Pokalbiai apie gyvenimo privalumus bei trūkumus Šiauliuose ir Panevėžyje

[liutass]

Gal Panevėžiui didmiesčio statusas sugrįžo? 100.000+ gyventojų.

[Kaunietis Aidas]

Gal Panevėžiui didmiesčio statusas sugrįžo? 100.000+ gyventojų.

Prašau patikslinti, kokiais duomenimis?

83 770* gyventojai - tokį skaičių nurodo statistikos departamentas.

Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-...15b708f0658f#/

* - išankstiniais duomenimis

[liutass]

Reiškia, nesugrįžo

[John]

sankauskas gal pakomentuotum, kaip reikalai Šiauliuose su skirtingais miesto rajonais ir jų perspektyvomis? Pernai vasarą dariau nemažą walking tour po Šiaulius ir jei privačių namų rajonai Šiaurinėje dalyje atrodo pastebimai geriau, nei vidutiniškai Lietuvoje, centras ir Bulvaras išvis atrodo neblogai, tai Pietinis biškiuką stebina iš neigiamos pusės. Čia ne lyginant su privačių namų kvartalais, bet su komiblokynais kituose miestuose. Tokia kažkokia visiškai gloomy ir nevilties atmosfera, žmonės kažkokie kitokie ir turbūt pirmas komyblokynas tarp LT miestų, kur jaučiasi, kad ten darosi getas t.y. ypač prasta vieta su prastai žmonėmis, kurie yra ten tik todėl, kad negali būti niekur kitur.
Kažkaip niekur Vilniuje, Kaune ar net Klaipėdoje to neteko pajusti (Panevėžyje nelabai vaikščiojau po daugiabučių rajonus). O ten gi realiai virš pusės viso miesto populiacijos.

[PoDV]

sankauskasTokia kažkokia visiškai gloomy ir nevilties atmosfera, žmonės kažkokie kitokie ir turbūt pirmas komyblokynas tarp LT miestų, kur jaučiasi, kad ten darosi getas t.y. ypač prasta vieta su prastai žmonėmis, kurie yra ten tik todėl, kad negali būti niekur kitur.
Kažkaip niekur Vilniuje, Kaune ar net Klaipėdoje to neteko pajusti (Panevėžyje nelabai vaikščiojau po daugiabučių rajonus). O ten gi realiai virš pusės viso miesto populiacijos.

Ar gali būti dėl juntamos alkoholizmo problemos? Įdomu, kad Pietinis pagal statybą primintų kokius Kauno Eigulius ar net Šilainius, kurie laikytini geresniais miegamaisiais rajonais.

Būtų įdomu palyginti su Kaunu. Man toks susidaręs įspūdis, kad pvz. Kaune nemažą įtaką gyventojų kontingentui daro bendrabučių koncentracija. Kuo daugiau bendrabučių, tuo daugiau gali išvysti problemiškų žmonių. Dainavą miniu ne šiaip sau, nes ten vieni seniausių daugiabučių ir nemažai vietų įkišti bendrabučiai, gyvena didelė dalis viso miesto gyventojų, kai kituose rajonuose tas matosi ne itin stipriai, netgi visokių "geresnių mokyklų" ale gimnazijų daugiau. Tiesa, yra visokie dar senesni rajonai, kur visokiausių paskirčių ir rūšių namai susimaišę, bet aš su jais esu susipažinęs prasčiau, mažiau žmonių juose gyvena.

[sankauskas]

sankauskas gal pakomentuotum, kaip reikalai Šiauliuose su skirtingais miesto rajonais ir jų perspektyvomis? Pernai vasarą dariau nemažą walking tour po Šiaulius ir jei privačių namų rajonai Šiaurinėje dalyje atrodo pastebimai geriau, nei vidutiniškai Lietuvoje, centras ir Bulvaras išvis atrodo neblogai, tai Pietinis biškiuką stebina iš neigiamos pusės. Čia ne lyginant su privačių namų kvartalais, bet su komiblokynais kituose miestuose. Tokia kažkokia visiškai gloomy ir nevilties atmosfera, žmonės kažkokie kitokie ir turbūt pirmas komyblokynas tarp LT miestų, kur jaučiasi, kad ten darosi getas t.y. ypač prasta vieta su prastai žmonėmis, kurie yra ten tik todėl, kad negali būti niekur kitur.
Kažkaip niekur Vilniuje, Kaune ar net Klaipėdoje to neteko pajusti (Panevėžyje nelabai vaikščiojau po daugiabučių rajonus). O ten gi realiai virš pusės viso miesto populiacijos.

