Pokalbiai apie gyvenimo privalumus bei trūkumus Šiauliuose ir Panevėžyje

[hobo]

Tai aš ir sakau, kas ŠU, joks ne privalumas,

Tai privalumas - nes tai darbo vietos, ir koks ne koks bet visdelto judejimas.

[FLSHS]

Negalėčiau lyginti Šiaulių ir panevėžio, nes neteko gyventi Panevėžyje.

Bet apskritai Šiaulių privalumai tai yra oro uostas, nors ir karinis. Nato kareiviai įneša nemažai pinigų į ekonomiką, vienaip ar kitaip. Taip, esant karinei sutiacijai tai nėra labai gera vieta, bet visumoje tai karuomenė yra pliusas versui.

Paskutiniu metu Šiauliuose atsirado tikrai labai gerų maitinimo įstaigų, restoranų, kurių kainos tikrai nesikandžioja lyginant su didesniais miestais.

Norint papramogauti tikrai yra ką veikti.


Praeitų metų statistika: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=81560799
Šiauliuose sumažėjo 56, o rajone padaugėjo 467. Panevėžyje gyventojų mažėjo tiek mieste (1100), tiek rajone, tačiau čia labai nežymiai (85). Šiauliai +411 , Panevėžys -1185.

Man visumoje atrodo, kad miestas šiek tiek atgijo vėl, jaučiasi, kad veiksmo daugiau.

Šiaip pagyvenus VIlniuje ir grįžus atgal į Šiaulius, čia kaip gaivaus vėjo gūsis

[Dovydas]

O karinis aerodromas Siauliuose - manau miestui yra minusas. Nes galimo karinio konflikto metu ten liks plika vieta.

Oro uoste kas 6 mėnesius rotuojasi pora šimtų NATO darbuotojų, kurie gauna NATO algas, taip labai pagyvindami barų, sporto klubų ir kt. pramogų verslo apyvartas.
Be to, ar tik ne dėl NATO karių Šiauliuose gimstamumas išliko didesnis nei Panevėžyje?

O šiaip šie miestai labai panašūs.

• Šiauliuose yra vienas teatras, Panevėžyje yra vienas teatras.
• Šiauliuose yra viena sporto arena, Panevėžyje yra viena sporto arena.
• Šiauliuose yra irklavimo bazė, Panevėžyje yra dviračių trekas.
• Šiauliuose yra plentas į Rygą, Panevėžyje yra plentas į Vilnių.
• Šiaulių miesto taryba yra neįgali ir nuolatos paskendusi tarpusavio rietenosi, Panevėžio miesto taryba yra nuolatos paskendusi korupcijos skandaluose.

Reikėtų apsibrėžti pagal kokius kriterijus lyginame, nes palyginti visų gyvenimo aspektų niekaip nepavyks.

[Vidma]

Oro uoste kas 6 mėnesius rotuojasi pora šimtų NATO darbuotojų, kurie gauna NATO algas, taip labai pagyvindami barų, sporto klubų ir kt. pramogų verslo apyvartas.
Be to, ar tik ne dėl NATO karių Šiauliuose gimstamumas išliko didesnis nei Panevėžyje?

O šiaip šie miestai labai panašūs.

• Šiauliuose yra vienas teatras, Panevėžyje yra vienas teatras.
• Šiauliuose yra viena sporto arena, Panevėžyje yra viena sporto arena.
• Šiauliuose yra irklavimo bazė, Panevėžyje yra dviračių trekas.
• Šiauliuose yra plentas į Rygą, Panevėžyje yra plentas į Vilnių.
• Šiaulių miesto taryba yra neįgali ir nuolatos paskendusi tarpusavio rietenosi, Panevėžio miesto taryba yra nuolatos paskendusi korupcijos skandaluose.

Reikėtų apsibrėžti pagal kokius kriterijus lyginame, nes palyginti visų gyvenimo aspektų niekaip nepavyks.

