Siūlyčiau po truputi griaut senas mokyklas ir jų vietose statyti naujas modernesnes kaip šį

kam griaut? Lietuvoj puikiai renovuojamos esamos pasenusios mokyklos.

Viename suole – pirmokas Petriukas ir statybininkas Miša. Jau nebe pirmus metus rugsėjo 1-ąją skamba panašūs juokai sostinės mokyklose.

Naujųjų mokslo metų pradžioje taip karčiai bus juokaujama neįgaliųjų vaikų ugdymo centre „Viltis”. Čia statybininkai nespės baigti priestato statybos. Taip nelinksmai juokaus ir „Gabijos” gimnazijos moksleiviai bei jų tėvai.

Viešasis konkursas dėl gimnazijos pastato renovavimo baigtas tik prieš porą savaičių.

Kodėl metų metus kartojasi tos pačios istorijos – mokyklų remonto ir renovavimo darbai pradedami tik tada, kai naujieji mokslo metai – ant nosies?

Atsakymas paprastas – dėl to, kad valdininkai nori atostogauti. Ir jų atostogos turi būti vasarą.

Rudenį susirinkę į klases ir rydami dulkes ir klausydamiesi plaktukų kaukšėjimo moksleiviai už tai turėtų dėkoti kokiam nors savivaldybės vyriausiajam specialistui, nes jo parašo trūko ant dokumentų šūsnies. Mat biurokratas atostogavo.

Po to pailsėti sumanė kitas, trečias. Galiausiai atostogų išėjo skyriaus vedėjas. Mokyklos palauks. Atostogos – šventas reikalas.

Tiktai trys sostinės mokyklos tvarkomos rimtai ir darbai, atrodo, bus baigti laiku. Laimingųjų sąraše – Žirmūnų gimnazija, „Atgajos” specialioji mokykla ir Liepkalnio pagrindinė mokykla.

Bet biurokratų kabinetuose – olimpinė ramybė. Na, ir kas, kad šešiolika mokyklų renovavimo darbų pabaigos sulauks neaišku kada.

Nepasako valdininkai ir dar vieno skaičiaus – kiek milijonų litų nuplauks, liks nepanaudota.

O šis skaičius turėtų būti įspūdingas.

Juk Europos Sąjungos Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoms įgyvendinti skirta nei daug, nei mažai – per 42 mln. litų. Laiku neįvykdžius darbų, pinigai grįžta į biudžetą.

Nusispjauti valdininkams į pernykštę istoriją, kai M.Biržiškos gimnazijos moksleiviai visą rugsėjo mėnesį mokėsi namuose arba glaudėsi kitoje sostinės mokykloje.

Mat mokslo metų pradžioje mokykla atrodė kaip didžiulė statybvietė. Rekonstrukcijos darbai M.Biržiškos gimnazijoje buvo įstrigę vien dėl keistų biurokratinių kliūčių.

Į renovuotinų mokyklų sąrašą švietimo įstaiga buvo įtraukta dar 2009-aisiais. Tų metų pavasarį ir buvo pradėta rengtis renovacijai.

Tačiau dokumentų sutvarkyti valdininkai nesugebėjo daugiau nei metus. Dar 2010 metų liepą biurokratai perrašinėjo paraišką dėl lėšų, kurių reikia rekonstravimo darbams, o ją patvirtino tiktai rugpjūčio 6-ąją.

Privati bendrovė tokį darbuotoją būtų iškart išgrūdusi lauk, bet M.Biržiškos gimnazijos paraišką taisę, braukę, tikslinę biurokratai sėdi kėdėse iki šiol. Ir sėdės. Ir taisys, braukys, tikslins kitų mokyklų dokumentus.

Liks ir be stadiono, ir be remonto. Tai gresia Viršuliškių vidurinei mokyklai. Ir vėl dėl tų pačių valdininkų atostogų.

Mokykla stadiono neturėjo nuo jos statybos pabaigos, daugiau nei trisdešimt metų. Neseniai buvo sušvitusi viltis – Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 1 mln. litų jo statyboms.

Pinigus ministerija skyrė dar kovą, bet savivaldybė nesugebėjo iki šiol įgyvendinti projekto. Tik kitą savaitę valdininkai atplėš vokus, išrinks nugalėtoją.

Jei reikalai ir toliau judės vėžlio žingsniu, mokykla milijoną stadionui matys kaip savo ausis. Nes statybos darbų neatlikus iki gruodžio pinigus teks grąžinti į biudžetą.

O dėl mokyklos remonto darbų konkurso – dar gražiau. Jis vyksta iki šiol. Kaltų niekas net nemėgina ieškoti. Kokia gali būti kaltė – atostogos juk iš tiesų šventas reikalas.

Rugsėjo 1-ąją sėdėdamas dulkėtame suole taukšint plaktukams pirmokas Petriukas pasakos, kaip praleido vasarą. O valdininkas, jo mokyklą pavertęs pragaru, svajos apie kitų metų atostogas.

Dar kitą rugsėjo 1-ąją jau kitas pirmokas Jonukas prisimins vasarą. Tik švariame ir šiltame kabinete tūnos vis dar tas pats valdininkas.

Ir panašu, kad tai gali trukti visą amžinybę.

Apžvalgininkas

Vilniaus rajone, Ažulaukėje, atidaryta nauja pradinė mokykla, kurioje ugdymas vyks lietuvių kalba, informavo Švietimo ir mokslo ministerija. Eitminiškių gimnazijos Ažulaukės pradinio skyriaus naujajame pastate, kurio statybos kainavo 2,3 mln. eurų, mokysis daugiau kaip šimtas vaikų. Iki tol lietuviška pradinė mokykla buvo prisiglaudusi 70 kv. metrų buvusio pašto patalpose
70,99 kv. m., klasės labai mažos, nebuvo patalpų mokiniams sportuoti, pailsėti...

Marijampolės kolegijai ruošiantis jungtis prie Mykolo Romerio universiteto (MRU), antradienį regione lankėsi švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Anot jo, po susijungimo Marijampolėje bus siekiama parengti daugiau regiono poreikiams reikalingų specialistų, pagerinti aukštojo mokslo kokybę. Taip pat planuojama, kad Marijampolėje įsikurs MRU filialas.

Po aukštųjų mokyklų susijungimo Marijampolėje planuojama steigti MRU padalinį. Tam ruošiamasi rekonstruoti pastatą, esantį centrinėje miesto aikštėje (Vytauto g. 9). Pastate planuojamos įrengti 22 auditorijos, galinčios talpinti iki 600 studentų, modernios erdvės aukštosios mokyklos bendruomenei.