Būsto ar sklypo paskirties keitimas

[dr.pienas]

Na, čia jau kalba ne evidence, bet ideologija <...> .

Gal ir ideologija, bet niekaip nesuprantu, kodėl vieno skypo savininkas turi būti laikomas labiau miestiečiu, nei kito sklypo savininkas? Jeigu vieno interesas tiksliai žinoti, kas bus po langais, tai kito interesas yra galėti su savo nuosavybe elgtis laisvai (žinoma nepažeidžiant trečiųjų šalių intereso). Nėra tokio dalyko kaip vystytojų malonė, pastarieji stato tik tai, kas yra reikalinga augančio miesto rinkai. Galimybė prie to lanksčiai taikytis manau yra bendras visų miestiečių interesas.

[Zefyras]

Gal ir ideologija, bet niekaip nesuprantu, kodėl vieno skypo savininkas turi būti laikomas labiau miestiečiu, nei kito sklypo savininkas? Jeigu vieno interesas tiksliai žinoti, kas bus po langais, tai kito interesas yra galėti su savo nuosavybe elgtis laisvai (žinoma nepažeidžiant trečiųjų šalių intereso). Nėra tokio dalyko kaip vystytojų malonė, pastarieji stato tik tai, kas yra reikalinga augančio miesto rinkai. Galimybė prie to lanksčiai taikytis manau yra bendras visų miestiečių interesas.

Planavimas ir yra skirtas tam, kad būtų suderinti plataus masto (pvz. tvarumas, ekologija, miesto išsivystymo lygio vientisumas ir pan.) ir siauresnio mastelio tikslus (ribojamas užstatymo intensyvumas ir pan.) Net Amerikoje yra taip vadinamas funkcinių zonų planavimas. Planavimas neoliberaliame kontekste (kai vysto privatus kapitalas, miesto interesas - jį pritraukti) telieka vienas iš paskutinių instrumentų, atstovaujančių visų gyventojų interesus.
Net ir pagal laissez-faire ideologiją neturėtų būti statoma tai, kas sumažina kito turto vertę. Vystytojų malonė ir yra tai, kad jiems, nesant jokio ribojimo, nėra jokio reikalo atsižvelgti į kitų žmonių interesus, pati rinka neturi jokio mechanizmo kuri atitiktų miesto gyventojų (kurie jau turi turtą/gyvena mieste) interesus, dažnai ir nutinka tokie dalykai kaip gentrifikacija, kai rinka džiaugiasi kad kyla nekilnojamo turto vertė, gyventojų bendruomenės turi išsikelti, kyla būsto įperkamumo problema (pasidomėkite Berlynu ar kitais miestais išsivysčiusiose valstybėse)

[dr.pienas]

Su viskuo sutinku ir neneigiu planavimo svarbos. Ir tam tikras funkcinis zonavimas bendrajame plane niekur nėra dingęs. Tai ką rašau yra labiau atsakas kritikai, kad miesto centrinėje, stipriai urbanizuotoje dalyje, sklypams numatomas daugiau nei vienas galimas naudojimo būdas. O žongliravimas vyksta beveik išimtinai tik tarp visuomeninės, gyvenamosios ir komercinės paskirčių, kas miesto centre yra normalu.

[Saliamonas]

Gal ir ideologija, bet niekaip nesuprantu, kodėl vieno skypo savininkas turi būti laikomas labiau miestiečiu, nei kito sklypo savininkas? Jeigu vieno interesas tiksliai žinoti, kas bus po langais, tai kito interesas yra galėti su savo nuosavybe elgtis laisvai (žinoma nepažeidžiant trečiųjų šalių intereso). Nėra tokio dalyko kaip vystytojų malonė, pastarieji stato tik tai, kas yra reikalinga augančio miesto rinkai. Galimybė prie to lanksčiai taikytis manau yra bendras visų miestiečių interesas.