*** Panevėžys: Juozo Miltinio dramos teatras, Panevėžio lėlių vežimo teatras, Teatras Menas, Panevėžio muzikinis teatras.
*** Panevėžys: Aukštaitijos sporto centras (Panevėžio sporto rūmai), Panevėžio "Cido" arena.
*** Panevėžys: Irklavimo bazė, Dviračių trekas, Lengvosio atletikos maniežas
*** Panevėžys: plentas į Kauną, Daugpilį, Šiaulius, automagistralė BIA Baltika Ryga-Varšuva, autostrada į Vilnių
it t.t.
Gal nereikia vaikiškai lyginti.....

[Audrys]

Visų pirma nesupykit, klausimas moderatoriams kodėl Šiauliai ir Panevėžys yra kartu projektuose? Nejau kažką praleidau? Panevėžys nebeturi didmiesčio statuso? Yra koks patvirtinimas? Miestelis? Kaimelis?

Na jei taip jau nusprendė mūsų moderatoriai, kad taip bus geriau visiems tebūnie, tik va naujienų iš Šiaulių kažko mažokai buna. Suprantu nėra laiko ar noro, bet visgi idomu pamatyti nuotraukuose kaip miestas keičiasi, nes dabar atrodo,kad nelabai kas ir vyksta apart aikštės tvarkymo.

Kalbant apie geruma gyventi mieste Šiauliai ar Panevėžys? asmeniškai manau nei vienas, nei kitas nėra geras miestas gyventi, jei nori pastoviai kažko naujo ir ieškai pramogų.Bet iš tu dviejų aš dabar kaip ir pasirinkčiau Šiaulius, nei Panevėžį. Miestas Šiauliai man asmeniškai gražesnis ir labiau į miestą panašesnis, mažiau centre tų medinukų. Panevėžys visai kitoks, biški kaimas man dar toks. Po kokių 10 metu įgyvendinus visus URBAN projektus ir kitus svarbius, naudingus miestui projektus galbūt ir Panevėžys liks geresniu miestu. Kolkas dabar yra EU pinigu įsisavinimo projektai visuose miestuose, tad atsinaujina visi miestai ir miesteliai.

Pliusai ir minusai:

Šiauliuose geriau išvystitas geležinkėlis, daugiau traukinių atvyksta, o Panevėžyje mažiau, stotis beveik apmirusi, vienas kitas pralekia link Rokiškio arba atgal. Dėl Rail Baltika kolkas anksti ir kalbėti, nes dar greit nebus.

Oro uostas yra Šiauliuose, aerodromas Panevėžyje, tik Šiauliuose veikiantis mūsų karinių oro pajėgų ir NATO . Panevėžyje, deje jis atsarginis ir tik treniruotėms, kur dažniausiai treniruojasi spec. pajėgos. Kadangi Šiauliuose NATO pajėgos, tai oro uosto gerinimas ir investicijos jame. Šiauliai ir jo apskritys man daugiau yra toks karinis kraštas. Tiek sovietmečiu, tiek ir dabar yra nemažai karinių dalinių. Tiesa dėl naikintuvų triukšmo, manau Šiauliams jau nusibodo. Kažkada buvo pratybos Panevėžyje, tai visą savaitę skraidė žemai palei Pajuostės aeurodromą, galvojau išprotėsiu nuo tokio garso, bet manau galima ir priprasti.

Šiauliuose yra ežeras, Panevėžy upė. Gerai pagalvojus geriau jau ežeras, nei tokia pas mus upė, vasara centre pelkė darosi, bet pas mus pliusas tas, kad galima padaryti nedidelę laivyba Ekrano mariuose. Turim jau vandens pramogas, turėsim ir atnaujintą pliažą.

Čia kaip rašo (tekstas pakoreguotas):

Šiauliuose yra vienas teatras, bet Panevėžyje yra ne vienas....Miltinio teatras, Muzikinis teatras, Jaunimo teatras "Menas", lėlių vėžimo teatras.

Šiauliuose yra viena sporto arena, Panevėžyje yra viena sporto arena ir sporto rūmai, o taip pat ledo arena, baseinas (statys nauja, vietoj seno, olimpiniu standartu).

Šiauliuose yra irklavimo bazė, Panevėžyje yra dviračių trekas, taip pat yra irklavimo bazė, kur jau kitais metais pradės savo naujos bazės statybas (apie tai jau buvo rašyta Panevėžio projektai).

Šiauliuose yra plentas į Rygą, Panevėžyje yra plentas į Vilnių, taip pat kelias Via BaltIka.