Jeigu atvirai, tai nelabai galiu pasakyti - per 4 metus nuo grįžimo į Šiaulius pietiniame esu buvęs turbūt 4 kartus. Bet bent jau viešoji infrastruktūra yra kažkiek tvarkoma - sutvarkytas (albeit - banaliai ir be polėkio) Dainių parkas, Dainių pėsčiųjų tako projektas patvirtintas ir pradedamas vykdyti.

[Audrys]

Turizmo traukinys veš pramonės kryptimi

Panevėžys niekada negalėjo pasigirti išskirtiniais gamtos ir istorijos objektais, traukiančiais turistus. Visgi augančios vietinio turizmo tendencijos rodo, kad Aukštaitijos sostinė dar neišnaudojusi viso savo potencialo.



Turizmo srities darbuotojų akimis, jau dabar darosi populiaru važiuoti į Panevėžį apsipirkti, užsieniečius viliotų galimybė prisiliesti prie žydų paveldo. Miesto įvaizdžiu turinti rūpintis Panevėžio plėtros agentūra jam piešia dar kitokią – pramoninio turizmo centro – perspektyvą.

Kelionių vadove jau ne vieną dešimtmetį dirbanti Daiva Tankūnaitė atvira: nors dažnai mėgstama pabrėžti, kad lietuvius atrasti keliones po savo šalį privertė pandemija, tiesa yra kitokia. Jau geras dešimtmetis, kai pasikeitę laisvalaikio praleidimo būdai – keliauti ir pažinti tapo poreikiu. Pasak D. Tankūnaitės, 75 proc. užsienio turistų renkasi Vilnių, Kauną ar kurortus. Likusiai Lietuvai lieka 25 proc svetimšalių keliautojų.

Panevėžys pagrįstai gali girtis, kad jam tenka apie 65 proc. atvykstančių latvių. „Mes į jų Jūrmalą važiuojame, o latviai – pas mus. Tačiau nereikia orientuotis į užsienio turistus. Ir lietuvių keliautojai pramogoms ir ekskursijoms išleidžia pinigų“, – teigė D. Tankūnaitė.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...ones-kryptimi/

[Audrys]

Panevėžio plėtros agentūra investuotojams ir gyventojams padeda atrasti miestą iš naujo

Nuo balandžio mėnesio Panevėžio plėtros agentūra, padėdama gerinti investicinę aplinką ir didinti miesto konkurencingumą, įgyvendina verslo aplinkos gerinimo projektą „Atrasti Panevėžį: verslo aplinkos potencialas“. Projekto metu agentūros komanda įgyvendina dešimt skirtingų iniciatyvų, skirtų  įvairiapusiškai prisidėti prie verslo aplinkos sąlygų gerinimo Panevėžio mieste. Praėjus trims mėnesiams nuo projekto įgyvendinimo pradžios, jau galima matyti pirmuosius jo rezultatus.



Tęsiamas sisteminis verslo aplinkos vertinimas

Praėjusiais metais Panevėžio plėtros agentūra, bendradarbiaudama su ekspertais, sukūrė Panevėžio verslo aplinkos vertinimo metodiką, ir atliko pirmąją kompleksišką verslo kūrimo ir vystymo sąlygų Panevėžyje apžvalgą. Tęsdama veiklą, šiais metais agentūros komanda atnaujino verslo aplinkos vertinimą bei rengia išsamią metinę verslo aplinkos apžvalgą. Ši apžvalga padės įvertinti miesto verslo aplinkos konkurencingumą bei siūlomų investicijų ir verslo plėtrą skatinančių priemonių efektyvumą. Šie duomenys padės išryškinti didžiausio dėmesio reikalaujančias verslo aplinkos gerinimo sritis, reikalingas iniciatyvų kryptis, miesto konkurencingumą atskleidžiančias stiprybes bei pristatyti Panevėžį kaip patrauklų miestą verslo kūrimui ir plėtrai. Iniciatyvos rezultatams pasiekti agentūra atlieka statistinių verslo aplinkos rodiklių analizę, kiekybinę verslo atstovų apklausą bei organizuoja verslo aplinkai aktualių klausimų aptarimus su verslo atstovais.

