Bet čia ne tik kompanijų, o ir pačių žmonių problema, nuo jų taigi neslepiama, kad nėra leidimo. Manau, pirkdamas turėtum žinot ką perki - ar tik paveiksliuką, ar statybos darbus... O kartais atsisakyti patrauklaus, bet nepatikimos kompanijos pasiūlymo irgi nesinori.
Apskritai tai ši diskusija tuoj gali peraugti į "verslo etika" ar pan...
Tiek žmonių nežinojimo tiek vystytojų nepatirties. Aš tai pavadinčiau pimuoju prisvilusiu blynu. Kai NT kainos taip kyla į šį verslą subėgo daugybė ką tik susikūrusių kompanijų arba užsiėmusių visai kita veikla prieš tai. Manau po šių klaidų visi pasimokys ir ateityje tokių pačių nebedarys, nes tai žalinga tiek vienai tiek kitai pusei. O verslo etika savo pačių padarytas klaidas permesti ant klientų .
Tiek žmonių nežinojimo tiek vystytojų nepatirties. Aš tai pavadinčiau pimuoju prisvilusiu blynu. Kai NT kainos taip kyla į šį verslą subėgo daugybė ką tik susikūrusių kompanijų arba užsiėmusių visai kita veikla prieš tai. Manau po šių klaidų visi pasimokys ir ateityje tokių pačių nebedarys, nes tai žalinga tiek vienai tiek kitai pusei. O verslo etika savo pačių padarytas klaidas permesti ant klientų .
Bet šiuo atveju nukentėjo tik kai kurie klientai, o visos, netgi nepatyrusios įmonės visitek gavo pelnus ir labai nemažus. Ateityje tokioms klaidoms netgi nebebus sąlygų, vien dėl "pasimokiusių" klientų sąmoningumo. Na o klaidų permetimas ant klientų ir yra verslo etika, o tiksliau - jos nebuvimas.
Šiaip tai yra dar ir toks niuansas, kad prieš užsikuriant rinkai, bankai ir pas mus ir kitose šalyse reikalauja jau turėti 15-20 proc. rezervuotų butų prieš duodant finansavimą. Kitaip sakant, visa sistema susukta taip, kad tu turi pardavinėti butus dar be leidimų, tai yra rizikuoti savo reputacija, savo projektu, savo pinigais, kaip pirkėjas, nes pati situacija yra tokia. Jei būtų normali projektų derinimo sistema tokių nesąmonių nebūtų. Be to, ne iš piktos valios gi nestatys to korpuso. Labdara nieks uzsiimti nenori, jei ne per tavo kaltę statybos įstrigo 3 metams, per kuriuos kaštai išaugos dvigubai statybų. Sakyčiau, normalioje šalyje nuostolius padengti turėtų biurokratai, taip užvilkinę verslą, kad jam tapo nuostolinga vykdyti įsipareigojimus klientams.
Invalda - firmelė. Įsivaizduoju Invaldos prezidento arba akcininkų reakciją į tokius žodžius. Apie Žia Valda vado reakcija net nekalbu.
Jūsų,
Analitikas PlėtRa™
Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.
Bet šiuo atveju nukentėjo tik kai kurie klientai, o visos, netgi nepatyrusios įmonės visitek gavo pelnus ir labai nemažus. Ateityje tokioms klaidoms netgi nebebus sąlygų, vien dėl "pasimokiusių" klientų sąmoningumo. Na o klaidų permetimas ant klientų ir yra verslo etika, o tiksliau - jos nebuvimas.
Viskas, diskusija tapo nebe į temą
Viskas dar nesibaigė. Prasidėjo ar prasidės teisminiai procesai. Apgadintas įmonės įvaizdis, bei finansiniai nuostoliai išmokant klientams procentus dėl sutarties nevykdymo.
Aišku kurkas labiau apsimoka grąžinti pirkėjams pradinius įnašus bei sumokėti tuos procentus ir parduoti butus dabartine rinkos kaina.