Šiaulių miesto taryba yra neįgali ir nuolatos paskendusi tarpusavio rietenosi, Panevėžio miesto taryba yra nuolatos paskendusi korupcijos skandaluose. Su tuo galbūt sutinku, bet yra pas mus aršių miesto politikų kurie visaip bando stabdyti beveik visus miesto projektus.

Paskutiniu metu Šiauliuose atsirado tikrai labai gerų maitinimo įstaigų, restoranų, kurių kainos tikrai nesikandžioja lyginant su didesniais miestais. Panevėžy taip pat yra gerų maitinimo istaigų, restoranų. Dėl kainų skirtumo nežinau.

Šiauliuose yra Akropolis, Panevėžy RYO, bet parduotuvės geresnės Šiauliuose.

Trugdantys miestui žmonės : Šiauliuose kažkoks mafijozas milijonierius verslininkas. Panevėžiui trugdo keli miesto politikai, bei centre supirkęs ir labai apleidęs keletą pastatų verslininkas iš Vilniaus V. Karpenka.

Šiauliuose yra Universitetas, Panevėžy KTU filialas ir Kolegija.

Dėl renginių, koncertų ir kt. Šiauliuose yra žymiai daugiau, net užsienio žvaigždės atvažiuoja. Panevėžy retai, nes ko gero žino,kad nesurinks tiek žmonių.Visi X-Faktoriaus, Talentų atrankos filmavimai vyksta Šiauliuose, kažkada buvo Panevėžy deje susirinko tik vienas dalyvis. Turbūt kultūra ir išsilavinimas labai skiriasi. Pas mus įpratę daug niurzgėti ir nieko nedaryti. Jaunimas nelabai talentingi, nebent elektroninių cigarečių rūkymu, alkoholio ir nesveiko maisto vartojimu. Dauguma apsirengimo stilius vienodas treningai, kėdai, džemperiai su kapišonais, kaip kokiu sportininku. Į krepšinio, futbolo ir kitų sporto šaku varžybas nebelabai eina. Paklausius kodėl neinat? atsakymas nesidomiu sportu, neidomu arba per brangūs bilietai. 6 eurai į europos čempionų taurės krepšinio rungtynes, jiems yra jau daug. Matyt pasilieka pinigus alkoholiui arba kitiems dalykams. Penktadieniais-šeštadieniais barai ir naktiniai pubai buna pilni norintys išgerti ir pabūti su draugais. Jaunimas kuriems dar neparduodamas alkoholis, tai jie rankasi kavos kokteilių kavines. Pencininkai naktimis niekur nevaikšto. Naktiniuose klubuose susirinkes jaunimas, ne tik sugeba normaliai pagerti, bet ir pasimušti. Dažniausiai įvyksta naktiniame klube "NAKTINIS TBILISIS".

Kažkada spauda rašė dėl renovuojamų daugiabučių, tai Panevėžys yra tarp lyderių. Kaip dabar yra nežinau, bet renovacija vyksta ir dabar.

Panevėžyje daug kur atnaujino kelius, šaligatvius, apšvietimą, dėl Šiaulių nežinau.

Į Panevėžį atvyko dirbti rusai, ukrainiečiai, keletas iš EU . Atvykę emigrantai lygina su savo šalies gyvenamais miesteliais, Panevėžį dauguma giria, nes mato pokyčius. Deje pasigenda informaciniuose stenduose rusų, anglų kalbos, nes viskas lietuviška.

Dėl statybų projektų Panevėžys turi nemažai, bet jie nieko įspūdingo neturi. Dažniausiai 2-3 aukštų dėžutės. URBAN projektuose kai kur nesamoningi sprendimai, kokybės ir grožio mažai. Panevėžiečiai galvoja, kad turim senamiestš ir ji reikia saugoti, deje aš senamiesčio niekur nematau ir nematau reikalo saugoti, išskyrus tam tikrus gražius pastatus.

Šiaip visur galima gyventi, reikia tik šiek tiek mastymą apie save ir savo miestą pakeisti. Nusiteikti pozityviai ir apie savo miestą skleisti tik gerai ir jokių neigiamų emocijų.

