Klausimai apie statybines medžiagas

[Creatium]

Sveiki,
sukuriu atskirą bendrą temą, kur galbūt naudinga visiems bus klausti ir rasti atsakymus apie įvairias statybines medžiagas.

Sukūriau, nes man aktualu. Turiu klausimą žinantiems. Pas mane plintusai senoviniai, medvaržčiais priveržti prie sienos, o varžtų galvutės užteptos (spėju) medžio glaistu. Ar yra koks nors būdas tą glaistą nutirpdyti/nuvalyti?

[Perfect]

Nugramdyt su peiliu ar atsuktuvu . Apie tirpdymą nesu girdėjęs. Nori plintusus pasikeisti?

[Creatium]

Nugramdyt su peiliu ar atsuktuvu . Apie tirpdymą nesu girdėjęs. Nori plintusus pasikeisti?

Bandžiau kiek pakrapštyt, tai nelabai gavosi, kietas. Su grąžtu gręžti būtų sprendimas, bet su juo neišvalysi, kad galėtum atsukti varžtą.

Noriu po plintusais pratiesti interneto laidus, nes dabar visur sienose tik Coaxial sudėti. Galima lupti iš sienos su visais varžtais, bet biški ne toks švarus darbas.

[Perfect]

Nenoriu klausinėti kam tau vedžioti interneto laidus, bet ar nėra kitų būdų kaip išspręsti problemą? Gal galima atsisakyti laidų vedžiojimo pasirenkant elektros laidais veikiančią interneto ryšio įrangą? http://www.skytech.lt/tinklo-iranga-..._547_550.html?
https://en.wikipedia.org/wiki/Power-line_communication

Kitu atveju - laužtuvas efektyviausias sprendimas. Tik reikia subtiliai dirbti.

[Creatium]

Nenoriu klausinėti kam tau vedžioti interneto laidus, bet ar nėra kitų būdų kaip išspręsti problemą? Gal galima atsisakyti laidų vedžiojimo pasirenkant elektros laidais veikiančią interneto ryšio įrangą? http://www.skytech.lt/tinklo-iranga-..._547_550.html?
https://en.wikipedia.org/wiki/Power-line_communication

Kitu atveju - laužtuvas efektyviausias sprendimas. Tik reikia subtiliai dirbti.

Dabartinis internetas namuose veikia per minėtus Coaxial laidus. Riba - 100 Mbps. Nori didesnio greičio - reikia šviesolaidžio. Būtent pastarąjį ir reikia atsivesti. Kadangi apdailos specifika neleidžia jų kaip nors gražiai paslėpti, tenka galvoti apie pakišimą po plintusais.

P.S. O interneto perdavimą elektros laidais naudoju perdavimui į kitą buto galą

[mki]

Dabar vis dažniau naujų daugiabučių statyboms naudojami gatavi trisluoksnio gelžbetonio ar mūro blokai su šilumos izoliacija viduje. Statytojai gali greičiau statyti, statybų neriboja šaltas oras, nes blokus surenka ne statybų aikštelėje o gamykloje ir atveža gatavus. Bet jei trisluoksnėje konstrukcijoje šilumos izoliacija su laiku butų sugadinta, kaip pakeisti ar atnaujinti? Gelžbetonio (kad ir mūro) juk neardysi ir negriausi ir namo ar buto dalis taip ir liks be šilumos izoliacijos.

[Creatium]

/\ Jeigu ji yra izoliuotai, tai kaip gali būti pažeista?

[mki]

/\ Jeigu ji yra izoliuotai, tai kaip gali būti pažeista?

Idealiomis sąlygom niekaip, nes dažniausiai naudojamas EPS yra labai atsparus, bet jau virš 100 laipsnių temperatūroje EPS traukiasi ir lydosi, taigi užtektų lokalaus, kad ir nedidelio ploto gaisro bute, kambaryje, kad kambarys ir kaimynų kambariai aukščiau ir žemiau palei sieną liktų faktiškai be šilumos izoliacijos.

[SoulMulticast]

Su tuo EPS kaip ir visais stirenais ateityje piesiu paveiksla panasu kaip dabar su azbesto shiferiu. Visur kur papuola kisa ta putplasti siltinimui, nors visi zino, kad stireno (stirolo) junginiai yra kenksmingi ir sukelia vezi. Bet cia tokie mazi kiekiai kad nieko tokio. Tuo labiau gi is isores, tai isvis nieko tokio.
Nors siferis ant stogo irgi is isores. Visiems atrode nesvarbu, kol visgi neirode, kad svarbu.

Visgi galvoju tai tesis iki tol kol dauguma namu nebus apsiltinta putplasciu, o paskui dasiprotes.
Yra siuolaikine medziaga - poliuretanas (PIR paneles), kuris kelis kart brangesnis, bet nekenksmingas, maziau degus, plonesnis ir turi geresnes savybes.
Idomu ar yra Vilniuje nors vienas daugiabucio projektas, kuris ji naudojo?