Na čia nesunku suprasti - planavimas reikalingas būtent todėl, kad vystytojai nestato to, kas reikalinga rinkai, jie stato tai kas trumpuoju laikotrapiu atneša didžiausią pelną, palikdami to, ką reikia (mokyklos, darželiai, žaliosios zonos, kita infrastruktūra) naštą ateities kartoms/mokesčių mokėtojams. Jau seniai įrodyta, kad žmonių racionalumas labai ribotas, NT atveju šitas ribotumas pasireiškia tuo, kad perkamas turtas atsižvelgiant į kelis siaurus kriterijus (kv. m. skaičius, kaina, lokacija - visi 3 arba tik 1 ar 2 iš šių kriterijų būna reikšmingi priimant sprendimą). Tik vėliau atsikėlus gyventi susizgrimbama, kad nėra kur leisti vaiko į mokyklą, darželį, nėra poliklinikų, parkų ir t.t. - sėdama į automobilį ir važiuojama ten kur šios paslaugos yra, didinant apkrovą viso miesto infrastruktūrai. Gyvi pavyzdžiai - Perkūnkiemis, Šiaurės miestelis, dabar tas pats vyksta su Šnipiškėmis ir Paupiu-Paplauja, kur realiai kuriamas naujas rajonas su tūkstančiais butų, bet nesuplanuota jokia visuomeninė sveikatos, švietimo, sporto infrastruktūra, jai greitai ten net neliks sklypų.
Žmonių racionalumas yra ribotas, todėl jie perka ne tai, ko jiems iš tikrųjų reikia ilgesniu laikotarpiu. Tą ribotumą turi kompensuoti vietinė valdžia palikdama vietos reikiamai infrastruktūrai naujai vystomuose kvartaluose, o funcinių zonų planavimas - vienintelis tam belikęs instrumentas, kurio dabartinė VMS atsisako savo noru. Dabartinės VMS BP ir miesto "planavimas" apskritai yra pastatytas ant realybėje neveikiančių prielaidų ("nematoma rinkos ranka", kuri viską sutvarkys), tai yra anachronizmas ir turės labai blogų pasekmių visam miestui ateityje.

[MedinisStrazdas]

Net ir pagal laissez-faire ideologiją neturėtų būti statoma tai, kas sumažina kito turto vertę. Vystytojų malonė ir yra tai, kad jiems, nesant jokio ribojimo, nėra jokio reikalo atsižvelgti į kitų žmonių interesus, pati rinka neturi jokio mechanizmo kuri atitiktų miesto gyventojų (kurie jau turi turtą/gyvena mieste) interesus, dažnai ir nutinka tokie dalykai kaip gentrifikacija, kai rinka džiaugiasi kad kyla nekilnojamo turto vertė, gyventojų bendruomenės turi išsikelti, kyla būsto įperkamumo problema (pasidomėkite Berlynu ar kitais miestais išsivysčiusiose valstybėse)

Gentrifikacija tai kaip tik yra teigiamas aspektas. Atnaujintas ir pagerintas rajonas yra naudingas visiems, išskyrus buduliams. Vat buduliai ir ten ir keliasi lauk.

[mantasm]

Gentrifikacija tai kaip tik yra teigiamas aspektas. Atnaujintas ir pagerintas rajonas yra naudingas visiems, išskyrus buduliams. Vat buduliai ir ten ir keliasi lauk.

Etaloninės gentrifikacijos atveju keliasi lauk ne "buduliai", o visi uždirbantys mažiau. Geriausias pavyzdys kas iš to gaunasi yra Sanfranciskas ir didele dalimi Silicio slėnis.

[MedinisStrazdas]

Etaloninės gentrifikacijos atveju keliasi lauk ne "buduliai", o visi uždirbantys mažiau. Geriausias pavyzdys kas iš to gaunasi yra Sanfranciskas ir didele dalimi Silicio slėnis.

SF yra savita problema kad visi gyvena ne nuosavame būste, o nomuotame, kas sukelia jiems daugybe problemų.

[mantasm]

SF yra savita problema kad visi gyvena ne nuosavame būste, o nomuotame, kas sukelia jiems daugybe problemų.

Tas pats ir Berlyne ir kitur. Klasikinė gentrifikacija ir veikia tik išspiriant pigius nuomininkus, perstantant būstą ir išnuomojant brangiai.