[sankauskas]

Tiesa dėl naikintuvų triukšmo, manau Šiauliams jau nusibodo.

Man nieko nėra geriau nei sekmadienio rytą, kai kepu šeimai pusryčiams blynus, tylumoje išgirsti sududenant F16 Fighting falcon

[Audrys]

O kaip su naktiniais skrydžiais? Ar nakti neskraido?

[sankauskas]

O kaip su naktiniais skrydžiais? Ar nakti neskraido?

Naktį neskraido. Nebent, žinoma alfa scramble. Bet tada irgi džiaugiesi, kad skrenda.

[Audrys]

Paskutinės iš Šiaulių naujienos, tai, kad statys Oro uoste lėktuvų remonto dirbtuves ir sudarys apie 1000 naujų darbo vietų. Didelis pliusas Šiauliams, nors kiek gaus darbo patys Šiauliečiai? Juk ten specialistų reikia. Bet kažkiek tikrai atsigaus ne tik oro uostas, bet ir Šiauliai.

[Audrys]

Paskelbtas Savivaldybių gerovės indeksas: kaip atrodo Panevėžys?

Iš miesto statusą turinčių aštuonių Lietuvos savivaldybių pagal gyventojų fizinį ir socialinį saugumą, taip pat švietimo, ekonomikos ir demografinius rodiklius Panevėžys užima penktąją vietą.

Visų 60-ies savivaldybių kontekste Aukštaitijos sostinė pagal gyvenimo sąlygas – 14-oji ir tai yra viena pozicija aukščiau nei užėmė pernai. Tokius duomenis pateikia šių metų Savivaldybių gerovės indeksas, parengtas Vilniaus politikos analizės instituto ekspertų. Panevėžio rajono savivaldybė Lietuvoje – 40-oji, o tai yra net penkiomis pozicijomis žemiau nei 2018-aisiais. Visgi tarp šešių žiedinių savivaldybių Panevėžio rajonas liko penktasis, aplenkęs Alytaus rajoną.



Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/215990/

[hobo]

Paskutinės iš Šiaulių naujienos, tai, kad statys Oro uoste lėktuvų remonto dirbtuves ir sudarys apie 1000 naujų darbo vietų.
...
Juk ten specialistų reikia.

Perskaiciau straipsni apie ta projekta "Viliotinių šou aplink Šiaulių oro uostą" ir kazkaip tai atsirado keistas abejoniu jausmas, kad viskas pasibaigs kaip visada - lesu is ES ir Siauliu miesto gavimo ir ju velesniu isplovimu.

O kai dar pamaciau nuotrauka "investuotoju" (tai tie du vyrai per viduri), tai ir kazkodel tai ir abejoniu likuciai dingo. Bijau, kad as asmeniskai (pagal savo pirma ispudi) jiems ir degtuku dezutes nepasiskolinciau. Bet, aisku, tai tik mano asmenine subjektyvi nuomone. Gal tie dzentelmenai tikrai yra minties gigantai ir vizioneriai, kurie nori, gali ir sugeba kurti stebuklus.

Tad, kol kas i Siauliu pliusus sita dalyka dar neskubekime iskaityti - nes ivairiai gali baigtis.

[hobo]

Pagal "Operation Dropshot", Siauliams 1956 metais buvo skirtos trys atomines bombos, o Paneveziui - tik viena.

Dabar, aisku, jau bombos bus ne amerikeciu. Bet, manau,greiciauisiai yra toks pats ar panasus taikiniu prioritetas: Siauliams - trys, Paneveziui - tik viena. Tad sioje srityje Panevezys turetu tureti pranasuma.

https://futureoflife.org/background/...?cn-reloaded=1
Raudoni rutuliukai - taikiniai Lietuvoje, zali rutuliukai - taikiniai Latvijoje.

Gan keista, kad Palangai buvo skirtos net dvi bombos.

[hobo]

Is Darbo Birzos tinklapio: laisvos darbo vietos Siauliuose - 2861, ir Panevezyje - 602.

Atrodo Siauliuose truputi linksmiau del isidarbinimo galimybiu.

[Panevezietis]

Linksmiausia Lietuvoje, Šiauliuose.

[sankauskas]

Atrodo Siauliuose truputi linksmiau del isidarbinimo galimybiu.