Šiaip tai yra dar ir toks niuansas, kad prieš užsikuriant rinkai, bankai ir pas mus ir kitose šalyse reikalauja jau turėti 15-20 proc. rezervuotų butų prieš duodant finansavimą. Kitaip sakant, visa sistema susukta taip, kad tu turi pardavinėti butus dar be leidimų, tai yra rizikuoti savo reputacija, savo projektu, savo pinigais, kaip pirkėjas, nes pati situacija yra tokia. Jei būtų normali projektų derinimo sistema tokių nesąmonių nebūtų. Be to, ne iš piktos valios gi nestatys to korpuso. Labdara nieks uzsiimti nenori, jei ne per tavo kaltę statybos įstrigo 3 metams, per kuriuos kaštai išaugos dvigubai statybų. Sakyčiau, normalioje šalyje nuostolius padengti turėtų biurokratai, taip užvilkinę verslą, kad jam tapo nuostolinga vykdyti įsipareigojimus klientams.
Invalda - firmelė. Įsivaizduoju Invaldos prezidento arba akcininkų reakciją į tokius žodžius. Apie Žia Valda vado reakcija net nekalbu.
O tai ne firmelės jei neturi pinigų net daliai projektavimo išlaidų? Juk tik projektavimui reikia pinigų iki statybos leidimo gavimo, neskaitant žemės. Tokiam projektui kaip pvz. Kabantys sodai kokių 500 000 manau pakaktų. Čia ne viso projekto kaina, o tik išlaidų suma iki statybos leidimo gavimo.
EDIT
Pamiršau dar vienas būtinas išlaidas reikalingas gauti statybos leidimą
O tai ne firmelės jei neturi pinigų net daliai projektavimo išlaidų? Juk tik projektavimui reikia pinigų iki statybos leidimo gavimo, neskaitant žemės. Tokiam projektui kaip pvz. Kabantys sodai kokių 500 000 manau pakaktų. Čia ne viso projekto kaina, o tik išlaidų suma iki statybos leidimo gavimo.
EDIT
Pamiršau dar vienas būtinas išlaidas reikalingas gauti statybos leidimą
Na galiu pasakyt, kad šiuo metu dokumentacijos kaina daugiabučiui ~1mln (vertinant realias sutartis).. O Kabantys sodai kol baiginėjami tai neaišku kiek kainuos
Na galiu pasakyt, kad šiuo metu dokumentacijos kaina daugiabučiui ~1mln (vertinant realias sutartis).. O Kabantys sodai kol baiginėjami tai neaišku kiek kainuos
1.Daugiabutis daugiabučiui nelygu.
2.Tokiems kaip kabantys sodai greičiausiai panašiai ir kainuoja, tačiau maždaug pusę sumos reikia išleisti iki tol, kol gausi leidimus, o likusi suma dalimis iki statybos pabaigos.
na jas pavadamas firmelemis galbut but persistengei : )
Pagal verslo kultura (turiu galvoje klientu aptarnavimo kultura) absoliuti dauguma Lietuvos NT bendroviu yra Gariunu lygio kooperatyvai. Lietuvoje NERA bendroviu turinciu bent 20 metu sekmingo verslo patirties ir branginanciu savo varda. Uztenka paskaityti klientu atsiliepimus, turbut jokia kita verslo sritis neturi tiek nepatenkintu klientu. Nereikia net vieno projekto firmu ieskoti (o tokiu tukstanciai). Pats susiduriu su tokia "respektabilia" kompanija kaip Kausta - pamatytumet kaip jie issisukineja nuo net ir smulkiausiu garantiniu isipareigojimu. Gal, kai 80% dabartiniu firmu subankrutuos ir ateis rimti zmones i NT versla situacija ir pasikeis per 10 metu, bet kol kas tai Gariunu lygio prekyba arba garazelio lygio autoservisas...
Europos centrinis bankas paliko galioti dabartinę 4% palūkanų normą. Bloomberg naujienų agentūros apklausti ekonomistai prognozuoja, kad palūkanų norma iki 4,25% bus padidinta spalį.
"Europos centrinis bankas (ECB) turėjo išspręsti dilemą. - komentuoja Reineris Guntermanas (Rainer Guntermann), "Dresdner Kleinwort" ekonomistas. - Atsižvelgiant į ekonominius rodiklius reikėtų dar bent vieno palūkanų didinimo - susirūpinimas dėl infliacijos nemažėja. Tačiau taip pat reikia atsižvelgti į rinkos suirutę".
15.30 val. Lietuvos laiku Žanas Klodas Trišė (Jean Claud Tricet), ECB prezidentas, Frankfurte rengia spaudos konferenciją, kurioje komentuos šiandieninį sprendimą.
