Parašė mantasm
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
NT rinka Vilniuje (2013 -...)
Collapse
X
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Mažiausias butas, kuriame teko gyventi, buvo 22 kv, ir tilpo tiek dviratis, tiek visi reikalingi daiktai, kažko atsisakyti dėl per mažo ploto nereikėjo. Tai gerai suprojektavus baldus manau galima gyventi ir 18 kv. bute.
Comment
-
Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimąAntakalnyje, Smėlio g. buvo kažkokia Sėklų ir augalų inspekcija. Patalpas privatizavo, naujas šeimininkas pridarė "butukų" po 18 kv m. Visus išpirko kaip karštus iPhonus, arba nuomoja.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Gyvenau kurį laiką tokiuose tai tikrai ne sočiai. Ir tai su sąlyga, kad dviratis stovi bendroj patalpoj, skalbimas/džiovinimas irgi ne namuose. Ir dar kito sezono drabužiai pas tėvus sandėliuke laukia.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Paprastai tie kurie kraustosi į 15kv butą nesprendžia rebuso kur laikyti dviratį nes tokio tiesiog neturi.
O dviratį net ir turint didesnį butą, mano nuomone, patogiau laikyti rakinamoje bendroje patalpoje negu purviną temptis laiptais/liftu į butą, tad buto dydis neturėtų turėti įtakos galimybei jį turėti.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Paprastai tie kurie kraustosi į 15kv butą nesprendžia rebuso kur laikyti dviratį nes tokio tiesiog neturi.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
Kokia yra koreliacija tarp buto dydžio ir dviračio turėjimo/neturėjimo? Kaip tik mažesnis butas reiškia mažiau daiktų (mažesnis poreikis vežioti daiktus/pirkinius), geresnė vieta (mažesni atstumai, brangesnis parkingas ypač santykinai buto kainai/pajamoms). Visos prielaidos turėti dviratį.
O dviratį net ir turint didesnį butą, mano nuomone, patogiau laikyti rakinamoje bendroje patalpoje negu purviną temptis laiptais/liftu į butą, tad buto dydis neturėtų turėti įtakos galimybei jį turėti.
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
Kokia yra koreliacija tarp buto dydžio ir dviračio turėjimo/neturėjimo? Kaip tik mažesnis butas reiškia mažiau daiktų (mažesnis poreikis vežioti daiktus/pirkinius), geresnė vieta (mažesni atstumai, brangesnis parkingas ypač santykinai buto kainai/pajamoms). Visos prielaidos turėti dviratį.
O dviratį net ir turint didesnį butą, mano nuomone, patogiau laikyti rakinamoje bendroje patalpoje negu purviną temptis laiptais/liftu į butą, tad buto dydis neturėtų turėti įtakos galimybei jį turėti.
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Sakyčiau atvirkščiai, kaip tik tokia liaudis labiau linkus turėt dviratį
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąPaprastai dviratį perka tie, kurie turi kur jį laikyti, o tokio dydžio bute dviratis užimtų labai daug vietos. Rakinama bendra patalpa gerai - bet dauguma atvejų tokio pasirinkimo tiesiog nėra.
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąGal prieš 50 metų, dabar tokia liaudis labiau linkusi ant žolės statyti volvo ar golfą. Dviratis mieste nėra ekonominės klasės transporto priemonė, labiau viduriniosios klasės kuri nori pramogos. Ekonominė klasė geriau pusvalandį ieškos kur golfą ar volvo pasistatyti.