Duomenys akivaizdžiai absurdiški.

[Audrys]

Panevėžyje – įspėjanti statistika: laikas tapti traukos centru

Vos per ketvertą pastarųjų metų Panevėžys neteko beveik pusseptinto tūkstančio gyventojų, rajonas – daugiau nei tūkstančio. Per tą laiką Panevėžyje vaikų iki 4 metų sumažėjo 14 proc., o senjorų, vyresnių nei 80-ies, gretos išaugo 12 proc.



Įspėjanti statistika

Didžiausią miesto ir rajono gyventojų grupę sudaro jau atšventusieji 55-erių jubiliejų, bet dar nesulaukusieji 60-ies, rodo Statistikos departamento paskelbti naujausi duomenys.

Aukštaitijos sostinėje dar prieš ketvertą metų kur kas daugiau būdavo matyti kūdikių vežimėlius gatvėje stumiančių tėvų.

Pernai Panevėžyje vaikų iki 4 metų suskaičiuota net 630 mažiau nei 2017-aisiais. Mažesnis gimstamumas fiksuojamas ir Panevėžio rajone. Jame tokio amžiaus vaikų šiuo metu 172-iem mažiau, nei jų būta 2017 m.

Vaikų mažėja – senolių daugėja. Statistikos departamento surinkti duomenys liudija akivaizdų gyvenimo trukmės ilgėjimą. Aukštaitijos sostinėje vyresnių nei 80-ies senjorų būryje šiuo metu 640 žmonių daugiau nei buvo 2017-aisiais. Ta pati tendencija matoma ir Panevėžio rajone. Jame šios amžiaus grupės gyventojų šįmet 128-iais daugiau nei prieš ketvertą metų.

Naujausi statistiniai duomenys Panevėžiui signalizuoja, kad artinasi metas, kai darbingas jaunas žmogus čia gali būti retenybė. Šiuo metu mieste paauglių nuo 10 iki 14 metų gyvena 3742. Mažesnės tėra tik 80–84 metų miestiečių gretos (3160) ir jau atšventusiųjų 85-ąją sukaktį (2799). Panevėžio rajono gyventojų būryje mažiausias kompanijas sudarytų senoliai virš 85-erių (985), senjorai nuo 80 iki 84-erių (1160) ir vaikai iki ketverių metų (1510). O dar prieš ketverius metus rajono mažiausių grupių pagal amžių sąraše vaikų nebuvo. Tuomet Panevėžio rajone gyveno mažiausiai senolių ir žmonių nuo 30 iki 34-erių metų.

Užduotis – tapti traukos centru

Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tokių demografinių pokyčių esminė priežastis yra gyventojų migracija, o Aukštaitijos sostinei skausmingiausiai kerta vidinė migracija, kai panevėžiečiai traukia į kitus miestus, dažniausiai – Vilniaus kryptimi. Anot jo, šios tendencijos tiesiogiai susijusios su krentančiu gimstamumu, mat labiausiai migruojanti kategorija yra 20–24 metų bei 25–30 metų amžiaus grupių gyventojai.

Ekonomisto nuomone, tokia statistika signalizuoja, kad Panevėžys priverstas surasti, kas ne tik sustabdytų gyventojų nutekėjimą, bet ir priviliotų kurtis atvykėlius.

„Kituose rajonuose, Klaipėdoje, Tauragėje, Telšiuose, žymiai didesnis gimstamumas, o Panevėžyje, Zarasuose, Rokiškyje jis vienas mažiausių Lietuvoje. Panevėžiui reikia stengtis arba pritraukti aplinkinių rajonų, apskrities gyventojus, arba pakartoti Kauno sėkmę ir tapti vienu iš regioninių traukos centrų“, – sako Ž. Mauricas.

Anot jo, jei tendencijos neapsigręš į kitą pusę, Panevėžyje jau netolimoje ateityje darbo jėgos problema gali tapti dar aštresnė.