Pas mus nuoma per mažą dalį sudaro, kad stipriai pasijaustų. Nors tendencijos panašios. Seniau senamiestyje ar šalia išsinuomot pigiai nudrožtą butuką būdavo paprasčiau. Ir kenčia daugiau ne marozai, o studentai, bohema ir t.t.

[MedinisStrazdas]

Tas pats ir Berlyne ir kitur. Klasikinė gentrifikacija ir veikia tik išspiriant pigius nuomininkus, perstantant būstą ir išnuomojant brangiai.

Pas mus nuoma per mažą dalį sudaro, kad stipriai pasijaustų. Nors tendencijos panašios. Seniau senamiestyje ar šalia išsinuomot pigiai nudrožtą butuką būdavo paprasčiau. Ir kenčia daugiau ne marozai, o studentai, bohema ir t.t.

Na nuomos skaičiai dideli yra pagrinde šiaurės amerikos žemyne, europoje šiek tiek auga tas irgi bet kitur kaip ir lietuvoje didžioji dauguma yra nuosavo būsto. Ten problema savotiška ir tuo, kad namai statomi tik nuomai, t.y. SF centre buto nusipirkti tu net negali, ir nueita iki tokio lygio kad net turint sklypą dažnai architektai atsisako projetuoti nes visokios miesto vadžios pridariusios nesąmonių. Jeigu būstas būtų normaliai statomas pardavimui ta problema išvis išnyktų.

klasikinė gentrifikacija veikia ateinant investicijoms į rajono gerinimą, o nuomininkų išspirimas yra tik šalutinis atoveismis dėl nuomavimosi kultūros.

[mantasm]

Na nuomos skaičiai dideli yra pagrinde šiaurės amerikos žemyne, europoje šiek tiek auga tas irgi bet kitur kaip ir lietuvoje didžioji dauguma yra nuosavo būsto. Ten problema savotiška ir tuo, kad namai statomi tik nuomai, t.y. SF centre buto nusipirkti tu net negali, ir nueita iki tokio lygio kad net turint sklypą dažnai architektai atsisako projetuoti nes visokios miesto vadžios pridariusios nesąmonių. Jeigu būstas būtų normaliai statomas pardavimui ta problema išvis išnyktų.

klasikinė gentrifikacija veikia ateinant investicijoms į rajono gerinimą, o nuomininkų išspirimas yra tik šalutinis atoveismis dėl nuomavimosi kultūros.

JAV labiausiai besinuomojančios valstijos nuomojasi panašiu kiekiu kaip ir kelios ES šalys. Vokietijoje irgi yra tas pats su tik nuomai statomais būstais.

SF būstą įsigyti galima. Tik reikia turėti daug nulių sąskaitoje. Dėl daugybės reguliacijos neapsimoka statyti pigiai.

https://ec.europa.eu/eurostat/statis...25)_SILC20.png

https://blog.stewart.com/stewart/201...rate-by-state/

Nuomininkai yra ne tik atoveiksmis, o katalizatorius. Nuosavo būsto perstatymas yra daug lėtesnis procesas nei nuomininkų iškraustymas ir perstatymas. Ypač kai nuoma yra didelių įmonių verslas, o ne pavienių asmenų papildoma veikla kaip pas mus.

[Lettered]

Tas pats ir Berlyne ir kitur. Klasikinė gentrifikacija ir veikia tik išspiriant pigius nuomininkus, perstantant būstą ir išnuomojant brangiai.

Pas mus nuoma per mažą dalį sudaro, kad stipriai pasijaustų. Nors tendencijos panašios. Seniau senamiestyje ar šalia išsinuomot pigiai nudrožtą butuką būdavo paprasčiau. Ir kenčia daugiau ne marozai, o studentai, bohema ir t.t.

Šiaip pigius butus nuomoti yra žymiai pelningiau nei kokius prabangius apartamentus ar individualius namus.

[mantasm]

Šiaip pigius butus nuomoti yra žymiai pelningiau nei kokius prabangius apartamentus ar individualius namus.

Jei skaičiuoti pliką grąžą euras-už-eurą. Bet jei pastatyt sudėtinga dėl reguliacijų, ribojamas plotas ir kitais būdais neduodama sumerkti visų eurų kuriuos norėtum ... Nuo vieneto daugiau uždirbsi nuomodamas brangų nei pigų.

