Būsto kainų burbulas (sprogs ar ne?)

[dado1945]

Su būsto paskolomis ten irgi persistengta, nederėtų klaidinti visuomenės. Šiemet per 10 mėnesių išduota apie 3,5 mlrd. Lt. Be to, jos išduodamos ne vien naujai statomiems būstams pirkti, bet jau ir pastatytiems.

Sumaišiau su paskolų portfeliu:
http://www.jtn.lt/Naujienos/NewsInfo...=13849&lang=lt

Na be vis tiek šiek tiek padauginau

Statyboms ir NT verslui aukso amžius dar tęsis ilgai. taip jau susiklostė aplinkybės. Ir baikim vieną kartą svaigti apie tą burbulą. Kainos apsiramino ir džiaukimės tuo, bet jei algos ir toliau taip augs, o pasiūla, šiuo atveju būsto, nedidės ženkliau, tai ar manot, kad infliacija aplenks būsto segmentą arba dar geriau virs defliacija??? Nejuokinkit voverių, kai sako.

Iki šiol su infliacija nedraugavo kodėl dabar turėtų imti?

Be to, ekonomistai yra paskaičiavę, kad kylant pajamų lygiui, NT kainos dažnai kilsteli dvigubai sparčiau. Taip kad, mąstykit.

Algą auginsiu - kas belieka

[Analitikas PlėtRa]

Su infliacija draugavo, ir dar kaip, juk kryptis buvo ta pati, tik mastai skyrėsi. Tiesiog, ta mūsų infliacija tokia skaičiuojama neįtraukiant būsto kainų kitimo, o ir dėl didelio "šešėlio ekonomikos" masto irgi nelabai tiksli.

Linkiu, kad algą augintumeis sparčiau už būsto kainų infliacija. Man gal irgi pagaliau pavyks. Bet tada susidursiu su kita problema - pirkti vis vien nelabai yra ką. Krūva nieko vertų butų su daline apdaila "Šūdelkos" tipo rajonuose arba visiškas high-end'as už milijonus dėl "prestižo". Optimalių variantų reikia su žiburiu ieškot. Todėl ir sakau ir sakysiu, visos bėdos prasideda dėl pasiūlos. Kažkada patiko komentaras "Delfi" prie eilinio straipsnio apie "burbulą" ir šimtų komentarų, kaip jis sprogs. "Kad kainos kristų reikia, melsti kad Abonentas leistų statyti debesį butų prie "Siemens arenos", arba kad atskristų ateiviai ir nuleistų ant Vilniaus tūkstantį naujų daugiabučių".

[c2h5oh]

1. Darbai neapstos.
2. Už mažiau nedirbs.
Dabartiniai statybininkų darbo užmokesčiai pasiekė tokias aukštumas, kad artimiausiais metais kilti jau nėra kur. Leistis žemyn taip pat. Ateik pasakyk mūrininkui, kuris iki šiol už mūro kūbą gaudavo sakykim 100 lt, kad nuo šiol tu gausi 80 lt. Tai jis pasiūs tave ant trijų raidžių ir atneš pareiškimus su visa brigada.

Anksčiau darbdavys galėjo sakyti - nepatinka dirbti už 430lt/mėn., eik lauk, norinčių užtenka. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojom, mūrininkas gali sakyti - nepatinka kubas mūro už 100lt, išvažiuoju į Airiją.
O normali situacija kažkur per vidury... Kai mūrininkas gauna savo darbo vertą atlygį, o klientas/darbdavys atgrubnagius chaltūrščikus gali mesti lauk).

Šiaip jau dabar Lietuvoje statybininkų algos, švelniai tariant, išsiskiria kitų profesijų kontekste... Tai turėtų būt trumpalaikis reiškinys.

[dado1945]

Šiaip jau dabar Lietuvoje statybininkų algos, švelniai tariant, išsiskiria kitų profesijų kontekste... Tai turėtų būt trumpalaikis reiškinys.

Tik va ką reiškia trumpalaikis ekonominiais terminais?

[deep'as]

arba kad atskristų ateiviai ir nuleistų ant Vilniaus tūkstantį naujų daugiabučių".

Iš dalies tuo ateiviu tapo Ranga IV iki šiol stačius tik vieną kitą prestižinį daugiabutį bei kitos paskirties pastatus, dabar paleido bene didžiausią kvartalą "pavydėtinos kokybės" butų.

