Būsto kainų burbulas (sprogs ar ne?)

[tagamorezapenerifaketris]

Lietuvoje yra 3 382 041 gyventojas. va čia vienas rimčiausių argumentų. kiek minusuot emigravusių reiktų? 0,5 mln? 0,7mln? 1mln?

[somis]

To Analitikas:
Pirmiausiai dėl rizikingų paskolų:
Jei jau toks šūstras yra rizikos vertinimas - kodėl tad beveik visi Lietuvos bankai davė milijonines paskolas Panevėžio ekranui?
Kodėl, jei vertinama paskolų kokybė - bankininkų premijose atsižvelgiama tik į duotų paskolų dydį, bet ne į jų kokybę?
O dėl to, kad nusipirktum 3 butus:
viskas būtų Okay, jei didėtų studentų skaičius. Tačiau man dabar matosi tik tai, kad studentų skaičius tolydžio tik mažės, vadinasi 1000LTL negausi. Žmonių skaičius Lietuvoje taip pat nemažėja, vadinasi tuščių butų daugės. Tai var ir klausimas - kiek investuotojų yra pasirengę laikyti butus tuščius.
Taip pat:
kodėl Analitikas Plėtra nenori nusipirkti 3 butų Taline?

sauls:
Ar dėl to, kad žmonės turi daugiau pinigų, jie pirks nebe vieną, o du 40kv/m butus?
Ar tiesiog nori pasakyti, kad nepigs didesni būstai?
Matai, vidutinis atlyginimas nors ir kyla - minimalus atlyginimas nekinta. Vadinasi didėja socialinė atskirtis. O tai reiškia, kad daugiau yra galinčių nupirkti didesnius būstus, bet mažesnių būstų reikia vis mažiau (gyventojų mažėja).

[tadux]

kodel bankas kilimo laikotarpiu duoda paskola su labai menku pradiniu inasu? Jau kazkas minejo, todel kad tiketina kad ateityje buto verte padides ir skolininkui nesugebant moketi inasu jis be vargo pardaves buta grazins paskola.

Kaip manot krentant kainom kokio reikes pradinio inaso? isaivaizduokim kainos nukrito 50% ir visi puola imti paskolu (atsiminkim kokios yra vidutines santaupos) kiek is ju gaus tas paskolas?

Tai kiek gi tu butu bus perkama?

Isvada turtingi turtes vargsai dar labiau skurs.

[tati]

O dėl to, kad nusipirktum 3 butus:
viskas būtų Okay, jei didėtų studentų skaičius. Tačiau man dabar matosi tik tai, kad studentų skaičius tolydžio tik mažės, vadinasi 1000LTL negausi. Žmonių skaičius Lietuvoje taip pat nemažėja, vadinasi tuščių butų daugės. Tai var ir klausimas - kiek investuotojų yra pasirengę laikyti butus tuščius.

bent dabar Vilniuje rasti issinuomuoti buta - be galo sunku. Reikejo issiusti musu darbuotojus i Vilniu, komandiruotei. Siaip ne taip rado nusiurusi dvieju kambariuku buta uz 1000 LT/men! Nereikia ne studentu - dabar didele dalis butu nuomuojama apgyvendinti statybininkams is kitu miestu.

[dado1945]

Bankuose ne pinokiai dirba, ir viskas ten atidžiai vertinama ir skaičiuojama. ... Bankai faktiškai saugūs labai yra.

Taip jie saugūs, bet jie saugo save, ne rinką. Pvz.: jeigu būsto vertė kris visi bankai sutartyse įdėję punktą, kad jie gali pareikalauti garanto, visiškai nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti visą sumą ir panašiai.

