Būsto ar sklypo paskirties keitimas

[Zygis]

Sveiki, gal kas esat susidūrę? Žvalgausi po naujus projektus ir labai daug kur (ypač centre) paskirtis būna ne butų, o pvz Centro Duete - kūrybinės dirbtuvės, koriuose, ozo parke - poilsio, Wow city - berods viešbučių. Kaip būna nusipirkus? Įdomiausia būtų praktika keičiant paskirtį į "butų" - kiek trunka, kaip lengva ir kiek kainuoja.

[Ginthus]

Su tuo tikslu ir daromi visokie svečių namai bei dirbtuvės, kad nesilaikyti reikalavimų butams. Tad jei vystytojams per brangu, nemanau kad ir pačiam bus pigu.

[andyour]

Su tuo tikslu ir daromi visokie svečių namai bei dirbtuvės, kad nesilaikyti reikalavimų butams. Tad jei vystytojams per brangu, nemanau kad ir pačiam bus pigu.

O pats projekto padarymas ne pagal butams reikalavimus, jau savaime nepanaikina galimybės pakeisti paskirties?
Vystytojui per šimtus butų nuo vieno buto keli tūktančiai, jau sudaro labai dideles sumas/pelną.

[Ignacijus]

Su tuo tikslu ir daromi visokie svečių namai bei dirbtuvės, kad nesilaikyti reikalavimų butams. Tad jei vystytojams per brangu, nemanau kad ir pačiam bus pigu.

Dažnas atvejis kai tokie projektai daromi ne dėl siekio sutaupyti, bet dėl to, kad žemės paskirtis neleidžia gyvenamosios, o vystytojas vis tiek nori statyti ir parduoti kaip butus. Įrengiama daugiau mažiau pagal gyvenamosios paskirties (buto) reikalavimus, bet registruojama kaip poilsio patalpos ar pan. Ir tai dažniausiai svečių namuose ar poilsio namuose pusė patalpų (minus viena patalpa) būna gyvenamosios, kitos poilsio/apartamentai ar pan., kad išlaikytu pastatą poilsio (ar komercinės ar kt.) paskirties, nors pačios patalpos viena nuo kitos pagal specifikacijas nesiskiria.

Tad ta paskirtis nebūtinai kažkoks blogis (nebent mokestine prasme arba jei kas nors tikrinų ar naudojama pagal paskirtį).

[BM1]

Keisti paskirtį galima. Buto atvejui svarbus momentas, kad tame name paskirties nepakeistų >50% gyventojų, nes tokiu atveju ir pats namas iš dirbtuvių virs gyvenamuoju. O tai padaryti dažniausiai nepavyks (jei jau pats pastatas statytas kaip ne gyvenamosios paskirties) ne tik dėl žemės paskirties, o ir dėl kitų reikalavimų daugiabučiams, pavyzdžiui, stovėjimo vietų kiekis, užstatymo plotas, intensyvumas ir kiti faktoriai.
Keitimas vyksta tokiu principu, kad paprastai architektas paruošia projektą ir paruošia kitus būtinus dokumentus, tada vykdomas gyventojų balsavimas ir jei daugiau nei pusė sutinka su keitimu, tuomet prašančiam/prašantiems gyventojams pasikeisti paskirtį leidžiama. Čia galioja principas, kas pirmesnis tas gudresnis, nes pasikeitus pusei, likusiems pasikeisti nebus leista be viso pastato paskirties keitimo, ko padaryti nepasikeitus teisės aktams neišeis.

Keitimo nauda yra tokia, kad, pvz., gauni leidimą statytis automobilį (jei to neturėjai), pakyla turto vertė ir nepažeidinėji įstatymų gyvendamas ne tos paskirties patalpose. Už pastarąjį atvejį, beje, numatytos baudos, tik iki šiol niekas netikrina ir baudų neskiria. Keitimo kaina, kiek teko susidurti kažkas apie 1000 EUR, bet gali skirtis, nes architektui tai ne toks jau ir didelis darbas, labiau pasipinigavimas. Apie tokius NT plėtotojus turiu atskirą nuomonę, bet jie įstatymų nepažeidžia. Tai yra perkančiojo atsakomybė, kokį jis turtą perka ir kaip su juo elgsis.
Pats užsiimu statybos organizavimu ir konsultacijomis, tai liūdna matyti, kad nesamdydami specialistų žmonės patys prisidaro tokių ir panašių sprendimų, kurie vėliau kainuoja keleriopai daugiau

[Zygis]