„Atsižvelgdami į pasaulyje vyraujančią pandeminę situaciją, kuri verslui daro didelę įtaką, šiemet į apklausą įtraukėme verslo optimizmo indeksą. Džiaugdamiesi vis atsinaujinančiu Panevėžiu, siekiame sužinoti kaip įmonių vadovai vertina tokias miesto iniciatyvas kaip Laisvės aikštės bei Kultūros ir poilsio parko sutvarkymas, Panevėžio bendruomenių rūmų ir Panevėžio kraštotyros muziejaus renovacija bei kitos infrastruktūros gerinimas. Aktualu išgirsti, ar verslo atstovų nuomone šios iniciatyvos prisideda prie geresnių sąlygų kurti ir vystyti verslą Panevėžio mieste sudarymo, – sako agentūros analitikė Kara Guokė. – Taip pat šiais metais, po trejų metų pertraukos, siekiame apžvelgti vystomos Pramonė 4.0 strateginės krypties progresą, išsiaiškinti, kas įgalintų Panevėžio įmonės sėkmingai tikslingai žengti šia linkme. Tik glaudus bendradarbiavimas su verslais, ir atsižvelgimas į jų poreikius bei pasiūlymus padeda gerinti verslo aplinką, skatina kurti naujas darbo vietas ir pritraukti investicijas.“

Renginių metu – geroji patirtis ir pagalba verslui

Įgyvendindama projektą agentūra bendradarbiauja su ekspertais ir organizuoja renginius bei konsultacijas regiono verslininkams aktualiomis temomis. Gegužės ir birželio mėnesiais jau įvyko trys tokio pobūdžio renginiai.

Susitikime-diskusijoje „Kaip auginti verslą bendradarbiaujant? Baltijos baldų klasterio patirtis“ regiono medienos apdirbimo ir baldų gamybos įmonės buvo skatinamos dalytis gerąja patirtimi apie tai, kaip organizuoti sektorinį įmonių bendradarbiavimą ir kokią praktinę naudą jis gali suteikti didinant įmonių konkurencingumą.

Renginyje „Kūrybiniai ir skaitmeniniai sprendimai versle: investicijų pritraukimo galimybės“ įmonių atstovai buvo supažindinti su verslui aktualiomis paramos priemonėmis „Kūrybiniai čekiai COVID 19“ ir „E-komercijos modelis COVID-19“. 

Praktine patirtimi apie eksporto veiklos pradžią ir vystymą buvo dalijamasi seminare „Kaip tapti maisto ir gėrimų eksportuotoju? Įmonių patirtis“, organizuotame kartu su Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija.

Šių renginių metu Panevėžio miesto įmonių atstovai įgavo žinių, reikalingų didinant įmonių atsparumą įvairiems išoriniams rizikos veiksniams. Taip pat užmegztas bei sustiprintas bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, noriai besidalijančiomis savo ekspertine patirtimi bei įžvalgomis. Iki metų pabaigos planuojama surengti dar keturis panašaus pobūdžio renginius.

Sprendžiama žmogiškųjų išteklių trūkumo problema

Tyrimai rodo, kad pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti verslo ir investicijų plėtrą – tai darbo rinkos poreikius atitinkančių žmogiškųjų išteklių užtikrinimas. Siekiant pritraukti jaunimą rinktis miesto verslui reikalingas specialybes ir su jomis susijusias studijų kryptis, agentūra įgyvendina dvi priemones profesinio orientavimo srityje.

Pirmoji – praėjusiais metais pradėta ir toliau sėkmingai vystoma iniciatyva „Pamokos matuojasi Panevėžį“. Jos metu stiprinamas bendradarbiavimas tarp miesto įmonių ir švietimo įstaigų. Mokytojai, dirbdami kartu su verslo atstovais, moksleiviams kuria patirtinius pamokų scenarijus, kurių metu jie iš arti gali susipažinti su įmonių veikla, spręsti iššūkius, su kuriais kasdienybėje susiduria įmonių darbuotojai. Šie pamokų scenarijai vėliau pritaikomi įvairių dalykų pamokose. Jau įgyvendintas pirmasis šios iniciatyvos etapas – atrinktos šiais metais iniciatyvoje dalyvaujančios įmonės bei mokytojai, suformuotos darbo grupės. Joms surengtas įžanginis renginys, sugeneruotos preliminarios scenarijų temos. Aktyvus pamokų scenarijų kūrimas tęsis prasidėjus mokslo metams.

Antroji iniciatyva – pilotinė šešėliavimo Panevėžio pramonės įmonėse programa moksleiviams. Jos metu miesto gimnazistai turės galimybę du pusdienius praleisti vienoje iš miesto pramonės įmonių, stebint įprastą ten dirbančio specialisto darbo dieną. Tokios galimybės miesto moksleiviai iki šiol neturėjo, tačiau sėkmingi kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad tokios iniciatyvos moksleiviams padeda ne tik iš arčiau susipažinti su mieste veikiančiomis įmonėmis, bet dažnu atveju padeda apsispręsti, kokią specialybę ateityje norėtų ar nenorėtų rinktis. Bendradarbiaujant su miesto profesinio orientavimo specialistais ir „Investuok Lietuvoje“ ekspertais buvo parengta detali šio pilotinio projekto metodika ir eiga, o pati šešėliavimo programa prasidės rudenį.