Antra. Na gerai, tarkim, iš fantastikos srities, nukrenta butų kainos 50 proc. per savaitę - t.y. už 3000 Lt galima paimti kokiam šiaurės miestelyje butą. Žinot kas būtų? Naujų būtų yra apie 20 tukst. pastatyta per dešimtmetį!!! Kitą pirmadienį po šio kritimo vien aš paimčiau 3 butus

Nepaimtum - nebent grynų turi 3 butams kuo abejoju. Tu juk šneki apie butų pirkimą imant paskola, ar ne? Tokiais tempais būsto kainos nukrito Švedijoje 1989 (per savaitę) ir ką, niekas neprisipirko butų. O žinai kodėl? Ogi todėl, kad tai buvo bankų krizė, o tik po to būsto. Aišku Švedijoje ir kai kurios pramonės šakos po šios krizės visiškai užsilenkė, nors iš kitos pusės pas mus ir be krizės didelės įmonės bankrutuoja.

Taigi nereikia svajoti, kad būstų kainos nukris per savaitę, nebent pas mus bus bankų krizė.

būtų normalus vadovėlinis įperkamumas. Deja, tokio tarp Europos sostiniių nebelabai kur rasi.

Berlynas. Oslas. Stokholmas.

(Statistikos departamento svetainej galima isstraukti jei netingit) tai tik pernai ir uzpernai butu statybos kiekis Vilniuje pasieke 1991-1992 metu lygi (tarp 95 ir 2002 buvo didele duobe), a

Tai su mielu noru ir leidimų skaičių pakomentuosi, manau: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1254

[Arunas]

sorry, kad trukdau ekspertų žodžių kovas, bet man labai reikia, kad kristų kainos
čia perskaičiau, kad LT nėra subpraimo.., Pamenu pats pirkau prieš 3 metus. Bankas pasiūlė už mano senos statybos finansuoti 70% be draudimo. Dabar žiūriu ir 90 gauti ne problema, ir dar plius paskola remontui. Kuo ne subpraimas?

supraimas yra skolinimas tiems, kurie praeityje jau yra negrazine/pradelse skolu grazinima, arba tiems, kurie neturi ar negali pagristi pajamu.

Kartoju, kad Lietuvoje tokio skolinimo is esmes nera.

[tagamorezapenerifaketris]

va pavyzdys Nežinau kokiame banke ėmė, bet vienas didelis skandinavų bankas davė 4 asmenų šeimai, kurios pajamos 1500 Lt, paskolą - jie atiduoda dabar 650 Lt/mėn., ir kol kas paskola nefiksuota. Nežinau, ar tų 900 Lt užtenka maistui/komunalinėms/automobiliui. Esmė tokia, kad šeimos nario pragyvenimui lieka 200 lt /mėn. kuo ne subprime?

[neko]

Žiūrint į anglus, atrodo, kad didžiausią potencialą pigimui turi brangiausi ir prabangiausi butai, kadangi jų kainos daugiausiai užlenktos, nežiūrint to, kad jie yra patraukliose vietose, ir nežiūrint to, kad dabar vyrauja nuomonė, kad bus atvirkščiai - t.y. manoma kad brangiausius butus kainų svyravimai mažiausiai paveiks.

London estate agent who specialises in up-market properties, said he thought wealthier buyers had been scared off. "It's not that they're on holiday. I'm pretty certain they are just cautious."
http://newsvote.bbc.co.uk/2/hi/business/6959190.stm

[tadux]

Nereikia manyti kad turtingi zmones perka Nekilnojama turta vien tik grynas. Juk turtingi zmones nelaiko pinigu banke grynais. Jie dazniausia yra versle. Tad pirkti kad ir nedideles vertes daikta grynais yra pakankamai sudetinga. Taciau pasimti didziule paskola jiems problemu nesudaro, be to tai ir apsimoka labiau nes verslas dazniausiai duoda didesnes palukanas nei procentai bankui.

Tad manau kad istikusi krize vienodai paveiktu visus pirkimus. Taciau greiciausiai tarp turtinguju butu maziau priverstinai parduodanciu turta.

[tagamorezapenerifaketris]

NT brangintojams ubagyne

ECB nekeičia planų branginti pinigus

Europos centrinis bankas užsiminė, kad kitą mėnesį gali vėl padidinti bazinę palūkanų normą, nepaisant to, kad jis per pastariąsias dvi savaites du kartus ėmėsi neeilinių priemonių gelbėdamas bankus.

