NT rinka Vilniuje (2013 -...)

[mantasm]

Pakalnis vienos prezentacijos metu yra minėjęs, kad reikalavimai neleidžia statyt normalaus kvartalinio užstatymo su vidiniais kiemais. Kiek tame tiesos - nežinau, nes nesu specialistas, bet nematau priežasties kodėl turėjo meluoti.

Kas svarbiau - padorus kiekis dienos šviesos (= žmonių sveikata) ar „normalus“ kvartalinis užstatymas pagal kažkieno fantazijas?

Jei neišeina užtikrinti insoliacijos - gal nereikia statyti mega daugiaaukščių su vidiniais kiemais honkongo-maskvos stilium? Vakarų europoje dažnai tas kvartalinis užstatymas būna mažaaukščiais pastatais kuriuose lengviau užtikrinti apšviestumą pirmuose aukštuose.

Kažkada iš įdomumo buvau susiradęs tuos insoliacijos reikalavimus. Kažkaip nepasirodė insoliacijos reikalavimai labai pertekliniai.

Vaikų žaidimų aikšteles statytojai galėtų būti įpareigoti įrengti artimiausiame parke/skvere, jeigu jo nėra - įrengti jį, o jeigu jau yra - atnaujinti ir/arba papildyti.

Aha, paskaičiuotų tiesia linija ant žemėlapio, px, kad visur tvoros, gatvės be perėjų ir t.t. ir ratais kvadratais eit kokį kilometrą. Šiaip ar taip aikštelės vietoje būtų arba nieko, arba kažkoks suoliukas. Geriausiu atveju porą papildomų parkingo vietų įpaišytų

[MedinisStrazdas]

Komentaras tai iš šablono su nuliu konteksto: kaip galima gadinti gyvenimo kokybę aplinkiniams, kai ten kol kas nėra kitų daugiabučių? Apie kokius mistinius gyvenimo kokybės standartus kalbame, kurių neatitinka daugiabutis savo kainos kategorijoje? Ir užsidirbs ne tik vystytojai, būsto pirkėjai gali už prieinamą kainą apsigyventi vietoje iš kurios labai didelė dalis miesto centro pasiekiama pėsčiomis, parodyk man kitą Vakarų miestą kur tai yra įmanoma, tada kalbėk apie gyvenimo kokybę.

Tai kad ne daugiabutis, o svečių namai. Kadangi svečių namai, nereikia atitikti būtų standartų. Tada parduodi svečių namų kambarius kaip butus ir vuolia, viskas ką TIME aprašė.

[Aleksio]

Kas svarbiau - padorus kiekis dienos šviesos (= žmonių sveikata)

Žmogaus organizmui yra visiškai tas pats - naturali šviesa ar dirbtinė, bet žmogaus piniginei naturali šviesa yra patrauklesnė.

[mantasm]

Žmogaus organizmui yra visiškai tas pats - naturali šviesa ar dirbtinė, bet žmogaus piniginei naturali šviesa yra patrauklesnė.

Pilno spektro lemputės nėra pigus malonumas. Nors ir tas vargu ar 100% atstoja natūralią šviesą. Nors jei augalam tinka, gal ir žmogui pusė velnio.

[VLR]

Komentaras tai iš šablono su nuliu konteksto: kaip galima gadinti gyvenimo kokybę aplinkiniams, kai ten kol kas nėra kitų daugiabučių? Apie kokius mistinius gyvenimo kokybės standartus kalbame, kurių neatitinka daugiabutis savo kainos kategorijoje? Ir užsidirbs ne tik vystytojai, būsto pirkėjai gali už prieinamą kainą apsigyventi vietoje iš kurios labai didelė dalis miesto centro pasiekiama pėsčiomis, parodyk man kitą Vakarų miestą kur tai yra įmanoma, tada kalbėk apie gyvenimo kokybę.