Comment
-
Ž. Mauricas FB:
2021 metai, kaip ir prognozavau, buvo Lietuvos būsto rinkos "debutizacijos" metai. Išaugęs erdvesnio būsto poreikis (dėl išpopuliarėjusio nuotolinio darbo bei tebesitęsiančių karantino suvaržymų) bei padidėjusios gyventojų pajamos lėmė ženklų namų, sodo namelių (kurie dažnu atveju vėliau tampa namais) bei žemės sklypų* sandorių skaičiaus augimą (žr. grafiką). Šios tendencijos turėtų išsilaikyti ir 2022 metais, nes nuotolinis darbas jau tapo įprastu reiškiniu, o padidėjusios gyventojų pajamos bei ženkliai išaugusios miesto centrinėse dalyse esančių butų kainos bei vis mažėjantis jų plotas (žr. nuorodą apačioje**) ir toliau skatins gyventojus (ypač šeimas su vaikais) keltis iš ankštų butų į erdvesnius namus, esančius miestų priemiesčiuose. Panašios tendencijos yra stebimos ir kitose šalyse pvz. Londone https://www.ft.com/.../59f80797-be47-43d7-93ae-d34c9bd50327
Gera žinia yra ta, kad Lietuvos būsto rinkos "debutizacija" padidins vidutinį būsto plotą Lietuvos miestuose, kuris šiuo metu, deja, yra vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje (mažesni būstai nei Lietuvoje yra tik Rumunijoje ir Latvijoje žr. nuorodą apačioje***)
Nerimą kelianti žinia yra ta, kad namų statybos didžia dalimi vyksta chaotiškai, o chaotiška priemiesčių plėtra (neinvestuojama į kelių, sporto, laisvalaikio paslaugų infrastruktūrą, o taip pat nėra statomi nauji darželiai ir mokyklos) gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos miestų bei visos šalies raidai (pvz. išaugs CO2 emisijų skaičius, padidės spūstys, suprastės gyvenimo kokybė, nesikurs bendruomenės), tad savivaldybės turėtų daugiau dėmesio skirti šiai tendencijai ir daugiau investuoti į infrastruktūrą (ar bent planuoti infrastruktūrą pvz. Viliaus Pietinis ir Vakarinis aplinkkeliai buvo suplanuoti kone prieš pusšimtį metų, o kas yra suplanuota šiuo metu?). Be abejo, planavimo ir investavimo į infrastruktūrą procesui nepadeda tai, kad didžiųjų miestų savivaldybes juosia žiedinės savivaldybės, kurios, deja, ne visada randa bendrą kalbą... O gaila, nes vykstant masinei gyventojų migracijai į priemiesčius (pvz. Klaipėdos miesto savivaldybėje gyventojų skaičius per 10 metų sumažėjo 12 tūkst, o Klaipėdos rajono savivaldybėje per 10 metų gyventojų skaičius išaugo 12 tūkst.), šios savivaldybės turėtų spręsti iššūkius bendromis jėgomis.
* ne žemės ūkio paskirties
** mažėjantys butų plotai Lietuvoje:
https://www.facebook.com/zygimantas.mauricas/posts/10158646929392371
***Lietuvos miestuose esančio būsto plotas yra vienas mažiausių ES: https://www.facebook.com/zygimantas.mauricas/posts/10156929513467371
https://www.facebook.com/zygimantas....58873281147371
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
Komentaras tai iš šablono su nuliu konteksto: kaip galima gadinti gyvenimo kokybę aplinkiniams, kai ten kol kas nėra kitų daugiabučių? Apie kokius mistinius gyvenimo kokybės standartus kalbame, kurių neatitinka daugiabutis savo kainos kategorijoje? Ir užsidirbs ne tik vystytojai, būsto pirkėjai gali už prieinamą kainą apsigyventi vietoje iš kurios labai didelė dalis miesto centro pasiekiama pėsčiomis, parodyk man kitą Vakarų miestą kur tai yra įmanoma, tada kalbėk apie gyvenimo kokybę.
''Mistiniai gyvenimo standartai'' tai yra aiskiai apibrezti istatymu, kuriuos daugiabuciai turi atitikt. Galvoji, del pramogos, prie Simasiaus jie forminami kaip ''sveciu namai'' ?
Comment
-
Parašė TIME Rodyti pranešimą''Mistiniai gyvenimo standartai'' tai yra aiskiai apibrezti istatymu, kuriuos daugiabuciai turi atitikt. Galvoji, del pramogos, prie Simasiaus jie forminami kaip ''sveciu namai'' ?