Pasak "The Financial Times", bankas sako, kad jo požiūris į pinigų politiką nepasikeitė po rugpjūčio 2 d. Tuomet Žanas-Klodas Trišė (Jean-Claude Trichet), banko prezidentas, užsiminė, kad palūkanų norma rugsėjį kils ketvirčiu procentinio punkto, iki 4,25%.

Pasak dienraščio, šis Europos centrinio banko (ECB) pareiškimas dar buvo palikęs vietos manevrams - p. Trišė pasiliko galimybę nuomonę pakeisti.

Savo pranešime ECB sako, kad jis įlies papildomus 40 mlrd. EUR (apie 138 mlrd. EUR) į tarpbankinę rinką, kurioje itin pakilo palūkanos. ECB šiuos pinigus skolins ilgesniam terminui - 3 mėnesiams. Tai - pirmas toks neeilinis banko veiksmas nuo euro įvedimo ES.

VZ.LT jau rašė, kad pasaulinėms rinkoms išgyvent sukrėtimus ekonomistai ragina Europos centrinį banką atsisakyti planų padidinti bazines palūkanų normas. Tuomet ekonomistai kalbėjo, kad dabar "telkiasi didelė finansinė audra", "toliaregis bankas turėtų susilaikyti nuo palūkanų didinimo", o jei bendrovės negalės gauti finansavimo, "galime pamatyti bankrotų".

Be to, rinkos dalyviai praėjusią savaitę iki 40% buvo sumažino galimybę, kad ECB kitą mėnesį didins palūkanas. Prieš dvi savaites buvo 90%.

ECB pinigų politika turi netiesioginės įtakos pinigų kainai Lietuvoje.

Dėl lito susiejimo su euru mūsų šalis "importuoja" palūkanas iš euro zonos, t.y. šioms didėjant, pinigai brangsta ir Lietuvoje.

[tadux]

Apklausa: per trejus metus į NT investuos 13 proc. gyventojų

http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=14155980

pakankamai keistas straipsnelis, kurio turinys visiskai paneigia pavadinima.

Citatos:

"Per ateinančius trejus metus naują būstą gyvenimui, verslui ar kaip investiciją ketina įsigyti apie 13 proc. Lietuvos gyventojų."

"tačiau iš kitos pusės ketinimo procentas visuomet būna didesnis už realius veiksmus“

[neko]

/\ tarp šio delfi straipsnio komentarų radau šiuos linkus:


http://youtube.com/watch?v=10WoQZKZkNs
http://youtube.com/watch?v=beCqrEOjXss
http://www.youtube.com/watch?v=dgtpxBPYnvE&NR=1
http://www.youtube.com/watch?v=-rLYph0J7vc
http://www.youtube.com/watch?v=cEs1waa6HT4

čia tam vyrukui kur analitiku prisistato - gali važiuot į ameriką apsipirkt - išpardavimas vyksta.

[nierka2c]

supraimas yra skolinimas tiems, kurie praeityje jau yra negrazine/pradelse skolu grazinima, arba tiems, kurie neturi ar negali pagristi pajamu.

Kartoju, kad Lietuvoje tokio skolinimo is esmes nera.

Galim ginčytis dėl terminų, bet mano galva subpraimas tai yra rizikingų paskolų davimas žmonėms, kurie galbūt tų paskolų neatiduos. Kredito istorijos Lietuvoj praktiškai nėra, tai lyginti beprasmiška. Kad "iš esmės" Lietuvoje subpraimo nėra tai galima ir ginčytis. Tikrai nėra to, kas yra USA. Pvz negatyvios amortizacijos paskolų, kai einant laikui gražini tik dalį palūkanų ir skola tik auga

Bet tai nereiškia, kad Lietuvoj nėra rizikingų paskolų. Mano galva jų per akis. Atiduot daugiau nei pusę savo pajamų tapo norma. Gal jums tai ir neatrodo rizikinga, bet čia nebent per rožinius bankininko akinius. Pagal mano akinius - Lietuvos būsto paskolos - žymiai rizikingesnės, nei vidurkis Europoje. Ar tai svarbus faktorius burbulo sprogimui, parodys laikas.