Pritraukia ne vien atlyginimai

Pasak ekonomisto, vietos patrauklumą lemia ne vien pragyvenimo lygio koeficientas. Gyventojų trauka pasižyminčiuose miestuose ne tik didesnė darbo vietų pasiūla ir aukštesni atlyginimai, bet paprastai būna stipri bendruomenė, savo iniciatyvomis suburianti žmones ir juos įtraukianti. Tokią vietą palikti gerokai sunkiau nei išvažiuoti iš miesto, kur kiekvienas kaunasi už save. Ž. Mauricas prognozuoja, kad bendruomenės vaidmuo kuo toliau, tuo bus stipresnis.

„Prie vietos pririša ne vien finansai. Jie svarbūs, kai jų yra labai mažai. Bet kai pinigų daugėja, kiekvienas papildomas euras žmogui suteikia vis mažiau džiaugsmo. Jei pajamos būtų labai mažos, finansus galima laikyti pagrindiniu migracijos veiksniu, bet dabar pajamų lygis auga ir tampa svarbūs kiti veiksniai: laisvalaikio praleidimo vietos, sutvarkytos viešosios erdvės, aktyvi bendruomenė. Juolab kad nuo šiol, kai pasaulis atrado galimybę dirbti per atstumą, tie dalykai bus dar svarbesni“, – sako ekonomistas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86503677

[Audrys]

Virš Panevėžio ir Šiaulių – dvimiesčio idėja: kas liks iš abiejų miestų

Paskutinio štricho – politinio pritarimo – laukiantis naujasis Lietuvos teritorijos bendrasis planas, brėžiantis, kur link vystysis miestai ir regionai, gaivina beveik dešimtmetį stalčiuose gulinčią Panevėžio ir Šiaulių dvimiesčio idėją.



Sudėliotame ir visuomenei jau pristatytame plane Panevėžiui, kaip ir Šiauliams, numatytas vienodas – regioninių centrų – statusas. Tai reiškia, kad kaip tikrieji didmiesčiai Lietuvoje toliau matomi Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, bendrajame plane išdidžiai įvardyti metropoliniais centrais.

Panevėžio mero Ryčio Račkausko nuomone, Panevėžiui numatomas statusas nesumažina miesto galimybių ir nereiškia investicijų mažėjimo.

Atsvara Vilniaus-Kauno duetui

Lietuvos teritorijos bendrasis planas – pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma ilgalaikė jų vystymo perspektyva. Šis planas taps vienu pagrindinių šalies vystymosi dokumentu, jame suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o vizija – net iki 2050 metų.

Šiuo metu jame ir Panevėžiui, ir Šiauliams numatytas toks pat statusas kaip Rokiškiui, Biržams ar Ukmergei. R. Račkausko teigimu, Savivaldybė turėjo pasiūlymų ir jie buvo išsakyti tiek žodžiu, kai plano sprendinių pristatymas vyko Panevėžyje, tiek raštu, kreipiantis į plano rengėjus ir Aplinkos ministeriją.

„Galime pasidžiaugti, kad į didelę dalį mūsų teiktų pastabų buvo atsižvelgta – kalbant ir apie „Rail Baltica“ projektą ir plėtrą, susijusią su juo, LEZ‘ų plėtrą, kultūros, turizmo ir kitus klausimus“, – teigė meras.

Anot jo, žinant, kad ir Nacionalinės pažangos programa, ir ES finansavimo perspektyva remiasi ne metropolinių centrų, o būtent regioninės politikos skatinimu, panašu, kad esminių skirtumų investicijų bei plėtros kontekste nebus.

„Be to, Šiaulių-Panevėžio urbanistinis mazgas yra modeliuojamas kaip atsvara Vilniaus-Kauno ašiai, o ir miestų patrauklumą užsienio investicijoms numatoma didinti remiantis urbanistinių centrų, koks yra ir Panevėžys, partnerystės pagrindu“, – galimybes mato R. Račkauskas.

Pasak mero, tapimas regioniniu centru Bendrojo plano kontekste Panevėžiui suteikia labai realias plėtros galimybes.

„Kalbame apie platų priemonių spektrą, Panevėžiui itin svarbus akcentas – „Rail Baltica“ trasos teikiamas mobilumo paslaugų ir ekonominis potencialas. Panevėžio krovinių terminalas užtikrins šiaurės Lietuvos regionų krovinių konsolidaciją ir perskirstymą bei įvairiarūšės logistikos galimybes – tai labai svarbu mūsų miesto konkurencingumui ir patrauklumui didinti. Numatyta ir partnerystė skirtingų kultūros ir meno sričių jungtinėms veikloms, projektams, didinantiems regiono kultūros ir meno pristatymo galimybes užsienyje“, – sako R. Račkauskas.