Faktinio turinio viršenybė. Vertinant projektus taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas. Laukiant kai kurių reikšmingų teisės aktų pakeitimo, vertinama faktinė pastato paskirtis, statybos rūšis, būstų skaičius ir panašiai. Esant neatitikimams tarp faktinio turinio ir biurokratinės formos, reikalaujama, kad planuojamos statybos poveikis urbanistinei ir gamtinei aplinkai būtų vertinamas pagal turinį, bet ne pagal formą. Pavyzdžiui, jeigu būstui skirtas pastatas suprojektuotas taip, kad gali būti išparduotas dalimis (neturi bendrų patalpų ar pagal funkciją reikalingos aptarnavimo infrastruktūros), neleidžiama viršyti gyvenamajai paskirčiai nustatytų užstatymo intensyvumo ir kitų rodiklių, be to, nepaisant būsto pavadinimo, reikalaujama įrengti visą pastatui reikalingą viešąją infrastruktūrą – želdynus, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles – pagal gyvenamiesiems pastatams taikomas normas.
https://vilnius.lt/lt/2020/11/19/kok...iesto-pletrai/
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
Kaip svečių namai forminami nes mūsų valstybėje yra institucijų, kurios geriau už savivaldybę žino kas turi būti statoma kiekvienam sklype - kur komercinė, o kur gyvenamoji statyba, ir tos institucijos nėra labai lanksčios tuo klausimu. Ką daro Vilnius:
Pagal tai, kaip paskutinius kelis metus projektiniai pasiūlymai buvo tobulinami prieš patvirtinant, ar apskritai atmetami, nematau pagrindo abejoti tuo kad savivaldybė faktiškai prašo atitikti gyvenamiesiems pastatams keliamus kriterijus, nepaisant pastatų paskirties.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
Kaip svečių namai forminami nes mūsų valstybėje yra institucijų, kurios geriau už savivaldybę žino kas turi būti statoma kiekvienam sklype - kur komercinė, o kur gyvenamoji statyba, ir tos institucijos nėra labai lanksčios tuo klausimu. Ką daro Vilnius:
O gal tiesiog kitos institucijos prilaiko korumpuotų savivaldybių arklius, kad negrįžtume gyventi į 19a vidurį?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Savivaldybė geriausiai žino, kad reikia naikinti STR ir leisti statyti būstus be jokių insoliacijos reikalavimų ir t.t.
O gal tiesiog kitos institucijos prilaiko korumpuotų savivaldybių arklius, kad negrįžtume gyventi į 19a vidurį?
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimą
Ačiū tikrai tiems, kas "geriau žino aukščiau" už esamas tvarkas, kurių "tikrai nereikia keisti" norint Lietuvoje kurti vakarietiškus miestų centrus. Sunku pagalvot kas dėtųsi mūsų Lietuvėlėje su mūsų "korumpuotomis savivaldybėmis", jeigu kiekvienas daugiabutis neturėtų pasistatyt po privačią vaikų žaidimų aikštelę. Arba jeigu nebeliktų krūvos kitų "labai reikalingų" reikalavimų.
Jei nebūtų vaikų žaidimo aikštelių prie pačių namų - ar VMS pastatytų daugiau valstybiniuose sklypuose? Žiūrint kaip sekasi su švietimo infrastruktūra naujuose rajonuose, įtariu, kad panašiai gautųsi ir su vaikų žaidimo aikštelėm.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Bet kažkodėl meras verkia ne dėl vaikų žaidimo aikštelių, o dėl insoliacijos.
Jei nebūtų vaikų žaidimo aikštelių prie pačių namų - ar VMS pastatytų daugiau valstybiniuose sklypuose? Žiūrint kaip sekasi su švietimo infrastruktūra naujuose rajonuose, įtariu, kad panašiai gautųsi ir su vaikų žaidimo aikštelėm.
Vaikų žaidimų aikšteles statytojai galėtų būti įpareigoti įrengti artimiausiame parke/skvere, jeigu jo nėra - įrengti jį, o jeigu jau yra - atnaujinti ir/arba papildyti.
Comment
Comment