[mki]

Visgi galvoju tai tesis iki tol kol dauguma namu nebus apsiltinta putplasciu, o paskui dasiprotes.

Ilgalaikių pasekmių nežinom, nes čia tik neseniai visai palyginus imta masiškai naudoti dėl A klasės energetinio efektyvumo reikalavimo.

[mki]

..
Yra siuolaikine medziaga - poliuretanas (PIR paneles), kuris kelis kart brangesnis, bet nekenksmingas, maziau degus, plonesnis ir turi geresnes savybes.

čia šitas? https://www.finnfoam.lt/produktai/ff...pecifikacijos/

Jei taip, tai nematau pagrindo rašyti kad PIR mažiau degus už EPS, nes nurodyta degumo euroklasė ta pati kaip ir putplasčio - E, t.y. nieko gero, žemiau tik F (nesertifikuota).

[SoulMulticast]

čia šitas? https://www.finnfoam.lt/produktai/ff...pecifikacijos/

Jei taip, tai nematau pagrindo rašyti kad PIR mažiau degus už EPS, nes nurodyta degumo euroklasė ta pati kaip ir putplasčio - E, t.y. nieko gero, žemiau tik F (nesertifikuota).

skirtumas tas, kad
PIR generates little or no smoke, does not melt or drip. In fact PIR insulation is equal to non flammable insulation materials (such as mineral wool) in its end use application.

O kokie junginiai issiskyria i ora degant polistirolo panelem tik lieka speliot. Mano matytuose video isdegant jis beveik "dingsta", t.y. pereina i dumus, galbut ir nelabai juodus ir matomus, bet sudetis tai manau aisku kokia.

Cia aprasytas tikras ivykis, kuris net nezinau.. net nesitiki, kad galejo egzistuot, tiek smagiai viskas aprasyta:

Fires under EPS panel ceilings spread very rapidly, the fire spreads across the ceiling as the panels progressively delaminate and the EPS melts and vapourises to fuel

Zodziu buvo gaisras ir viskas kas buvo padengta EPS panelem isdege ir issilyde, o kas buvo padengta PIR liko nepaliesta

The fire burnt up to the PIR wall but did not penetrate, the PIR section was left largely intact.

https://www.zurich.com.au/content/in...anel-fire.html

[mki]

In fact PIR insulation is equal to non flammable insulation materials (such as mineral wool) in its end use application.

Vertinant medžiagų degumą reikėtų apskritai vengti žodžių, kurie neparemti oficialiais sertifikatais. Visoje ES galioja vieninga medžiagų degumo klasifikacija, o naudojamos statybinės medžiagos turi būti sertifikuojamos atliekant standartizuotą bandymą pas oficialų nepriklausomą bandytoją. Būtent šioje vietoje baigiasi žodžiai ir prasideda oficialūs faktai ir skaičiai. E klasė yra E klasė ir jei kas nors pasakoja ir įrodinėja kad jų produkto degumo klasė "faktiškai" arba "beveik" atitinka A arba B klasę, bet sertifikate matome E klasę, tai nerimta. Tai tiesiog šnipštas ir oro gūsis.

Čia tas pats jei perkant namą pardavėjas aiškintų kad namas "faktiškai" atitinka A energetinio naudingumo klasę, o paprašius galiojančio energetinio naudingumo sertifikato pateiktų net ne B, o C, D arba E. Sakyčiau Wtf...Na tada imtų aiškinti kad sertifikuoti oficialiai negali dėl kažkokių biurokratinių priežasčių ir kad tai "visai nesvarbu", na toliau paaiškėtų kad namo paskirtis išvis negyvenamoji... na kaip sako rusai, karočė

[SoulMulticast]

Is tikruju, ziurim ne FF (Finfoam), o kazkoki gamintoja Inspire, raso:

INSPIRE® PIR product range according to EN 13501-1 is:
- B s2 d0 for panels with standard assembly (EN 13823)
- B s1 d0 possible for panels with alternative assembly (EN 13823)
- E on naked foam (EN ISO 11925-2)

Syboned Ems-isolier® panels:
PIR reaction to fire B-s2, d0; in accordance with EN 13501-1

na ir guglinant toliau pastebiu kad daugumos yra B-s2, d0, ka reiskia kad atliekant bandyma - neuzsiliepsnoja, nezymiai palaiko degima gaisro metu, s2- vidutinis susidaranciu dumu srautas, d0 - liepsnojanciu laseliu nebuna.

Tai cia yra kalbama apie siltinimo paneles (kurias ir reiketu naudot). Kadangi nurodytoje FF nuorodoje buvo faktiskai gryna puta, gaunasi kad pati ji visgi degi.