Paėmiau kelis atsitiktinius, daugmaž panašaus dydžio miestus į Vilnių vakarų Europoje (šaltinis: Numbeo):

Vilnius
Alga po mokesčių/mėn: 1,156.44 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 3,658.69 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,32 kv/m)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 2,412.50 (viena vidutinė alga nuperka 0,48 kv/m)

Dusseldorf
Alga po mokesčių/mėn: 3,348.00 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 7,300.00 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,46 kv/m - 43% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 5,437.50 (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,62 kv/m - 29% daugiau nei Vilniuje)

Gothenburg
Alga po mokesčių/mėn: 2,852.50 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 6,183.70 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,46 kv/m - 43% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 4,034.30 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,71 kv/m - 48% daugiau nei Vilniuje)

Antwerp
Alga po mokesčių/mėn: 2,431.11 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 3,050,00 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,80 kv/m - 150% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 2,216.62 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 1,1 kv/m - 129% daugiau nei Vilniuje)


Reiktų pridėti ir tai, kad:
- miestuose yra žymiai geresnė nekilnojamojo turto kokybė - Vilniaus didžiąją dalį nekilnojamojo turto sudaro neprižiūrėti, daugiausiai sovietų laikų pastatai, ten pagrinde dominuoja mažaaukštė statyba su gera architektūra, privačiais kiemeliais ir kt.
- šie vakarų miestai turi gerai suformuotus centrus, tad centre gyvenimas yra žymiai gyvesnis ir vertingesnis žmonėms, kuriems patinka centras - Vilniaus centre gyvenant negali išsiversti nevažiuodamas iš jo (esu gyvenęs centre vakaruose ir Vilniuje ir žinau puikiai skirtumus)
- šių miestų užmiesčiai yra integruoti geru bėginiu transportu ilgiems atstumams tad iš jų lengva patekti į centrą bei į bet kurią miesto dalį, kai Vilniuje VT yra visiškai nekonkurencingas ir nenaudotinas

Apskritai tai man keista kartais šiame forume skaityti sovietinio stiliaus "džiaukis savo daktariška dešra, nes vakaruose iš bado žudo mažus vaikus ir juos valgo pusryčiams" stiliaus kliedesių.

[ttttt]

Reiktų pridėti ir tai, kad:
- miestuose yra žymiai geresnė nekilnojamojo turto kokybė - Vilniaus didžiąją dalį nekilnojamojo turto sudaro neprižiūrėti, daugiausiai sovietų laikų pastatai, ten pagrinde dominuoja mažaaukštė statyba su gera architektūra, privačiais kiemeliais ir kt.
- šie vakarų miestai turi gerai suformuotus centrus, tad centre gyvenimas yra žymiai gyvesnis ir vertingesnis žmonėms, kuriems patinka centras - Vilniaus centre gyvenant negali išsiversti nevažiuodamas iš jo (esu gyvenęs centre vakaruose ir Vilniuje ir žinau puikiai skirtumus)
- šių miestų užmiesčiai yra integruoti geru bėginiu transportu ilgiems atstumams tad iš jų lengva patekti į centrą bei į bet kurią miesto dalį, kai Vilniuje VT yra visiškai nekonkurencingas ir nenaudotinas

Dar ko reiktų nepamiršti, tai kad absoliučioje daugumoje atvejų jūsų paminėtos Vakarų miestų kv/m kainos yra butų su pilna apdaila, o Vilniuje kv/m kainos dar reiktų pliusuoti viso buto įrengimą, nes ta kaina Vilniuje be default reikškia plykas sienas, grindis ir lubas.

[Horn]

Kas svarbiau - padorus kiekis dienos šviesos (= žmonių sveikata) ar „normalus“ kvartalinis užstatymas pagal kažkieno fantazijas?

Jei neišeina užtikrinti insoliacijos - gal nereikia statyti mega daugiaaukščių su vidiniais kiemais honkongo-maskvos stilium? Vakarų europoje dažnai tas kvartalinis užstatymas būna mažaaukščiais pastatais kuriuose lengviau užtikrinti apšviestumą pirmuose aukštuose.