"Nepadidinęs palūkanų normos ECB nustūmė infliacijos grėsmės problemą kuriam laikui ir puolė gelbėti finansų rinkas. Tokio sprendimo finansų rinkos labai norėjo, nes tai bent jau kuriam laikui padėtų išspręsti finansų rinkų likvidumo problemas. Manau, kad ECB padarė klaidą, pasiduodamas rinkų spaudimui perstumdydamas savo tikslus", - kalba Nerijus Gaižauskas, "Hansabanko" Iždo departamento portfelių valdytojas.
Jis prognozuoja, kad tarpbankinės rinkos palūkanos šiuo metu yra itin užkilusios, todėl ilgainiui turėtų mažėti, o ECB šiemet dar kartą vis tiek bazinės palūkanas pakels.
Manau, kad ECB padarė klaidą, pasiduodamas rinkų spaudimui perstumdydamas savo tikslus", - kalba Nerijus Gaižauskas, "Hansabanko" Iždo departamento portfelių valdytojas.
OT: man tai juokinga kaip tokie proto našlaitėliai "a la" Nerijus Gaižauskas pradeda aiškinti, kad "ECB padarė klaidą". Reikėtų pirmiausia pieną nuo lūpų nusišluostyt, lyderiaujantys Europos ekonomistai tokiais kaltinimais nesišvaisto.
neseniai vž rašė, kad gamyklos dygsta kaip grybai po lietaus (be jokių konkrečių duomenų). o dabar jau turi problemų: http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...2-6564a8cadc27
gal kas galėtų pavardint, kokios gamyklos atsidarė pastaruoju metu? galit man į privatą, sudėčiau į vieną postą.
kada pasivysim Europą: http://www.balsas.lt/naujienos/verslas/straipsnis156149
prie ES reikia prijungt dar Alžyrą, Turkiją ir Pakistaną. iškart ES vidurkį pasieksim
Estijoj: http://rus.delfi.lv/news/daily/reale...hp?id=18860003
Latvių NT skola (berods mažesnė nei Lietuvos): http://rus.delfi.lv/news/daily/reale...hp?id=18816299
ir dar komentaras iš spekuliantai.lt su kuriuo iš esmės sutinku: Matome, kad kainų piko metu smarkiai aktyvėja statybos. Kainos jau pasiekė viršūnę, o pasiūla, kuri yra orientuota į šias arba aukštesnes kainas dar ne. Tai suvokiantys statybininkai turėtų būti smarkiai sunerimę.
Žodžiu, matome klasikinį burbulo formavimosi ir sprogimo mechanizmą:
-> auganti ekonomika (be to įvyksta du ją sukatalizavę stebuklai: narystė ES ir NATO, ir tauta pasijaučia saugi ir turtinga, rami dėl ateities, kaip niekada ligšiol; kokia tikimybė sulaukti kito bent vieno tokio lygio stebuklo bent perpus tiek sukatalizuosiančio optimizmą - kitas klausimas);
-> pigios palūkanos;
-> suvokimas, kad galima už pigius pinigus nusipirkti iki šiol nepasiekiamą NT;
-> NT kainų kilimas kartu su NT paskolų portfelio bankuose augimu -> administraciniai suvaržymai, kad biurokratai kartu su kai kuriom įmonėm galėtų nusiimti grietinėlę rinkoje;
-> rinkos psichozė (visi blaiviai mąstantys mato, kad kainos nerealios, kad lyginant su pasaulyje esamais istoriniais duomenimis (nes savų neturime) jos yra smarkiai perdidelės, tokia pati išvada gaunama lyginant NT kainas ir pajamas, taip pat nuomos kainas), tačiau visi perka, nes "NT niekada nepinga", nes "daugiau žemės neprigaminsi", nes "statybininkų atlygininmai kyla", nes "kyla medžiagų kainos", nes "negali būti kitaip";
-> NT pasiūla yra vis dar suvaržyta administraciškai, be to namus gaminti tai ne bandeles kepti, t.y. į paklausą statybininkai sugeba reaguoti tik maždaug po metų tai kainos kyla, o kadangi paklausa didelė, bankai toliau dalina o "optimistai" toliau ima(dabar jau smarkiai pabrangusias paskolas) vis daugiau lėšų metama NT vystyti;