[mki]

Tai cia yra kalbama apie siltinimo paneles (kurias ir reiketu naudot). Kadangi nurodytoje FF nuorodoje buvo faktiskai gryna puta, gaunasi kad pati ji visgi degi.

B klasė apibūdina ne šiltinimo medžiagos, o visos konstrukcijos degumą, kai šiltinimo medžiaga (EPS, PIR) fasado išorėje padengiama plonu tinko sluoksniu (tinkuojamas fasadas) arba klinkerio plytelėmis, kuriuos uždengia termoizoliaciją ir tokiu būdu "laiduoja" aukštesnę degumo klasę visai konstrukcijai. Pati šiltinimo medžiaga ar tai EPS ar PIR ar gryna ar supjaustyta panelemis ar grežinėliais lieka E degumo klasės ir saugok Dieve, jei dėl tinkuotojų aplaidumo ar izoliacijos tvirtinimo broko ar dėl prastos tinko mišinio sudėties ar dėl aukštos temperatūros ir deformacijos gaisro metu nubyrės arba kitaip bus pažeistas išorinis tinko sluoksnis arba plytelės ir ugnis pasieks izoliaciją... Tada gali būti Londonas.

[mki]

Tai cia yra kalbama apie siltinimo paneles (kurias ir reiketu naudot). Kadangi nurodytoje FF nuorodoje buvo faktiskai gryna puta, gaunasi kad pati ji visgi degi.

Pažiūrėjau ems-isolier panelės. Iš tikrųjų jos skirtos naudoti išorėje ir jos jau padengtos kažkokiu apsauginiu ir įvairias spalvines gamas turinčios nedegios medžiagos sluoksniu, todėl šiltinant fasadą papildomai tinkuoti ar klijuoti plytelių nereikia. Bet tai nekeičia konstrukcijos esmės - E degumo klasės EPS arba PIR blokai padengti plonu nedegios medžiagos sluoksniu. Ta medžiaga gali būti tinkas, plytelės, kažkokia skarda ar lakštas, kaip ems-isolier atveju. Bet kuriuo atveju po plonu kelių mm nedegios medžiagos sluoksniu lieka keliolika cm E degumo klasės izoliacijos.

[mki]

https://www.15min.lt/verslas/naujien...os-973-1084384

Bet tai koks nenugalimas noras taupyti ir pastatus dengti degiomis medžiagomis... Anksčiau buvo tiesiog MŪRAS, o dabar ant jo tiek visokio šė lipdoma. Anksčiau visada maniau kad nauji pastatai iš išorės yra mūras, po to sužinojau kad tai tik plonas tinko sluoksnis..

[digital]

Pasirodo rimtai užsiimta tikrinimais - labai gerai:

Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelis-darželis, kaip paaiškėjo, taip pat padengtas E klasės plokštėmis, nors dokumentai rodo, kad jos nedegios – B klasės.
Darželio rekonstrukcijos projektą atliko bendrovė „Simper“. Jos pateiktame projekte rašoma, kad naudojamos plokštės yra ne žemesnio kaip A klasės gaisringumo.
Bandymams šių metų rugpjūtį buvo nuimta plokštė. Kaip paaiškėjo, ji taip pat pagaminta Kinijoje, o ją darželiui pateikė mažoji bendrija „Heatpliusas“.
15min turimoje plokštės atitikties deklaracijoje rašoma, kad ji atitinka visus keliavimus reikalavimus.
Beje, plokštės dar 2011 m. buvo išbandytos PAGD Gaisrinių tyrimų centre – ten, kur dabar paaiškėjo, kad jos neatitinka nurodytos klasės.
Analogiška situacija – ir Alytaus profesinio rengimo centre, kur, kaip paaiškėjo, plokštės taip pat neatitinka nurodytos degumo klasės.

Iš 15 komisijos atrinktų pastatų pirminius bandymus sutiko atlikti 10 pastatų savininkų, o 5 – nesutiko. Atsisakę tyrimui nulupti plokštes – privačių pastatų savininkai, biurų pastatų, parduotuvių savininkai. Pavyzdžiui, Komisija paprašė UAB „Rivonos“, kuri valdo „Norfos“ prekybos tinklą, suteikti trijų pastatų plokštes bandymams. Tačiau savininkai nesutiko.

Taip pat ugniagesiai kreipėsi ir į Verslo centro „Premium“ Sporto gatvėje bei „City“ Žalgirio gatvėje Vilniuje, savininkus. Tačiau jie atsisakė bendradarbiauti motyvuodami, kad plokščių nulupti negali ir pastato neardys.

[mki]

Už tokias aferas turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė

[Al1]

O savininkams taip pat baudžiamoji atsakomybė, jei neleidžia patikrinti.