Bet Europos miestuose visur rasime pilną perimetrinį užstatymą ir centrinėje dalyje daugumoje miestų aš matau dar didesnė aukštingumą (7-8 aukštus), nei pvz Šnipiškėse arba šiuo atveju Naujamiestyje. Tai ar LT insoliacijos reikalavimai aukštesni ar EU nekreipia dėmesio į žmonių sveikatą?
Laukiu viso kvartalo pabaigos projekte Naujasis skansenas, bet žiūrint į projektą tie atskiri pastatai su dideliais tarpais tarp jų man neatrodo šiuolaikinis gyventojams patogus sprendimas. Kadangi perimetru atsiranda nelabai naudojami tarpai, tai vidiniam kieme vietoj erdvės gyventojams atsiranda pastatai ir kiemo beveik nelieka. Aš net perimetriniu užstatymu vargiai galiu pavadiniti ir panašiau į laisvą užstatymą kaip kokiose Viršuliškėse.
Kaip visada visur yra savi pliusai, savi minusai.

[Lettered]

Paėmiau kelis atsitiktinius, daugmaž panašaus dydžio miestus į Vilnių vakarų Europoje (šaltinis: Numbeo):

Vilnius
Alga po mokesčių/mėn: 1,156.44 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 3,658.69 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,32 kv/m)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 2,412.50 (viena vidutinė alga nuperka 0,48 kv/m)

Dusseldorf
Alga po mokesčių/mėn: 3,348.00 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 7,300.00 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,46 kv/m - 43% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 5,437.50 (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,62 kv/m - 29% daugiau nei Vilniuje)

Gothenburg
Alga po mokesčių/mėn: 2,852.50 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 6,183.70 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,46 kv/m - 43% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 4,034.30 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,71 kv/m - 48% daugiau nei Vilniuje)

Antwerp
Alga po mokesčių/mėn: 2,431.11 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 3,050,00 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,80 kv/m - 150% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 2,216.62 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 1,1 kv/m - 129% daugiau nei Vilniuje)


Reiktų pridėti ir tai, kad:
- miestuose yra žymiai geresnė nekilnojamojo turto kokybė - Vilniaus didžiąją dalį nekilnojamojo turto sudaro neprižiūrėti, daugiausiai sovietų laikų pastatai, ten pagrinde dominuoja mažaaukštė statyba su gera architektūra, privačiais kiemeliais ir kt.
- šie vakarų miestai turi gerai suformuotus centrus, tad centre gyvenimas yra žymiai gyvesnis ir vertingesnis žmonėms, kuriems patinka centras - Vilniaus centre gyvenant negali išsiversti nevažiuodamas iš jo (esu gyvenęs centre vakaruose ir Vilniuje ir žinau puikiai skirtumus)
- šių miestų užmiesčiai yra integruoti geru bėginiu transportu ilgiems atstumams tad iš jų lengva patekti į centrą bei į bet kurią miesto dalį, kai Vilniuje VT yra visiškai nekonkurencingas ir nenaudotinas

Apskritai tai man keista kartais šiame forume skaityti sovietinio stiliaus "džiaukis savo daktariška dešra, nes vakaruose iš bado žudo mažus vaikus ir juos valgo pusryčiams" stiliaus kliedesių.

Sostines reiktų lyginti su sostinėmis, o antrus miestus su antrais, t.y. Vilnių palyginus su Stokholmu, Kopenhaga, o Kauną su Gotebergu, Diuseldorfu. Taip pat ir pajamas reiktų lyginti su realiomis visomis pajamomis, ne tik algomis ant popieriaus.

[mantasm]

Bet Europos miestuose visur rasime pilną perimetrinį užstatymą ir centrinėje dalyje daugumoje miestų aš matau dar didesnė aukštingumą (7-8 aukštus), nei pvz Šnipiškėse arba šiuo atveju Naujamiestyje. Tai ar LT insoliacijos reikalavimai aukštesni ar EU nekreipia dėmesio į žmonių sveikatą?
Laukiu viso kvartalo pabaigos projekte Naujasis skansenas, bet žiūrint į projektą tie atskiri pastatai su dideliais tarpais tarp jų man neatrodo šiuolaikinis gyventojams patogus sprendimas. Kadangi perimetru atsiranda nelabai naudojami tarpai, tai vidiniam kieme vietoj erdvės gyventojams atsiranda pastatai ir kiemo beveik nelieka. Aš net perimetriniu užstatymu vargiai galiu pavadiniti ir panašiau į laisvą užstatymą kaip kokiose Viršuliškėse.
Kaip visada visur yra savi pliusai, savi minusai.