[sauls]

Tai su mielu noru ir leidimų skaičių pakomentuosi, manau: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1254

Pastatyta butų
Lietuvos Respublika
1995 5600
1996 5624
1997 5562
1998 4176
1999 4364
2000 4463
2001 3785
2002 4562
2003 4628
2004 6804
2005 5933
2006 7292

Saltinis: http://db.stat.gov.lt/RDB_LT/Dialog/Saveshow.asp (eik i regionu duomenu baze ir rasi). Deja, dabar nerandu skaiciu uz dar ankstesnius metus (90-94 metai), bet jie mazdaug atitinka 2004-2006 metus. Kol kas dar nepasivijom LTSR statybos tempu.

[dado1945]

Pastatyta butų
2006 7292

Pastatyta mažiau nei išduota leidimų 2005. 2006 leidimų išduota gerokai daugiau. Taigi nepakomentavai: kiek yra pastatyta 2007 - man nepanašu, kad arkliai būtų buvę stabdomi? Ar tikrai reikia pasivyti sovietinius mastus turint omenyje emigracijos ir gimstamumo rodiklius?

Realiai nei aš nei tu skaičių nežinome. Tačiau didelės įžvalgos nereikia norint pamatyti, kad pasiūla auga (iš aukščiau pateiktos informacijos, tai akivaizdu), o paklausa mažėja (palūkanų normos, lūkesčiai, prognozės, kaimynų situacija ir t.t). Ir vienintelis būdas pakelti paklausą yra nuleisti kainas ir taip bus - neišvengiamai.

[dado1945]

Ir galiausia kodėl visi užstrigę ties parametrais ir statistika. O kodėl pvz. niekas nevertina, kad tai tebuvo pasaulinio mąsto NT burbulas - žmonės įmerkė pinigus į NT. Dabar kas gali juos pasiima ir bando įmerkti kitur - pvz. sidabrą Aišku iš NT pinigus pasiimti sunkiau nei pvz iš akcijų todėl burbulas leisis tikrai negreitai.

[tadux]

Del sidabro idomus variantas bet kazkaip nepastebiu kad jis brangtu Gal tik seip Kiosakis papezejo ir visi pamirso nors jo argumentai pakankamai itikinantys..

[dado1945]

Del sidabro idomus variantas bet kazkaip nepastebiu kad jis brangtu Gal tik seip Kiosakis papezejo ir visi pamirso nors jo argumentai pakankamai itikinantys..

Aš ir nesakau, kad ten bus merkiami pinigai, bet jie tikrai nedings. Galbūt bus .COM 2.0 burbuliukas - kuo beje irgi pakankamai daug spekuliuojama (web2.0, virtualizacija ir daug kitų buzz word'ų). Pvz.: VMWare tapo IPO. Šiaip net Lietuvoje jau yra venture capitalist'ų, kurie domisi IT ir kalbu ne tik apie Invaldą.

Bet čia jau offtopic'as

[dado1945]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14163658

"Taip pat rekomenduojama ... Bankroto įstatyme numatyti fizinio asmens bankroto galimybę"

[Analitikas PlėtRa]

Pasaulinis NT bumas nesibaigia. Pinigai tiesiog keičia kryptis. Keliauja iš gęstančio ciklo šalių į naujo ciklo pradžioje esančias - pvz. Graikija atsigauna, Australijoje komercinis turtas jau generuoja pasakiškas grąžas.

Nereikia suabsoliutinti JAV ir Baltijos šalių į visą pasaulį, ponai.

Ir iš viso, visos šitos diskusijos man panašėja į "Šunys loja, o karavanas toliau eina". Laikas parodys, kurie buvo teisūs.