[Lettered]

SF būstą įsigyti galima. Tik reikia turėti daug nulių sąskaitoje.

Jei skaičiuoji nominaliai, tada taip, būstas atrodo labai brangus, bet jei skaičiuoji pagal vidutines pajamas, tada SF įperkamumas netgi dar geresnis nei tarkim Vilniuje. Taip, kad čia labiau stereotipas dėl to SF brangumo. Vat, kur žmonės nuomoja iš tikrųjų tik dėl to, kad neįperka, tai Londonas, Honkongas, bet tikrai ne JAV miestai.

SF centre už vidutinį atlyginimą išeina 0,57 kv., Vilniuje atitinkamai tik 0,35 kv.

https://www.numbeo.com/cost-of-livin...rancisco%2C+CA

[Saliamonas]

Jei skaičiuoji nominaliai, tada taip, būstas atrodo labai brangus, bet jei skaičiuoji pagal vidutines pajamas, tada SF įperkamumas netgi dar geresnis nei tarkim Vilniuje. Taip, kad čia labiau stereotipas dėl to SF brangumo. Vat, kur žmonės nuomoja iš tikrųjų tik dėl to, kad neįperka, tai Londonas, Honkongas, bet tikrai ne JAV miestai.

SF centre už vidutinį atlyginimą išeina 0,57 kv., Vilniuje atitinkamai tik 0,35 kv.

https://www.numbeo.com/cost-of-livin...rancisco%2C+CA

Vidutinį atlyginimą ten smarkiai išpučia Sillicon Valley darbuotojų atlyginimai, kurie išties įspūdingi, bėda tik, kad SF gyvena ne vien Apple ir facebook darbuotojai, yra ir seselių, policininkų, mokytojų, batų pardavėjų, valytojų kt., o jiems belieka atiduoti didžiąją dalį atlyginimo už pergrūstą prastos kokybės būstą arba gyventi palapinėje/garaže (Kalifornija pagal benamių sk. 1-oje vietoje USA). Statistika tricky dalykas, vidurkiai gali labai klaidinti, reikia žiūrėti bent jau medianą.

[mantasm]

Jei skaičiuoji nominaliai, tada taip, būstas atrodo labai brangus, bet jei skaičiuoji pagal vidutines pajamas, tada SF įperkamumas netgi dar geresnis nei tarkim Vilniuje. Taip, kad čia labiau stereotipas dėl to SF brangumo. Vat, kur žmonės nuomoja iš tikrųjų tik dėl to, kad neįperka, tai Londonas, Honkongas, bet tikrai ne JAV miestai.

SF centre už vidutinį atlyginimą išeina 0,57 kv., Vilniuje atitinkamai tik 0,35 kv.

https://www.numbeo.com/cost-of-livin...rancisco%2C+CA

Būtų įdomu kokie kainų rėžiai, nes Vilniuje €1.7k už kvadratą įdomiai atrodo. Ir kaip vienu ir kitu atveju apibūdinamas "centras".

Dėl SF pagrindinė bėda turbūt yra pajamų nelygybė. Programuotojui dirbančiam FAANG ir gaunančiam kelis šimtus tūkstančių per metus nėra problemų. Eiliniam aptarnavimo sferos darbuotojui belieka važinėt į darbą po valandą ar dvi.

[Lettered]

Vidutinį atlyginimą ten smarkiai išpučia Sillicon Valley darbuotojų atlyginimai, kurie išties įspūdingi, bėda tik, kad SF gyvena ne vien Apple ir facebook darbuotojai, yra ir seselių, policininkų, mokytojų, batų pardavėjų, valytojų kt., o jiems belieka atiduoti didžiąją dalį atlyginimo už pergrūstą prastos kokybės būstą arba gyventi palapinėje/garaže (Kalifornija pagal benamių sk. 1-oje vietoje USA). Statistika tricky dalykas, vidurkiai gali labai klaidinti, reikia žiūrėti bent jau medianą.