„Jau atlikome didelę dalį parengiamųjų pilotinio projekto darbų, netrukus pradėsime įmonių ir moksleivių atranką. Planuojame, kad pilotiniame projekte dalyvaus penki moksleiviai, kurie atliks šešėliavimą miesto pramonės įmonėse. Vėliau surinksime įmonių atstovų, moksleivių, jų mokytojų įspūdžius, pristatysime juos visiems miesto profesijos patarėjams ir programai pasiteisinus suplanuosime veiksmus, kaip užtikrinti jos tęstinumą“, – sako Panevėžio plėtros agentūros verslo aplinkos projektų vadovė Monika Miniotaitė.

Stiprinamas švietimo ir mokslo įstaigų bei verslo bendradarbiavimas

Siekiant efektyviai panaudoti regione jau turimus žmogiškuosius išteklius ir tikslingai pritraukti naujų, Panevėžyje pirmą kartą rengiama ilgalaikė regiono darbo rinkos poreikių prognozė. Ši prognozė padės identifikuoti, kiek ir kokių specialistų labiausiai trūksta Panevėžio regiono verslui bei skatins aktualiais duomenimis grįstą verslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą ruošiant rinkai reikalingus specialistus. Atitinkamai bus lengviau vystyti naujas mokymo ir perkvalifikavimo programas bei pritraukti stojančiuosius į regionui aktualias mokymo programas. Panevėžio plėtros agentūros komanda jau parengė darbo rinkos poreikių prognozės metodiką, šiuo metu vykdoma verslo atstovų apklausa. Greitu metu verslo atstovus planuojama pakviesti šiuos klausimus aptarti apskritojo stalo diskusijų metu.

Atsižvelgiant į Panevėžio pasirinktą Pramonės 4.0 strateginę kryptį, projekto metu taip pat įgyvendinamos priemonės stiprinti bendradarbiavimą tarp miesto įmonių ir švietimo bei mokslo įstaigų vykdant į tyrimus ir bandymus orientuotą veiklą. Išanalizavusi kitų miestų gerąją praktiką organizuojant mokslinės ar kitokios infrastruktūros naudojimą atviros prieigos principais, agentūros komanda atlieka Panevėžio miesto įstaigų turimos, inovacijų tyrimams bei procesų bandymams tinkančios įrangos apžvalgą. Surinkus informaciją apie šią įrangą ir jos pritaikymo verslo poreikiams galimybes, ji bus pristatyta miesto verslo atstovams. Rudenį planuojama organizuoti hakatoną, kurio metu studentai ar kiti suinteresuoti asmenys bus kviečiami spręsti Panevėžio įmonių pasiūlytus iššūkius pasitelkiant mieste esančią įrangą.

„Džiaugiamės, kad miesto profesinės ir aukštosios mokyklos, mokslo įstaigos noriai jungiasi prie iniciatyvos ir padeda surinkti reikalingą informaciją apie jų turimą įrangą. Manome, kad toks informacijos susisteminimas turės daugialypę naudą. Viena vertus, miesto verslininkai turės daugiau galimybių atrasti ir išbandyti tolesnei jų plėtrai reikalingą įrangą. Antra vertus, švietimo ir mokslo įstaigos, jų studentai galės lengviau užmegzti bendradarbiavimą su įmonėmis ir pasiūlyti jiems savo paslaugas. Galiausiai, efektyvesnė informacijos apie turimą įrangą sklaida prisidės prie miesto, siekiančio tapti pažangiųjų technologijų pramonės centru, įvaizdžio formavimo“, – sako Panevėžio plėtros agentūros verslo aplinkos projektų vadovė Jūratė Raukštienė.

Draugiškas ir atvykstančiųjų laukiantis miestas

Panevėžio plėtros agentūra rūpinasi miesto įvaizdžio formavimu ir patrauklumo didinimu. Siekiant patraukliu ir įdomiu formatu į atsinaujinusį Panevėžį atkreipti ir kitų miestų gyventojų dėmesį, agentūra pradėjo ruoštis nacionalinio masto kampanijai „Atrask Panevėžį iš naujo“. Buvo kuriamas testas apie Panevėžį, kurį spręsdami, dalyviai būtų nukeliami į virtualų pasaulį, kuriame draugiškas robotukas užduotų įvairius klausimus apie Panevėžį ir papasakotų apie atsinaujinusias miesto erdves, kuriamas naujas darbo vietas ir tai, kuo Panevėžys yra patrauklus šeimoms. Įgyvendinus pasirengiamuosius darbus, kampanija startavo liepos mėnesį.