Anksčiau darbdavys galėjo sakyti - nepatinka dirbti už 430lt/mėn., eik lauk, norinčių užtenka. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojom, mūrininkas gali sakyti - nepatinka kubas mūro už 100lt, išvažiuoju į Airiją.
O normali situacija kažkur per vidury... Kai mūrininkas gauna savo darbo vertą atlygį, o klientas/darbdavys atgrubnagius chaltūrščikus gali mesti lauk).

Šiaip jau dabar Lietuvoje statybininkų algos, švelniai tariant, išsiskiria kitų profesijų kontekste... Tai turėtų būt trumpalaikis reiškinys.

Statybininkai gauna kiek nusipelno, tačiau kitų profesijų atstovai gauna per mažai. Iškreipta rinka. Statybos ant bangos. Dar vienas dalykas ar normalu jeigu netgi pagalbinis darbininkas uždirba daugiau nei inžinierius? O mūrininkas gauna 3 kartus daugiau?

[C5]

Deja, manau, kad jokio kainų burbulo nebus, nors ir kaip pats to norėčiau
Taip manau, nes kainos kyla ne vien tik Lietuvoj, bet ir toj pačioj Airijoj, kur dabar dirbu. Vis tik ECB sprendimas nuleist palūkanų kartelę iki 2proc. buvo pražūtingas daugeliui vidutinio sluoksnio šeimų – vienoms dėl to, kad šiandien jos sunkiai beišsimoka paskolas, imtas 'ant ribos', o kitoms dėl to, kad teko numarint apie bet kokias viltis turėti savo būstą.
Net toks atrodo galingas instrumentas kaip Nekilnojamojo turto mokestis visiškai neįtakojo kainų kilimo Airijoje, kuris priklausomai nuo perkamo būsto kainos yra toks:

Price of property: First-time-buyers: Owner-occupiers/Investors:
€0 - €127,000 0% 0%
€127,001 - €190,500 0% 3%
€190,501 - €254,000 0% 4%
€254,001 - €317,500 0% 5%
€317,501 - €381,000 3% 6%
€381,001 - €635,000 6% 7.5%
€635,001+ 9% 9%

Taigi, perkant visiškai standartinį blokuotą namą (apie 80-90kv.m.) toli ne prestižiniame Dublino rajone už 350.000Eu, papildomai teks sumokėt apie 20.000EU mokestį. Pagal statistiką, statybų verslas Airijoje sukuria 25proc viso Airijos BVP, o 40proc. nuo parduodamo būsto kainos per įvairias formas ir mokesčius atitenka valstybei. Sunku įsivaizduot, kas atsitiktų su Airijos ekonomika, jei visas tas statybų verslas žlugtų...
Išvada – Lietuvoje vykstantys nekilnojamojo turto procesai yra įtakojami ne tik nacionalinių ypatumų (abonentai, žemės gražinimas, detalieji planai, NT mokestis, euras, korupcija, etc), bet ir pasaulinių tendencijų. O jos kol kas tokios: kainas pavyko sustabdyt beprotiškai keliant palūkanų normas, bet ar jos pradės krist? Psichologiškai sunku šaukt kainą mažesnę, nei tai darei vakar, todėl, jei nebus didelių sukrėtimų, tokios kainos laikysis apie 5 metus, kol algos kiek prisivys vakarietiškas (šiuo metu, tai 20proc padidėjimas per metus) arba kol neatsiras nauja psichozė (kad ir tas pats euras).

[c2h5oh]

Ir baikim vieną kartą svaigti apie tą burbulą. Kainos apsiramino ir džiaukimės tuo, bet jei algos ir toliau taip augs, o pasiūla, šiuo atveju būsto, nedidės ženkliau, tai ar manot, kad infliacija aplenks būsto segmentą arba dar geriau virs defliacija??? Nejuokinkit voverių, kai sako.

Be to, ekonomistai yra paskaičiavę, kad kylant pajamų lygiui, NT kainos dažnai kilsteli dvigubai sparčiau. Taip kad, mąstykit.

"ekonomistai yra paskaičiavę, kad kylant pajamų lygiui, NT kainos dažnai kilsteli dvigubai sparčiau" - Delfio eGZpertų vertas teiginys. Pasigendu konkretumo - kokie būtent ekonomistai tai apskaičiavo, kaip apskaičiavo, ir kas yra tas "dažnai", ką lemia tą "dažnai", ir kokiais atvejais taisyklė negalioja.

Delfio komentarai, diskutuodami apie burbulus, koncentruojasi ties kainomis - kris ar brangs, daug ar mažai? Ir tai suprantama, tai lengviausiai suprantamas ir matomas aspektas, ir jis aktualiausias - kažkam reikia buto bet jis neturi tiek pinigų kad jį įsigytų, o kažkas pasiėmė paskolą 40 metų ir nusipirko butą Fabijoniškių gale...

