačias patalpas ir nebesukant galvos dėl to turto rūpinimosi, o mūsų atvejais, tiesiog siekia efektyvinti veiklą būdami vienoje vietoje visi kartu. Be to, moderni būstinė dar ir prestižo reikalas. Ir jei Jūs manote, kad toks turtas kaip bankų pastatai miesto Centre ilgam laikui gali prarasti didelę dalį savo vertės, tai Jūs labai klystate. Visi šie procesai niekaip nesusiję su NT krizės indikacijom. Geriausia indikacija būtų skolinimosi sąlygų bloginimas ar net ribojimas. O tai kol kas nevyksta ir dar ilgai nevyks.

Taip kad užteks čia tų sąmokslo teorijų..

Butu idomu suzinoti is kur tu taip gerai zinai banku motyvus parduoti? Greiciausiai tai toks pat spejimas kaip ir <trusikai> pateiktas?

Labai abejoju ar bankai ryztusi tokiam zingsniui jei ivesticiju i NT graza butu didesne. Manau, kad per aukstos NT kainos ar per maza nuomos kaina galetu itakoti toki banku elgesi.

[Valiukas]

Butu idomu suzinoti is kur tu taip gerai zinai banku motyvus parduoti? Greiciausiai tai toks pat spejimas kaip ir <trusikai> pateiktas?

Labai abejoju ar bankai ryztusi tokiam zingsniui jei ivesticiju i NT graza butu didesne. Manau, kad per aukstos NT kainos ar per maza nuomos kaina galetu itakoti toki banku elgesi.

O gal tiesiog per brangiai kainuoja išlaikyt tą turimą turtą..?

[trusikai]

Analitikai.Pletra,

Nesuprantu kodel jus elementaru verslo desni sugebate ivilkti i samokslo teorijos apvalkala? Pirk pigiai parduok brangiai. Cai ir turgaus bobai aisku. Bankai jau supranta kad ju valdomo NT kaip investicijos graza nebera tokia patraukli kaip kiti investavimo budai.

Nezinau ar suprantate rusiskai, bet turbut butu verta isiklausyti i paciu banku argumentus kaip jie sprendzia kada ir uz kiek verta parduoti NT (Cia latvijos Parex bankas kuris neseniai atsikrate beveik viso savo NT isskyrus naujai statomo biuro pastato):

Согласно распространенному сообщению, Parex banka не исключает в будущем возможность продажи нового офисного центра на пл. Республики. Это произойдет "когда рынок сможет достойно оценить ценность нового офисного здания".

http://rus.delfi.lv/archive/article.php?id=16374480

[Analitikas PlėtRa]

Žinau, nes esu artimai susijęs tiek su bankais, tiek su nekilnojamuoju turtu.

Ponas Trusikai, visiškai teisingai kalbate dėl "pirk pigiai, parduok brangiai". Bet šiuo atveju tai nėra lemiamas motyvas, čia ne akcijų rinka, ir net ne turtas spekuliavimui, tai turtas - savo tiesioginei veiklai vykdyti.

Žinoma, dabar palanku yra parduoti brangiai ir išsinuomoti pigiai, bet prieš porą metų šis rodiklis buvo dar geresnis, tai pagal šią logiką viską daryti reikėjo dar anksčiau. Ilgainiui yield'ai Lietuvoje vis mažės.

Kadangi statybų procesai pas mus trunka ilgus metus, o ir anksčiau bankai nebuvo tokie tvirti kaip dabar finansiškai, tai daroma tik dabar. Juolab ir statybos brangsta sparčiai. Todėl, tikrai yra žymiai geriau visa tai daryti dabar, nei vėliau, nes bus parduot už gerą kainą sunkiau, o pastatyt - brangiau.

Bet pabrėžiu dar kartą, tai nėra pagrindinę priežastis. Parduoti centr ir statytis centre e, gyventi porą metų "ant lagaminų", kraustytis, keisti adresus, reklamą dėl to daryt - kur logika? Dėl kažkelių procentų pelno, kuris liks po visko (Atmetus infliaciją ir visas susijusias netiesiogiai su statybom išlaidas)?

Ne tas atvejis, ponai. O kad vėliau bankai parduos ir savo turimus naujus pastatus - faktas. Kaip jau minėjau - sell ir lease-back modelis - paskutinis verslo mados klyksmas, susijes su veiklos koncentracija ir efektyvumu.