Kokia dalis to statoma naujai ir kokia likus nuo senesnių laikų? Industrializacijos laikų sutankinta statyba vakarų didmiesčiuose ir buvo veiksnys kuris lėmė modernius statybų reikalavimus.

Arba gal kaip su butų išplanavimu. Vakaruose arba rankos tiesesnės, arba poros procentų pelningumo ne taip gaila. Tai gal ir pas mus tiesiog nesigauna suderinti perimetrinio užstatymo su insoliacija norint išspausti maksimalų kiekį kvadratų pardavimui.

P.S. teko AirBNB nuomotis butuką tokiam jaukiam kvartaliniam užstatyme Berlyne. Rodos buvo 2 aukštas iš 8 jei ne daugiau. Su langais į vidinį kiemą. Truputi depresyvu kvadratinė saulė kurią matai tik tinkamu kampu užvertęs galvą. Ir čia vasarą. Žiemą spėju išvis liūdesiukas.

[VLR]

Sostines reiktų lyginti su sostinėmis, o antrus miestus su antrais, t.y. Vilnių palyginus su Stokholmu, Kopenhaga, o Kauną su Gotebergu, Diuseldorfu. Taip pat ir pajamas reiktų lyginti su realiomis visomis pajamomis, ne tik algomis ant popieriaus.

Toks Dusseldorf yra 10 milijonų žmonių turinčios turtingiausios Vokietijos žemės ir ekonomikos variklio North Rhine-Westphalia sostinė. Šios žemės BVP yra 733 milijardai eurų, t,y, jis yra daugiau nei 10 kartų didesnis nei Lietuvos. Buvimas tokios žemės sostine yra, turbūt, bent kokių 150 kartų svarbiau nei buvimas Lietuvos sostine. Apskritai tai jei mes ieškotume panašaus dydžio, panašaus tankio į Vilniaus šalies sostinės vakarų Europoje, jos paprasčiausiai nėra, kas ir palieka vietos tokiam 'vartymuisi iš gaidžio'.

Beje, dėl įdomumo - tas "sostines reikia lyginti su sostinėmis" galioja ir kalbant apie viešąjį transportą ar tada jau reikia lyginti su panašaus dydžio miestais? Gal palyginam Vilniaus autobusus su Kopenhagos metro irgi?

[Lettered]

Toks Dusseldorf yra 10 milijonų žmonių turinčios turtingiausios Vokietijos žemės ir ekonomikos variklio North Rhine-Westphalia sostinė. Šios žemės BVP yra 733 milijardai eurų, t,y, jis yra daugiau nei 10 kartų didesnis nei Lietuvos. Buvimas tokios žemės sostine yra, turbūt, bent kokių 150 kartų svarbiau nei buvimas Lietuvos sostine. Apskritai tai jei mes ieškotume panašaus dydžio, panašaus tankio į Vilniaus šalies sostinės vakarų Europoje, jos paprasčiausiai nėra, kas ir palieka vietos tokiam 'vartymuisi iš gaidžio'.

Beje, dėl įdomumo - tas "sostines reikia lyginti su sostinėmis" galioja ir kalbant apie viešąjį transportą ar tada jau reikia lyginti su panašaus dydžio miestais? Gal palyginam Vilniaus autobusus su Kopenhagos metro irgi?

Niekas ir nesako, kad Vilniaus sovietiniai daugiabučiai lygu Kopenhagos tų laikų daugiabučiams ar kad Vilniaus autobusai lygu Stokholmo ar Kopenhagos metro, bet galvos pamesti lyginant irgi nereikia. Vilniuje šalia centro naują gerai įrengtą butą su parkavimo vieta, sandėliuku po namu garaže gali nepalyginamai lengviau įpirkti gali nei kur nors Stokholme ar Kopenhagoje.