„Panevėžys yra patraukli gyvenamoji vieta jaunoms šeimoms – puikiai išvystyta infrastruktūra, darželiai, mokyklos, popamokinė veikla, miestas yra kompaktiškas, atsinaujinantis: gražėja miesto erdvės, kuriama daugiau žaliųjų erdvių, atidaromos naujos kavinės ir restoranai, – teigia agentūros rinkodaros projektų vadovė Rita Kručaitė. – Norime, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su atsinaujinančiu miestu, o rinkodaros kampanijos tikslas – kad Panevėžys atsirastų šeimos, svarstančios persikėlimą į kitą gyvenamąją vietą, žemėlapyje. Norime ne tik virtualiai parodyti ar papasakoti, o pakviesti šeimas atvykti, susipažinti su miestu, aktualiomis institucijomis, pramogomis, lankytinais objektais, papietauti mieste ir patiems savo akimis pamatyti, kad Panevėžys gali būti jų ateities miestas.“

Tęsdama praėjusiais metais pradėtą iniciatyvą „Panevėžys – draugiškas naujiems gyventojams“, agentūros komanda ir toliau skatina institucijų, teikiančių paslaugas atvykstantiems gyventi į Panevėžį, tinklo bendradarbiavimą, inicijuoja ir koordinuoja bendrus veiksmus atvykstantiems gyventojams palankiai ekosistemai kurti. Bendru institucijų nutarimu nustačius poreikį užtikrinti vienodos, kokybiškos ir sistemingos informacijos grįžtantiems į Panevėžį pateikimą, agentūra ruošia informacinius paketus, kurie atvykstantiesiems būtų lengvai prieinami tiek internete, tiek apsilankius kiekvienoje iš atvykstantiesiems paslaugas teikiančių institucijų. Informaciniuose paketuose numatyta pateikti informaciją apie iš užsienio grįžtantiems gyventojams reikalingus dokumentus, užsienyje gimusių vaikų integraciją, įsidarbinimo, verslo kūrimo, persikvalifikavimo galimybes Panevėžyje.

Matydama potencialą į Panevėžį pritraukti užsienyje gyvenančius lietuvius, ypač buvusius panevėžiečius, agentūra organizuoja renginių ciklą „Panevėžys kviečia“. Įvyko jau du virtualūs šio ciklo renginiai sulaukę didelio užsienio lietuvių bendruomenių dėmesio. Tokio pobūdžio renginių organizavimą itin palaiko Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijos karalystėje, migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“, kurie noriai tapo agentūros organizuotų renginių partneriais.

Pirmojo renginio „Panevėžys kviečia: galimybės atsinaujinančiame mieste“ metu buvo apžvelgiamos mieste siūlomos karjeros galimybės, švietimo įstaigos, laisvalaikio erdvės. Antrojo renginio pavadinimu „Panevėžio darbdaviai kviečia“ metu, patys miesto įmonių atstovai dalyviams plačiau papasakojo apie įsidarbinimo galimybes ir atsakė į svarstantiems grįžti aktualius klausimus apie specialistų poreikį, karjeros kūrimą, įmonėse siūlomus atlyginimus ir kitus privalumus.

Rudenį planuojama suorganizuoti dar tris renginius, kurie padėtų į Panevėžį norintiems sugrįžti emigrantams daugiau sužinoti apie grįžimą į Panevėžį su visa šeima.

„Pirmieji trys projekto įgyvendinimo mėnesiai buvo daugiausia skirti parengiamiesiems darbams – tyrimų metodikoms sukurti, iniciatyvų eigai suderinti su partneriais, konsultacijoms su ekspertais dėl efektyviausių būdų numatytiems žingsniams įvykdyti. Žinoma, dalis suplanuotų renginių jau įvyko, taip pat startavo kruopštaus pasiruošimo pareikalavusi rinkodaros kampanija. Visgi daugumos iniciatyvų rezultatai bus labiau apčiuopiami ir plačiai pristatomi visuomenei rudeniop. Orientuojamės į kokybę, gerosios patirties perėmimą, įrodymais pagrįstą veikimą. Visos projekto iniciatyvos suplanuotos taip, kad spręstų konkrečias, tyrimais patvirtintas problemas. Apžvelgiant įgyvendinamo projekto veiklas matyti, kad jos nukreiptos į Panevėžio investicinės ir verslo aplinkos patrauklumo didinimą efektyviai išnaudojant esamus miesto resursus bei plečiant siūlomus išteklius – paslaugas ir talentų bazę naujų darbo vietų Panevėžyje kūrimui. Norintiems nuosekliai stebėti projekto eigą siūlau sekti mus socialiniuose tinkluose arba nepraleisti naujienų interneto svetainėje www.panevezysnow.lt – ten visuomet pasidaliname pasiektais rezultatais“, – apibendrina M. Miniotaitė.