Manau, kad dabar matome kaip tik šio etapo pabaigą: į jau susistabilizavusią (o gal net pradėjusią kristi, čia kaip kam labiau patinka) rinką su maždaug metų vėlavimu bus įmesta daugiau NT. Toliau turėtų būti:
-> rinka sustoja, bankai sunerimę ir dar labiau griežtina paskolų dalinimą, kyla palūkanos, vis mažiau net ir prisiekusių "optimistų" gali paimti paskolas (nes paskolos yra vienintelis būdas šiandien įsigyti NT), first time buyer'iai - t.y. rinkos variklis, jaunimas, kuris ateidamas į rinką sudaro prielaidas rinkai judėti nebegali į ją patekti, atitinkamai kaupiasi pasiūla;
-> o palaipsniui reaguojant į jau parėjusį rinkos piką atsiranda vis daugiau pasiūlos, kuri taip pat kaupiasi, arba "susitarus" parduodama kiek pigiau ir ...;
-> kainos pradeda kristi, o į rinką įmetama vis daugiau pasiūlos;
-> "išmuša" saugikliai perpardavimu užsiimantiems asmenims ir NT agentūroms, jei ne savo noru, tai bankų pagalba dėl nesumokamų palūkanų, tokiu būdu pasiūla dar labiau padidėja, tačiau jau niekas nebeperka;
-> įmonės ir individualūs asmenys priversti atidavinėti net pigiau savikainos, nes vystant NT prisiskolinta lėšų ir bent dalį reikia atsiimti išsiparduodant, o bankai tuo metu griežtina paskolų išdavimą ribodami paklausą;
-> švytuoklė metasi į kitą pusę ir visi yra tikri, kad "NT pigs", kad jis nieko vertas, kad pilna "naujų prastos kokybės daugiabučių", kad "žemės aplink Vilnių tiek, kad visą Lietuvą galima apgyvendinti", kad "jei pirksi, tai bankas vis tiek apims", visi turi po "kaimyną, kuris buvo išmestas į gatvę";
-> ekonomika atsigauna, palūkanos pradeda mažėti...
Tačiau rinka jau "persirgo" burbulą ir daugiau artimiausiu metu šia liga nebeapsikrės, nes niekas neberizikuos patirti tokio skausmo, kurį daug kas pajaus per artimiausius metus. Kaip tai atrodo grafike galima pamatyti palyginus Nasdaq ir DJIA grafikus. Nasdaq labai gerai matosi dot com'ų burbulas 2000 aisiais, šiandien Nasdaq Composite indeksas siekia apie pusę savo vertės lyginant su burbulo viršūne, O DJIA atsigavo ir paaugo, ir bendrai jis buvo tik susistabilizavęs be gilaus kritimo (lyginant su NQ).
Taigi, drįstu teigti, kad per savo gyvenimą šiandieninių NT kainų (atskaičiavus infliaciją) Lietuvoje galime ir nebepamatyti...
Latvijos bankams nekilnojamasis turtas - nebeįdomus
Banko kreditus lengviau gaus verslo įmonės su originaliomis idėjomis ir gera reputacija. Kreditus teikiančios įstaigos nebesigundo nekilnojamojo turto užstatu, DELFI.lv cituoja „L-Diena“.
Laikai, kai nekilnojamojo turto užstatas iškart garantuodavo kreditą, baigėsi. Įvykus pokyčiams nekilnojamojo turto rinkoje, bankai pirmenybę teikti pradėjo ne užstatui, o finansinei įmonės veiklai, originalioms idėjoms ir verslo planams.
Dėl to galima laukti kai kurių bankų persiorientavimo nuo privačių skolininkų į kompanijų finansavimą.
Pasak „SEB Unibankas“ vyriausiojo ekonomisto Andriso Vilkso, šiuo metu svarbiau pinigų judėjimo analizė, kuri padeda bankams įvertinti darbo efektyvumą ir kompanijos perspektyvas.
„Hipoteku banka“ atstovė Baiba Abelniece pažymėjo, kad niekas neskuba pirkti ar parduoti turto, o šiuo metu esančios nekilnojamojo turto kainos negali pritraukti mokių klientų.