[mantasm]

Niekas ir nesako, kad Vilniaus sovietiniai daugiabučiai lygu Kopenhagos tų laikų daugiabučiams ar kad Vilniaus autobusai lygu Stokholmo ar Kopenhagos metro, bet galvos pamesti lyginant irgi nereikia. Vilniuje šalia centro naują gerai įrengtą butą su parkavimo vieta, sandėliuku po namu garaže gali nepalyginamai lengviau įpirkti gali nei kur nors Stokholme ar Kopenhagoje.

Su programeriniu atlyginimu - lengviau. Su vidutiniu? Klausimas.

[VLR]

Niekas ir nesako, kad Vilniaus sovietiniai daugiabučiai lygu Kopenhagos tų laikų daugiabučiams ar kad Vilniaus autobusai lygu Stokholmo ar Kopenhagos metro, bet galvos pamesti lyginant irgi nereikia.

Tai gal dar palyginam, kur lengviau nusipirkti sandeliuką, ar Balbieriškyje ar Paryžiuje? Lyginu panašaus dydžio miestus.

Vilniuje šalia centro naują gerai įrengtą butą su parkavimo vieta, sandėliuku po namu garaže gali nepalyginamai lengviau įpirkti gali nei kur nors Stokholme ar Kopenhagoje.

Aš rašau postus su nuorodomis ir šaltiniais, o jūs ant manęs pilate kažkokius nekonkrečius skiedalus

Kalbant apie sostines - iš to paties šaltinio (tingiu rašyti skaičiavimus)

Oslo
Viena vidutinė mėnesinė alga perka 0,38 kv/m miesto centre (+18%) ir 0,51 už miestocentro (+6%)

Kopenhaga
0,46 miesto centre (+43%) ir 0,69 už miesto centro (+43%)

Helsinkis
0,29 miesto centre (-9%) ir 0,57 už miesto centro (+19%)

Stockholm
0,29 miesto centre (-9%) ir 0,52 už miesto centro (+8%)

Taigi Helsinkio ir Stockholmo centre yra truputį sunkiau nusipirkti vieną kvadratą vidutiniam vietiniui gyventojui (dėl jų gerokai didesnės populiacijos ir gerokai geriau suformuoto centro). Visur kitur - pigiau.

[Kristisz]

Yra skaičiai, bet yra ir subjektyvesnių vertinimų, tam ir yra forumas apie juos diskutuoti. Kitu atveju tai kam išvis diskutuoti, pasidalinam kartą į mėnesį atnaujintą statistiką, visi kartu pritariam kad dar vis gyvenam šūdinai, ir toliau grįžtam į kasdienę depresiją iki sekančio statistikos aptarimo.

O subjektyviai:
- Vilniuje vidutinis atlyginimas yra labiau apatinė riba to ką gauna jaunas žmogus pradėjęs dirbti tarptautinėje kompanijoje po mokslų, didžioji dalis žmonių (turintys iki 10 metų darbo stažą) tarptautinėse kompanijose gauna 1.5-3 vidutinius atlyginimus, o programuotojai ir 3-6 vidutinius atlyginimus. Vakaruose jauni žmonės dažniausiai uždirba žemiau ar apie vidurkį, atvirkščiai nei Lietuvoje didesnius atlyginimus gauna žmonės vėlesnėje karjeros pusėje.
- Kvadrato kaina dar ne viską pasako, nes butą perki ne kvadratais, o tokį, koks yra rinkoje. Vakaruose užstatytuose miestų centruose senesniuose pastatuose butai dažnai yra didesni, tad nepaisant santykinai nedidelės kvadrato kainos patys butai yra vis tiek sunkiau įperkami (nes esi priverstas pirkti didesnio ploto).
- Lietuvoje praktiškai neegzistuoja NT mokesčiai, kai užsienyje dažnai yra tiek visuotiniai NT mokesčiai, tiek namo bendrijos mokesčiai (pvz Švedijoje), kurie gali nemažai prisidėti prie bendros mėnesinės būsto kainos.

Sumoje gali su paskola nusipirkti ir įsirengti mažą naujos statybos butą miesto centre ir viską nesunkiai pasiekti pėsčiomis, ir tavo išlaidos būstui į mėnesį sieks kokius 500 eur, tad tai yra įperkama net su vidutiniu atlyginimu ir kalbant apie jaunus darbuotojus, labai konkurencinga Vakarų Europos kontekste.