Projektą „Atrasti Panevėžį: verslo aplinkos potencialas“ finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė. Projektas bus įgyvendinamas iki šių metų gruodžio 31 d.

Panevėžio plėtros agentūros inf.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...tura-kjzb.html

[Audrys]

Gal Panevėžiui didmiesčio statusas sugrįžo? 100.000+ gyventojų.

Sunku kažką pasakyti ar vertinti, nes nežinai ar baltarusai, ukrainiečiai, rusai yra čia deklarave gyvenamą vietą, nes jų čia jau pilna, kaip ir tamsiaodžių, bei romu tautybės žmonių. Patys Panevėžiečiai vistiek migruoja tarp miestų ir užsienio, na yra ir grižtančių namo, bet didžiausia dalį užima rusakalbiai.

[liutass]

Tie imigrantai sutinka dirbti už pigiau, todėl ir išstumia lietuvius.

[Audrys]

Tie imigrantai sutinka dirbti už pigiau, todėl ir išstumia lietuvius.

Ko gero jus teisus kolega, dėl to nedidina atlyginimu gamykluose ir kitur, nes jau mato, kad lietuvius galima pakeisti į imigrantus, kurie galbūt geriau dirba nei buve lietuviai.

[Nitro]

Jeigu atvirai, tai nelabai galiu pasakyti - per 4 metus nuo grįžimo į Šiaulius pietiniame esu buvęs turbūt 4 kartus. Bet bent jau viešoji infrastruktūra yra kažkiek tvarkoma - sutvarkytas (albeit - banaliai ir be polėkio) Dainių parkas, Dainių pėsčiųjų tako projektas patvirtintas ir pradedamas vykdyti.

Matyt per tuos metus primiršote, kad, nors yra vadinančių kitaip, oficialiai Šiauliuose yra ne "dainiai", o "dainai" ir rajone esantys dainų g., dainų takas, dainų parkas ir t.t. Aš pragyvenės dainuose 19 metų taip ir nesupratau, kodėl rajonas tokiu keistu nelabai ką reiškiančiu pavadinimu.

Kalbant apie daugiabučių rajonus, reiktų patikslint kuri būtent pietinio vieta paliko slogų įspūdį, nes vėlgi - pietiniu gali būti vadinama labai didelė Šiaulių dalis, praktiškai visas Šiaulių daugiabučiais apstatytas kampas nuo elektros tinklų į Kelmės pusę. Pats gyvenau prie Lyros prekybos centro - tikrai nėra ta situacija tokia beviltiška, kaip John rašo, bet jis visada mato tik juoda ir baltą - tai nestebina Palyginus su sostine aišku aplinkos tvarkymas ir infrastruktūros gerinimas atsilieka ir dešimtmečius neremontuotos gatvės ir takai realiai pradėti remontuoti tik pernai - miestas po truputį gražėja.

[John]

Matyt per tuos metus primiršote, kad, nors yra vadinančių kitaip, oficialiai Šiauliuose yra ne "dainiai", o "dainai" ir rajone esantys dainų g., dainų takas, dainų parkas ir t.t. Aš pragyvenės dainuose 19 metų taip ir nesupratau, kodėl rajonas tokiu keistu nelabai ką reiškiančiu pavadinimu.

Kalbant apie daugiabučių rajonus, reiktų patikslint kuri būtent pietinio vieta paliko slogų įspūdį, nes vėlgi - pietiniu gali būti vadinama labai didelė Šiaulių dalis, praktiškai visas Šiaulių daugiabučiais apstatytas kampas nuo elektros tinklų į Kelmės pusę. Pats gyvenau prie Lyros prekybos centro - tikrai nėra ta situacija tokia beviltiška, kaip John rašo, bet jis visada mato tik juoda ir baltą - tai nestebina Palyginus su sostine aišku aplinkos tvarkymas ir infrastruktūros gerinimas atsilieka ir dešimtmečius neremontuotos gatvės ir takai realiai pradėti remontuoti tik pernai - miestas po truputį gražėja.