Būtų įdomu kokie kainų rėžiai, nes Vilniuje €1.7k už kvadratą įdomiai atrodo. Ir kaip vienu ir kitu atveju apibūdinamas "centras".

Dėl SF pagrindinė bėda turbūt yra pajamų nelygybė. Programuotojui dirbančiam FAANG ir gaunančiam kelis šimtus tūkstančių per metus nėra problemų. Eiliniam aptarnavimo sferos darbuotojui belieka važinėt į darbą po valandą ar dvi.

Tai Vilniuje (kaip ir bet kuriame kitame pasaulio mieste) irgi tas pats, dirbantys užsienio kapitalo įmonėse uždirba 2-3K Eur ir be problemų įperka naujos statybos būstus net centre ar statosi namus priemiesčiuose, tuo tarpu dirbantys visokiuose maximose už 400 Eur sunkiai įperka ir kur nors šeškinėje ar naujininkuose. Čia aišku ne oficialus statistikos puslapis, bet +/- bendrą vaizdą susidaryti galima. SF minimumas nuo liepos 1 d. 2800 USD, tai kaip matom įperkamumas net imant minimalias pajamas geresnis nei Vilniuje.

[mantasm]

Tai Vilniuje (kaip ir bet kuriame kitame pasaulio mieste) irgi tas pats, dirbantys užsienio kapitalo įmonėse uždirba 2-3K Eur ir be problemų įperka naujos statybos būstus net centre ar statosi namus priemiesčiuose, tuo tarpu dirbantys visokiuose maximose už 400 Eur sunkiai įperka ir kur nors šeškinėje ar naujininkuose. Čia aišku ne oficialus statistikos puslapis, bet +/- bendrą vaizdą susidaryti galima. SF minimumas nuo liepos 1 d. 2800 USD, tai kaip matom įperkamumas net imant minimalias pajamas geresnis nei Vilniuje.

Tik skirtumas, kad Vilniuje neuždirbantys tokios algos ramiai gyvena chruščiofkėje ir esant poreikiui irba norui gali gyventi arti darbo vietos. Krasnūcha ar Žirmūnų pradžia pakankamai arti senamiesčio, kad kelionė iš/į darbą senamiestyje neprailgtų. SF brangu bet koks būstas ir atstumai nuo pigaus būsto truputi kiti.

Kalifornijoje labai populiaru apipisinėt minimalkių įstatymus su "laisvai samdomais" darbuotojais. Dėl to ir "Uber X'ui" taip populiaru.

[Zefyras]

Na nuomos skaičiai dideli yra pagrinde šiaurės amerikos žemyne, europoje šiek tiek auga tas irgi bet kitur kaip ir lietuvoje didžioji dauguma yra nuosavo būsto. Ten problema savotiška ir tuo, kad namai statomi tik nuomai, t.y. SF centre buto nusipirkti tu net negali, ir nueita iki tokio lygio kad net turint sklypą dažnai architektai atsisako projetuoti nes visokios miesto vadžios pridariusios nesąmonių. Jeigu būstas būtų normaliai statomas pardavimui ta problema išvis išnyktų.

klasikinė gentrifikacija veikia ateinant investicijoms į rajono gerinimą, o nuomininkų išspirimas yra tik šalutinis atoveismis dėl nuomavimosi kultūros.

Po gražiais tikslais 'pagerinti rajoną' dažnai įvyksta transformacija, dėl ko gal ir pašalinamos socialinės problemos ir apsigyvena vidurinė klasė, galų gale išlošia statytojai, o nukenčia vietos gyventojai, kurių vienintelė problema - pernelyg mažos sumos banko sąskaitoje. Skurdžiau gyvenantys priversti išsikelti į prastesnę vietą, o tuo tarpu NT developeriai ieško naujų vietų kur galima pakartoti tą patį triuką. Labai geras pavyzdys - Berlynas, kur ištisi rajonai pabrango kelis kartus ir jų demografija kardinaliai pasikeitė. Vieną dieną gyvena darbininkai ir imigrantai, po dešimt metų - vidurinė klasė ar visuomenės grietinėlė. Vilniuje buvo Užupis, dabar Šnipiškės, Stoties prieigos, Naujamiestis. Tai net nesprendžia socialinių problemų nes nusikalstamumas ar narkotikai, išsikeliant vietiniams, tiesiog persikelia į kitas vietas, kuri jau niekam per daug nerūpi. Galima čia būtų daug kalbėti apie teisingumo klausimus bet tenka aiškintis net tokius elementarius dalykus kaip kodėl nusipirkęs sklypą investitorius nėra karalius ir negali statyti bet ko savame sklypelyje.