Bet man atrodo, kad nereikia užsiciklinti ant tų kainų. Pažiūrėkim į kokybę ir pasirinkimą. Iki šiol pirkėjai graibstė butus dar nepradėtuose statyti namuose (nes reikia skubėti - juk paskui pabrangs, o taip ir buvo). Taigi statytojo rūpestis - susirinkus pinigus, į turimą sklypą sukišti maksimalų butų skaičių, ir juos pastatyti per greičiausią įmanomą laiką, įdėdant minimaliai pinigų. Jei pirkėjas pradėtų reikalauti kokybės - jam buvo galima pasiūlyti nutraukti rezervacijos sutartį (kas reiškia tiesioginį 'pasiuntimą ant 3 raidžių', nes kainos jau padidėjusios). Tokią nenormalią situaciją pilnai galima vadinti burbulu.

Atrodo, kad šita psichozė (pirk nes pabrangs) jau baigiasi (baigėsi?), pradės galioti rinkos dėsniai - kokybiška prekė (gerai pastatytas, gerai suprojektuotas, gerai išplanuotas butas geroje vietoje, su geru vaizdu pro langą) yra norima, ir dėl to brangesnė nei nekokybiška. Labai abejoju, ar didžiąją daugumą naujųjų statybų (ypač Fabijoniškių šedevrus) pirkėjai priskirs prie kokybiškų...

[c2h5oh]

Taip manau, nes kainos kyla ne vien tik Lietuvoj, bet ir toj pačioj Airijoj, kur dabar dirbu.

Pavyzdžių iš užsienio galima prirankioti kokių tik nori - Airijoje kainos kyla, Prancūzijoje pardavinėjama pilis už kainą, mažesnę nei buto Vilniaus "šūdelkoje"... Ką tai įrodo? O gi nieko.

Konkrečiai apie Airiją, tai reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje gyventojų sumažėjo nuo 3,7 mln. iki 3,4 mln., o Airijoje per tą patį laiką padididėjo nuo tų pačių 3,7 mln. iki 4,1 mln.

Išvada – Lietuvoje vykstantys nekilnojamojo turto procesai yra įtakojami ne tik nacionalinių ypatumų (abonentai, žemės gražinimas, detalieji planai, NT mokestis, euras, korupcija, etc), bet ir pasaulinių tendencijų.

Bent jau tokie leidiniai kaip "the economist" tai berods jau kokius metus rašo rašinėlius apie pasaulinį NT burbulą, ir mato mažėjimo tendencijas didžiosiose šalyse, pvz. JAV. pastaruoju metu rašo, kad tai jau vyksta.

Psichologiškai sunku šaukt kainą mažesnę, nei tai darei vakar, todėl, jei nebus didelių sukrėtimų, tokios kainos laikysis apie 5 metus...

Žinoma - psichologiškai sunku. Ypač lietuviui, kai kalba eina apie NT. Tačiau vistiek atsiranda žmonių, kuriems reikia pinigų - kad ir mažiau, bet dabar.

p.s.: Pažįstu ne vieną pensininkę, kurios vaikai išsikraustė, vyras mirė, o jinai vistiek gyvena 3 kambarių bute - nors jai tokio ploto nereikia, ir pensija visa už šildymą sueina. Bet ji neišsikraustys niekada (nors ekonomiškai tai jai būtų naudinga - persikrausčius į mažesnį butuką, būtų pinigų ne tik bananams, bet ir kelionės į Ispaniją) ir gyvens ten iki mirties.

[Analitikas PlėtRa]

[QUOTE=c2h5oh;131686]"ekonomistai yra paskaičiavę, kad kylant pajamų lygiui, NT kainos dažnai kilsteli dvigubai sparčiau" - Delfio eGZpertų vertas teiginys. Pasigendu konkretumo - kokie būtent ekonomistai tai apskaičiavo, kaip apskaičiavo, ir kas yra tas "dažnai", ką lemia tą "dažnai", ir kokiais atvejais taisyklė negalioja.