Dėl to ir noriu kad greičiau užsistatytų ir tankėtų Naujamiestis su panašaus tipo projektais kad kainos per daug neužkiltų ir kad miesto gyventojų kiekis augtų tokioje vietoje, kur miestui reikia dėti žymiai mažiau investicijų kad tuos žmones įtraukti į darbo ir komercijos rinką.

[VLR]

Yra skaičiai, bet yra ir subjektyvesnių vertinimų, tam ir yra forumas apie juos diskutuoti. Kitu atveju tai kam išvis diskutuoti, pasidalinam kartą į mėnesį atnaujintą statistiką, visi kartu pritariam kad dar vis gyvenam šūdinai, ir toliau grįžtam į kasdienę depresiją iki sekančio statistikos aptarimo.

O subjektyviai:
- Vilniuje vidutinis atlyginimas yra labiau apatinė riba to ką gauna jaunas žmogus pradėjęs dirbti tarptautinėje kompanijoje po mokslų, didžioji dalis žmonių (turintys iki 10 metų darbo stažą) tarptautinėse kompanijose gauna 1.5-3 vidutinius atlyginimus, o programuotojai ir 3-6 vidutinius atlyginimus. Vakaruose jauni žmonės dažniausiai uždirba žemiau ar apie vidurkį, atvirkščiai nei Lietuvoje didesnius atlyginimus gauna žmonės vėlesnėje karjeros pusėje.
- Kvadrato kaina dar ne viską pasako, nes butą perki ne kvadratais, o tokį, koks yra rinkoje. Vakaruose užstatytuose miestų centruose senesniuose pastatuose butai dažnai yra didesni, tad nepaisant santykinai nedidelės kvadrato kainos patys butai yra vis tiek sunkiau įperkami (nes esi priverstas pirkti didesnio ploto).
- Lietuvoje praktiškai neegzistuoja NT mokesčiai, kai užsienyje dažnai yra tiek visuotiniai NT mokesčiai, tiek namo bendrijos mokesčiai (pvz Švedijoje), kurie gali nemažai prisidėti prie bendros mėnesinės būsto kainos.

Sumoje gali su paskola nusipirkti ir įsirengti mažą naujos statybos butą miesto centre ir viską nesunkiai pasiekti pėsčiomis, ir tavo išlaidos būstui į mėnesį sieks kokius 500 eur, tad tai yra įperkama net su vidutiniu atlyginimu ir kalbant apie jaunus darbuotojus, labai konkurencinga Vakarų Europos kontekste.

Dėl to ir noriu kad greičiau užsistatytų ir tankėtų Naujamiestis su panašaus tipo projektais kad kainos per daug neužkiltų ir kad miesto gyventojų kiekis augtų tokioje vietoje, kur miestui reikia dėti žymiai mažiau investicijų kad tuos žmones įtraukti į darbo ir komercijos rinką.

Skaičiai yra tam, kad nebūtų daromi nepagrįsti teiginiai. Sakot, kad Vilniuje yra žmonių, kurie, uždirbdami gerokai daugiau nei miesto vidurkis, gali sau leisti nusipirkti butus miesto centre. Lygiai taip pat, Antverpene yra žmonių, kurie uždirba kelis kartus daugiau nei miesto vidurkis (t.y. apie 7000-8000 EUR), ir jie žymiai lengviau gali nusipirkti butą miesto centre, nes 1 kvadratinis metras ten kainuoja PIGIAU nei Vilniuje. Tad apie ką mes čia kalbame Nesuprantu aš leidimosi į tokius tangentus, kažkoks vandens drumstimas. Vilniaus NT nėra lengvai įperkamas vidutiniam vilniečiui lyginant su vakarų Europa, tai yra faktas, nematau čia vietos kažkokiems išvedžiojimams.