Europoje dėl įvairių priežasčių labai skiriasi būsto nuosavybės lygiai, nes vienose šalyse vis dar išlikę kooperatyvai ar pelno nesiekiantys municipaliniai nuomuotojai (kaip pvz. Kopenhagoje, Vienoje ar Zuriche), kitur (o ypač Vidurio ir Rytų Europoje) visas municipalinis būstas buvo išparduotas ir nuomuojasi tik kokie 5 proc. miesto gyventojų. Čia galima susidaryti bendrą vaizdą (Eurostat statistika). Su kylančiomis pragyvenimo kainomis nuomuojantis būstą (nes yra sunku įpirkti savo būstą) susiduriama ne tik Berlyne ir Londone, bet ir tokiuose miestuose kaip Praha, kur lygiai taip kaip Lietuvoje dideli būsto turėjimo nuosavybėje rodikliai. Prahoje dėl airbnb fenomeno, mažų įperkamo būsto statybų apimčių kainos brango po 15 proc. į metus, Būtų įdomu pasižiūrėti apie pragyvenimo kaštus būsto atžvilgiu Vilniuje, kol kas 90 proc. straipsnių rašo apie tai kas yra aktualu wanna-be nuomuotojams ir NT vystytojams.

[MedinisStrazdas]

Po gražiais tikslais 'pagerinti rajoną' dažnai įvyksta transformacija, dėl ko gal ir pašalinamos socialinės problemos ir apsigyvena vidurinė klasė, galų gale išlošia statytojai, o nukenčia vietos gyventojai, kurių vienintelė problema - pernelyg mažos sumos banko sąskaitoje. Skurdžiau gyvenantys priversti išsikelti į prastesnę vietą, o tuo tarpu NT developeriai ieško naujų vietų kur galima pakartoti tą patį triuką. Labai geras pavyzdys - Berlynas, kur ištisi rajonai pabrango kelis kartus ir jų demografija kardinaliai pasikeitė. Vieną dieną gyvena darbininkai ir imigrantai, po dešimt metų - vidurinė klasė ar visuomenės grietinėlė. Vilniuje buvo Užupis, dabar Šnipiškės, Stoties prieigos, Naujamiestis. Tai net nesprendžia socialinių problemų nes nusikalstamumas ar narkotikai, išsikeliant vietiniams, tiesiog persikelia į kitas vietas, kuri jau niekam per daug nerūpi. Galima čia būtų daug kalbėti apie teisingumo klausimus bet tenka aiškintis net tokius elementarius dalykus kaip kodėl nusipirkęs sklypą investitorius nėra karalius ir negali statyti bet ko savame sklypelyje.

Europoje dėl įvairių priežasčių labai skiriasi būsto nuosavybės lygiai, nes vienose šalyse vis dar išlikę kooperatyvai ar pelno nesiekiantys municipaliniai nuomuotojai (kaip pvz. Kopenhagoje, Vienoje ar Zuriche), kitur (o ypač Vidurio ir Rytų Europoje) visas municipalinis būstas buvo išparduotas ir nuomuojasi tik kokie 5 proc. miesto gyventojų. Čia galima susidaryti bendrą vaizdą (Eurostat statistika). Su kylančiomis pragyvenimo kainomis nuomuojantis būstą (nes yra sunku įpirkti savo būstą) susiduriama ne tik Berlyne ir Londone, bet ir tokiuose miestuose kaip Praha, kur lygiai taip kaip Lietuvoje dideli būsto turėjimo nuosavybėje rodikliai. Prahoje dėl airbnb fenomeno, mažų įperkamo būsto statybų apimčių kainos brango po 15 proc. į metus, Būtų įdomu pasižiūrėti apie pragyvenimo kaštus būsto atžvilgiu Vilniuje, kol kas 90 proc. straipsnių rašo apie tai kas yra aktualu wanna-be nuomuotojams ir NT vystytojams.