čia trumpa ištrauka, kokie tie "ekonomistai":

The importance of housing impacts on the national economy has been demonstrated in a number of recent JRF studies. This analysis of house prices and consumer spending in the eleven standard UK regions between 1972 and 1991 finds that the interaction of the housing market and the economy at the regional level is dramatic and helps explain differences in regional economic performance. The study by John Muellbauer, Nuffield College, Oxford, and Anthony Murphy, University College, Dublin, indicates that:

• In addition to income, demography and housing supply, financial and speculative factors play an important role in explaining the volatility of UK house prices and that the impact of these differs in each region.
• One important reason that regional differences in house prices exceed those in incomes is that the 'income elasticity' for housing is about two. This means that a ten per cent increase in the income differential leads to a twenty per cent increase in house price differences.
• Movements in regional house prices tend to be self-reinforcing because:
o Expectations of the financial gains or losses to be had from changing house values tend to extrapolate past capital gains or losses.
o Higher house prices increase deposits for trading up while lower house prices or negative equity do the opposite.
o Rising house prices feed into incomes; they put pressure on pay, they increase the available collateral for small businesses, and greater housing wealth stimulates consumption of locally produced goods and services, generating local income and employment. Higher incomes feed back into higher house prices.
• South East leadership in the house price cycle is partly a result of financial factors having greater impact than elsewhere.
• Financial liberalisation has tended to increase both the spendability of illiquid wealth and the drag on spending from debt.
• Changes in illiquid assets such as housing and stocks and shares had an increasing impact on consumption over the eighties and now has about a third of the effect from changes in net liquid assets.
• Every £ of debt now decreases spending about three times as much as every £ of housing or other illiquid wealth increases it.

This study forms part of the large JRF programme of research on Housing and the National Economy. It involved building regional econometric models for the eleven standard regions of the UK to explain house prices and consumption at the regional level. The models cover the period 1972 to 1991.

[C5]

Bent jau tokie leidiniai kaip "the economist" tai berods jau kokius metus rašo rašinėlius apie pasaulinį NT burbulą, ir mato mažėjimo tendencijas didžiosiose šalyse, pvz. JAV. pastaruoju metu rašo, kad tai jau vyksta.

C2H5OH, kaip rašiau, pats suinteresuotas, kad kainos kristų, nes norisi savų sienų, bet su laiku trūksta kantrybė laukt.
Toks vaizdas, kad pavėlavai į kažkokį mistinį traukinį: prieš 5 metus, turėdamas padorų darbą, galėjai nusipirkt būstą, tiek Lietuvoj, tiek toj pačioj Airijoj, dabar lieka tik pasvajot...

[c2h5oh]

C2H5OH, kaip rašiau, pats suinteresuotas, kad kainos kristų, nes norisi savų sienų, bet su laiku trūksta kantrybė laukt.
Toks vaizdas, kad pavėlavai į kažkokį mistinį traukinį: prieš 5 metus, turėdamas padorų darbą, galėjai nusipirkt būstą, tiek Lietuvoj, tiek toj pačioj Airijoj, dabar lieka tik pasvajot...

Turiu nuvilti - neatspėjai. Savas sienas turiu, pirkti naują butą reikės nebent trečiam vaikui gimus

p.s.; visada žavėjausi aiškiaregiais, kurie iš vieno laiško forume nustato kito žmogaus pajamas, norius, turtą, viltis, lytinę orientaciją, už ką balsavo, kieno agentas ir visa kita

[C5]

Turiu nuvilti - neatspėjai. Savas sienas turiu, pirkti naują butą reikės nebent trečiam vaikui gimus

p.s.; visada žavėjausi aiškiaregiais, kurie iš vieno laiško forume nustato kito žmogaus pajamas, norius, turtą, viltis, lytinę orientaciją, už ką balsavo, kieno agentas ir visa kita

Nepriimk asmeniškai, rašiau ne tau, o bendrai ir sau taip pat

[c2h5oh]

Analitikas PlėtRa, ačiū už citatą.

Bet klausimas - kaip šis Anglijos NT rinkos tyrimas 1972-1991 tyrimas pritaikomas Lietuvos 2007 m. situacijai? Ar šis vieno atvejo tyrimas pakeltinas į dėsnio (kuris galioja visur ir visada) statusą?

[c2h5oh]

Nepriimk asmeniškai, rašiau ne tau, o bendrai ir sau taip pat

Šia prasme tu teisus - aš kaip potencialus pirkėjas norėčiau (esu suinteresuotas) pirkti geresnę prekė už mažesnę kainą.

[Valiukas]

Analitikas PlėtRa, ačiū už citatą.

Bet klausimas - kaip šis Anglijos NT rinkos tyrimas 1972-1991 tyrimas pritaikomas Lietuvos 2007 m. situacijai? Ar šis vieno atvejo tyrimas pakeltinas į dėsnio (kuris galioja visur ir visada) statusą?