Tendencijos keičiasi

Anot mero, nėra taip svarbu, kaip miestas vadinamas popieriuje, – didmiesčiu ar regioniniu centru. Pasak R. Račkausko, kur kas svarbiau, kokia gyvenimo jame kokybė. Juolab pasaulyje vis labiau stiprėjant tendencijai, kad žmonės iš didmiesčių keliasi į mažesnius miestus, kur gali kokybiškai gyventi, auginti vaikus ir leisti laiką, Panevėžys turi išnaudoti savo privalumus.



„Todėl neakcentuočiau metropolinio miesto statuso – savaime jis neužtikrina gyvenimo kokybės. Ją sukuria gerėjanti miesto infrastruktūra, patrauklios darbo vietos, šiuolaikiškos viešosios erdvės, nauji traukos centrai sporto ir kultūros kontekste, – čia ir matau prasmę koncentruotis“, – sako R. Račkauskas.

Požiūris keičiasi

Aukštaitijos sostinę nebe pirmą kartą bandoma išbraukti iš didmiesčių sąrašo. Tokiame šaltame duše Panevėžys maudėsi 2012–2013-aisiais. Tuomet kalbos, jog sumažėjus gyventojų skaičiui miestas netenka didmiesčio statuso, teliko gandais. Vyriausybė patvirtino Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį planą, kuriame Panevėžio miesto statusas nepakito – jis išliko R kategorijos metropoliniu centru.

O prieš porą metų, Regionų plėtros tarybose pradėjus pristatinėti naują Lietuvos bendrąjį planą, jame vėl teliko trys metropoliniai centrai.

„Tuomet kilo diskusijos, kodėl dingo dar dviejų didžiųjų apskričių centrai – Šiauliai ir Panevėžys. Tada tarsi buvo sprendimas abiem atstatyti didmiesčių statusą. Dabar vėl matome, kad pagal aną senąjį urbanistinį karkasą išlieka trys didieji metropoliniai centrai. Bet aš į šį reikalą dabar žiūriu gerokai paprasčiau“, – teigia ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) direktorius Visvaldas Matkevičius.

Jo nuomone, siūloma urbanistinių centrų Panevėžio ir Šiaulių partnerystė yra natūralus šių miestų suartėjimo procesas.

„Kalbama apie infrastruktūros tarp Šiaulių ir Panevėžio modernizavimą. Mes siūlėme ir neseniai susisiekimo ministrui dar kartą akcentavome, kad reikia galvoti ir apie kelio nuo Šilagalio iki Berčiūnų sutvarkymą, o nuo jų – iki Radviliškio. Ateityje per Radviliškio aplinkkelį ganėtinai greitai iš Panevėžio būtų galima pasiekti Šiaulius“, – sako V. Matkevičius.

Stiprūs koziriai Panevėžiui

Nors vystant Panevėžio–Šiaulių partnerystę pabrėžiama, jog svarbu išlaikyti bei stiprinti tarptautinį Šiaulių karinį oro uostą, orientuojantis į krovinių gabenimą oro transportu ir užtikrinant tam reikalingą infrastruktūrą, Panevėžio regiono verslas mato Aukštaitijos sostinės rankose bent porą tvirtų kozirių, sustiprinančių pozicijas konkurencinėje miestų kovoje: greitkelį „Via Baltica“ ir elektrifikuotą greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ vėžę keleiviams ir kroviniams vežti, eisiančią pro Panevėžį. Ją Lietuva įsipareigojusi užbaigti iki 2026-ųjų.

Geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ėjimas pro Panevėžį atveria perspektyvą, kokios neturi Šiauliai ir kurios mes dar neįvertinom. Šalia Gustonių keleivių stoties, įvairiarūšio krovinių terminalo, netgi greta jo numatyta vieta traukinių remonto dirbtuvėms – tokia infrastruktūra gerokai sustiprins Panevėžio pozicijas, suriš Šiaulius ir Panevėžį kaip dipolinius miestus. Dėl „Rail Baltica“ jau ir Šiauliai žiūri į mūsų pusę“ , – mano V. Matkevičius.