Keisti paskirtį galima. Buto atvejui svarbus momentas, kad tame name paskirties nepakeistų >50% gyventojų, nes tokiu atveju ir pats namas iš dirbtuvių virs gyvenamuoju. O tai padaryti dažniausiai nepavyks (jei jau pats pastatas statytas kaip ne gyvenamosios paskirties) ne tik dėl žemės paskirties, o ir dėl kitų reikalavimų daugiabučiams, pavyzdžiui, stovėjimo vietų kiekis, užstatymo plotas, intensyvumas ir kiti faktoriai.
Keitimas vyksta tokiu principu, kad paprastai architektas paruošia projektą ir paruošia kitus būtinus dokumentus, tada vykdomas gyventojų balsavimas ir jei daugiau nei pusė sutinka su keitimu, tuomet prašančiam/prašantiems gyventojams pasikeisti paskirtį leidžiama. Čia galioja principas, kas pirmesnis tas gudresnis, nes pasikeitus pusei, likusiems pasikeisti nebus leista be viso pastato paskirties keitimo, ko padaryti nepasikeitus teisės aktams neišeis.

Keitimo nauda yra tokia, kad, pvz., gauni leidimą statytis automobilį (jei to neturėjai), pakyla turto vertė ir nepažeidinėji įstatymų gyvendamas ne tos paskirties patalpose. Už pastarąjį atvejį, beje, numatytos baudos, tik iki šiol niekas netikrina ir baudų neskiria. Keitimo kaina, kiek teko susidurti kažkas apie 1000 EUR, bet gali skirtis, nes architektui tai ne toks jau ir didelis darbas, labiau pasipinigavimas. Apie tokius NT plėtotojus turiu atskirą nuomonę, bet jie įstatymų nepažeidžia. Tai yra perkančiojo atsakomybė, kokį jis turtą perka ir kaip su juo elgsis.
Pats užsiimu statybos organizavimu ir konsultacijomis, tai liūdna matyti, kad nesamdydami specialistų žmonės patys prisidaro tokių ir panašių sprendimų, kurie vėliau kainuoja keleriopai daugiau

Dėkui už išsamų atsakymą. Kiek matau projektus, tai pardavinėjami skirtingos paskirties butai - dalis kaip gyvenamieji, dalis kaip kitos paskirties. Tokiu atveju jau pakeisti nepavyktų turbūt? Statytojas pats suinteresuotas maksimizuoti gyvenamąjį plotą, todėl jau pats parduoda tiek gyvenamųjų, kiek gali.

[Creatium]

Manau dalis kaimynu bus nusiteike priesiskai. Todėl kad darzelio pastatas buvo 2 aukstu, o daugiabutis tikrai aukstesnis. Sumazes sviesos kieme ir teks ziureti i kazkieno langus.
Yra pilna vietu kur statyti aplink, kodel eilini karta kisa daugiabuti i daugiabuciu kiema ir kirsina kaimynus, nesuvokiu.

O tu, turėdamas ten sklypą, įrengtum parką visiems?

[SoulMulticast]

O tu, turėdamas ten sklypą, įrengtum parką visiems?

o tu jei galima butu statyti 18 aukstu daugiabuti ar statytum vietoj to 5?

Man tai nerupi, kas ten ka turi. Tureciau uzjausti sklypo savininkus, jei jiems neleistu pasikeisti paskirties?

Man asmeniskai noretusi kad ta vieta butu kaip tik sutvarkyta, todel esu kaip tik gal labiau uz nei pies (turint omeny kad dar nera jokio konkretaus projekto). Rasiau tik kodel aplinkiniai gyventojai tikrai protestuos pries statybas.

[Creatium]

Na, nebandant kabinėtis prie žodžių, bet tavo parašytas sakinys gana įdomiai skamba. Kaip galima nesuvokt kodėl sklypo savininkas, turėdamas nemažą sklypą Karoliniškėse, turėtų ten nestatyti daugiabučio ar kito pastato?

Yra pilna vietu kur statyti aplink, kodel eilini karta kisa daugiabuti i daugiabuciu kiema ir kirsina kaimynus, nesuvokiu.

Nebent tu klausimą nukreipi į savivaldybę, t.y. kodėl jie leidžia ten tą daryt.

[Sula]

Jeigu sklypo paskirtis buvo visuomeninė, tai kaip ji gali pavirsti gyvenamąja?
Kodėl ne gamybine? Pvz.: padangų gamykla?

[dr.pienas]

Jeigu sklypo paskirtis buvo visuomeninė, tai kaip ji gali pavirsti gyvenamąja?
Kodėl ne gamybine? Pvz.: padangų gamykla?