Drįstu manyti, kad tyrimo pradžioje buvo iškelta prielaida "būsto kainų elastingumas pajamoms >= 1", kurią tyrimas vienareikšmiškai patvirtino ir patikslino. Analizuojamas laikotarpis - 19 metų, tikrai ilgas ir tokios apimties laiko eilutė yra pakankama duomenis tirti ekonominiais - statistiniais metodais.
Taip pat drįstu manyti, kad jei būtų tiriami duomenys ne nuo 1972-ųjų, o, tarkim, nuo 1952-ųjų, rezultatai ženkliai nesiskirtų. Taigi, iš patvirtintų prielaidų galima daryti išvadą, kad ateityje šių rodiklių elgesys bus panašus.
Turint omenyje, kad rinkos sąlygos vienodos tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje galima tarti, kad šis dėsnis galioja Lietuvoje.

[Analitikas PlėtRa]

Nesivelsiu aš čia giliau į diskusijas, kas yra dėsniai, kas kur pritaikoma ir panašiai. Net ir pasakymas saulė visada pateka Rytuose nėra teisingas, nes pvz. Venera sukasi į kitą pusę, tad joje Saulė pateka Vakaruose, o leidžiasi Rytuose.

Lietuvos atveju yra ir bus dar daugiau prielaidų panašiems "dėsniams" atsirasti ir pasireikšti dėl daugybės kitų aplinkybių ir faktorių. Be to tokie patys procesai vyko tuos 20-30 metų ir kitose šalyse, bene vienintelės išimtys - Vokietija ir Austrija pastarąjį dešimtmetį, su savom aplinkybėm, kurios tas išimtis įtakojo. Jei ką, tai čia gerai žinomo banko "Barclay's Capital" duomenys. Taigi viskas susieina, kad kol kas (pabrėžiu) tai panašu į dėsnį.

Viską parodys laikas, bet nematau jokių prielaidų burbuliukams ir jų sprogimukams.

[tagamorezapenerifaketris]

su Airija visiškai nėra ko lyginti kainų tendencijų, ten kainos kyla dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, juolab visi imigrantai važiuoja dirbt (t.y visi tie 400K atvažiavusių "augina" kainas). dėl ES pinigų: netinkamai panaudoti jie gali būti tik dar didesnio klasių atotrūkio priežastim-(pavyzdysyra išgalvotas ir bet koks sutapimas su realybe yra grynai atsitiktinis) pvz Danūta su AMB, Viktorium ir Zuokuliu išsidalina pusę, kita pusė numetama dar dešimčiai dalintojų ir likusiems. Taigi smulkiausi verslautojai sugalvoja ko nors imtis pvz (pasikartosiu, pavyzdys yra išgalvotas ir bet koks sutapimas su realybe yra grynai atsitiktinis) vežti "jUnaitid kalas ov bienetuon" , bet jei ta veikla sutampa su didžiųjų "viarslinykų" planais tai smulkusis galiausiai atsisako ir tt. o kuom toliau tuom panašiau, kad stambėjantis verslas stengiasi apryti, kuom daugiau sričių. Ne visai aiškiai ir sklandžiai čia sugebėjau aprašyti, bet, panašu, kad scenarijus panašus, nors, žinoma ne taip primityviai. Turėsim vietinių Berluskonių ir vilksimės Europos žopoj dar daugybę metų. Geros dienos. HAU

[tagamorezapenerifaketris]

juolab dabar kainos per mėnesį mažėja daugiau, nei nuoma kainuoja. HAU

[tagamorezapenerifaketris]

Taigi, perkant visiškai standartinį blokuotą namą (apie 80-90kv.m.) toli ne prestižiniame Dublino rajone už 350.000Eu, papildomai teks sumokėt apie 20.000EU mokestį.

betgi tai viso labo du-du su puse karto daugiau nei Vilniuj

[C5]

Dubline padori alga yra 25.000EU per metus. Sakykim sutuoktinis tiek pat uždirba, tai gaunasi 50.000EU. Bankai duoda 6 metų algos paskolą. Gaunasi 300.000Eu. Už tokią sumą įsigysi vieno miegamojo butelį arba namą rajone, prasčiau nei Naujininkuose (kur kaimyno namas užkaltais langais, nes ten gyvena socialščikai, narkomanai, banditėliai – Finglas, Ballymun, Ballyfermot). Taigi gi, gaunasi visiškas pravalas, nes nieko negali įpirkt. Lietuvoj šiuo metu – tas pats. Ir kai Analitikai PR dėsto savo 'objektyvią' nuomonę, kad viskas čia tvarkoj, taip turi būti, norisi pacituoti Chiraco sparnuotą frazę apie praleistą puikia progą patylėt