Turėjau omeny, visų pirma Dainus ir Gytarius. Konkrečiai būtent apipe Lyros prekybos centrą, pėsčiųjų bulvarą ir viską apie Dainų ir Lyros ir Aido gatves. Ir nereikia čia kaišioti John matymo. Pats esu praleidęs labai daug laiko būtent tose vietose vaikystėje ir kažkaip nepamenu tokių slogių įspūdžių iš 90s. Aišku gal vaiko percepcija ir suvokimas kitaip veikdavo, tai negaliu garantuoti, kad viskas buvo geriau. Dabar gi akivaizdžiai vyksta kažkokia getizacija, tegul ir gana švelnioje formoje. Žvilgsniais liūdnuose veiduose palydintys žmonės, prasilenkiant kažką vietine tarme lyg sau, lyg man kažką murmantys vietiniai. Tokia sunkiai nusakoma atmosfera. Net ne 90s, bet kaip 90s, tik viskas dar labiau pasenę ir užkonservuota.
Ir ne prie ko čia "palyginus su sostine". Šeškinė sostinėje atrodo blogiau aplinkos sutvarkymo prasme, bet nėra tokios duslios stagnaciškos ir nevilties atmosferos ir tokių liūdnų veidų. Kokiuose Telšiuose ar Marijampolėje irgi nieko gero vaikščiojant po komiblokynus, bet Šiaulių Pietiniame kažkaip žymiai labiau slegianti atmosfera.

P.S. Gator , kuris čia matau aktyviai laikini pranešimus. Ar apskritai esi buvęs Šiauliuose?

[Gator]

Esu buvęs, man visų miestų sovietiniai kvartalai tokie patys (kalbant apie panašaus laikmečio ir stiliaus) ir niekur nematau kažkaip išskirtinai liūdnesnių veidų.

[Nitro]

Tai matyt tame jausme susipina senstančios neremontuojamos infrastruktūros ir jaunystės prisiminimų vėjai

Galiu tik pritarti, kad pvz. lyros prekybos centras atrodo kaip po karo ir kelia tik šleiktulį, bet manau visi Šiauliai žino, kad to priežastis - Šiaulių valdininkų kabinetuose kažkokių svertų turintis Vinkleris. Pvz. paskutinė istorija susijusi su šiuo PC Dainų bulvaras taip pat nekelia pasigerėjimo jausmo, nes nė kiek netvarkytas nuo to laiko, kai aš juo ėjau į pirmą klasę (o tai buvo prieš 30 metų), ir vėliau 12 metų kasdien juo keliaudamas stebėjau ten buvusių kioskų transformacijas į vis didesnius ir didesnius bulvaro pūlinius. Džiaugiuosi, kad jį pagaliau imsis tvarkyti, gal sumažės tas slogumo jausmas

O kalbant apie daugiabučių kiemus - niekas ten nei pagerėjo, nei pablogėjo - žmonės gyvena taip pat, mašinos parkuojamos taip pat. Yra pakankamai jaunimo, yra uždirbančių. Kiemuose žaidžia vaikai, žmonės vedžioja šunis, vakarais patriukšmauja. Lygiai tas pats buvo ir prieš 20 ir prieš 30 metų.

Turėjau omeny, visų pirma Dainus ir Gytarius. Konkrečiai būtent apipe Lyros prekybos centrą, pėsčiųjų bulvarą ir viską apie Dainų ir Lyros ir Aido gatves. Ir nereikia čia kaišioti John matymo. Pats esu praleidęs labai daug laiko būtent tose vietose vaikystėje ir kažkaip nepamenu tokių slogių įspūdžių iš 90s. Aišku gal vaiko percepcija ir suvokimas kitaip veikdavo, tai negaliu garantuoti, kad viskas buvo geriau. Dabar gi akivaizdžiai vyksta kažkokia getizacija, tegul ir gana švelnioje formoje. Žvilgsniais liūdnuose veiduose palydintys žmonės, prasilenkiant kažką vietine tarme lyg sau, lyg man kažką murmantys vietiniai. Tokia sunkiai nusakoma atmosfera. Net ne 90s, bet kaip 90s, tik viskas dar labiau pasenę ir užkonservuota.
Ir ne prie ko čia "palyginus su sostine". Šeškinė sostinėje atrodo blogiau aplinkos sutvarkymo prasme, bet nėra tokios duslios stagnaciškos ir nevilties atmosferos ir tokių liūdnų veidų. Kokiuose Telšiuose ar Marijampolėje irgi nieko gero vaikščiojant po komiblokynus, bet Šiaulių Pietiniame kažkaip žymiai labiau slegianti atmosfera.