[Obi-Wan Kenobi]

Sostines reiktų lyginti su sostinėmis, o antrus miestus su antrais, t.y. Vilnių palyginus su Stokholmu, Kopenhaga, o Kauną su Gotebergu, Diuseldorfu. Taip pat ir pajamas reiktų lyginti su realiomis visomis pajamomis, ne tik algomis ant popieriaus.

Kauną lyginti su Diuseldorfu? Kaip tik vakar buvau Kaune, kaip buvo subinė, taip ir liko. Labiau depresyvaus ir nudrožto miesto dar reikia gerai paieškoti.

[Creatium]

Kažin, o Swedbank būstinės valdytojams sakė kas nors, kiek jiems kainuoja to medinio fasado priežiūra?

[TIME]

Bet Europos miestuose visur rasime pilną perimetrinį užstatymą ir centrinėje dalyje daugumoje miestų aš matau dar didesnė aukštingumą (7-8 aukštus), nei pvz Šnipiškėse arba šiuo atveju Naujamiestyje. Tai ar LT insoliacijos reikalavimai aukštesni ar EU nekreipia dėmesio į žmonių sveikatą?
Laukiu viso kvartalo pabaigos projekte Naujasis skansenas, bet žiūrint į projektą tie atskiri pastatai su dideliais tarpais tarp jų man neatrodo šiuolaikinis gyventojams patogus sprendimas. Kadangi perimetru atsiranda nelabai naudojami tarpai, tai vidiniam kieme vietoj erdvės gyventojams atsiranda pastatai ir kiemo beveik nelieka. Aš net perimetriniu užstatymu vargiai galiu pavadiniti ir panašiau į laisvą užstatymą kaip kokiose Viršuliškėse.
Kaip visada visur yra savi pliusai, savi minusai.

7-8 aukstu namai nebent vyrauja super dideliuose didmiesciuose, kur labai truksta vietos. Kalbu apie Paryziu, Roma ar Milana. Aisku, yra isimciu, pvz Roterdamas. Bet daugumoje vietu - Briuselyje, Amsterdame, Nicoje, Vienoje vyrauja 3-5 aukstu namai, nes jie suteikia zymiai didesne gyvenimo kokybe. Taip, daugiaauksciu bustu irgi yra, bet jie dazniausiai yra social housing, suteikiantys kita privaluma - affordable housing visiems.

Del atlyginimu, jie vidutiniskai 3x mazesni nei Vakaru valstybese. Tiesa, kuo aukstesniame karjeros laiptelyje, jie tampa mazesni del didziules pajamu nelygybes Lietuvoje ir progresiniu mokesciu nebuvimo. Bet kai net minimali alga Vakaru Europos valstybese gerokai didesne uz "super preztizini" vidutini atlyginima Vilniuje, tai net neverta giliau gilintis, ieskant isimciu (o ju yra- verslininkams ar "individualiai dirbantiems" Lietuvoje mokesciai ypac mazi, tad kokie "ant saves dirbantys" konsultantai ar grafikos dizaineriai gali uzdirbti ir daugiau)

[ttttt]

Aš rašau postus su nuorodomis ir šaltiniais, o jūs ant manęs pilate kažkokius nekonkrečius skiedalus

Nešvaistykit savo laiko, praeitą kartą kai diskutavome šita tema žmogus nematė skirtumo tarp Vilkpėdės ir Šnipiškių, aiškino, kad medžiagų ir darbo kainos Lietuvoje ir Danijoje/Švedijoje nelabai ir skiriasi, o IT specialistai Lietuvoje šiaip gauna ne ką daugiau nei statybininkai

[SoulMulticast]

Prie temos noreciau pridurti, kad Lietuvoje vyrauja atlyginimu nelygybe. IT'shnikai ir siaip siauresni specialistai gauna kelis vidutinius, o labai didelis darbuotoju sluoksnis negali islipti is 1500 netto lubu "balos".
Tuo tarpu vakaru salyse kur tu bedirbtum, ar logistu ar med sesele ar klientu aptarnavime ar gaisrininku - greiciausiai tavo atlyginimas bus toks pats kaip ir middle IT'shniku ir artimas butent tam vidurkiui. Taigi visa ekonomika yra labiau diversifikuota ir sakyciau atsparesne.