Bet transformacija ir yra siekiamas tikslas. Jeigu vienintelė problema būtų permažos pajamos, tai nebūtų tikslo ir gentrifikuoti rajoną. Dažniausiai rajonai kenčia dėl organizuoto nusikalstatmumo, narkodylerių, jaunimo verbavimo getuose ir pan, ir gentrifikacija to nebeleidžia nes atiskelia žmonės to netoleruojantys, taigi tas visas nusikalstamas pasaulis pabai putojasi, nes jiems tenka eiti kitur.

Infrastrutūros sprendimais socialinių problemų neišspręsi, ir kad tie sprendimai jos nesprendžia nelabai yra prasmės liūdėti. Tam yra reikalingos kitos priemonės.

Būsto įperkamumas yra daugiau požiūrio klausimas. Įperkamas jis ir vakaruose, žmonės tiesiog nėra pratę gyventi taupiai kad turėti pakankamai pinigų įnašui. Kam tas nuosavas būstas jeigu gali kasdien valgyti restoranuose ir poto skolintis nuomai.

[Zefyras]

Bet transformacija ir yra siekiamas tikslas. Jeigu vienintelė problema būtų permažos pajamos, tai nebūtų tikslo ir gentrifikuoti rajoną. Dažniausiai rajonai kenčia dėl organizuoto nusikalstatmumo, narkodylerių, jaunimo verbavimo getuose ir pan, ir gentrifikacija to nebeleidžia nes atiskelia žmonės to netoleruojantys, taigi tas visas nusikalstamas pasaulis pabai putojasi, nes jiems tenka eiti kitur.

Infrastrutūros sprendimais socialinių problemų neišspręsi, ir kad tie sprendimai jos nesprendžia nelabai yra prasmės liūdėti. Tam yra reikalingos kitos priemonės.

Būsto įperkamumas yra daugiau požiūrio klausimas. Įperkamas jis ir vakaruose, žmonės tiesiog nėra pratę gyventi taupiai kad turėti pakankamai pinigų įnašui. Kam tas nuosavas būstas jeigu gali kasdien valgyti restoranuose ir poto skolintis nuomai.

Tikslas turėtų būti spręsti socialines problemas, o ne transfomuoti rajonus... Apie tai, kad nusikalstamumas persikelia į kitas miesto vietas, yra nutylima arba net pateikiama kaip blogis, maždaug jei yra viena skylė kur sėdi visi blogiukai, visiems likusiems nuo to geriau. Lygiai kaip dabar žmonės virkauja, kad po Taboro nugriovimo narkotikais bus prekiaujama visame mieste... Nusikalstamumo problemas gabūt geriau reikėtų spręsti pasirūpinant socialine infrastruktūra, įdarbiu su pažeidžiamomis grupėmis, užtikrinant kokybišką švietimą o ne per gentrifikaciją perkeliant į kitas teritorijas. Taip, daugeliu atveju bandoma spręsti getoizaciją pritraukiant labiau pasiturinčius namų ūkius, bet dažnai tai baigiasi gentrifikacija ir masiniu iškeldinimu.

Užteks kalbėti apie išsipūtusias būsto kainas - verčiau mažiau leiskite pinigus cappucinams ir avokadams - OK, boomer... Valytojai ar fabrikų darbuotojai daug pinigų turi tokiems dalykams? Kitas pasiūlymas tikriausiai - jei negali įpirkti būsto mieste, tai galbūt ir negyvenk mieste? Geras patarimas tiems, kurie didmiesčiuose iki darbo commutina po 2 valandas ir daugiau arba gyvena boomerio garažo palėpėje, nes įperkamo būsto patogioje vietoje nėra. Įmanoma oriai gyventi ir neturint nuosavo būsto, neturint pakankamai resursų pradiniam įnašui paskolai ir t.t.. Bet tai turėtų būti kryptingai formuojama politika, o ne pasiūlymai taupyti kavos ir brunchų sąskaita.