Tokį ryšį puikiai atspindi hipotekinių įsiskolinimų pokyčiai. Metų pradžioje tokių buvo 35,7 proc. nuo visų kreditų, o rugpjūčio pradžioje jau 32,2 proc. Pasak ekspertų, šie skaičiai gali kristi žemiau 30 proc.
Vilniaus taryboje - nuolaidos buvusiai vicemero bendrovei
Evaldas Utyra, www.DELFI.lt
2007 rugsėjo mėn. 12 d. 18:50 Nusiųsti
Informuokite redaktorius apie įžeidžiančius
komentarus ir klaidas
Skaityti komentarus (20)
Versija spausdinimui
DELFI (E.Digrytės nuotr.)
Vilniaus valdžia pradėjo svarstyti statybų bendrovei „Eika“ palankų sprendimą - verslininkams gali būti leista, nekeičiant detaliojo plano, padidinti pastatų aukštų skaičių Pilaitėje statomoje daugiabučių namų gyvenvietėje. Opozicija įspėja, kad toks sprendimas bus precedentas sostinėje, po kurio tarybą gali užplūsti panašūs prašymai.
Sostinės savivaldybės taryba trečiadienį pradėjo svarstyti klausimą „dėl sklypo Priegliaus ir M. Mažvydo gatvių sankirtos pastatų aukštų skaičiaus“.
Reklama
Šioje vietoje Pilaitės rajone bendrovė „Eika“ stato gyvenamųjų namų kvartalą. Verslininkai prašo leisti padidinti statomų namų aukštų skaičių nuo penkių iki šešių aukštų.
Sprendimo projektą pristatęs savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis informavo, kad šalia namus statanti kita bendrovė turi galimybę statyti devynių aukštų namus, be to, padidinus aukštų skaičių iki šešių, sklypo užstatymo tankis nepadidės.
Nepaisant to, Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas (atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius posėdyje nedalyvavo - DELFI) tarybos narius įspėjo, kad teigiamas tarybos sprendimas prieštaraus Teritorijų planavimo įstatymui, kuris tokiu atveju numato sklypo detaliojo plano keitimą.
„Čia yra aiškus teisinio nihilizmo pavyzdys. Jeigu būtų norima teisiniu keliu padidinti pastatų aukštį, reikėtų derinti su gyventojais ir keisti detalųjį planą“, - pareiškė opozicinės konservatorių (TS) frakcijos seniūnas Kęstutis Masiulis.
Konservatoriai ir liberalcentristai (LiCS) mėgino sutrukdyti valdantiesiems priimti teigiamą sprendimą išeidami iš posėdžių salės ir sugriaudami balsų kvorumą. Iš pradžių tai pavyko padaryti, tačiau susitelkę valdantieji galiausiai priėmė sprendimą pradėti klausimo svarstymo procedūrą.
Balsavime dalyvavo ir Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Arūnas Štaras - jis balsuodamas susilaikė. A. Štaras iki tol, kol šiemet tapo Vilniaus vicemeru, dirbo „Eikos“ direktoriaus pavaduotoju.
Tačiau vicemeras įsitikinęs, kad viešų ir privačių interesų nesupainiojo. „Aš susilaikiau, tai reiškia – nepasisakiau nei už, nei prieš. Aš nedalyvavau šio klausimo svarstymuose, neagitavau tarybos narių“, - žurnalistams teigė A. Štaras.
Beje, bendrovė „Eika“ savo interneto puslapyje skelbia, jog Pilaitės rajone stato 6 aukštų gyvenamuosius namus. Čia pat nurodoma, kad didelė dalis butų šiuose namuose, taip pat ir 6 aukštuose, jau parduoti.
tai turi tiesiogine itaka. Nes jei EIKAI neleis statyti 6-o auksto arba is viso sustabdys tas statybas kokiuose nors teismuose, butu pasiula dar sumazes, o tai dar mazu zingsneliu atitolins tikimybe, kad burbulas sprogs dar siemet
tai turi tiesiogine itaka. Nes jei EIKAI neleis statyti 6-o auksto arba is viso sustabdys tas statybas kokiuose nors teismuose, butu pasiula dar sumazes, o tai dar mazu zingsneliu atitolins tikimybe, kad burbulas sprogs dar siemet
bet jei sustabdytu statybas S.Neries gatveje,tada tik kainu kilima matau NT!!!
Comment