Pasivaržys dėl statuso

Nors Panevėžio regiono verslas palaiko partnerystės su Šiauliais idėją, visgi, anot V. Matkevičiaus, verslininkai nesutinka, kad šiems miestams bendrajame plane numatytas kitas statusas nei Vilniui, Kaunui ar Klaipėdai.

Anot jo, Panevėžio PPAR palaiko poziciją, kad Lietuvos bendrajame plane turi būti įvardyti ne trys, o penki pagrindiniai Lietuvos centrai.

„Turėjome 10 apskričių, jas sustambinus liko penki regionai. Jau darosi natūralu, kad prie Panevėžio šliejasi Utenos regionas. Norėtume, kad tai ir toliau būtų vystoma. Siūlyčiau bendrajame plane naudoti žodį ne metropolinis, o regioninis vystymo centras ir kalbėti apie tokius penkis“, – sako V. Matkevičius.

Anot jo, dar šią savaitę Panevėžio regiono verslo atstovai tokią poziciją rengiasi pateikti Vidaus reikalų ministerijai. Specialistų parengtas Lietuvos bendrasis planas dar turi sulaukti politinio pritarimo.

„Dabar Panevėžyje išrinktų Seimo narių darbas ir rūpestis, kad plane būtų numatyta išlaikyti penkis regionų vystymo centrus. Žinoma, su Vilniumi sunku lenktyniauti, bet kažkada Panevėžys buvo antras Lietuvoje pagal ES lėšų įsisavinimą. Vadinasi, Panevėžys pajėgus su kitais miestais konkuruoti ir nematau priežasčių, kodėl jo statusas turėtų būti kitoks“, – sako V. Matkevičius.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=86467725

[Audrys]

Panevėžys vis labiau traukia grįžtančius į Lietuvą – imigruojančiųjų į miestą padaugėjo 87 proc.

Panevėžio plėtros agentūros apibendrinti duomenys rodo, kad iš užsienio grįžtančiųjų į Panevėžį skaičius per pastaruosius 5 metus išaugo beveik 90 proc. Specialistai šią tendenciją aiškina išaugusiu miesto infrastruktūros patrauklumu, didėjančiomis darbo rinkos galimybėmis ir mažesnėmis nei kituose didmiesčiuose pragyvenimo sąnaudomis.

Klestėjo net per pandemiją

Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl Panevėžys tapo vėl patrauklus. Anot jos, tai lemia miesto pritaikymas šeimai, sudarant puikias sąlygas gauti aukštos kokybės švietimo paslaugas, sparčiai vykdomas miesto infrastruktūros atnaujinimas, sukuriantis vis daugiau patrauklių laisvalaikio erdvių, bei investuotojų, kuriančių gerai apmokamas darbo vietas bei puoselėjančių vakarietišką darbo kultūrą, pritraukimas.

Kaip teigia agentūros vadovė, bendraujant su svetur esančiais lietuviais paaiškėjo, kad daugeliui grįžti į Panevėžį svarstančių žmonių labiausiai rūpi švietimo ir įsidarbinimo galimybių klausimai. Atsakydama į juos, M. Miniotaitė kaskart pabrėžia, kad Panevėžys – vienas stipriausių Lietuvos pramoninių miestų, tad net pandemijos laikotarpiu gamybinės įmonės Panevėžyje augo visiškai nesusvyravusios, o darbuotojų poreikis šiame mieste dar labiau išaugo.

„Planuojama, kad 2022 metais vien Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bus sukurta daugiau nei 1 000 darbo vietų“, – tvirtino M. Miniotaitė.



Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/panevezys-vis-labiau-t...ugejo-87-proc/

[Efka_01]

Įdomu būt sužinoti, kaip Šiauliuose

[sankauskas]

Įdomu būt sužinoti, kaip Šiauliuose

Skaičiuojant imigrantų skaičių 1000 gyventojų, Šiauliai daugiau nei 2 kartus lenkia Vilnių (38,7 vs 17,0). Žinoma, didžioji dauguma Šiaulių imigrantų - fūristai iš Ukrainos/Baltarusijos.