O jeigu sklypo Avižieniuose paskirtis buvo žemės ūkio, kaip ji pavirto į gyvenamąją ? Bet kokia paskirtis gali virsti į bet kokią paskirti, jei tai neprieštarauja bendrojo plano pagrindiniam brėžiniui. Ten kiekvienai zonai būna nurodyta, kokios paskirtys yra galimos. O „padangų gamyklos“ statybą jau riboja kiti įstatymai

[abruo]

Man tik labiausiai norėtųsi, kad gyventojai, užuot aklai protestavę ir nieko nepešę, reikalautų sutvarkyti kuo daugiau aplinkinių erdvių - šaligatvius, parkingus, kokį nors gerą apželdinimą sukurti. Taip būtų kur kas produktyviau.

[Saliamonas]

O jeigu sklypo Avižieniuose paskirtis buvo žemės ūkio, kaip ji pavirto į gyvenamąją ? Bet kokia paskirtis gali virsti į bet kokią paskirti, jei tai neprieštarauja bendrojo plano pagrindiniam brėžiniui. Ten kiekvienai zonai būna nurodyta, kokios paskirtys yra galimos. O „padangų gamyklos“ statybą jau riboja kiti įstatymai

"Jei neprieštarauja bendrojo plano pagrindiniam brėžiniui" - na žinome, kad ypač naujas BP labai lankstus šiuo požiūriu, VMS tuo pasirūpino, daugumoje atvejų sklype numato beveik visas įmanomas paskirtis ir dar kad kas nors nesugalvotų kokių nors apribojimų paprastai prie paskirčių pridedama "... ar kita paskirtis". Todėl Vilniuje iš tikrųjų bet kokia paskirtis gali virsti į bet kokią paskirtį, toks jau tas nūdienos "planavimas".

[Obi-Wan Kenobi]

Žemės paskirties sistem a yra absurdas. Arba tiksliau sakant, tai korupcinių rentų šaltinis. Pvz. yra sklypas, didelis, prie Vilniaus. Bet va, paskirtis - žemės ūkio. Paprastam žmogui paskirties keitimas tiek pat realus, kiek jo kelionė su SpaceX. Bet yra kas tai gali "sutvarkyti". Ir čia įvyksta magija, naujos vertės nesukuriama, tiesiog pakeičiamas žemės "pavadinimas", o kaina tos žemės padidėja N kartų. Verslas kaip iš nieko padaryti pinigus. Elonas Muskas rūko (nu žinot ką jis ten rūko) už kampo.
O ten Žirmūnuose, ar teisingai supratau - visuomeninė privataus sklypo žemės paskirtis? Nu čia nežinau kiek parūkyt reikia.

[dr.pienas]

<...> na žinome, kad ypač naujas BP labai lankstus šiuo požiūriu

Ir tai yra teigiamas dalykas. Funkcinis miesto zonavimas yra XX amžiaus atgyvena. Jokiam miestiečiui neturi rūpėti kokia yra sklypo paskirtis, kol tai ne jo nuosavas sklypas. Jam turi rūpėti, kas tame sklype statoma, o tam yra viešinimo procedūros, aplinkosaugą ir higieną nustatantys teisės aktai ir teismai, jei norit. Žinoma, turint butą, kas nenorėtų tiksliai žinoti ką po langais gali pastatyti, bet lygiai taip pat kas nenorėtų, kad vietoje po langais stovinčio pramoninio gargaro atsirastų normali kaiminystė.

O sklypo paskirtį pasikeisti nėra SpaceX, tai atima nemažai laiko ir kainuoja, nes reikia rengti projektą. Įdėjus asmeninį laiką ir pinigus, visiškai adekvatu, kad sklypo rinkos vertė padidėja.

[Creatium]

Na, bet yra logikos teiginyje, kad paskirtys kaip ir neturi prasmės. Jeigu paskirtį galima pasikeisti bet kada ir į bet ką, tai kam jos išvis egzistuoja? Gal tada tikrai geriau griežčiau kontroliuoti kas ir kaip statoma, negu kokia žemės paskirtis?

[dr.pienas]

Na, bet yra logikos teiginyje, kad paskirtys kaip ir neturi prasmės. Jeigu paskirtį galima pasikeisti bet kada ir į bet ką, tai kam jos išvis egzistuoja? Gal tada tikrai geriau griežčiau kontroliuoti kas ir kaip statoma, negu kokia žemės paskirtis?

Truputėlį aktualios informacijos dūmų prasklaidymui:

2. Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į:
1) žemės ūkio paskirties žemę;
2) miškų ūkio paskirties žemę;
3) vandens ūkio paskirties žemę;
4)konservacinės paskirties žemę;
5)kitos paskirties žemę.


1. Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į:

1) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; 2) daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; 3) visuomeninės paskirties teritorijas; 4) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; 5) komercinės paskirties objektų teritorijas; 6) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; 7) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas; 8) rekreacines teritorijas;
9) bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; 10) naudingųjų iškasenų teritorijas; 11) teritorijas krašto apsaugos tikslams; 12) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; 13) teritorijas valstybės sienos apsaugos tikslams; 14) atskirųjų želdynų teritorijas.

Vienas dalykas yra keisti žemės ūkio paskirtį į kitą. Kitas dalykas yra pramonės teritorijos naudojimo būdą keisti į visuomeninės paskirties. Trečias dalykas yra keisti atliekų saugojimo teritorijas į vienbučių. Nėra visai beprasmė sistema.


Atitinkamai bendrasis planas, remdamasis cituojamu žemės įstatymu, nustato kokie būdai yra leidžiami konkrečioje „kitos paskirties“ žemėje. Naujo BP sprendiniai suteikia gana daug laisvės, bet ne 100%, nes žr. aukščiau kokia galimybiu imtis

[Obi-Wan Kenobi]

"O sklypo paskirtį pasikeisti nėra SpaceX, tai atima nemažai laiko ir kainuoja, nes reikia rengti projektą. Įdėjus asmeninį laiką ir pinigus, visiškai adekvatu, kad sklypo rinkos vertė padidėja."

Taigi, yra dirbtinė biurokratinė kliūtis, kurią nugalėti reikia nemažai asmeninio laiko ir pinigų. Pinigai (gerai kad tik skaidriai), laikas eikvojami, o nauja vertė nesukuriama. Tipiška "rent seeking" situacija.
Tik čia reiktų nesustoti. Žemės paskirtis? Gerai! O kaip dėl saulės šviesos paskirties? Juk vieni deginasi paplūdimyje, o va ūkininkai ją naudoja morkoms auginti!
Reikia reglamentuoti! Reikia kontroliuoti, ar pagal paskirtį naudoja.

[Saliamonas]

Ir tai yra teigiamas dalykas. Funkcinis miesto zonavimas yra XX amžiaus atgyvena. Jokiam miestiečiui neturi rūpėti kokia yra sklypo paskirtis, kol tai ne jo nuosavas sklypas. Jam turi rūpėti, kas tame sklype statoma, o tam yra viešinimo procedūros, aplinkosaugą ir higieną nustatantys teisės aktai ir teismai, jei norit. Žinoma, turint butą, kas nenorėtų tiksliai žinoti ką po langais gali pastatyti, bet lygiai taip pat kas nenorėtų, kad vietoje po langais stovinčio pramoninio gargaro atsirastų normali kaiminystė.

O sklypo paskirtį pasikeisti nėra SpaceX, tai atima nemažai laiko ir kainuoja, nes reikia rengti projektą. Įdėjus asmeninį laiką ir pinigus, visiškai adekvatu, kad sklypo rinkos vertė padidėja.

Na, čia jau kalba ne evidence, bet ideologija, tiksliau, laukinių Vakarų arba 90-ųjų laukinio kapitalizmo ideologija (kuri tuose pačiuose vakaruose jau seniai atgyvenusi). Miestietis imdamas BP turi matyti, kas jo kaimynystėje potencialiai gali atsirasti - viešbutis, daugiabutis, prekybos centras, o gal tik mokykla ir darželis. Juk nuo to, kokios paskirties pastatas statomas, priklausys ir teritorijos sutvarkymas, kuris daro l. didelę įtaką kaimynams (automobilių stovėjimo vietos, želdynai, žaidimų aikštelės, insoliacijos ir t.t.). Dabartinis VMS stumiamas BP šios funkcijos visiškai neatlieka, o gyventojai pagal jį paliekami vystytojų "malonei", negali prognozuoti, ne tik kokio tipo pastatas gali iškilti po langais, bet ir kokio aukštingumo/intensyvumo (dėl visokių idiotiškų korupciją legalizuojančių "išimčių", leidžiančių didinti intensyvumą 30 proc. "susitarus" su savivaldybės administracija). Realiai tokio bendrojo "plano" net negalima pavadinti planavimu, nes savivaldybė atsisako vos ne esminio instrumento valdyti teritorijų vystymą, dėl tokių "planavimų" per pastaruosius 20 metų Vilniuje išaugo ne vienas rajonas, kuriame ne tik kad neišvystyta, bet net nepalikta vietos mokykloms, darželiams, žaliosioms zonoms, sporto infrastruktūrai ir kt (Perkūnkiemis, Šiaurės miestelis). Tokie BP ir jų planuotojai yra Vilniaus tragedija ir paminklas korupcijai.

[Sula]

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad kai kurios operacijos su žeme Vilniuje yra SpaceX, o tas pats veiksmas Tauragės savivaldybėje yra gero pusdienio darbas. O įstatymai LR lygtais vienodi.