P.S. Gator , kuris čia matau aktyviai laikini pranešimus. Ar apskritai esi buvęs Šiauliuose?

[DArnas]

Pagrinde būnu Vilniuje, bet dažnai (2-4 kartus per mėnesį) važinėju į Šiaulius, tai man kelia šypseną, kad John Pietinis primena getą. Atsiribojant nuo emocijų, teigiami pokyčiai:
- kapitaliai sutvarkytos gatvės (perasfaltuotos Aido, Dainų, Lyros, you name it), įskaitant dviračių takus, šaligatvius (su nuleistais bortais, taktiliniais paviršiais ir t.t.);
- naujos poilsio erdvės (Dainų parkas iš sketchy miškelio paverstas decent laiko praleidimo zona);
- prižiūrimos esamos senos erdvės (pavyzdžiui, tų pačių blokinių namų laiptinės atrodo daug geriau negu analogiškos tų pačių metų statybos Vilniaus mikrorajonų laiptinės – nepamatysi išpaišytų sienų, skersai išilgai išvažinėtų žolynų ir pan.).
Neigiami pastebėjimai (mano akimis):
- Lyros ir panašių objektų aplinka (pvz., Aido baldų mūrai) – tikrai skaudulys;
- daugiau naktinio bardako (kas nors parvažiuoja girtas, rėkauja);
- per ryškūs kontrastai tarp mikrorajonų (Lieporiai atrodo daug nykiau negu Dainai).

Išeinant už Pietinio ribų, centras, aišku, apmiręs, bet yra neblogų kitų traukos centrų (Lapė ir visa pietinė Talšos ežero pakrantė; kadangi ten nesu dažnas lankytojas, likau pats nustebęs, kiek ten vasarą šeimų, tvarkingo jaunimo), net ir tokiuose užkampiuose, kaip Aviacijos gatvė (LEZ teritorijoje) nustebino tai, kad nauju dviračių taku (atrodo, kam jo ten reikia) važinėjama paspirtukais, vaikštinėjama (matyt, iš Kairių, aplinkinių individualių namų). Stoties rajonas taip pat nepalyginamai tvarkingesnis, nei Vilniuje (nėra tokios krūvos degradų, jų laiko praleidimo vietelių).

Kalbant apie subjektyvius įspūdžius, man atvažiavus į Šiaulius iš Vilniaus vis labiau jaučiasi, kad atvažiuoji į tvarkingą, pakankamai išsivysčiusį ES regioninį miestą. Taip, ten nėra daug pramogų, nėra didelių perspektyvų ambicingam jaunimui, bet 90-ųjų ir 2000-ųjų atmosfera ten jau tikrai nekvepia.

[Efka_01]

nėra didelių perspektyvų ambicingam jaunimui

Šituo dar drįsčiau suabejoti

[Audrys]

Pramoninio turizmo miesto potencialas Panevėžyje

Antrus metus iš eilės Panevėžio miesto savivaldybė organizavo turizmo skatinimo projektų konkursą, kuriuo siekiama plėtoti Panevėžio turizmo sektorių ir didinti miesto patrauklumą, vystant inovatyvius, miesto strategines kryptis atitinkančius ir tikslinių rinkų srautus užtikrinančius turizmo produktus ir paslaugas.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...esto-5p93.html

[_rB_]

Tiek Panevėžyje, tiek Šiauliuose esu buvęs gal po kartą ar du, bet labai įdomiai perskaičiau, ką abudu rašėt. Šią vasarą važiuojant iš LV sustojau Circle K degalinėj ir atkreipiau dėmesį į Dominari, kurie ten gal keturis pastatus jau turi. Ar Panevėžyje ir Šiauliuose yra kokios dar didelės įmonės, kuriose dirba minimum 300 žmonių? Kaip apskritai su gamybinėmis įmonėmis?

[Audrys]

Panevėžyje reziduosiantis prancūzų fotomenininkas sujungs mokslą, pramonę ir meną

Panevėžys savo kaip pramonės miesto veidą išnaudoja ne tik pritraukdamas gamybos įmonių investicijas, kurdamas turizmo traukos objektus, formuodamas miesto įvaizdį, bet nuo šiol – ir siūlydamas meno bei kultūros inovacijas.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/panevezyje-reziduosian...amone-ir-mena/